Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko Sigito Bagdonavičiaus, teisėjų Algirdo Gapučio, Donato Jatužio,

gynėjui advokatui Arvydui Peneliui.

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. J. gynėjo advokato Arvydo Penelio apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017-05-31 nuosprendžio, kuriuo D. J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimo bausme 12 (dvylikai mėnesių), įpareigojant D. J. viso laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu; dirbti arba būti užsiregistravusiam darbo biržoje; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir A. A. Ž., tačiau nuosprendis jo atžvilgiu neapskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. J. buvo nuteistas už tai, kad 2016 m. liepos 21 d., 18 val. 30 min., (duomenys neskelbtini) prie 4-uoju numeriu pažymėto pastato automobilyje (duomenys neskelbtini)neteisėtai laikė ne mažiau kaip 0,241 g narkotinės medžiagos - kanapių (antžeminių dalių), kurių delta - 9 - tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 6,7 %.Apeliaciniu skundu nuteistojo D. J. gynėjas advokatas Arvydas Penelis prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017-05-31 nuosprendį panaikinti ir bylą nutraukti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Apeliaciniame skunde keliamas administracinio nusižengimo atribojimo nuo baudžiamojo nusižengimo klausimas. Gynėjas atkreipia dėmesį į tai, kad D. J. pripažintas kaltu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį už neteisėtą laikymą 0,241 g narkotinės medžiagos, o tai yra 20 kartų mažesnis kanapių kiekis, nei LR Sveikatos apsaugos ministro 2003-04-23 įsakyme Nr. V-239 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“ nustatytas nedidelis kiekis (ne daugiau kaip 5 g). Nuteistasis įstatymu uždraustą veiką padarė 2016 metais, t.y galiojant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksui (toliau ATPK), todėl yra pagrindas svarstyti ATPK 44 straipsnio taikymo galimybes. Šio straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad už neteisėtą psichotropinių ar narkotinių medžiagų įsigijimą ar laikymą nedideliais kiekiais be tikslo parduoti ar kitaip platinti numatyta administracinė atsakomybė.Skunde analizuojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, nuo kurios, gynėjo manymu, pirmosios instancijos teismas, taikydamas D. J. baudžiamąją atsakomybę, nukrypo. Gynėjas atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas didesnį veikos pavojingumą sieja su veikos pakartotinumu, nes teisiamas už analogišką veiką antrą kartą, ir asmenybe, nes vartoja narkotines medžiagas. Tačiau pagal nusistovėjusią kasacinio teismo praktiką veikos pavojingumas yra siejamas su pačios veikos požymių kiekybine ir kokybine išraiška konkrečioje situacijoje, o ne kaltininko asmenybe bei pakartotinumu, kurie vertintini individualizuojant bausmę ar administracinę nuobaudą (LAT 2012-03-13 nutartis byloje Nr. 2K-7-76/2012). Aptartomis aplinkybėmis skunde daroma išvada, kad D. J. padaryta veika pagal savo pavojingumą neperžengė administracinio teisės pažeidimo ribos. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.Apeliacinis skundas tenkinamas.Apeliaciniu skundu nuteistojo gynėjas kelia baudžiamojo nusižengimo numatyto BK 259 straipsnio 2 dalyje atribojimo klausimą nuo administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 44 straipsnyje. Tvirtina, kad ginamojo D. J. neteisėtai laikytas narkotinės medžiagos kiekis - 0,241 g yra 20 kartų mažesnis, nei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003-04-23 įsakyme Nr. V-239 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“ nustatytas nedidelis kiekis (ne daugiau kaip 5 g), todėl jo atžvilgiu turėjo būti taikoma ne baudžiamoji, o administracinė atsakomybė.Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, pritaria gynėjo argumentui, jog D. J. nepagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį.BK 259 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų, neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, padarė baudžiamąjį nusižengimą. ATPK 44 straipsnyje įtvirtinta administracinė atsakomybė už neteisėtą narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimą ar laikymą nedideliais kiekiais arba narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo. Pirmosios instancijos teismas kvalifikavo D. J. veiką kaip baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, įvertinęs narkotinės medžiagos kiekį pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. Įsakymą Nr. V-239 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“ (toliau – Rekomendacijos) ir veikos pakartotinumą. Tačiau siekiant atriboti baudžiamąją ir administracinę atsakomybę, reikėtų vadovautis ne vien BK normos tekstu, bet ir ATPK 9 straipsnio 2 dalies nuostata, reikalaujančia atsižvelgti į konkrečios veikos pobūdį, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgti į kaltininko veiksmų ypatybes, intensyvumą, trukmę, kilusius padarinius. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika analogiškose bylose, sprendžiant kokia – baudžiamoji ar administracinė – atsakomybė taikytina, turėtų būti atsižvelgiama į padarytos veikos pavojingumą apibūdinančių požymių visumą – narkotinės ar psichotropinės medžiagos kiekį, rūšį (jos poveikį žmogaus organizmui), kaltininko veiksmų ypatybes, jų atlikimo vietą ir kt. aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 13 d. nutartis Nr. 2K-7-76/2012). Pagal byloje nustatytas aplinkybes D. J. laikytų narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) kiekis buvo daugiau negu dvidešimt kartų mažesnis už Rekomendacijose nustatytą nedidelį kiekį. Vadovaujantis Lietuvos teismo ekspertizės centro teikiama informacija internetiniame puslapyje: http://www.ltec.lt/narkotiniu-metodines, kanapės delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija paprastai svyruoja nuo 0,5 iki 15 procentų (gali būti ir didesnė). Todėl darytina išvada, kad D. J. laikyta narkotinė medžiaga, kurios delta - 9 - tetrahidrokanabinolio koncentracija yra tik 6,7 %, yra silpnai veikiantis narkotikas. D. J. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad kanapes vartoja kartą per du mėnesius, jos poveikis nedidelis. Teisėjų kolegijos manymu, D. J. veika, atsižvelgus į jos aplinkybes, narkotinės medžiagos rūšį ir jos kiekį, palyginus jį su nurodytu Rekomendacijose, užtraukia ne baudžiamąją, o administracinę atsakomybę. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skundžiamo nuosprendžio dalis dėl D. J. nuteisimo pagal BK 259 straipsnio 2 dalį naikintina ir priimtinas naujas išteisinamasis nuosprendis, nes D. J. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 329 straipsnio 1 punktas).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017-05-31 nuosprendžio dalį dėl D. J. nuteisimo pagal BK 259 straipsnio 2 dalį ir priimti naują nuosprendį:

D. J. dėl veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje, išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikalstamos veikos požymių.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.