- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-03-09
- Bylos Nr.
- e2YT-623-780/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-27-3-00555-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramūnas Šarka
- Pareiškėjas
- J. T.
- Suinteresuotas asmuo
- Lazdijų rajono savivaldybės administracija, Veisiejų regioninio parko direkcija
- Advokatai
- Julius Jasaitis
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pagal pareiškėjo J. T. pareiškimą, suinteresuoti asmenys Lazdijų rajono savivaldybės administracija, Veisiejų regioninio parko direkcija.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas prašo gyvenamosios sodybos atstatymo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. T., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), buvo sodyba, susidedanti iš gyvenamojo namo, ir jo priklausinių – tvarto ir kluono.
Pareiškimas grindžiamas šiais argumentais ir pareiškėjo paaiškinimais. Pareiškėjui Alytaus apskrities viršininko 2002-10-03 sprendimu Nr. 59-15103 atkurtos nuosavybės teisės į 5.12 ha žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Veisiejų regioninio parko teritorijoje. Jis nori atkurti anksčiau jame buvusią sodybą, kuri priklausė tėvui J. T. ir kitiems giminaičiams ir nėra išlikusi, tačiau pagal Saugomų teritorijų įstatymą buvusių sodybų atstatymo tvarką turi nustatyti Vyriausybė, kuri nėra to padariusi, todėl sprendimą dėl buvusios sodybos fakto nustatymo gali priimti tik teismas. Žemės sklypo planas – abrisas, atitinka Seinų apskrities (duomenys neskelbtini) kaimo žemės vienkiemiais išskirstymo 1933 m. planą, patvirtintą 1934-01-30, o iš 1942- 05-27 butų - ūkio lapo Nr. 30 kopijos ir (duomenys neskelbtini) kaimo 1945-1946 m. ūkinės knygos įrašo kopijos matyti, kad pareiškėjui atkurtame žemės sklype buvo 1933 m. pastatyta sodyba su priklausiniais (tvartu, kluonu), kuri priklausė pareiškėjo tėvui J. T. ir kitiems giminaičiams, 0,30 ha buvo naudojama sodybos eksploatacijos reikmėms. Atkuriant nuosavybės teises į Žemės sklypą natūroje buvo išlikę gyvenamojo namo akmens pagrindu statyti pamatai, kurie yra pažymėti ir žemės sklypo Abrise. Po nuosavybės atkūrimo per 17 metų nežinomi asmenys dalį gyvenamojo namo pamatų išardė ir išvežė, tačiau ir dabar yra namo pamatų kertiniai akmenys, yra išlikę buvusio gyvenamojo namo pamatų apkerpėjusios liekanos, paaukštinta žemės sankasa, iš kurios galima spręsti apie buvusio gyvenamojo namo kontūrus. Taip pat yra užverstas namo rūsys, sodo liekanos, buvusio šulinio vieta. Gyvenamasis namas matosi senoje fotonuotraukoje. Namas stovėjo prie ežero, nuo kurio jį skyrė kaimo keliukas. Matininkas nubraižė schemą, kurioje pažymėjo pamatų vietą žemės sklype. Prašo nustatyti šį juridinį faktą, nes tai suteiks teisę atkurti sodybą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Lazdijų rajono savivaldybės administracija sutinka su pareiškėjo reikalavimu ir nurodė, kad nėra jokių duomenų, kurie galėtų prieštarauti šio juridinio fakto nustatymui (t. 1, b. l. 79-80).
Suinteresuotas asmuo Veisiejų regioninio parko direkcija sutinka su pareiškėjo reikalavimu. Atsiliepime nurodoma, kad Saugomų teritorijų įstatymo 2 straipsnio 52 dalyje nustatyta, kad buvusi sodyba - vieta žemės sklypo dalyje, kurioje faktiškai buvo teisėtai pastatytas vieno arba dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatas (namas) su jo priklausiniais ar be jų, tačiau neišliko dėl susidariusių aplinkybių (nugriautas, sugriuvo, sudegė ar kitaip sunyko), kai jo buvimo faktas ir vieta nustatyta pagal valstybės archyvuose saugomus kartografinius dokumentus, o jeigu jie neišlikę, - nustatant juridinį faktą teismo sprendimu. Pagal pareiškėjo pateiktus duomenis, gautus 2017 m. gruodžio 19 d. iš Kauno regiono valstybės archyvo Alytaus filialo, (duomenys neskelbtini) kaimo 1945- 1946 metų ūkinėse knygose yra įrašai apie gyvenamojo namo, kluono ir tvarto pastatymo laiką (1933 metai). Papildomai Direkcija patikrino duomenis esančius internetinėje svetainėje www.geoportal.lt., kur yra patalpinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos dispozicijoje esantys pokario ir vėlesnio laiko topografiniai žemėlapiai. 1943 m. ir 1959 m. topografiniuose žemėlapiuose matosi, kad pareiškėjo nurodytoje vietoje buvo sodyba, todėl konstatuotinas faktas, kad žemės sklype kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kuris šiuo metu nuosavybės teise priklauso pareiškėjui J. T., buvo sodyba su pastatais (t. 1, b. l. 74-76).
Teismo posėdžio metu liudytojais apklausti pareiškėjo sesuo M. G., pusbrolis J. T. ir to paties (duomenys neskelbtini) kaimo gyventoja J. T. patvirtino pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad jam priklausančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini) kaime, prie ežero, anksčiau buvo sodyba su gyvenamuoju namu, kluonu ir tvartu, kuri priklausė pareiškėjo seneliams, tėvams, broliams. Liudytojai patvirtino, kad namas stovėjo prie ežero, namą nuo ežero skyrė keliukas. Liudytojai M. G. ir J. T. patvirtino, kad pareiškėjo žemės sklype ir dabar yra namo pamatų liekanos – akmenys. Liudytoja M. G. nurodė, kad atkūrus nepriklausomybę akmenų buvo daugiau, bet juos kažkas išnešiojo.
Motyvuojamoji dalis
Alytaus apskrities viršininko 2002-10-03 sprendimu Nr. 59-15103 pareiškėjui J. T. atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko J. T. įpėdinių nuosavybės teise valdytą žemę (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 5-6).
Nekilnojamojo turto registre Alytaus apskrities viršininko 2002-10-03 sprendimo Nr. 59-15103 pagrindu pareiškėjui J. T. įregistruotas 5.12 ha žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Veisiejų regioninio parko teritorijoje (t. 1, b. l. 8-9).
Pareiškėjui J. T. suformuoto 5,12 ha žemės sklypo, kurio projektinis Nr. 428-1, Abrise projekto autorius 2002-08-18 pažymėjo pamatus, kuriuos nuo ežero skiria kelias (t. 1, b. l. 7).
Seinų apskrities (duomenys neskelbtini) kaimo žemės vienkiemiais išskirstymo 1933 m. plane, patvirtintame 1934-01-30, J. T. įpėdiniams paskirto žemės sklypas Nr. 7 atitinka pareiškėjo J. T. 5,12 ha žemės sklypo, projektinis Nr. 428-1, Abrisą (t. 1, b. l. 11-13, 33-34).
(duomenys neskelbtini) kaimo 1945-1946 m. ūkinėse knygose yra įrašai apie A. T., jo motinos T. T. ir brolių bei seserų turėtą gyvenamąjį namą, kluoną ir tvartą, pastatytus 1933 metais, (duomenys neskelbtini) kaime, taip pat 0,30 ha sodybinės žemės iš turėtų 11 ha (t. 1, b. l. 24-26).
1933-05-31 sutartis patvirtina, kad A.T. ir T. T. buvo J. T. įpėdiniai, įsigiję 11,18 ha žemės (duomenys neskelbtini) kaime prie Šlavantėlio ežero (t. 1, b. l. 35).
Pareiškėjo J. T. 5.12 ha žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), sklypo Nr. 428-1, esančio (duomenys neskelbtini) planas patvirtina, kad sklypas yra tarp dviejų ežerų, prie Šlavantėlio ežero (t. 1, b. l. 50-51).
1946 m. fotoplane N-34-72-B-b-3 (t. 1, b. l. 30, 52-53), taip pat Veisiejų regioninio parko direkcijos papildomai pateiktuose 1943 m. ir 1959 m. topografiniuose žemėlapiuose (t. 1, b. l. 65, 66) matosi, kad pareiškėjo žemės sklypo planą atitinkančioje vietoje, tarp dviejų ežerų, kitoje kelio pusėje nuo Šlavantėlio ežero buvo sodyba.
Pareiškėjo J. T. Žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) esamos būklės schemoje matininkas 2019-12-03 užfiksavo vietovėje esamų pamatų likučių koordinates ir tikslią vietą (t. 1, b. l. 55), kuri atitinka minėtuose 1946 m. fotoplane, 1943 m. ir 1959 m. topografiniuose žemėlapiuose nurodytos sodybos vietą.
Teismas konstatuoja:
Ypatingosios teisenos tvarka teismas nustato tik tokius faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę, t. y. sukelti pareiškėjui tam tikrų teisinių padarinių ir, jį nustačius, pareiškėjas įgytų tam tikrą subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeistų jo teisinis statusas; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444, 445 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju buvusi pareiškėjo senelio ir jo tėvų sodyba nėra išlikusi ir vien tik pagal valstybės archyvuose saugomus kartografinius dokumentus jis negali atkurti sodybos, nes sprendimų dėl buvusių sodybų atstatymo priėmimo tvarką turi nustatyti Vyriausybė (Saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 3 dalies 9 punktas), kuri dar nėra priėmusi tokios tvarkos. Tai reiškia, kad kitokia, t. y. ne teismo tvarka, pareiškėjas negali gauti dokumento, suteikiančio teisę atkurti sodybą regioniniame parke, todėl sprendimą dėl buvusios sodybos konstatavimo (juridinio fakto nustatymo) gali priimti tik teismas.
Sodybos buvimo pareiškėjo žemės sklype juridinio fakto nustatymas teismo sprendimu sukels pareiškėjui teisines pasekmes, nes jis įgis teisę atstatyti identiškus buvusių sodybų pastatus (Saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 3 dalies 4 punktas) arba statyti naujus sodybos pastatus ir inžinerinius statinius buvusios sodybos vietoje (Saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 3 dalies 5 punktas).
Pareiškėjo pateiktų įrodymų juridiniam faktui nustatyti pakanka, nes jo paaiškinimai, kad jam priklausančiame žemės sklype anksčiau yra buvusi jo senelio statyta, o vėliau jo tėvui priklausiusi, sodyba visiškai atitinka byloje esančius rašytinius įrodymus ir buvo patvirtinti liudytojų parodymais.
Archyvo pareiškėjui pateikti (duomenys neskelbtini) kaimo 1945-1946 m. ūkinėse knygose esantys įrašai apie A. T., jo motinos T. T. ir brolių bei seserų turėtą gyvenamąjį namą, kluoną ir tvartą, patvirtina, kad pastatai buvo pastatyti 1933 metais (duomenys neskelbtini) kaime ir prie jų buvo išskirta 0,30 ha sodybinės žemės. Iš 1933-05-31 sutarties matyti, kad A.T. ir T. T. buvo J. T. įpėdiniai, o Alytaus apskrities viršininko 2002-10-03 sprendimu Nr. 59-15103 pareiškėjui J. T. atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko J. T. įpėdinių žemę (duomenys neskelbtini). Pareiškėjui suformuoto 5,12 ha žemės sklypo Abrise projekto autorius 2002-08-18 pažymėjo natūroje buvusius pamatus, kuriuos nuo ežero skiria kelias. Pažymėtina, kad Seinų apskrities (duomenys neskelbtini) kaimo žemės vienkiemiais išskirstymo 1933 m. plane J. T. įpėdiniams paskirtas žemės sklypas Nr. 7 visiškai atitinka pareiškėjo 5,12 ha žemės sklypo Abrise nurodytą sklypo formą, o šio žemės sklypo planas patvirtina, kad sklypas yra tarp dviejų ežerų, prie Šlavantėlio ežero. Atitinkamai 1946 m. fotoplane bei 1943 m. ir 1959 m. topografiniuose žemėlapiuose matosi, kad pareiškėjo žemės sklypo planą atitinkančioje vietoje, tarp dviejų ežerų, kitoje kelio pusėje nuo Šlavantėlio ežero, buvo sodyba. Tikslią sodybos vietą nustatė matininkas esamos būklės schemoje 2019-12-03, kurioje užfiksuota vietovėje esamų pamatų likučių vieta, kuri visiškai atitinka 1946 m. fotoplane, ir 1943 m. bei 1959 m. topografiniuose žemėlapiuose nurodytos sodybos vietą. Visi liudytojai taip pat patvirtino, kad pareiškėjo seneliai ir dėdės gyveno sodyboje, kuri buvo dabar pareiškėjui priklausančiame žemės sklype prie ežero, patvirtino, kad namas stovėjo kitoje keliuko pusėje nei ežeras.
Visuma šių, vienas kitą patvirtinančių, įrodymų patikimai patvirtina, kad pareiškėjo seneliai ir tėvai turėjo sodybą su gyvenamuoju namu ir ūkiniais pastatais ir ši sodyba iš tiesų buvo toje vietovėje, kurioje dabar yra pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, t. y. kitoje kelio pusėje nei ežeras. Pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką, įrodymų pakankamumas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, jog tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo ir jis gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-416/2007; Nr. 3K-3-427/2008; Nr. 3K-3-91/2011). Šioje byloje nekyla abejonių dėl iš skirtingų šaltinių gautų įrodymų patikimumo, o jų visuma visiškai pakankama konstatuoti pareiškėjo prašomą nustatyti faktą.
Valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, byloje nėra, nes dokumentai siunčiami tik elektroninių ryšių priemonėmis.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. T., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), buvo sodyba, susidedanti iš gyvenamojo namo, ir jo priklausinių – tvarto ir kluono.
Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Lazdijų rajono apylinkės teismą.