Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. L., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), išsituokusi, turinti aukštąjį išsilavinimą, vykdanti individualią veiklą, šiuo metu esanti vaiko iki 3 metų auginimo atostogose, gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. L. 2020-04-09 apie 17.45 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), panaudodama Ž. J. atžvilgiu fizinį smurtą, pargriovė ją ant žemės, purškė insekticidinio purškalo „Kobra“ į veidą, akis, burną, vieną kartą kumščiu ar kitu kietu daiktu sudavė į dešinę akį, nuplėšė nuo kaklo sidabrinę grandinėlę, prispaudusi ir laikydama prie lovos prievarta girdė degtinę iš butelio, jo kakleliu išmušdama nukentėjusiajai priekinius dantis, antrą degtinės butelį liepė išgerti pačiai, po ko liepė nusirengti drabužius, apibarstė nukentėjusiąją prieskoniais „Santa Maria“, jėga į lytinius organus ir išangę kišo stiklinį butelį, sudavė rankomis, kojomis ir stikliniu buteliu ne mažiau kaip keturiolika smūgių į veidą, galvą ir kitas kūno vietas, tempė už plaukų, žirklėmis nukirpo plaukus, tuo sukeldama nukentėjusiajai Ž. J. fizinį skausmą ir padarydama poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose, pereinančią į žandą, dešiniame žande, nosyje, viršutinėje lūpoje, ausų kaušeliuose, smakre, pereinančią į pasmakrę, krūtinėje, nugaroje, dešiniame šone, alkūnėse, kraujosruvas lūpų pogleivyje, gleivinės nubrozdinimus makšties įeigoje ir mažosiose lytinėse lūpose, išangės rauko gleivinės plyšimą, viršutinių pirmų dantų vainikų lūžius, muštinę žaizdą ir minkštųjų audinių kraujosruvą kaktoje, nosies kaulų ir kairių IX, X šonkaulių lūžius, ir tokiu būdu dėl nosies kaulų bei kairių IX, X šonkaulių lūžių nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios Ž. J. sveikatą.

Be to, L. L., būdama toje pačioje vietoje tuo pačiu metu, po to, kai panaudojo fizinį smurtą Ž. J. atžvilgiu, atvirai pagrobė nukentėjusiajai priklausantį mobilaus ryšio telefoną ,,Samsung“ 850 eurų vertės, žirkles 10 eurų vertės, buto raktų ryšulį iš trijų raktų 45 eurų vertės su 2,50 eurų vertės pakabuku ir iš buto pasišalino, tokiu būdu atvirai pagrobė svetimą nukentėjusiajai Ž. J. priklausantį turtą bendros 907,50 eurų vertės.

Motyvuojamoji dalis

Alkoholio matuoklio ,,Dreager Alkotest 7510“ rezultatų kortelė patvirtina, kad 2020-04-09 21 val. 49 min. Ž. J. nustatytas 1,33 promilės girtumas; patikros sertifikatas 2020-01-06, Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 81–82).

2020-04-09 Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas patvirtina, kad Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės vyr. patrulis A. S. pateikė mobiliojo ryšio telefoną (juodas, geltoname dėkle), paimtą iš L. L.. (1 t., b. l. 134–135). 2020-05-27 apžiūrėjus telefoną, pasirinkus funkciją ,,Žinutės“ užfiksuotas susirašinėjimas tarp Ž. J. ir adresato pavadinto ,,(duomenys neskelbtini)“, padarytos telefono ekrano nuotraukos (1 t., b. l. 136–174). Po apžiūros telefonas ,,Samsung“ grąžintas Ž. J. (1 t., b. l. 175).

2020-05-27 apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos apžiūros metu rasta grandinėlė ir papuošalo (auskaro) dalis. Grandinėlės užsegimas viename gale atsidalinęs ir prisegtas prie kito galo užsegimo. Auskaras yra be įvėrimo dalies (2 t., b. l. 1-9). Po apžiūros daiktai grąžinti Ž. J. (2 t., b. l. 11–12).

Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad L. L. pareikšti kaltinimai dėl nesunkaus Ž. J. sveikatos sutrikdymo ir jos turto atvirosios vagystės, pasitvirtino.

Byloje taip pat nustatyta, kad kaltinamoji L. L. pagrobė nukentėjusiosios Ž. J. telefoną ,,Samsung“, žirkles ir buto raktų ryšulį iš trijų raktų ir pakabuko. Šį nukentėjusiosios turtą kaltinamoji pagrobė atvirai, matant nukentėjusiajai. Kaltinamoji L. L. teismui paaiškino tik telefono ,,Samsung“ pagrobimo motyvus – jame buvo nukentėjusiosios ir jos sugyventinio susirašinėjimas žinutėmis, kurį kaip įrodymą norėjo parvežti ir parodyti savo sugyventiniui, kad jie su nukentėjusiąja yra meilužiai ir kad jai ne paranoja. Kitų daiktų (žirklių ir raktų ryšulio) pagrobimo aplinkybių kaltinamoji L. L. teigė neprisimenanti dėl savo emocinės būsenos, tačiau teismui nėra abejonių ir dėl šių daiktų pagrobimo, kadangi šių daiktų nukentėjusioji pasigedo iš karto kaltinamajai išėjus. Kadangi nukentėjusiosios Ž. J. turtą kaltinamoji L. L. pagrobė atvirai, jos veiksmais kvalifikuojami kaip baigtas nusikaltimas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Bausmės skyrimas

BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta laisvės apribojimo, arešto ir laisvės atėmimo iki trejų metų bausmės.

BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta baudos, arešto, laisvės apribojimo ir laisvės atėmimo iki šešerių metų bausmės.

Skiriant bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 str. 2 d.).

L. L. atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jos atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, ji padarė kankindama nukentėjusiąją ir iš jos tyčiodamasi (BK 60 str. 1 d. 4 p.).

Skirdamas bausmę L. L., teismas atsižvelgia į tai, kad ji padarė du nusikaltimus, kurie priskiriami nesunkių ir apysunkių nusikaltimų kategorijai, veikdama tiesiogine tyčia, iš savanaudiškų paskatų ir kerštaudama, į tai, kad abu nusikaltimai baigti, į kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių santykį (1:1) ir nukentėjusiajai padarytos žalos dydį. Vertinant L. L. asmenybę pažymėtina, kad ji teisiama pirmą kartą, per paskutinius penkerius metus administracine tvarka nebausta, priklausomybės ir psichikos ligų įskaitoje neįrašyta. Kaltinamoji turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra išsituokusi, turi tris nepilnamečius vaikus, gimusius 2004 m., 2010 m., 2019 m., šiuo metu kaltinamoji nedirba, yra vaiko iki 3 metų auginimo atostogose (iki 2022-01-17).

Pagal BK 55 straipsnio nuostatas, asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Vadovaujantis šia įstatymo nuostata ir įvertinus visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog L. L., teisiamai pirmą kartą, skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė, numatyta BK 138 straipsnio 1 dalies ir 178 straipsnio 2 dalies sankcijose – laisvės apribojimas, įpareigojant nuo 22 val. iki 06 val. neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu; per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nukentėjusiajai padarytą turtinę žalą. Nustačius kaltinamosios atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, nustatomas artimas vidurkiui bausmės dydis.

Kartu su laisvės apribojimo bausme L. L. skirtina ir baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, uždraudžiant bet kokia forma bendrauti ir ieškoti ryšių su nukentėjusiu asmeniu (BK 72¹ str.). Teismas pažymi, kad ši baudžiamojo poveikio priemonė įprastai skiriama asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Nagrinėjamu atveju toks ryšys tarp kaltinamosios ir nukentėjusiosios nenustatytas, tačiau įvertinus nukentėjusiosios nesunkaus sveikatos sutrikdymo padarymo aplinkybes, kaltinamosios motyvus padaryti tokią nusikalstamą veiką, tokia baudžiamojo poveikio priemonė L. L. skirtina, siekiant apsaugoti nukentėjusiosios teisėtus interesus.

L. L. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020-04-09 22.40 val. iki 2020-04-10 14.10 val. (2 t., b. l. 64, 70) įskaitytinas į paskirtos laisvės apribojimo bausmės laiką, vieną sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Ikiteisminio tyrimo metu L. L. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti su įpareigojimu nebendrauti ir neieškoti ryšių su Ž. J. (2 t., b. l. 73–74). Siekiant užtikrinti nuosprendžio įvykdymą, kardomoji priemonė paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Nukentėjusioji Ž. J. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 230,99 eurų turtinės ir 10000 eurų neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 89–91). Įvertinus tai, kad Ž. J. žalą patyrė dėl nusikalstamų L. L. veiksmų, ji turi teisę reikalauti, kad jai būtų atlyginta nusikalstama veika padaryta turtinė ir neturtinė žala (BPK 109 str.).

Turinę žalą nukentėjusioji Ž. J. grindžia tuo, kad iš jos buvo pagrobtas ir negrąžintas turtas – trijų raktų ryšulys su pakabuku, žirklės (45 eurai + 2,50 eurai +10 eurų). Pagrobus raktus, jai teko keisti durų spyną, dėl to turėjo 45 eurų išlaidais. Buvo sunaikintas ir sugadintas jos turtas – nutraukta 30 eurų vertės sidabrinė grandinėlė, nutraukta auskaro dalis, kuri veriasi į ausį, dėl ko auskarai tapo netinkami nešioti – 20 eurų, nutrauktas kompiuterio laidas – 10 eurų, sulaužyta kambarinė TV antena – 30 eurų, sudaužytas arbatinukas – 20 eurų. Kadangi buvo sužalota, teko pirkti vaistus sužalojimams gydyti – vaistai ginekologinei traumai gydyti – 44, 25 eurai, raminamieji vaistai ,,Samnols“ – 4,74 eurai, priemonės žaizdoms valyti ir chirurginis tvarstis – 3,21 eurai, tepalas žaizdoms gydyti – 11,29 eurų. Dėl pagrobto, sugadinto turto ir gydymo nukentėjusioji nurodė patyrusi iš viso 230,99 eurų turtinę žalą. Įvertinus tai, kad nukentėjusiosios patirta turtinė žala atsirado dėl pagrobto, sugadinto turto, dėl gydymosi išlaidų, kas tiesiogiai susiję su nusikalstamais kaltinamosios veiksmais, pastarajai kyla pareiga žalą atlyginti.

Nustatant padarytos turtinės žalos dydį pažymima, kad nukentėjusioji patirtą turtinę žalą grindžia vaistų, skirtų ginekologinei traumai gydyti, įsigijimu už 44,25 eurus ir pateikė į bylą Benu vaistinės 2020-04-10 pirkimo kvitą nurodytai sumai (1 t., b. l. 96). Kvitas patvirtina, kad nukentėjusioji įsigijo vaistus – Lenostella 1,5 MG tab. N1, kurių vertė 16,66 eurų (pritaikyta 2,57 eurų nuolaida). Teismas pažymi, kad Lenostella yra skubios pagalbos kontraceptikas, kurį galima pavartoti per 72 valandas (tris paras) po nesaugaus lytinio akto arba jeigu įprastas kontracepcijos metodas nebuvo veiksmingas (https://www.eurovaistine.lt/lenostella-1-5-mg-tablete-tabletesn1). Įvertinus šio vaistinio preparato paskirtį – išvengti nepageidaujamo nėštumo ir tai, kad nukentėjusioji nepateikė gydytojo recepto ar rekomendacijų, jog būtent toks vaistinis preparatas jai buvo skirtas gydyti tiriamo įvykio metu patirtas traumas, nukentėjusiosios patirta turtinė žala mažintina atitinkamai 14,09 eurų (16,66 – 2,57 = 14,09 eurų; 230,99 – 14,09 = 216,90 eurų).

Sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo, pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Teismui nekyla abejonių, jog dėl L. L. panaudoto fizinio smurto (mušė rankomis ir stikliniu degtinės buteliu), sukėlusio nesunkų sveikatos sutrikdymą ir kitus nežymius sveikatos sutrikdymus, Ž. J. jautė fizinį skausmą, ji patyrė stresą, dvasinius išgyvenimus, pažeminimą ir nepatogumus. Po kaltinamosios suduotų smūgių Ž. J. lūžo nosies kaulai ir kairės pusės IX, X šonkauliai, kas sukėlė nesunkų nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymą, be to L. L. padarė ir kitus kūno sužalojimus: poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose, pereinančią į žandą, dešiniame žande, nosyje, viršutinėje lūpoje, ausų kaušeliuose, smakre, pereinančią į pasmakrę, krūtinėje, nugaroje, dešiniame šone, alkūnėse, kraujosruvas lūpų pogleivyje, gleivinės nubrozdinimus makšties įeigoje ir mažosiose lytinėse lūpose, išangės rauko gleivinės plyšimą, viršutinių pirmų dantų vainikų lūžius, muštinę žaizdą ir minkštųjų audinių kraujosruvą kaktoje, kurie kiekvienas atskirai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Kaltinamosios L. L. suduotų smūgių skaičius (14) ir padaryti akivaizdūs sužalojimai galvos srityje, krūtinėje, nugaroje, šone, alkūnėse, lytinių organų srityje parodo kaltinamosios pavojingumą ir kartu nukentėjusiosios patirtas fizines kančias. Dėl patirtų sužalojimų nukentėjusioji nuo 2020-04-12 iki 2020-05-08 buvo nedarbinga, negalėjo eiti į darbą. Dėl sulaužytų šonkaulių ji negalėjo laisvai judėti, pati apsitarnauti, todėl buvo reikalinga artimųjų pagalba kasdieniniame gyvenime. Dėl sulaužytų nosies kaulų negalėjo laisvai kvėpuoti. Nemaža dalis sužalojimų padaryti galvos srityje ir akivaizdžiai matomi: poodinė kraujosruva dešinės akies vokuose, pereinanti į žandą, dešiniame žande, nosyje, viršutinėje lūpoje, ausų kaušeliuose, smakre, pereinanti į pasmakrę, viršutinių pirmų dantų vainikų lūžiai, muštinė žaizda ir minkštųjų audinių kraujosruva kaktoje. Tokie sužalojimai jaunai merginai kėlė stresą, sumažino jos bendravimo galimybes, nes vengė rodytis viešumoje, gėdijosi rodyti net artimiesiems. Be to, nukentėjusioji dirba kasininke prekybos ,,(duomenys neskelbtini)“, todėl nuskelti viršutiniai priekiniai dantys, kelia jai stresą ir neigiamus išgyvenimus bendraujant su klientais. Be fizinio skausmo nukentėjusioji Ž. J. patyrė ir pažeminimą, kai jai per prievartą buvo girdoma degtinė, naudojant fizinį smurtą, buvo verčiama pasakoti kaltinamajai L. L. apie savo intymius santykius su kaltinamosios sugyventiniu J. K., degtinės butelio pagalba turėjo parodyti, kaip ji lytiškai santykiavo su kaltinamosios sugyventiniu, ji buvo išrengta nuogai, apibarstyta prieskoniais, iš jos buvo išsityčiota, jai buvo nukirpti plaukai.

Patirtą neturtinę žalą Ž. J. įvertino 10 000 eurų. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į padaryto sveikatos sužalojimo mastą (padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas) ir į sužalojimų, kurie vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, bendrą skaičių. Kartu įstatymas įpareigoja teismą atsižvelgti ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, tai yra, į kaltininko kaltės rūšį, jo turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes. Šiuo atveju reikšminga yra tai, kad L. L. nukentėjusiąją sužalojo veikdama tiesiogine tyčia, iš anksto tam ruošdamasi, vedama savanaudiškų paskatų ir keršto. Nustatyta, kad kaltinamoji šiuo metu nedirba, yra vaiko iki 3 metų auginimo atostogose, tačiau ji yra darbingo amžiaus asmuo. Atsižvelgiant į visas aptartas aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijais, teismų praktika nesunkaus sveikatos sutrikdymo bylose – priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 144,84 eurų iki 7240,50 eurų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-437/2011, 2K-497/2011, 2K-252/2012, 2K-140/2012, 2K-21-942/2016), nukentėjusiosios Ž. J. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, nustatomas 6500 eurų neturtinės žalos dydis, kurią privalo atlyginti šią neturtinę žalą padariusi kaltinamoji L. L..

Kauno teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 187,80 eurų turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 127–128). Savo ieškinį civilinė ieškovė grindžia tuo, kad nukentėjusiajai Ž. J. LSMU ligoninėje Kauno klinikose buvo suteiktos ambulatorinės vidaus ligų gydytojo, radiologo, akušerio-ginekologo konsultacijos, suteikta stebėjimo paslauga, atlikta galvos smegenų kompiuterinė tomografija. Visos Ž. J. gydymo išlaidos apmokėtos iš privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšų, bendra paslaugų kaina – 187,80 eurai. Akivaizdu, kad šiuo atveju žala padaryta ne tik nukentėjusiajam, bet ir valstybei, konkrečiai – PSDF biudžetui. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas ir jų apmokėjimas iš PSDF biudžeto lėšų (žala PSDF biudžetui) yra tiesiogiai susijęs su asmens nusikalstamais veiksmais, tai yra, asmens sužalojimu. Įvertinus teisinį reglamentavimą bei baudžiamosios bylos duomenis, darytina išvada, kad Kauno teritorinė ligonių kasa turi teisę pareikšti civilinį ieškinį šioje baudžiamojoje byloje, o kaltinamajai L. L. tyčiniais nusikalstamais veiksmais sutrikdžius nukentėjusiosios Ž. J. sveikatą, kyla pareiga atlyginti ieškovei padarytą turtinę žalą, susijusią su nukentėjusiosios gydymo išlaidomis. Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys pagrįstas į bylą pateiktais apyrašais apie suteiktas medicinines paslaugaus ir jų įkainius (1 t., b. l. 129), laikytina, kad ieškinys įrodytas, todėl tenkintinas visiškai.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 112). Savo ieškinį civilinė ieškovė grindžia tuo, kad nukentėjusiajai Ž. J. paskyrė ir išmokėjo 393,55 eurų ligos išmoką už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2020-04-12 iki 2020-05-08. Ž. J. 393,55 eurų ligos išmoka buvo išmokėta iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžeto lėšų. Nukentėjusiajai išmokėta ligos išmoka yra tiesiogiai susijusi su tyčiniais kaltinamosios L. L. veiksmais, nes būtent dėl jų Ž. J. nuo 2020-04-12 iki 2020-05-08 buvo nedarbinga (sirgo). Įvertinus teisinį reglamentavimą bei baudžiamosios bylos duomenis, darytina išvada, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius turi teisę pareikšti civilinį ieškinį šioje baudžiamojoje byloje, o kaltinamajai L. L. tyčiniais nusikalstamais veiksmais sutrikdžius nukentėjusiosios Ž. J. sveikatą, kyla pareiga atlyginti ieškovei padarytą turtinę žalą, susijusią su nukentėjusiajai išmokėta ligos išmoka. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius civilinis ieškinys pagrįstas į bylą pateiktu Ž. J. nedarbingumo pažymėjimu, sprendimu skirti ligos išmoką ir pažyma apie asmeniui išmokėtas išmokas (1 t., b. l. 113–118), laikytina, kad ieškinys įrodytas, todėl tenkintinas visiškai.

Nustatyta, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius, paskirdamas advokatę A. F., teikė nukentėjusiajai Ž. J. antrinę teisinę pagalbą. Antrinės teisinės pagalbos išlaidas prašoma teismo priteisti valstybės naudai. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2020-11-17 pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindžia antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydį – 197,28 eurai. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti. Atsižvelgiant į šio proceso trukmę, posėdžių skaičių (vienas), kuriame dalyvavo nukentėjusiosios atstovė, į atstovės parengtų procesinių dokumentų skaičių (civilinio ieškinio pareiškimas), laikytina, kad atstovavimo išlaidos pagrįstos, jų dydis atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus, į tai, kad kaltinamoji L. L. yra darbingo amžiaus, jos išieškotinos iš kaltinamosios (BPK 106 str. 2 d.).

Daiktai, turėję reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Dvi kompaktinės plokštelės (1 t., b. l. 33, 97) su Bendrojo pagalbos centro pateiktu garso įrašu bei nukentėjusiosios pateiktomis fotonuotraukomis, paliktinos saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 str. 1 d. 3 p.); dvi servetėlės, paimtos 2020-04-09 įvykio vietos apžiūros metu ir saugomos Kauno apskrities VPK Žaliakalnio policijos komisariate pagal kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 31), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinos kaip menkavertės (BPK 94 str. 1 d. 4 p.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

L. L. pripažinti kalta padarius nusikaltimus, numatytus BK 138 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jai bausmes:

pagal BK 138 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimą 1 (vieniems) metams, įpareigojant nuo 22 val. iki 06 val. neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu; per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nusikalstama veika nukentėjusiajai Ž. J. padarytą 216,90 eurų turtinę žalą;

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės apribojimą 1 (vieniems) metams, įpareigojant nuo 22 val. iki 06 val. neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu; per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nusikalstama veika nukentėjusiajai Ž. J. padarytą 216,90 eurų turtinę žalą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirtas bausmes subendrinus visiško sudėjimo būdu, skirti subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 2 (dvejiems) metams, įpareigojant nuo 22 val. iki 06 val. neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu; per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nusikalstama veika nukentėjusiajai Ž. J. padarytą 216,90 eurų turtinę žalą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą subendrintą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, skirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieniems) metams 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant nuo 22 val. iki 06 val. neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu; per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nusikalstama veika nukentėjusiajai Ž. J. padarytą 216,90 eurų turtinę žalą.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72¹ straipsniu, skirti L. L. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą per visą laisvės apribojimo bausmės atlikimo laiką nesiartinti prie nukentėjusiosios Ž. J. arčiau kaip 100 (vieno šimto) metrų atstumu, uždraudžiant bet kokia forma bendrauti ir ieškoti ryšių su nukentėjusiąja Ž. J..

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti L. L. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020-04-09 22.40 val. iki 2020-04-10 14.10 val. (vieną parą).

L. L. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – pradėjus paskirtos laisvės apribojimo bausmės vykdymą – panaikinti.

Ž. J. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš L. L. 216,90 eurų turtinei bei 6500 eurų neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš L. L. 187,80 eurus turtinei žalai atlyginti.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš L. L. 393,55 eurus turtinei žalai atlyginti.

Išieškoti iš L. L. 197,28 eurus valstybės naudai už nukentėjusiajai Ž. J. suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas nurodant juridinio asmens kodą (188659752), įmokos kodą (5630), mokėjimo paskirtį (įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Dvi kompaktines plokšteles su garso įrašu ir fotonuotraukomis palikti saugoti byloje.

Dvi servetėles, saugomas Kauno apskrities VPK Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariate pagal kvitą Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus – sunaikinti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.