Kauno apygardos teismo nutartis

procesinio dokumento kategorijos: 75.4.1;75.8; 77.2; 78.2.1;

2014 m. spalio 15 d.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės, Dalės Burdulienės (kolegijos pirmininkė) ir Jolitos Cirulienės (pranešėja), viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal suinteresuotų asmenų M. K. ir S. J., atstovaujamų advokato A. K., apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-187-445/2014 pagal pareiškėjų L. B. ir D. B. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėjai patikslintu pareiškimu (b. l. 38–39) prašė nutraukti santuoką, sudarytą tarp pareiškėjų L. B. ir D. B., įregistruotą 1995-10-14 Varėnos rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 146, sutuoktinių bendru sutikimu, patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Byloje nėra ginčo, jog kreditoriams solidariai atsako tiek D. B., tiek L. B.. Šios aplinkybės neginčija ir sutuoktiniai, sutartyje dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių nurodydami, jog D. B. ir L. B. turi kreditorinį įsipareigojimą prieš S. J. bei M. K., kuriuo prievolės kylančios iš šios sutarties po santuokos nutraukimo atitenka D. B.. Ši sutarties nuostata taip pat yra neteisėta ir pažeidžianti kreditorių interesus. Esant solidariajai prievolei, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų atskirai, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d.). Kadangi nagrinėjamu atveju solidarioji sutuoktinių prievolė atsirado sutarčių pagrindu, tai kreditoriai turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų abu bendraskoliai. Esminis solidarumo požymis yra tai, kad solidarieji bendraskoliai neturi teisės reikalauti pasidalyti prievolę, nes kiekvienas yra atsakingas už visos prievolės įvykdymą. Sutarties pagrindu atsiradusios solidariosios prievolės pakeitimas asmenine be kreditoriaus sutikimo reiškia ne ką kitą, kaip sutarties pakeitimą dėl sutarties subjekto, nes kreditorius netektų teisės reikalauti, kad prievolę įvykdytų antrasis sutuoktinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2011). CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta, jog iš bendro sutuoktinių turto vykdomos prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų, taip pat prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais. Byloje nėra ginčo dėl prievolių bendrumo ir solidarumo, tačiau įrodinėti, kad prievolė yra asmeninė vieno sutuoktinio, o ne jų abiejų bendra, tenka tam asmeniui, kuris siekia paneigti prievolės bendrumo prezumpciją. Sprendžiant sutuoktinių atsakomybės klausimus CK 3.92 straipsnio 3 dalyje nustatyta prezumpcija buvo taikyta ir teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-01-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2006; 2009-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-117/2009; kt.).

Kadangi iki sprendimo gavimo kreditoriai neturėjo teisės reikšti prieštaravimų ir reikalavimų dėl skolininko sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, šiuos reikalavimus kreditoriai reiškia apeliaciniu skundu. Kreditoriai prieštarauja, kad būtų keičiamas solidariosios prievolės pobūdis, t. y. solidarioji sutuoktinių prievolė po santuokos nutraukimo negali tapti asmenine vieno sutuoktinio prievolė. Esminis solidarumo požymis yra tai, kad solidarieji bendraskoliai neturi teisės reikalauti pasidalyti prievolę, nes kiekvienas yra atsakingas už visos prievolės įvykdymą. Sutarties pagrindu atsiradusios solidariosios prievolės pakeitimas asmenine be kreditoriaus sutikimo reiškia ne ką kita, kaip sutarties pakeitimą dėl sutarties subjekto, nes kreditorius netektų teisės reikalauti, kad prievolę įvykdytų antrasis sutuoktinis. Šalys, sudarydamos sutartį, laisva valia susitaria dėl tarpusavio teisių ir pareigų. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 str. 1 d.). Vėlesnis sutarties pakeitimas reiškia įsikišimą į jau tarp šalių egzistuojančią teisių ir pareigų pusiausvyrą, todėl šalių lygiateisiškumo principas (CK 1.2 str.) reikalauja, kad sutartis būtų keičiama šalių susitarimu (CK 6.223 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2011). Kadangi abu kreditoriai turi reikalavimo teises į skolininką, už kurias skolininkas atsako kartu su sutuoktine, sutuoktinių santuokoje įgytas turtas turi būti padalintas taip, kad nebūtų pažeidžiami kreditorių interesai. Sutuoktinių turtas šiuo atveju negali būti dalinamas, kadangi S. J. turi galiojančią ir vykdytiną reikalavimo teisę, kurios atžvilgiu pateiktas prašymas išduoti vykdomąjį raštą. Vykdomasis raštas neišduotas D. B. atskiruoju skundu apskundus S. J. prašymą dėl pradinio ieškovo pakeitimo reikalavimo teisių perėmėju. Skolininkas civilinėje byloje ginčija Varėnos rajono apylinkės teismo 2014-04-09 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-442-547/2013, kurioje tenkintas S. J. prašymas dėl ieškovo pakeitimo reikalavimo teisių perėmėju. Šioje byloje skolininkas pripažįsta reikalavimo teisių perleidimo sutartį ir kreditoriumi nurodo ne R. A., o S. J.. Skolininkas sąmoningai apskundė minėtą nutartį, siekdamas atitolinti vykdomojo rašto išdavimą, su tikslu atsidalinti santuokoje įgytą turtą, kas akivaizdžiai ir buvo bandyta padaryti. Skolininkas tokiais veiksmais piktnaudžiauja teise. Dėl tokių skolininko veiksmų jo santuokoje įgytas turtas negali būti padalintas, kadangi taip bus pažeidžiamos kreditorių teisės.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą pareiškėjai D. B. ir L. B. prašo Varėnos rajono apylinkės teismo 2014-05-02 sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas (b. l. 106–113). Apeliantai nepagristai teigia, kad jiems nebuvo įteikta patikslinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina faktą, kad registruoti pranešimai, kartu su patikslinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartimi visiems kreditoriams buvo išsiųsti 2014-03-26 (b. l. 42–43, 70–71), 2014-03-10 Varėnos rajono apylinkės teismas trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovui išsiuntė teismo nutartį dėl bylos sustabdymo (b. l. 34), taip pat Varėnos rajono apylinkės teismas pranešimus apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, kuriuose yra nurodyta, kad „vadovaujantis CPK 7 str., 134 str. 6 d. siūloma rūpestingai ir laiku, atsižvelgiant į proceso eigą, pateikti visus turimus įrodymus, kuriais yra grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai, išsiuntė tretiesiems suinteresuotiems asmenims AB Swedbank, (duomenys neskelbtini), Vilnius (b. l. 76), M. K., adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius (b. l. 77), R. A., adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius (b. l. 78), S. J., adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius (b. l. 79). Apeliantų teiginys, kad „..nei sutartis, nei pranešimas apie bylos atnaujinimą kreditoriams nebuvo išsiųsta“, yra klaidinantis ir nepagrįstas. Tretieji suinteresuoti asmenys buvo tinkamai informuoti apie CK 3.126 straipsnyje nurodytą teisę vieno ar abiejų sutuoktinių kreditoriui įstoti įbylą dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus. Tačiau kaip pripažįsta ir to neginčija patys apeliantai, jie šia teise nepasinaudojo. Todėl tai, kad tretieji suinteresuoti asmenys žinojo apie procesą ir turėjo visas galimybes laiku ir tinkamai įstoti į bylą, tačiau to nepadarė, rodo nepakankamą pačių apeliantų aktyvumą ir rūpestingumą ir jokiu būdu negali būti pagrindu keisti jau priimtą Varėnos rajono apylinkės teismo sprendimą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu.

Tiek patys pareiškėjai, tiek pirmos instancijos teismas tinkamai įvykdė pareigą informuoti kreditorius apie pradėtą ir vykstančią santuokos nutraukimo bylą, tačiau patys apeliantai dėl savo neveikimo ir nerūpestingumo nepasinaudojo įstatymų nustatytomis teisėmis ir pareigomis pateikti procesinius dokumentus į bylą. Kreditoriai galėjo įstoti į santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimą trečiaisiais asmenimis, pareiškiančiais savarankiškus reikalavimus, nes iškėlus bylą dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo buvo įvykdyta pareiga pranešti jiems apie bylos iškėlimą, nusiunčiant pareiškimo dėl ieškinio (priešieškinio) kopiją (CPK 539 str. 1 d. 4 p., CK 3.126 str.). Šios įstatyme įtvirtintos pareigos įvykdymas sudaro sąlygas teismui santuokos nutraukimo byloje išspręsti ne tik sutuoktinių tarpusavio turtinius klausimus, bet ir jiems kreditorių pareikštus savarankiškus turtinius reikalavimus, ir taip apsaugoti kreditorių interesus bei užtikrinti proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus (CPK 7 str.).

CPK 376 straipsnyje įtvirtinta teismo pareiga savaime nereiškia teismo pareigos būti aktyviam visose šeimos bylose ar visų byloje pareikštų reikalavimų apimtimi. Ši teismo pareiga turi būti derinama su asmenų procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principais (CPK 6, 12, 13 straipsniai), todėl kiekvienoje byloje teismas turi teisę įvertinti faktines aplinkybes, sudarančias teisinį pagrindą teismui aktyviai veikti, tam, kad ši išimtinė taisyklė būtų taikoma tik konkrečioje byloje ar tokioje byloje pareikštų reikalavimų daliai ir netaptų privaloma visiems reikalavimams šeimos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-20 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010, 2010-10-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2010). Nagrinėjant santuokinio turto padalinimo klausimus, skirtingai nei klausimus, susijusius su nepilnamečiais vaikais, teismas nėra aktyvus ir byla nagrinėjama laikantis rungimosi principo (CPK 12 str.). Pagal bendrąsias taisykles įrodinėjimo našta tenka asmeniui, kuris remiasi tokiomis aplinkybėmis (CPK 178 str.). Bylos nagrinėjimo metu apeliantai nekėlė jokių prieštaravimų, neteikė leistinų įrodymų, patvirtinančių jų teiginius apie kreditorinių įsipareigojimų padalijimą.

Į civilinę bylą Nr. 2-6506-345/2014 pagal apelianto M. K. ieškinį D. B. dėl skolos priteisimo bendraskole L. B. nėra įtraukta. Nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-4420-547/2014 dėl skolos priteisimo R. A. iš D. B., L. B. į bylą taip pat nebuvo įtraukta. Apeliantai nepateikia jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių faktus, kad D. B. gautos paskolos buvo panaudos šeimos poreikiams tenkinti, taip pat nėra pateikti jokie įrodymai, patvirtinantys faktus, kad L. B. patvirtino sudarytus sutuoktinio sandorius. Suinteresuoti asmenys, puikiai žinodami D. B. šeimyninę padėtį, paskolos suteikimo tikslą, panaudojimą, pareiškėjos L. B. bendraskole paskolos sutartyje bei civilinių bylų nagrinėjimo metu neįtraukė, pinigų pareiškėjai L. B. neperdavė, tai yra nesuteikė paskolos, su L. B. nebuvo derinama paskolos sutarties su M. K. sudarymo data, paskolos sutarties sąlygos ir kiti su paskolos suteikimu susiję klausimai. Jokie pagal paskolą gauti pinigai niekada nebuvo naudojami šeimos poreikiams tenkinti ir jokios naudos iš jų nebuvo gauta. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. Todėl galimi kreditoriniai įsipareigojimai M. K. ir R. A. (S. J.) yra pareiškėjo D. B. asmeninės prievolės, kurios po santuokos nutraukimo jam ir atitenka. Pačių apeliantų veiksmai tiek ikisutartiniuose santykiuose, tiek sutarties vykdymo metu, tiek ir civilinėse bylose akivaizdžiai patvirtina faktus, jog jie patys niekada nelaikė prievolių solidariosiomis sutuoktinių L. ir D. B. prievolėmis.

Pareiškėjas D. B. turi personalinę įmonę, kuri buvo įsteigta dar iki santuokos su L. B. sudarymo. Tad abu sutuoktiniai turi turto, tai yra D. B. asmeninės nuosavybės teise valdo D. B. personalinę įmonę, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), Varėna, tuo tarpu L. B. lieka santuokos metu įsteigta UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini). Apeliantai nepagrįstai teigia, kad visos prievolės kreditoriams lieka D. B.. Gyvenant santuokoje 2011-02-24 buvo gauta 5 000 Lt vartojamojo paskola iš AB banko Swedbank, 2011-07-01 buvo paimta 18 000 Lt vartojamoji paskola iš AB banko Swedbank, 2013-03-27 buvo gauta 18 000 Lt vartojamoji paskola iš AB banko Swedbank, 2014-04-25 iš AB banko Swedbank buvo gauta 27 300 Lt vartojamoji paskola. Visos prievolės kreditoriui AB bankui Swedbank po santuokos nutraukimo lieka asmeninėmis L. B. prievolėmis. Kadangi pareiškėjai L. B. ir D. B. šeimyninio gyvenimo neveda jau kelerius metus, jokie pagal paskolą gauti pinigai niekada nebuvo naudojami šeimos poreikiams tenkinti ir jokios naudos iš jų nebuvo gauta, o, esant sunkiai finansiniai padėčiai, pareiškėja L. B. buvo priversta imti vartojamąsias paskolas iš banko, kad išlaikytų šeimos namų ūkį ir užtikrintų vaikų auklėjimą bei švietimą. Todėl prievolės kreditoriams buvo sutuoktinių pasidalintos, o ne paliktos vienam iš sutuoktinių. Savo teiginiams patvirtinti apeliantai nepateikia jokių įrodymų. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės apie sutuoktinių turimą turtą, įsipareigojimus akivaizdžiai paneigia pačių apeliantų teiginius. Apeliantams savalaikiai nepareiškus prieštaravimų, tinkamai nedalyvaujant bylos nagrinėjimo metu, neteikiant jokių įrodymu, teismo padarytos išvados yra visiškai teisėtos, teisingos ir pagristos.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjai 2014-01-24 kreipėsi į Varėnos rajono apylinkės teismą, prašydami nutraukti santuoką, sudarytą tarp pareiškėjų L. B. ir D. B., įregistruotą 1995-10-14 Varėnos rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 146, sutuoktinių bendru sutikimu, patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (b. l. 2–3). Varėnos rajono apylinkės teismas 2014-02-03 nutartimi bylą paskyrė nagrinėti teismo posėdyje 2014-03-03 (b. l. 20). 2014-02-17 teisme gautas suinteresuotų asmenų M. K. ir R. A. prašymas įtraukti juos į bylą trečiaisiais suinteresuotais asmenimis, kadangi jiems nebuvo pranešta apie pareiškėjų kreipimąsi į teismą, t. y. nebuvo pateikta pareiškimo kopija, kaip tą numato CK 3.126 straipsnio 2 dalis (b. l. 25–26). Varėnos rajono apylinkės teismas, įvertinęs šias aplinkybes, 2014-03-03 nutartimi sustabdė civilinės bylos nagrinėjimą iki pareiškėjai sudarys naują sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (b. l. 31–33). Ši nutartis buvo išsiųsta suinteresuotus asmenis atstovaujančiai Advokatų kontorai K. ir partneriai „Consul Tax“ ir pareiškėjams (b. l. 34–37). 2014-03-21 teisme gautas pareiškėjų patikslintas pareiškimas, 2014-03-20 sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, taip pat duomenys apie patikslinto pareiškimo ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių išsiuntimo registruotu paštu suinteresuotiems asmenims (kreditoriams): M. K. (b. l. 42), R. A. (b. l. 43). 2014-03-27 pareiškėjai pateikė patikslintą 2014-03-26 pareiškimą ir 2014-03-26 sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, nes suinteresuotas asmuo R. A. savo kreditorinį reikalavimą pagal 2014-03-18 reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr. 2014/03/18 perleido S. J. (b. l. 61–65). Pareiškėjai pateikė duomenis, kad 2014-03-26 patikslintą pareiškimą ir sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių išsiuntė registruotu paštu suinteresuotiems asmenims (kreditoriams): S. J. (b. l. 70) ir AB Swedbank (b. l. 71). Varėnos rajono apylinkės teismas 2014-03-31 nutartimi atnaujino bylos nagrinėjimą, bylą paskyrė nagrinėti 2014-04-24 rašytinio proceso tvarka, nutarties kopiją išsiuntė pareiškėjams, pareiškėjų atstovei advokatei V. Z., AB Swedbank, M. K., R. A., S. J. (b. l. 73–79). Varėnos rajono apylinkės teismas 2014-05-02 sprendimu pareiškėjų patikslintą prašymą tenkino.

Apeliantai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, jog jie laukė, kol jiems, kaip tretiesiems byloje dalyvaujantiems asmenims, bus pateikta patikslinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir jie galės pateikti prieštaravimus dėl šios sutarties arba jai pritarti, jei patikslinta sutartis neprieštarautų jų teisėms, tačiau teigia negavę nei 2014-03-31 nutarties dėl bylos nagrinėjimo atnaujinimo, nei patikslintos sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių padarinių.

Kolegijos nuomone, bylos duomenys patvirtina, jog apeliantai nepagristai teigia, kad jiems nebuvo pateikta (išsiųsta) patikslinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina faktą, kad pranešimai registruotu paštu kartu su patikslintu pareiškimu ir patikslinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartimi visiems kreditoriams buvo išsiųsti. 2014-03-20 patikslintas pareiškimas ir sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių įteikta 2014-03-21 registruotu paštu M. K. (b. l. 42). Šią aplinkybę patvirtina vieša siuntų paieška pagal siuntos barkodą RN929493292LT. Nors R. A. siųsta siunta registruotu paštu ir nebuvo įteikta, tačiau pažymėtina, jog pareiškėjams patikslinus pareiškimą ir sutartį dėl faktinės aplinkybės, jog suinteresuotas asmuo R. A. savo kreditorinį reikalavimą pagal 2014-03-18 reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr. 2014/03/18 perleido S. J., patikslintas 2014-03-26 pareiškimas ir 2014-03-26 sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių registruotu paštu buvo išsiųsta suinteresuotiems asmenims (kreditoriams): S. J. (b. l. 70) ir Swedbank AB (b. l. 71). Patikrinus pašto siuntos, siųstos S. J., įteikimą pagal barkodą RN929490146LT, nustatyta, kad siunta gavėjui įteikta 2014-03-27. Bylos duomenys patvirtina ir tai, jog apeliantai Varėnos rajono apylinkės teismo pranešimu buvo informuoti ir apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, pasiūlyta rūpestingai ir laiku, atsižvelgiant į proceso eigą, pateikti visus turimus įrodymus, kuriais yra grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai. Pranešimai išsiųsti tretiesiems suinteresuotiems asmenims M. K. (b. l. 77), R. A. (b. l. 78) ir S. J. (b. l. 79). Atsižvelgiant į tai, spręstina, jog apeliacinio skundo argumentai, kad „..nei sutartis, nei pranešimas apie bylos atnaujinimą kreditoriams nebuvo išsiųsta“, yra visiškai nepagrįsti. Kadangi tretieji suinteresuoti asmenys, žinodami ir apie iškeltą bylą dėl santuokos nutraukimo ir santuokinio turo padalijimo, ir apie pareiškėjų į bylą pateiktas 2014-03-20 ir 2014-03-26 sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, šioje byloje ne tik nepareiškė jokių savarankiškų reikalavimų, tokiu būdu nepasinaudodami CK 3.126 straipsnyje suteikta teise, bet ir iki teismo sprendimo priėmimo nepateikė teismui nepateikė jokių prieštaravimų dėl pateiktos sutarties, kolegija neįžvelgia apeliantų nurodytų teisės normų (CPK 539 str. 1 d. 4 p., CK 3.126 str.) pažeidimo.

Atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad teismas neįvykdė savo pareigos prieš priimant sprendimą įsitikinti, ar yra kreditoriaus sutikimas dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių padarinių tvirtinimo, taip pat neįvykdė pareigos netvirtinti tokios sutarties, kuria yra pažeidžiamos kreditoriaus teisės, nors šeimos bylose teismas turi būti aktyvus ir veikti ex officio.

Pažymėtina, kad CPK 376 straipsnyje įtvirtinta teismo pareiga savaime nereiškia teismo pareigos būti aktyviam visose šeimos bylose ar visų byloje pareikštų reikalavimų apimtimi. Ši teismo pareiga turi būti derinama su asmenų procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principais (CPK 6, 12, 13 straipsniai), todėl kiekvienoje byloje teismas turi teisę įvertinti faktines aplinkybes, sudarančias teisinį pagrindą teismui aktyviai veikti, tam, kad ši išimtinė taisyklė būtų taikoma tik konkrečioje byloje ar tokioje byloje pareikštų reikalavimų daliai ir netaptų privaloma visiems reikalavimams šeimos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-20 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010, 2010-10-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2010). Nagrinėjant santuokinio turto padalinimo klausimus, skirtingai nei klausimus, susijusius su nepilnamečiais vaikais, teismas nėra aktyvus ir byla nagrinėjama laikantis rungimosi principo (CPK 12 str.). Pagal bendrąsias taisykles įrodinėjimo našta tenka asmeniui, kuris remiasi tokiomis aplinkybėmis (CPK 178 str.).

Nustačius, kad suinteresuoti asmenys, gavę pareiškėjų patikslintus pareiškimus ir sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių bei teismo pranešimą apie bylos nagrinėjimą, savalaikiai nepateikė dėl turto padalijimo jokių prieštaravimų ar savarankiškų reikalavimų, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai sprendė, kad suinteresuoti asmenys sutinka su sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygomis. Apeliantai, žinodami tiek apie pradėtą ir vykstančią santuokos nutraukimo bylą, tiek apie pateiktas 2014-03-20 ir 2014-03-26 santuokos nutraukimo pasekmių sutartis ir apie paskirtą teismo posėdį, patys, būdami nepakankamai apdairūs ir rūpestingi, nepasinaudojo įstatymų nustatytomis teisėmis.

Kolegija pažymi ir tai, jog į civilinę bylą Nr. 2-6506-345/2014 pagal apelianto M. K. ieškinį D. B. dėl skolos priteisimo bendraskole L. B. nėra įtraukta. Nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-4420-547/2014 dėl skolos priteisimo R. A. iš D. B., L. B. į bylą taip pat nebuvo įtraukta. Šioje byloje nepaneigti ir pareiškėjų teiginiai, kad suinteresuoti asmenys, puikiai žinodami D. B. šeimyninę padėtį, paskolos suteikimo tikslą, panaudojimą, sąmoningai neįtraukė pareiškėjos L. B. (kuriai pinigų neperdavė ir su kuria nederino nei paskolos sutarties sudarymo datos, nei paskolos sutarties sąlygų ir kitų su paskolos suteikimu susijusių klausimų) bendraskole paskolos sutartyje bei civilinių bylų nagrinėjimo metu. Šioje santuokos nutraukimo byloje apeliantai taip pat nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių faktus, kad D. B. gautos paskolos buvo panaudos šeimos poreikiams tenkinti bei kad L. B. patvirtino sudarytus sutuoktinio sandorius. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. Esant tokiai situacijai, kolegijos nuomone, pačių apeliantų veiksmai tiek ikisutartiniuose santykiuose, tiek sutarties vykdymo metu, tiek ir civilinėse bylose akivaizdžiai patvirtina faktus, jog jie patys niekada nelaikė prievolių solidariosiomis sutuoktinių L. ir D. B. prievolėmis, todėl nėra jokio pagrindo išvadai, jog pareiškėjų susitarimas, kad galimi kreditoriniai įsipareigojimai M. K. ir R. A. (S. J.) yra pareiškėjo D. B. asmeninės prievolės, kurios po santuokos nutraukimo jam ir atitenka, prieštarautų įstatymams.

Nustatyta, jog pareiškėjas D. B. nuo 1992 metų valdo personalinę įmonę. Kadangi įmonė įsteigta iki santuokos su L. B. sudarymo, skundžiamu sprendimu tarp šalių ji nebuvo dalinama, nors šalys santuokoje išgyveno beveik 10 metų. Tad abu sutuoktiniai turi turto, tai yra D. B. asmeninės nuosavybės teise valdo D. B. personalinę įmonę, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), Varėna, tuo tarpu L. B. skundžiamo sprendimo pagrindu atiteko santuokos metu įsteigta UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini). Be to, apeliantai visiškai nepagrįstai teigia, kad visos prievolės kreditoriams skundžiamo sprendimo pagrindu liko D. B.. Bylos duomenys patvirtina, jog šalių santuokos metu iš Swedbank pareiškėja paėmė 2013-03-27 18 000 Lt vartojamąją paskolą (1 t., b. l. 19), 2014-04-25 iš AB banko Swedbank buvo gauta 27 300 Lt vartojamoji paskola (b. l. 68). Nors pareiškėjai atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad visos prievolės kreditoriui AB bankui Swedbank po santuokos nutraukimo liko asmeninėmis L. B. prievolėmis, tačiau pažymėtina, jog skundžiamame sprendime, nežiūrint į tai, kad 2014-03-26 sutartyje buvo numatyta, jog ,,mes, D. B. ir L. B. pareiškiame, kad turime kreditorinį įsipareigojimą prieš Swedbank AB pagal 2014-03-25 vartojimo kreditą Nr. 14-022320-GV, kurį mokėti, po santuokos nutraukimo, pareiga atitenka L. B.“ L. B.“, skundžiamame sprendime per klaidą nurodyta, jog ,,nustatyti, kad D. B. ir L. B. turi kreditorinį įsipareigojimą prieš Swedbank AB, pagal 2013-03-27 vartojimo kreditą Nr. 13-019097-GV, kuriuo prievolės kylančios iš šios sutarties po santuokos nutraukimo atitenka L. B.“. Kolegijos nuomone, šios nustatytos aplinkybės paneigia apeliacinio skundo argumentus, jog skundžiamu sprendimu teismas patvirtino tokią skolininko sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių padarinių, pagal kurią pirmiausia visas bendras sutuoktinių turtas yra perleidžiamas L. B., o vėliau visi sutuoktinių kreditoriniai įsipareigojimai yra pripažįstami asmeniškai skolininkui, kuris po sprendimo priėmimo lieka be turto.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, visiškai nepagrįstą apeliacinį skundą atmeta, pirmosios instancijos teismo sprendimą paliek nepakeistą, tačiau ištaiso sprendimo rezoliucinėje dalyje padarytą rašymo apsirikimą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti.

Varėnos rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 2 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.

Patikslinti sprendimo rezoliucinę dalį ir nustatyti, kad D. B. ir L. B. turi kreditorinį įsipareigojimą prieš Swedbank AB, pagal pagal 2014-03-25 vartojimo kreditą Nr. 14-022320-GV, kuriuo prievolės kylančios iš šios sutarties po santuokos nutraukimo atitenka L. B.“.