- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-01-09
- Bylos Nr.
- e2A-3-544/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-00237-2023-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramunė Čeknienė, Rita Dambrauskaitė, Laimantas Misiūnas
- Atsakovas
- G. P.
- Ieškovas
- H. K.
- Kategorijos
- 2.1.6.3Civilinių teisių gynimas
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės (teisėjų kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ritos Dambrauskaitės ir Laimanto Misiūno, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės G. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024-08-09 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-82-494/2024 pagal ieškovės H. K. patikslintą ieškinį atsakovei G. P. dėl kapavietės ribos pažeidimo pašalinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Molėtų rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnija.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė H. K. (toliau – ir ieškovė) patikslintu ieškiniu prašė: 1) pripažinti, kad atsakovė G. P. (toliau – ir atsakovė) neteisėtai pertvarkė (duomenys neskelbtini) miestelyje, Molėtų rajono savivaldybėje kapinėse esančią kapavietę, kurioje yra F. B., J. B., K. B. kapai, tokiu būdu pažeisdama kapavietės, kurioje yra palaidoti A. J. (A. J.) ir A. J. (J.), ribas; 2) įpareigoti atsakovę per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo pašalinti paklotas betonines trinkeles bei jas įrėminantį betoninį bortelį, kurie dešiniajame viršutiniame kampe pažeidžia kapavietės, kurioje yra palaidoti A. J. (A. J.) ir A. J. (J.), esančios (duomenys neskelbtini) miestelyje, Molėtų rajono savivaldybėje kapinėse, ribas atitinkamai 0,53 m. ir 0,54 m. atstumais; 3) priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, kad (duomenys neskelbtini) miręs jos tėvas A. J. buvo laidojamas (duomenys neskelbtini) miestelio kapinėse ir pagal tuo metu galiojusių Kapinių tvarkymo taisyklių 11 punktą buvo suteikta 7 m² dydžio kapavietė. Ieškovės motina A. J. (J.), mirusi (duomenys neskelbtini), taip pat yra palaidota toje pačioje kapavietėje. Dar 1994 metais kapavietė buvo aptverta atramine sienele, kuri sutvirtinta 2006 metais. Už šios kapavietės (toliau – ir J. šeimos kapavietė) priežiūrą yra atsakinga ieškovė. Šalia J. kapavietės yra kapavietė, kurioje yra palaidoti B. šeimos mirusieji (toliau – ir B. šeimos kapavietė), už kurios priežiūrą yra atsakinga atsakovė.
3. 2021 metų rudenį tarp ieškovės ir atsakovės kilo konfliktas dėl kapaviečių ribų, todėl 2022 metų balandžio mėnesį suderinus su (duomenys neskelbtini) seniūnija ir ieškovės sutikimu buvo nuardyta apie 30 cm J. šeimos kapavietės atraminės sienelės dalis. 2022 metų rugpjūčio mėnesį atsakovė, nesuderinusi darbų su (duomenys neskelbtini) seniūnija, ėmėsi B. šeimos kapavietės perimetro betonavimo ir kitų tvarkymo darbų, daugiau nei 80 cm išeinančių už šios kapavietės ribų, o rugsėjo mėnesį išklojo trinkeles aplink kapavietės perimetrą, tuo pažeisdama J. šeimos kapavietės ribą 0,53 m. ir 0,54 m. atstumais.
Atsiliepimas
4. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, nes jos šeimos kapavietė buvo suformuota ir jos ribos nustatytos anksčiau nei J. šeimos kapavietės. Dar 1987 metais (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), kapavietė buvo aptverta betoniniu borteliu. Vėliau šioje kapavietėje buvo palaidoti atsakovės tėvas J. B. (duomenys neskelbtini) ir jos motina K. B (duomenys neskelbtini). 2006 metais ieškovė išgriovė dalį atsakovės įrengto bortelio ir įrengė tvorą, tuo pažeisdama B. šeimos kapavietės ribas. Ieškovė, įrengdama tvorą, neteisėtai išplėtė J. šeimos kapavietės ribas, tuo užimdama kapinių žemę ir B. šeimos kapavietės kampą, kuriame atsakovė paklojo ieškiniu reikalaujamas pašalinti trinkeles ir bortelį. Kadangi J. šeimos kapavietės ribas ieškovė nustatė ir aptvėrė savavališkai, tuo pažeisdama B. kapavietės ribas, ieškovė neturi jokios subjektinės teisės reikšti ieškinį dėl kapavietės ribos pažeidimo pašalinimo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2024-08-09 sprendimu patikslintą ieškinį tenkino: pripažino, kad atsakovė G. P. neteisėtai pertvarkė (duomenys neskelbtini) miestelyje, Molėtų rajono savivaldybėje, kapinėse esančią kapavietę, kurioje yra F. B., J. B., K. B. kapai, tokiu būdu pažeisdama kapavietės, kurioje yra palaidoti A. J. (A. J.) ir A. J. (J.), ribas; įpareigojo atsakovę per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo pašalinti paklotas betonines trinkeles bei jas įrėminantį betoninį bortelį, kurie dešiniajame viršutiniame kampe pažeidžia kapavietės, kurioje yra palaidoti A. J. (A. J.) ir A. J. (J.), esančios (duomenys neskelbtini) miestelyje, Molėtų rajono savivaldybėje, kapinėse, ribas, atitinkamai 0,53 m. ir 0,54 m. atstumais; priteisė iš atsakovės ieškovės naudai 3 660 Eur bylinėjimosi išlaidų; iš atsakovės valstybės naudai priteisė 13,28 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.
6. Teismas, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustatė, kad atsakovė, atlikdama B. šeimos kapavietės rekonstrukcijos darbus, nesilaikė (duomenys neskelbtini) seniūnijos darbuotojų 2022-04-11 nuardyto J. šeimos kapavietės viršutinio dešiniojo kampo ribos (apie 30 cm), nes, atlikusi savo prižiūrimos kapavietės rekonstrukcijos darbus, šią ribą viršijo daugiau nei 50 cm. Be to, teismas, remdamasis Kapinių tvarkymo taisyklių 25 punktu, nustatė, kad atsakovė kapavietės rekonstrukcijos darbus atlikto neturėdama kapavietės prižiūrėtojo leidimo.
7. Teismas atmetė atsakovės argumentus, kad jos šeimai turėjo būti skiriama didesnio ploto, nei Kapinių tvarkymo taisyklių 14 punkte numatyta 7 kv. m. kapavietė, nes B. šeimos kapavietėje yra palaidoti 3 asmenys, o J. šeimos kapavietėje – 2 asmenys, nes tai prieštarauja minėtų taisyklių 11 punktui. Teismas pažymėjo, kad atsakovės šeimos kapavietė ir taip didesnė, kad abiejų šalių šeimų kapavietės neatitinka Kapinių taisyklių reikalavimų, o byloje aplamai nebuvo pateikta duomenų, kokio ploto kapavietės buvo suteiktos J. bei B. šeimų kapavietėms.
8. Teismas atmetė atsakovės argumentus, kad būtent ieškovė savavališkai pakeitė J. šeimos kapavietės ribas, įsiterpdama į B. šeimos kapavietę, t. y. nuardydama šioje kapavietėje buvusį betoninį bortelį, nes jokie byloje pateikti įrodymai to nepatvirtino.
9. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas konstatavo, kad atsakovė, pertvarkiusi B. šeimos kapavietę, apie tai nepranešusi kapinių prižiūrėtojui ir su juo darbų nesuderinusi, savavališkai ją praplėtė, įsiterpė į J. šeimos kapavietės viršutinį dešinįjį kampą, kurioje išklojo trinkelės bei bortelį, tuo pažeisdama J. šeimos kapavietės ribas atitinkamai 0,53 m. ir 0,54 m. atstumais, todėl ieškovės, kaip J. šeimos kapavietės prižiūrėtojos, teisės turi būti ginamos.
10. Teismas pažymėjo ir tai, kad šioje situacijoje būtina vadovautis teisingumo, protingumo kriterijais, geros moralės principais, laidojimo papročiais, tausoti ir gerbti mirusiųjų atminimą. Teismas konstatavo, kad negalima dabartiniu metu susiklosčiusi situacija, kai J. šeimos kapavietėje dešinėje pusėje viršuje įsiterpusios B. šeimos kapavietės dalyje išdėtos trinkelės, per kurias yra vaikščiojama, randasi virš J. šeimos kapavietėje toje vietoje palaidotos ieškovės motinos palaikų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
11. Atsakovė G. P. (toliau – ir apeliantė) pateiktu apeliaciniu skundu prašo: 1) Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024-08-09 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; 2) iš ieškovės priteisti atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
1.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog būtent atsakovė pažeidė ieškovės tvarkomos kapavietės ribas, nes tokį sprendimą pirmosios instancijos priėmė neatsižvelgęs į Molėtų rajono savivaldybės administracijos 2022-04-22 rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytas aplinkybės, iš kurių matyti, kad savavališkai buvo pakeistos būtent J. šeimos kapavietės ribos, kurios buvo įsiterpę į B. šeimos kapavietę. Šiame rašte yra aiškiai nurodyta, jog 2022-04-11 (duomenys neskelbtini) seniūnas K. K. stebėjo, kaip buvo išardytas ieškovės prižiūrimos kapavietės kampas, įeinantis į atsakovės prižiūrimą kapavietę, tuo pašalinant atsakovės prižiūrimos kapavietės ribų pažeidimą. Todėl teismas, nusprendęs, kad atsakovė pažeidė ieškovės tvarkomos kapavietės ribas, iš esmės ėmėsi reguliuoti valstybinės žemės naudojimo santykius, susijusius su kapaviečių ir jų ribų nustatymu, išėjo už ginčo ribų, nes priėmė sprendimą dėl žemės naudojimo teisinių santykių, kurių subjektais nėra ginčo šalys, priėmė priešingą sprendimą, nei viešojo administravimo subjektas (seniūnas), kurio veiksmų ieškovė vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka neskundė.
1.2. Nurodė, kad ji savo prižiūrimos B. šeimos kapavietės pertvarkymo darbus atliko laikydamasi buvusių šios kapavietės ribų, todėl, nors kapavietėje trinkeles paklojo ir bortelį įrengė darbų nesuderinusi su kapinių administratoriumi, ji ieškovės tvarkomos J. šeimos kapavietės ribų nepažeidė. Tai, kad atsakovė darbus atliko buvusios kapavietės ribose, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu (2024-02-05 teismo posėdyje) kelis kartus patvirtino ir (duomenys neskelbtini) seniūnas. Byloje pateiktos nuotraukos patvirtina, kad ji atlikdama B. šeimos kapavietės tvarkymo darbus papildomų J. kapavietės tvorelės ardymo darbų neatliko.
1.3. Pirmosios instancijos teismo argumentai, kad atsakovės prižiūrima kapavietė yra didesnė nei ieškovės, kad jos plotas neatitinka Kapinių tvarkymo taisyklių, yra nesusiję su šia byla, nes jos nagrinėjimo dalyku nebuvo klausimai, susiję su šalių prižiūrimų kapaviečių ribomis, seniūno išduotais leidimais laidoti mirusiuosius. Apeliantė teigia, kad šiuo atveju Kapinių tvarkymo taisyklės galėtų būti taikomos tik tuo atveju, jeigu ieškovė būtų ginčijusi B. šeimos kapavietės ribas ar palaidojimus ir / ar reikalautų perlaidoti palaikus.
1.4. Pirmosios instancijos teismas, pritaikęs Kapinių tvarkymo taisyklių 14 punktą bei nustatęs, kad B. šeimos kapavietės plotas 7 m², de facto pakeitė kapavietės ribas, tačiau pačiame sprendime konkrečiai kapavietės ribų nenustatė. Be to, teismas neatsižvelgė į tai, kad B. kapavietė yra palaidoti 3 mirusieji, o paskutinės mirusios K. B. laidojimo metu galiojusių Kapinių tvarkymo taisyklių redakcijos 14 punktas numatė, kad šeimos kapavietei pagal kapinių planą galėjo būti suteikta kitokio dydžio kapavietė.
1.5. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė neįrodė, jog ieškovė išardė B. šeimos kapavietės ribas žymintį bortelį, yra nepagrįsta, nes ji prieštarauja įrodymų vertinimui taikomam protingumo principui, pagal kurį yra pagrįsta manyti, jog, įrengiant B. šeimos kapavietės ribas rėminantį betoninį bortelį, buvo aprėminta visa taisyklingo stačiakampio formos kapavietė. Be to, Kapinių tvarkymo taisyklių 17 punktas numato, kad draudžiama laidoti miruosius kapavietėje, kuri neturi aiškiai pažymėtų ribų. Dėl šios priežasties, net ir nustačius aplinkybę, jog B. šeimos kapavietėje dalies betoninio bortelio nebuvo, tai nesudaro pagrindo byloje daryti išvadą, kad toje vietoje kapavietė neturėjo ribų apskritai, todėl ieškovė neturėjo teisės statyti tvorelės ant B. šeimos kapavietės ir F. B. laidojimo vietos.
1.6. Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas byloje esančius įrodymus vertino pažeisdamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 176 ir 185 straipsniuose įtvirtintas taisykles (nevertino ir nieko nepasisakė dėl 2022-03-01 (duomenys neskelbtini) seniūnijos rašto į J. S. pareiškimą, neteisingai įvertino byloje apklaustų liudytojų parodymus, kitus (duomenys neskelbtini) seniūnijos byloje pateiktus paaiškinimus).
Atsiliepimas
12. Ieškovė H. K. pateiktu atsiliepimu prašo: 1) atsakovės G. P. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą; 3) priteisti iš atsakovės ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
2.1. Nors apeliantė nurodo, kad Molėtų rajono savivaldybės administracija 2022-04-22 rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nustatė, jog savavališkai buvo pakeistos būtent J. šeimos kapavietės ribos, tačiau 2024-02-05 teismo posėdyje (duomenys neskelbtini) seniūnas K. K. paaiškino, kad jis neturėjo galimybių nustatyti nei konkrečių kapaviečių ribų, nei fakto, jog yra pažeidžiamos vienos ar kitos kapavietės ribos, kadangi jokių duomenų apie kapaviečių ribas neturi, kapaviečių ribų matavimai nebuvo atlikti. Šiuos (duomenys neskelbtini) seniūno paaiškinimus patvirtina ir Molėtų rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2023-02-03 raštas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad seniūnija dokumentų, patvirtinančių J. ir B. šeimų kapaviečių ribas, neturi.
2.2. Sutinka su byloje nustatytu faktu, kad anksčiau J. šeimos kapavietės dešinysis kampas buvo įsiterpęs į B. kapavietę, tačiau šiuo atveju svarbu pabrėžti tai, jog šalys tada susitarė nuardyti J. kapavietės viršutinio dešinio kampo dalį (apie 30 cm.), kurią (duomenys neskelbtini) seniūnijo darbuotojai nuardė 2022 metų balandžio mėnesį. Tačiau šalys nebuvo susitarusios nuardyti daugiau nei 80 cm. J. šeimos kapavietės betoninės sienelės, ką nagrinėjamu atveju padarė atsakovė. Be to, atsakovė 2022 metų rugsėjo mėnesį B. šeimos kapavietės pertvarkymo darbus darbus atliko nesuderinusi su administratoriumi.
2.3. Pažymėjo, jog šioje byloje svarbi faktinė aplinkybė, kad B. šeimos kapavietėje sudėtos trinkelės ir betoninis bortelis, kurie betarpiškai įsiterpia į tą J. šeimos kapavietės vietą, kurioje yra palaidota mirusioji A. J. (J.), yra ne ant pačios kapavietės, bet ant praėjimo tarp kapaviečių. Taigi vaikščiojant per apeliantės išklotas trinkeles yra vaikščiojama per minėtos mirusiosios palaikus, kas pažeidžia elementarią pagarbą mirusiajam.
Šalies argumentai
2.4. Ieškovės teigimu, nepagrįsti apeliantės argumentai, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismas negalėjo vadovautis Kapinių tvarkymo taisyklėmis, nes jų 1 punkte nurodyta, kad jos yra privalomos tvarkant visas kapines, kuriose palaidoti ir (ar) laidojami žmonių palaikai. Tai patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) formuoja praktika (LAT 2022-09-15 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-25-684/2022).
2.5. Apeliantės argumentai, kad B. šeimos kapavietei turėjo būti suteiktas didesnis nei 7 m² plotas, nes joje yra palaidomi 3 mirusieji, kai J. šeimos kapavietėje yra palaidoti 2 mirusieji, yra nepagrįsti, nes Kapinių tvarkymo taisyklių 14 punktas nenumato galimybės skirstyti kapaviečių į dvivietes ar trivietės, jos tik numato, kad šeimos kapavietei (keliems kapams) yra skiriama 7 m². Nors minėtas taisyklių punktas ir numato, kad kapavietei gali būti skiriamas kitokio dydžio plotas, tačiau šiuo atveju neįrodyta, jog B. šeimos kapavietei turėjo būti skiriamas didesnis nei 7 m² plotas.
2.6. Ieškovė pažymėjo, kad vien ta aplinkybė, jog apeliantė kitaip vertina byloje pateiktus rašytinius įrodymus, liudytojų parodymus, nėra pagrindas byloje daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo procesą reglamentuojančius teisės normas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų
13. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal atsakovės G. P. apeliaciniame skunde nustatytas ribas ir jame išdėstytus argumentus.
14. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo pripažinta, kad atsakovė neteisėtai pertvarkė savo prižiūrimą kapavietę ir pažeidė gretimos ieškovės tvarkomos kapavietės ribas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl ginčo teisinių santykių teisinio reglamentavimo
15. Kapinių priežiūra organizuojama vadovaujantis Lietuvos Respublikos Žmonių palaikų laidojimo įstatymu (toliau – ŽPLĮ), kuris įsigaliojo 2008-03-01 ir kitais teisės aktais. ŽPLĮ (įstatymo redakcija galiojusi nuo 2020-06-15 iki 2022-05-28) 2 straipsnyje nurodyta, kad kapas – vieta, kurioje užkasti žmogaus (žmonių) palaikai (2 dalis), o kapavietė – nustatytas ribas turintis žemės plotas kapinėse, skirtas kapui, rūsiui, kolumbariumui ar kitai laidojimo vietai, kur bus laidojami žmogaus palaikai, taip pat ir balzamuoti ar kremuoti (3 dalis). ŽPLĮ 24 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad kapinių ir jų priežiūros bei kitų su kapinių tvarkymu susijusių darbų reikalavimus bei paslaugų atlikimo tvarką, vadovaudamasi šiuo ir kitais įstatymais, nustato Vyriausybė.
16. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1207 „Dėl Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo įgyvendinamųjų aktų patvirtinimo“ patvirtintos kapinių tvarkymo taisyklės (toliau – Kapinių tvarkymo taisyklės), kurios įsigaliojo 2008-11-30.
17. Kapinių tvarkymo taisyklės (akto redakcija galiojusi nuo 2020-05-22) numato, kad: jos yra privalomos tvarkant visas kapines, kuriose palaidoti ir (ar) laidojami žmonių palaikai, įskaitant balzamuotus ir kremuotus žmonių palaikus (1 punktas); skiriamos kapavietės dydis vienam kapui – 3,75 kv. metro (1,5x2,5), keliems kapams (šeimos kapavietė) – 7 kv. metrai (2,8x2,5) arba pagal kapinių planą – kitokio dydžio (14 punktas); naujas kapas esamoje kapavietėje formuojamas tik tuo atveju, jeigu kapavietė turi aiškias (pažymėtas) ribas. Formuojant naują kapą esamoje kapavietėje arba laidojant kape pakartotinai, kapavietės ribas leidžiama pakeisti tik tuo atveju, jeigu toks pakeitimas būtinas laidojimui, galimas pagal kapinių planą ir tik tiek, kiek tai būtina laidojimui. Sprendimą leisti / neleisti pakeisti kapavietės ribas priima leidimą laidoti išduodantis asmuo šio leidimo išdavimo metu (17 punktas); už kapavietės priežiūrą atsakingas asmuo asmuo privalo pašalinti pažeidimus ar atlyginti žalą, kuriuos jis, įrengdamas kapo paminklą, antkapį ar atlikdamas kitus kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūros darbus, padarė kapinėms, kitoms kapavietėms ar kolumbariumo nišoms, kolumbariumui ar kitiems statiniams (20 punktas); kapo paminklai, antkapiai, kapavietės aptvėrimas, kurie pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymą ir statybos techninius reglamentus nepriskiriami statiniams (toliau šiame punkte – kiti kapavietės objektai), įrengiami vadovaujantis šių taisyklių, savivaldybės teritorijos kapinių, kuriose numatoma įrengti kitus kapavietės objektus, tvarkymo taisyklių ir kitų teisės aktų nuostatomis. Statant ir (ar) rekonstruojant statinius kapavietėje, įrengiant kitus kapavietės objektus, už kapavietės priežiūrą atsakingas asmuo praneša apie tai kapinių prižiūrėtojui, o šis žurnale įrašo kapavietės statinių statymo ir (ar) rekonstravimo, kitų kapavietės objektų įrengimo datas (25 punktas);
Dėl faktinių bylos aplinkybių
18. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Molėtų rajono savivladybės (duomenys neskelbtini) miestelyje esančiose kapinėse greta viena kitos yra J. (J.) ir B. šeimų kapavietės, už kurių priežiūrą atsakingais asmenimis yra ieškovė ir atsakovė.
19. Ieškovės tėvas A. J. J. šeimos kapavietėje palaidotas (duomenys neskelbtini) metais, motina A. J. (J.) – (duomenys neskelbtini) metais, 1994 metais kapavietė aptverta atramine sienele, kuri sutvirtinta 2006 metais.
20. Atsakovės brolis F. B. šeimos kapavietėje palaidotas (duomenys neskelbtini) metais, tėvas J. B. – (duomenys neskelbtini) metais, motina K. B. – (duomenys neskelbtini) metais, 1988 metais kapavietė aptverta betoniniu aptvaru (borteliu).
21. Byloje nustatyta, kad 2022-01-17 apeliantės (atsakovės) atstovai su pareiškimu kreipėsi į Molėtų rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūną, nurodydami, kad J. šeimos kapavietės aptvėrimas yra įrengtas ant B. šeimos kapavietės.
22. Molėtų rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnas K. K. 2022-03-01 rašte Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl savavališko kapavietės užėmimo“ nurodė, kad J. šeimos apavietę prižiūrintys asmenys kapavietę galimai praplėtė to nesuderinę su seniūnija ar su kapines prižiūrinčiu darbuotoju. Kuriais metais buvo atlikti rekonstrukcijos darbai seniūnija nurodyti negalėjo. J. kapavietę prižiūrintys asmenys neigė savo prižiūrimos kapavietės praplėtimo faktą, tačiau norėjo ginčą išspręsti taikiai.
23. Molėtų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus S. Ž. 2022-04-22 rašte Nr. (duomenys neskelbtini) yra nurodyta, kad 2021 metų lapkričio mėnesį (duomenys neskelbtini) seniūno K. K. iniciatyva, (duomenys neskelbtini) kapinėse prie kapavietės įvyko susitikimas, kurio metu ieškovė H. K. bei jos vyras neigė kapavietės ribų keitimo faktą, tačiau pažadėjo J. šeimos kapavietės betoninės tvorelės kampą patraukti esant atitinkamoms oro sąlygoms. 2022-04-11 (duomenys neskelbtini) seniūnas stebėjo kapavietės ribų atstatymo (tvorelės ardymo) darbus. B. šeimos kapavietės dalį užėmęs betoninės tvorelės kampas buvo išardytas, tvorelė patraukta, B. šeimos kapavietės ribos atstatytos.
24. 2022 m. rugpjūčio mėnesį atsakovė G. P. atliko jo prižiūrimos B. šeimos kapavietės perimetro betonavimo ir kitus tvarkymo darbus, o rugsėjo mėnesį aplink kapavietės perimetrą paklojo trinkelių takelį, kurį įrėmino betoniniu borteliu.
25. Molėtų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus S. Ž. 2022-11-07 rašte Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl paklausimo“ yra nurodyta, kad 2022 metų rugsėjo mėnesį (duomenys neskelbtini) kapinėse esančių B. kapavietės rekonstrukciją atlikę atsakingi asmenys ją atliko nesuderinę su kapines prižiūrinčiu asmeniu, neturėdami leidimo ir nepaisydami seniūno nurodymo dėl tvarkomos kapavietės ribų.
26. Molėtų rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūno K. K. 2023-02-03 rašte Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl informacijos apie J. ir B. kapaviečių ribas“ yra nurodyta, kad J. ir B. šeimos kapaviečių ribos (duomenys neskelbtini) kapinėse yra suformuotos pirmųjų laidojimų metu: J. kapavietė – (duomenys neskelbtini) metais mirus A. J., B. kapavietė – (duomenys neskelbtini) metais mirus F. B.; tuo metu leidimai ar kiti dokumentai, kuriuose būtų nurodyta kapavietės vieta ir / ar dydis (matmenys), nebuvo išduodami.
27. Valstybės įmonės Registrų centro 2023-02-06 sudaryto Kapaviečių išdėstymo plano, 2023-02-03 matininko V. B. parengto J. ir B. šeimų kapaviečių išdėstymo plano, 2023-05-08 antstolės B. P. faktinių aplinkybių protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys rodo, kad ieškovės prižiūrimos J. šeimos kapavietės matmenys yra 3,66 x 2,70, dešiniajame viršutiniame kapavietės kampe 0,53 x 0,54 m. plote yra įsiterpusi atsakovės prižiūrimos B. šeimos kapavietės dalis; B. šeimos kapavietės matmenys yra 3,74 x 3,09 (su trinkelių takeliu ir betoniniu borteliu), 2,84 x 2,55 m (be trinkelių takelio ir betoninio bortelio).
28. Bylos duomenys rodo, kad tarp šalių ginčas kilo dėl to, kad 2022 m. rugpjūčio – rugsėjo mėnesiais atsakovei atlikus jos prižiūrimos B. šeimos kapavietės rekonstrukcijos darbus šioje kapavietėje paklotos betoninės trinkeles aplink kapams skirtą plotą (kapavietę) bei jas įrėminantis betoninis bortelis įsiterpė į J. šeimos kapavietės ribas – į dešinįjį viršutinį kapavietės kampą 0,53 m. ir 0,54 m. atstumais.
29. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pripažino, kad atsakovės neteisėtai atlikti B. šeimos kapavietės rekonstrukcijos darbai pažeidė ieškovės prižiūrimos J. šeimos kapavietės ribas, todėl įpareigojo atsakovę pašalinti B. šeimos kapavietėje paklotas betonines trinkeles bei jas įrėminantį betoninį bortelį, kurie dešiniajame viršutiniame kampe pažeidžia J. šeimos kapavietės ribas atitinkamai 0,53 m. ir 0,54 m. atstumais.
30. Atsakovė pateiktu apeliaciniu skundu su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės patikslintą ieškinio reikalavimą dėl kapavietės ribų pažeidimo pašalinimo atmesti.
Dėl ieškovės teisės kreiptis į teismą dėl savo teisių ir teisėtų interesų gynimo
31. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškovė neturėjo teisės pareikšti ieškinio, nes jos teisės nebuvo pažeistos. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo apeliantės argumentu nesutinka.
32. Apeliantės vertinimu, būtent J. šeimos kapavietė 2022 metais buvo įsiterpusi į B. šeimos kapavietę ir tai patvirtina faktas, kad 2022-04-11 buvo išardytas ieškovės prižiūrimos kapavietės kampas, įeinantis į atsakovės prižiūrimą kapavietę. Taigi ginčas dėl kapaviečių ribų jau yra išspręstas viešojo administravimo subjekto, kurio veiksmų ieškovė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka neskundė.
33. Teisėjų kolegija sutinka, kad šalių, liudytojų paaiškinimai, Molėtų rajono savivaldybės administracijos 2022-04-22 raštas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, jog 2022 metais metais tarp šalių buvo ginčas dėl kapaviečių ribų, kad 2022-04-11 dalyvaujant (duomenys neskelbtini) seniūnui buvo išardyta ieškovės prižiūrimos J. šeimos kapavietės dešinės pusės viršutinio kampo betoninės sienelės (tvorelės) dalis, įsiterpusi į atsakovės prižiūrimą B. šeimos kapavietę. Tačiau nagrinėjamu atveju reikšminga tai, kad 2022-04-11 buvo nuardyta tik apie 30 cm J. šeimos kapavietės betoninės sienos (tvorelės), įeinančios į B. šeimos kapavietės ribas ir taip tuomentinis ginčas buvo išspręstas.
34. Šioje byloje ginčas kilo ir ieškovės teisės buvo pažeistos ne dėl 2022-04-11 tarp šalių sureguliuotos situacijos, o dėl to, kad apeliantė, 2022 metų rugpjūčio - rugsėjo mėnesiais atlikusi B. šeimos kapavietės rekonstrukciją ir paklodama betonines trinkeles aplink kapui skirto ploto perimetrą ir jį įrėmindama betoniniu borteliu, daugiau nei 50 cm. viršijo (duomenys neskelbtini) seniūnijos darbuotojų leistą nuardyti J. kapavietės betoninės sienelės ribą bei 0,53 m. ir 0,54 m. atstumais įsiterpė į ieškovės prižiūrimos J. šeimos kapavietės viršutinį dešinįjį kampą, kuriame tiek pagal ieškovės byloje pateiktus paaiškinimus, tiek pagal byloje apklaustų liudytojų R. S. ir N. S. parodymus yra palaidoti ieškovės motinos A. J. (J.) palaikai. Molėtų rajono savivaldybės administracijos 2022-11-07 rašto duomenys patvirtina, kad 2022 metų rugsėjo mėnesį B. šeimos kapavietės rekonstrukciją atlikę atsakingi asmenys rekonstrukciją atliko jos nesuderinę su kapines prižiūrinčiu asmeniu, kaip to reikalavimo Kapinių tvarkymo taisyklių 25 punktas, nebuvo paisoma ir seniūno nurodymo dėl tvarkomos kapavietės ribų.
35. Esant nustatytoms šios nutarties 32-34 punkte nurodytoms aplinkybėsms, teisėjų kolegija vertina, kad atsakovė, neturėdama atitinkamo leidimo ir perkeldama savo kapavietės ribą į ieškovės pusę, neteisėtai sumažino ieškovės kapavietės dydį ir nepagrįstai padidino savo prižiūrimą kapavietę, t. y. pažeidė ieškovės teises, dėl ko ieškovė, vadovaudamasi CPK 5 straipsnio 1 dalyje, turėjo teisę kreiptis į teismą su ieškiniu kapavietę prižiūrinčiam asmeniui, kuris, ieškiniui esant pagrįstam, yra atsakingas ir privalo pašalinti pažeidimus ar atlyginti žalą, kuriuos jis, įrengdamas kapo paminklą, antkapį ar atlikdamas kitus kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūros darbus, padarė kapinėms, kitoms kapavietėms ar kolumbariumo nišoms, kolumbariumui ar kitiems statiniams (Kapinių tvarkymo taisyklių 20 punktas).
Dėl apeliacinio skundo (ne)pagrįstumo
36. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktų įrodymų visumą, skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime nustatytų aplinkybių pagrindu padarytas išvadas, vertina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimai dėl kapavietės ribų pažeidimo pašalinimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo buvo tenkinti, yra teisėtas ir pagrįstas. Teismas, nagrinėdamas šalių ginčą, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, jo padarytos teisinę reikšmę teisingam bylos išsprendimui turinčios išvados atitinka faktinius bylos duomenis ir nustatytas bylos aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas, priešingai apeliantės argumentams, tinkamai motyvavo ir pagrindė savo išvadas, su kuriomis apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka, todėl jų visų nekartoja ir pasisako tik dėl apeliaciniame skunde dėstomų argumentų (pagal apeliacinio skundo ribas). Vien tai, kad apeliantė turi kitą nuomonę dėl pirmosios instancijos teismo išvadų, savaime nesudaro pagrindo pripažinti, kad įrodymų visuma įvertinta ne pagal įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas, kad nukrypta nuo teismų formuojamos praktikos šiuo klausimu ar kad byloje nebuvo atskleista bylos esmė ir dėl to skundžiamas teismo sprendimas yra neteisėtas ar nepagrįstas (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).
37. Teisėjų kolegija nepagrįstais vertina apeliantės argumentus, kad ieškovės teisės nebuvo pažeistos ir todėl, kad jos (atsakovės) prižiūrimoje B. šeimos kapavietėje palaidoti trys žmonių palaikai, todėl kapavietei buvo (turėjo būti) paskirtas didesnis plotas, nei numato Kapinių tvarkymo taisyklių 14 punktas (3,75 m² ar 7 m²), dėl jo jos atlikti kapavietės rekonstrukcijos darbai buvo atlikti kapavietei suteikto ploto ribose.
38. Kaip nurodyta šios nutarties 15-16 punktuose, ŽPLĮ įsigaliojo 2008-03-01, o Kapinių tvarkymo taisyklės įsigaliojo 2008-11-30. Taigi jos galiojo tik (duomenys neskelbtini) metais B. šeimos kapavietėje laidojant atsakovės motiną K. B. Iš byloje pateikto Molėtų rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūno K. K. 2023-02-03 rašto Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat jo paaiškinimų nustatyta, kad tiek J., tiek B. šeimų kapaviečių suformavimo metu (atitinkamai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) metais) leidimai ar kiti dokumentai, kuriuose būtų nurodyta kapavietės vieta ir / ar dydis (matmenys) pagal tuo metu galiojusias Kapinių tvarkymo taisykles nebuvo išduoti.
39. Kapinių tvarkymo taisyklių 14 punkte numatyta, kad kitokio dydžio kapavietė gali būti suteikta pagal kapinių planą, o 17 punkte numatyta, kad, formuojant naują kapą esamoje kapavietėje arba laidojant kape pakartotinai, kapavietės ribas leidžiama pakeisti tik tuo atveju, jeigu toks pakeitimas būtinas laidojimui, galimas pagal kapinių planą ir tik tiek, kiek tai būtina laidojimui. Byloje nėra įrodymų, kad pagal kapinių planą atsakovės prižiūrimai kapavietei buvo ar gali būti suteiktas didesnis kapavietės plotas nei numato minėtos taisyklės ir kad tai būtina laidojimui.
40. Pagal šioje byloje pateiktų duomenų pagrindu nustatytą faktinę situaciją, nepaisant to, jog apeliantės prižiūrimoje B. šeimos kapavietėje ir yra palaidoti 3 mirusiųjų palaikai, o ieškovės prižiūrimoje kapavietėje – 2 mirusiųjų palaikai, abiem kapavietėms pagal istoriškai susiklosčiusį kapaviečių išsidėstymą nėra realios galimybės suteikti kitokius (didesnius) kapaviečių plotus, nes jos yra visiškai greta viena kitos. Apeliantės siekis turėti didesnę ir taisyklingos formos šeimos kapavietę iš esmės gali būti įgyvendintas tik ieškovės prižiūrimos kapavietės sąskaita atsakovės kapo perimetro apėjimui skirtų betono trinkelių dalį paklojant toje kapavietės dalyje, kurioje, kaip šioje byloje nustatyta, yra mirusios A. J. (J.) palaikai. Šios kategorijos bylose svarbu užtikrinti ir mirusio asmens bei jo artimųjų valią turėti šeimos kapavietę, ir pagal paapročius užtikrinti mirusių asmenų atminimą ir ramybę. Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, tai sudarė būtinybę vadovautis teisingumo, protingumo kriterijais, geros moralės principais, laidojimo papročiais, siekiu gerbti mirusiųjų atminimą ir neleisti asituacijos, kai per apeliantės išklotas betonines trinkeles bus vaikščiojama virš mirusiosios A. J. (J.) palaikų.
41. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo ir tai, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo taikyti Kapinių tvarkymo taisyklių bei jomis remdamasis konstatuoti fakto, kad apeliantės tvarkoma B. šeimos kapavietė yra didesnė nei ieškovės tvarkoma kapavietė, nes šioje byloje nebuvo nagrinėjami klausimai susiję su jos prižiūrimos B. šeimos kapavietės ribomis ar seniūno išduotais leidimais šioje kapavietėje laidoti mirusiuosius. Apeliantė pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas, taikęs Kapinių tvarkymo taisyklių 14 punktą, nustatė, kad B. kapavietės plotas turi sudaryti 7 m², taigi teismas de facto pakeitė kapavietės ribas, pačiame sprendime konkrečiai kapavietės ribų nenustatydamas.
42. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas šiuos apeliantės argumentus, pažymi, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismas Kapinių tvarkymo taisykles taikė tik tiek, kiek tai susiję su apeliantės atliktos B. šeimos kapavietės rekonstrukcijos darbams atlikti reikalingu kapinių priežiūrą vykdančios (duomenys neskelbtini) seniūnija leidimu ir derinimu (25 punktas), jų atlikimo vieta, kiek tai susiję su įtaka ieškovės prižiūrimos kapavietės plotui ir ieškovės teisių pažeidimui. Pažymėtina, kad Kapinių tvarkymo taisyklių 1 punkte yra įtvirtinta, kad šios taisyklės yra privalomos tvarkant visas kapines, kuriose palaidoti ir (ar) laidojami žmonių palaikai, įskaitant balzamuotus ir kremuotus žmonių palaikus ir jos galiojo atsakovės atliekamų rekonstrukcijos darbų metu.
43. Kapinių tvarkymo taisyklių 14 punktą, kuris reglamentuoja skiriamų kapaviečių dydį (vienam kapui – 3,75 m² (1,5 ´ 2,5), keliems kapams (šeimos kapavietė) – 7 m² (2,8 ´ 2,5) arba pagal kapinių planą – kitokio dydžio), pirmosios instancijos teismas taikė tik siekdamas pabrėžti faktą, kad tiek ieškovės, tiek atsakovės prižiūrimos kapavietės neatitinka Kapinių tvarkymo taisyklių 14 punkte numatytų skiriamų šeimoms kapavietėms dydžių (7 m²), tačiau, priešingai nei teigia apeliantė, nepadarė išvados, jog apeliantės prižiūrimos kapavietės plotas turi sudaryti ar turi būti nustatytas lygiai 7 m².
44. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išvadą, jog apeliantės prižiūrima kapavietė yra didesnė nei ieškovės, priešingai nei teigia apeliantė, padarė ne remdamasis Kapinių tvarkymo taisyklių 14 punktų, tačiau remdamasis byloje pateiktu 2023-02-03 matininko V. B. parengtu J. ir B. kapaviečių išdėstymo planu, iš kurio matyti, kad J. kapavietės matmenys yra 3,66 x 2,70, o B. kapavietės matmenys yra 3,74 x 3,09. Todėl pirmosios instancijos teismo konstatuoja aplinkybė, kad B. šeimos kapavietė yra didesnė, nei J. šeimos kapavietė, yra susijusi tik su atsakovės nurodyto argumento, kad ji turėjo teisę įsitepti į J. šeimos kapavietės plotą daugiau, nei tą leido padaryti (duomenys neskelbtini) seniūnija, vertinimu.
Dėl procesinės bylos baigties
45. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė teisiškai reikšmingas faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, nepažeidė proceso teisės normų, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nenukrypo nuo teismų praktikos, todėl ginčo klausimu priėmė pagrįstą ir teisėtą procesinį sprendimą. Atsakovės apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 185, 263 straipsnio 1 dalis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme priteisimo
46. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
47. Kadangi atsakovės apeliacinis skundas yra atmetamas, jai bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliaciniame procese, neatlygintinos. Ieškovė pateikė duomenis, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sumokėjo advokatui 1 500 Eur. Minėta suma neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Dėl to ieškovei priteistinos 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024-08-09 sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės H. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 1 500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.