- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-08-05
- Bylos Nr.
- AN2-264-873/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00521-2024-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Nijolė Žimkienė
- Pažeidėjas
- R. P.
- Advokatai
- Eimutis Misiūnas, Eimutis Misi
- Kategorijos
- 22.11.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Žimkienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. P. įgalioto atstovo advokato Eimučio Misiūno (toliau – ir atstovas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 19 d. nutarties, kuria Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2024 m. vasario 26 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-5410-2024 paliktas nepakeistas ir R. P. atstovo skundas netenkintas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-5410-2024 (toliau – ir Institucijos nutarimas) R. P. pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 420 straipsnio 2 dalyje, dėl to, kad jis 2024 m. sausio 9 d., 8.12 val., Vilniuje, Maironio gatvėje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET), 4, 9 bei 136.3 punktų reikalavimus, vairuodamas automobilį, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir taip bandė apvažiuoti susidariusią automobilių spūstį, tokiais savo veiksmais rodė nepagarbą kitiems eismo dalyviams bei Kelių eismo taisyklėms, tokį kelių eismo pažeidimą padarė piktybiškai. R. P. paskirta administracinė nuobauda – 490 Eur dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 13 mėnesių.
Šalies argumentai
2. R. P. atstovas, nesutikdamas su Institucijos nutarimu, su skundu kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. birželio 19 d. nutartimi R. P. atstovo skundo netenkino ir Institucijos 2024 m. vasario 26 d. nutarimą paliko nepakeistą.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei proceso dalyvių prašymai
3. Apeliaciniu skundu R. P. įgaliotas atstovas advokatas Eimutis Misiūnas prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 19 d. nutartį: pakeisti paskirtą administracinę nuobaudą; neskirti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo arba skirti kuo trumpesniam laikotarpiui. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
3.1. Nesutinka su paskirtos baudos ir administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo griežtumu. Tvirtina, kad šiuo atveju yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti) transporto priemones) atėmimo, apsiribojant tik baudos paskyrimu. Teigia, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui paskyrus ir administracinio poveikio priemonę, nukentėtų visa R. P. šeima ir tai nebūtų nei proporcinga, nei teisinga nuobauda.
3.2. Nurodo, kad apylinkės teismas, įvertinęs pateiktus faktus, padarė neteisingą išvadą, jog R. P. nėra laikytinas pavyzdingu eismo dalyviu. Pripažįsta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nuo 2020 m. liepos mėnesio iki 2024 m. liepos mėnesio, t. y. per ketverius metus, buvo šešis kartus nubaustas administracine nuobauda už KET pažeidimus. Dėsto, kad R. P. keturis kartus baustas už tai, kad pastatė automobilį neleistinoje vietoje, taip pat baustas už tai, kad vairavo automobilį ir rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemone, tačiau šiuo metu jis jau turi įgūdį naudotis laisvų rankų įrangą, be to, buvo baustas už tai, kad „pražiopsojo“ transporto priemonės techninės apžiūros pabaigos terminą, tačiau pažymi, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo vairuoja ne senesnius nei ketverių metų automobilius. Akcentuoja, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „M“, esančios adresu, (duomenys neskelbtini), komercijos direktorius ir jo pagrindinė funkcija yra verslo klientų paieška. Kaip teigia, R. P. labai daug keliauja tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, per metus jis nuvažiuoja apie 70 000 kilometrų, kai Lietuvos statistinis vairuotojas nuvažiuoja apie 15 000 kilometrų. Nurodo, kad, įvertinus R. P. intensyvų automobilio naudojimą, Lietuvoje įdiegtų eismą stebinčių kamerų ir vykdomų įvairių eismo dalyvių kontrolės priemonių (pavyzdžiui, „trikojai“) gausą, galima teigti, jog asmuo, per ketverius metus padaręs šešis mažareikšmius pažeidimus, yra drausmingas ir atsakingas vairuotojas.
3.3. Teigia, jog apylinkės teismas ne pernelyg jautriai įvertino R. P. šeiminę situaciją.
3.3.1. Nurodo, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pavyzdingai rūpinasi savo tėčiu T. A. P., kuris yra pensinio amžiaus (gimęs (duomenys neskelbtini)), sunkiai vaikšto – jam pakeistas sąnarys. T. A. P. gyvena (duomenys neskelbtini). Kaip teigia, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo automobiliu kiekvieną savaitę lanko tėtį, padeda tvarkyti sodybos aplinką, žiemą nukasa sniegą, vasarą nupjauna žolę, nuperka maisto produktų, padeda atlikti ruošos darbus, pagal poreikį nuveža į gydymo įstaigas. Akcentuoja, kad R. P. atėmus teisę vairuoti transporto priemonę, tėčio sveikatos ir gyvenimo kokybė iš esmės pablogėtų.
3.3.2. Atkreipia dėmesį, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo taip pat rūpinasi savo nepilnamete dukra, vežioja ją į mokyklą ir į dailės mokyklą „Spalvų juokas“. Tvirtina, kad šių pareigų vykdymui R. P. taip pat labai reikalingas automobilis ir teisė vairuoti transporto priemonę.
3.3.3. Akcentuoja ir tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra UAB „M“ komercijos direktorius, todėl turi labai daug keliauti tiek po Lietuvą, tiek užsienio valstybes. Nurodo, kad automobilis yra antra svarbiausia po kompiuterio R. P. darbo priemonė, tiesiog gyvybiškai reikalingas vykdyti pareigybines funkcijas, ieškoti verslo partnerių, pirkėjų, pardavėjų, tiekėjų, gamintojų ir t. t. Tvirtina, kad netekus teisės vairuoti transporto priemonę, R. P. būtų labai sudėtinga vykdyti komercijos direktoriaus pareigas, dėl to sumažėtų įmonės, o kartu ir jo pajamos, todėl nukentėtų jo šeimos narių gerovė, lūkesčiai, gyvenimo kokybė.
3.4. Nesutinka su apylinkės teismo išvada, kad šiuo atveju nenustatyta R. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Akcentuoja, jog R. P. nuo pirmojo bylos nagrinėjimo etapo aktyviai padėjo atskleisti pažeidimą, dalyvavo nagrinėjant bylą, Institucijai pateikė pasiaiškinimą, nuoširdžiai gailėjosi dėl padaryto pažeidimo, tačiau nesutiko dėl veikos kvalifikavimo pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, kadangi manė, jog administracinis nusižengimas turėtų būti kvalifikuotas pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį. Nurodo, kad R. P. dalyvavo Vilniaus miesto apylinkės teismo posėdyje nagrinėjant skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, siekė padėti išaiškinti padarytą pažeidimą, nuoširdžiai gailėjosi, jog, skubėdamas į darbą, taip neapgalvotai pasielgė. Kaip teigia, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo jau padarė atitinkamas išvadas, gailisi dėl padaryto administracinio nusižengimo ir ateityje stengsis nepažeidinėti KET reikalavimų.
3.5. Taip pat nesutinka su skundžiamos nutarties išvada, kad per švelnus asmens baudžiamumas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį gali tik paskatinti ateityje vėl nepaisyti visuomenėje priimtų elgesio nuostatų ir įvykdyti administracinį nusižengimą, tokiu atveju nebus pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai ir užtikrintas visuomenės interesas. Kaip teigia, administracinėn atsakomybėn traukiamas R. P. tikrai nėra nuolatinis KET pažeidėjas, praeityje buvo baustas už mažareikšmius KET pažeidimus, tačiau visos paskirtos baudos yra sumokėtos. Atkreipia dėmesį, kad R. P. niekada nebuvo baustas už pavojingus KET pažeidimus, tokius kaip nustatyto greičio viršijimas, vairavimas esant neblaiviam, nežymų sveikatos sutrikdymą ir turto sugadinimą nulėmęs KET pažeidimas ir pan.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į skundą Institucija prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį palikti nepakeistą ir R. P. įgalioto atstovo advokato Eimučio Misiūno apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, teismo posėdyje išklausė R. P. ir jo atstovo, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį. Pažymi, kad R. P. buvo paskirta artima minimaliai – 490 Eur bauda ir artimas minimaliam specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo terminas 13 mėnesių. Teigia, kad paskirta nuobauda yra adekvati tokio pobūdžio nusižengimo pavojingumui ir neprieštarauja teisingumo ir protingumo principams, nelaikytina per griežta ir neteisinga. Nurodo, kad R. P. padarė šiurkštų KET pažeidimą – vairuodamas automobilį išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir taip bandė apvažiuoti susidariusią automobilių spūstį, taip sukeldamas realų pavojų ne tik sau, bet ir aplinkiniams. Vien tai, kad R. P. nesutinka su nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ir išvadomis bei pateikia subjektyvų byloje esančių įrodymų vertinimą, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad įrodymai buvo įvertinti neteisingai, o skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta. Institucijos teigimu, byloje nėra faktinių duomenų, rodančių akivaizdžias įrodymų vertinimo klaidas, lėmusias nepagrįstos nutarties priėmimą, todėl visos skunde išdėstytos aplinkybės vertintinos kritiškai, kaip noras išvengti atsakomybės.
Motyvuojamoji dalis
III. Apygardos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
5. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju sutinkama su R. P. padarytu administraciniu nusižengimu, numatytu ANK 420 straipsnio 2 dalyje, neginčijamos jo padarymo aplinkybės. Skunde keliamas klausimas dėl per griežto nubaudimo, administracinio poveikio priemonės – asmeniui suteiktos specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo – pagrįstumo. Iš esmės prašoma taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir panaikinti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirtą administracinio poveikio priemonę arba sutrumpinti jos terminą. Skundą nagrinėjantis teismas sutinka, kad R. P. veika atitinka ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį, yra įrodyta, patikrina nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės individualizavimo šio byloje teisingumą.
6. ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad chuliganiškas vairavimas, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantis Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki penkių šimtų penkiasdešimt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo septynių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio eurų. Pagal ANK 420 straipsnio 6 dalį, už šio straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų iki dvejų metų. Institucijos nutarimu, kurį nepakeistą paliko apylinkės teismas, R. P. paskirta artima sankcijos vidurkio dydžiui bauda ir nežymiai didesnio nei minimalaus termino specialiosios teisės atėmimas.
7. Pagal ANK 34 straipsnio 2 dalį, baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Kaip numatyta ANK 34 straipsnio 3 dalyje, asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.
8. Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.
9. Vadovaujantis teismų praktika, administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies (iki 2020 m. sausio 1 d. – ANK 34 straipsnio 5 dalis) nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-54-489/2018). Tokia pati taisyklė galioja ir sprendžiant dėl administracinio poveikio priemonės švelninimo.
10. Apygardos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta aplinkybių visumos, leidžiančios spręsti, jog R. P. už jo padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje, būtų paskirta per griežta administracinė nuobauda, ar administracinio poveikio priemonės, numatytos ANK 420 straipsnio 6 dalyje, taikymas prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams.
11. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, apylinkės teismas, vertindamas paskirtos nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės proporcingumą, atsižvelgė į administracinio nusižengimo pobūdį – R. P. Kelių eismo taisykles pažeidė visiškai ignoruodamas kitų eismo dalyvių saugumą ir galiojančias geros moralės ir elgesio normas, administracinis nusižengimas buvo padarytas žiemos metu, kai vairuotojams keliami papildomi atsargumo, atidumo bei rūpestingumo reikalavimai, be to, ryte, kai eismo intensyvumas yra ženkliai padidėjęs ir judrioje miesto dalyje buvo susiformavusios transporto priemonių spūstys. Nusižengimas, už kurį nubaustas R. P., padarytas tyčia. Aptartos aplinkybės neginčijamos ir skunde, apygardos teismas su apylinkės teismo vertinimu neturi pagrindo nesutikti.
12. Apeliaciniame skunde akcentuojamos R. P. atsakingos pareigos, jo rūpinimasis tėvu, dukra, ankstesnių baustumų už šiurkščius KET pažeidimus nebuvimas. Apygardos teismas sutinka, kad skunde dėstomos aplinkybės teigiamai charakterizuoja administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį, vis tik administracinio nusižengimo bylos duomenys leidžia spręsti ir apie tai, jog šis asmuo ne visada linkęs laikytis teisės aktų reikalavimų. Kaip matyti iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už penkerius metus, R. P. septynis kartus baustas administracine tvarka už KET pažeidimus: už sustojimą ir stovėjimą vietoje, skirtoje skiriamąjį ženklą „Neįgalusis“ arba neįgaliųjų asmenų automobilių statymo kortelę turinčioms transporto priemonėms, už vietinės rinkliavos už naudojimąsi savivaldybių tarybų nustatytomis vietomis automobiliams statyti nuostatuose nustatytos vietinės rinkliavos mokėjimo tvarkos pažeidimą, už važiavimą esant draudžiamam šviesoforo signalui, už sustojimą ir stovėjimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti (du kartus), už draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis, nesilaikymą, už tai, kad vairavo transporto priemonę, kuriai neatlikta privalomoji techninė apžiūra (b. l. 58–66). Apygardos teismo vertinimu, duomenys apie ankstesnius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, skirtas baudas, o po to padarytą itin šiurkštų nusižengimą – chuliganišką vairavimą, leidžia daryti išvadą apie asmens neatsakingą elgesį, nepakankamą piniginių nuobaudų poveikį. Kaip pagrįstai konstatuota skundžiamoje nutartyje, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, norėdamas išlaikyti darbą, tinkamai pasirūpinti savimi ir šeimos nariais, turėjo pats būti atidus, o gyvenimiškai įprastos aplinkybės negali būti laikomos išskirtine priežastimi, suteikiančia galimybę pažeidėjui taikyti švelnesnes nuobaudas, nei už analogiškus pažeidimus baudžiami kiti pažeidėjai. Apeliacinio skundo teiginiai, kad apylinkės teismas neįsigilino į R. P. šeiminę situaciją, nepasitvirtino.
13. Iš skundžiamo procesinio sprendimo matyti, kad apylinkės teismas nenustatė R. P. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad R. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe turėjo būti pripažinta tai, jog jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta aplinkybė pripažįstama atsakomybę lengvinančia tada, jei kaltininkas pripažįsta esmines padarytos veikos aplinkybes, o nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius, atlyginti žalą ir pan. Ši aplinkybė parodo asmens kritišką požiūrį į padarytą veiką. Sprendžiant dėl šios aplinkybės ir vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti ir tai, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išsprendimo ir teisingo sprendimo byloje priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 14 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-43-719/2020). Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nors R. P. manė, jog jo administracinis nusižengimas turėtų būti kvalifikuotas pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį, tačiau vis tiek nuoširdžiai gailėjosi dėl padaryto pažeidimo, dalyvavo Vilniaus miesto apylinkės teismo posėdyje, nes siekė padėti išsiaiškinti padarytą pažeidimą. Apygardos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, su tokiais apeliacinio skundo teiginiais neturi pagrindo sutikti.
14. Kaip matyti iš byloje esančios pareigūno kūno kameros registratoriumi daryto vaizdo įrašo, buvo užfiksuota, jog policijos pareigūnas prieina prie automobilio „Toyota“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir šio automobilio vairuotojui (R. P.) sako: „labas rytas“, į tai R. P. atsako: „labas, aš manau, kad kamštį sumažinau“, policijos pareigūnas prisistato, paprašo pateikti vairuotojo pažymėjimą ir praneša, jog bus surašytas protokolas. R. P. sako: „žiūrėkit, o ten ištisinė yra?“, policijos pareigūnas ramiu tonu atsako: „aš žiūriu“, R. P. šiek tiek pakeltu tonu sako: „tai gerai, nešaukit, aš prieš jus neprieštarauju“, policijos pareigūnas atsako: „aš nešaukiu, mano balsas toks, jūs išvažiavote į priešpriešinę eismo juostą“, R. P., neleidęs pareigūnui pabaigti sakinio, sako: „surašyk protokolą“, policijos pareigūnas tęsia sakinį: „pažemindamas kitų eismo dalyvių garbę ir orumą, rodydamas nepagarbą Kelių eismo taisyklėms“, R. P. sako: „gerai, rašyk protokolą“, policijos pareigūnas atsako: „gerai, be problemų“. Akivaizdu, jog R. P. iš karto po įvykio nepripažino padaryto administracinio nusižengimo, priešingai, policijos pareigūnui nurodė, jog neva pasielgė tinkamai, t. y. „sumažino kamštį“. Administracinio nusižengimo 2024 m. sausio 9 d. protokolo duomenimis, R. P. grafoje „asmens paaiškinimas dėl administracinio nusižengimo, jo padarymo aplinkybių“ parašė: „nesutinku“ (b. l. 35). Be to, R. P. tiek bylos nagrinėjimo Institucijoje, tiek Vilniaus miesto apylinkės teismo posėdžio metu kategoriškai nesutiko, kad 2024 m. sausio 9 d. vairavo chuliganiškai, teisino nusižengimą KET reikalavimams siekiu sutaupyti laiką, sumažinti spūstį (b. l. 29, 73–74). Apygardos teismo vertinimu, duodamas paaiškinimus apie galimai padarytą švelnesnį administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 3 dalyje, R. P. savo parodymais prie tinkamo bylos išsprendimo neprisidėjo, administracinį nusižengimą padariusio asmens požiūris į padarytą nusižengimą nebuvo pakankamai kritiškas. Išvada, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nenustatyta, yra teisinga.
15. Institucijos nutarimu, kurį nepakeistą paliko apylinkės teismas, R. P. paskirta nuobauda – 490 Eur dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 13 mėnesių nėra per griežtos, teisingumo ir proporcingumo principams neprieštarauja. Apylinkės teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, naikinti ar keisti ją apeliaciniame skunde dėstomais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 19 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir R. P. įgalioto atstovo advokato Eimučio Misiūno apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.