Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė, sekretoriaujant Vaidai Kazlauskienei, dalyvaujant pareiškėjo atstovui avokadui Aurimui Mieželaičiui, atsakovės Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovei Ingridai Staniulienei, atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos atstovei Rūtai Kazlauskaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo R. J. skundą dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2011-11-25 rašto Nr. (24.4-31-5)-R-11072 panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atsakovėms Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai ir Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. J. (toliau – pareiškėjas) padavė teismui skundą ir patikslintus skundus (b. l. 1-4, 145-148, 168-172), kuriuose prašo panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (toliau – VMI) 2011-11-25 raštą Nr. (24.4-31-5)-R-11072 ir įpareigoti Vilniaus apskrities valstybinę mokesčių inspekciją (toliau – Vilniaus AVMI) svarstyti pareiškėjo atleidimo nuo akcizų mokėjimo klausimą ir dėl to priimti sprendimą.

Paaiškina, pareiškėjas Vilniaus AVMI pateikė 2011-02-14 prašymą atleisti jį nuo priskaičiuoto akcizo ir susijusių sumų. Vilniaus AVMI Verkių skyrius 2011-03-15 atsisakė tenkinti prašymą. Pareiškėjas raštą apskundė teismui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) 2011-10-25 nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011-05-27 sprendimą, kuriuo buvo patenkintas pareiškėjo prašymas ir Vilniaus AVMI įpareigota apsvarstyti pareiškėjo prašymą ir dėl jo priimti sprendimą. VMI 2011-11-25 atsakyme netenkino pareiškėjo prašymo atleisti nuo akcizų ir su jais susijusių sumų, t. y. 106 474 Lt akcizo ir 10 647 Lt baudos (nuo prievolės sumokėti 14 779 Lt akcizo delspinigius pareiškėjas atleistas 2009-02-11). Pareiškėjas nesutinka su šiuo raštu. Paaiškina, kad VMI neištyrė pareiškėjo keliamo klausimo dėl atleidimo nuo akcizo tais atvejais, kai apdorotas tabakas yra sunaikintas, todėl pažeidė Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 8 straipsnio nuostatas ir Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies nuostatas, kitus teisės aktus, kuriuose reglamentuojamas piliečių prašymų svarstymas. Pareiškėjas remiasi Vyriausybės 1999-10-05 nutarimu Nr. 1116 „Dėl konfiskuotų ir valstybės naudai perduotų tabako gaminių sunaikinimo tvarkos patvirtinimo“ ir teigia, kad pagal Akcizų įstatymo 31 straipsnio nuostatas, toks apdorotas tabakas atleidžiamas nuo akcizų. Vilniaus apygardos teismo 2008-06-19 baudžiamajame įsakyme baudžiamojoje byloje Nr. 1-201/2008 yra nurodyta, kad tabako gaminiai Vilniaus apygardos prokuratūros 2008-06-10 nutarimu buvo sunaikinti. Mano, kad pareiškėjas turi būti atleistas nuo akcizų mokėjimo, nes sunaikinus cigaretes jos nebegali patekti į civilinę apyvartą ir konkuruoti su kitomis tos pačios rūšies prekėmis, t. y. išnyko akcizo objektas (Akcizų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pareiškėjas remiasi Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 141 straipsnio 1 dalies 3 punktu, taip pat Europos Tarybos 1992-02-25 direktyvos Nr. 92/12/EEB „Dėl bendros tvarkos, susijusios su akcizais apmokestinamais produktais ir jų laikymu, judėjimu ir kontrole“ 3 straipsniu, 6 straipsnio 1 dalimi. Nurodo, kad skundžiamas VMI raštas ir savo turiniu, ir forma neatitinka įstatymuose numatytų reikalavimų.

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas palaikė skunduose išdėstytus argumentus ir motyvus ir prašė tenkinti reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas iš dalies.

Nustatyta, kad Vilniaus AVMI 2011-02-24 gavo pareiškėjo 2011-02-14 prašymą atleisti nuo akcizų ir su jais susijusių sumų (b. l. 7-11, 47-51, administracinė byla Nr. I-2563-437/2011, b. l. 29-33). Remdamasis iš esmės tokiais pačiais motyvais, kurie nurodyti ir skunde teismui, pareiškėjas prašė atleisti nuo 106 474 Lt akcizų, 14 779 Lt akcizų delspinigių ir 10647 Lt akcizų baudos.

Pirmą kartą šis prašymas buvo išnagrinėtas ir pareiškėjui atsakyta Vilniaus AVMI 2011-03-15 raštu Nr. (17.2)-46-11082 (administracinė byla Nr. I-2563-437/2011, b. l. 26-27). Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011-05-27 sprendimu tenkino pareiškėjo skundą, kuriuo jis prašė teismą įpareigoti atsakovę Vilniaus AVMI jo prašymą tinkamai išnagrinėti ir dėl jo priimti sprendimą. LVAT 2011-10-25 nutartimi (administracinės bylos Nr. A575-3504/2011) Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011-05-27 sprendimą paliko galioti. LVAT nutartyje yra konstatuota, kad pareiškėjas dar 2009-02-11 VMI sprendimu Nr. 68-64 nuo akcizo delspinigių buvo atleistas. Pareiškėjo atstovas šį faktą pripažino ir teisme nurodė argumentus tik dėl paties akcizo mokesčio ir su juo susijusios baudos.

Prašymą atleisti nuo akcizų ir su jais susijusių sumų pareiškėjas padavė jau pasibaigus mokestiniam ginčui. LVAT 2011-10-25 nutartyje detaliai nurodė, kokios tvarkos privalėjo laikytis mokesčių administratorius, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą, t. y. nurodė teisės aktus – VAĮ 8 ir 14 straipsnius, Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisykles, patvirtintas Vyriausybės 2007-08-22 nutarimu Nr. 875 (toliau - Prašymų nagrinėjimo taisyklės). Taip pat aiškiai nurodė, kurie teisės aktai netaikomi nagrinėjamam ginčui.

Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2008-06-19 teismo baudžiamuoju įsakymu R. J. pripažino kaltu pagal Baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 1 dalį ir 199² straipsnio 1 dalį. Pareiškėjas nubaustas už tai, kad 2007-11-08 kirto Lietuvos Respublikos sieną per Adutiškio kontrolės punktą krovininiu automobiliu „Iveco“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su puspriekabe, gabendamas iš Baltarusijos Respublikos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritoriją privalomus pateikti muitinei daiktus - 56 560 vienetų pakelių cigarečių „Jin Ling“ be Lietuvos Respublikos banderolių, kurių muitinė vertė su privalomais sumokėti mokesčiai yra 171 920,30 Lt.

Dėl to, kad baudžiamuoju įsakymu buvo konstatuotas akcizinių prekių neteisėtas įvežimas į Lietuvos teritoriją, buvo pradėtas mokestinis patikrinimas. Pareiškėjui 2008-10-21 patikrinimo akte Nr. 83-229 apskaičiuota 106 474 Lt akcizo, 14 779 Lt akcizo delspinigių (Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinė byla Nr. I-2615-171/2009, b. l. 14-16).

Atsakovė Vilniaus AVMI 2008-12-17 priėmė sprendimą Nr. (21.26)-256-323, kuriuo minėtą patikrinimo aktą patvirtino, pareiškėjui papildomai skyrė 10 647 Lt akcizų baudos.

Išnagrinėjusi pareiškėjo skundą VMI 2009-02-11 sprendimu Nr.68-34 nusprendė patvirtinti atsakovės sprendimo dalį, kuria patvirtinti papildomai priskaičiuoti 14 779 Lt akcizų delspinigiai, ir atleisti pareiškėją nuo papildomai priskaičiuotų 14 779 Lt akcizų delspinigių mokėjimo (t. y. šiuo sprendimu, kaip minėta, nuo delspinigių pareiškėjas atleistas). Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės šį sprendimą patvirtino 2009-08-20 sprendimu Nr. S-230 (7-77/2009).

Kaip matyti iš Mokestinių ginčų komisijos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010-05-20 sprendimo Nr. S-144(7-80/2010), vyko dar vienas mokestinis ginčas (iš pradžių pareiškėjas skundė ne visą AVMI sprendimą), nes VMI 2010-02-20 priėmė sprendimą Nr. 68-45, kuriuo nusprendė patvirtinti Vilniaus AVMI 2008-12-17 sprendimo dalį dėl nurodymų sumokėti į biudžetą 106 474 Lt akcizą, paskirtą 10 647 Lt baudą. Mokestinių ginčų komisija Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010-05-20 priėmė sprendimą, kuriuo patvirtino centrinio mokesčių administratoriaus 2010-02-20 sprendimą Nr. 68-45 (administracinė byla Nr. I-2563-437/2011, b. l. 51-56). Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010-10-14 priėmė sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą dėl Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010-05-20 sprendimo panaikinimo atmetė kaip nepagrįstą (ten pat).

Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-2615-171/2009 pareiškėjas, iš dalies nesutikdamas su atsakovės 2008-12-17 sprendimu, prašė įpareigoti VMI nagrinėti jo skundą dėl Vilniaus AVMI 2008-12-17 sprendimo dalies, kuria patvirtintas 2008-10-21 patikrinimo akte Nr. 83-229 pareiškėjui apskaičiuotas 106 474 Lt akcizas ir paskirta 10 647 Lt bauda, ir šią atsakovės sprendimo dalį panaikinti. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009-12-23 priėmė sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti Vilniaus AVMI 2008-12-17 sprendimo Nr. (21.26)-256-323 dalį, kuria patvirtintas 2008-10-21 patikrinimo akte Nr. 83-229 pareiškėjui apskaičiuotas 106 474 Lt akcizas ir paskirta 10 647 Lt bauda, paliko nenagrinėtą, o kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė. LVAT 2011-01-17 priėmė nutartį Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009-12-23 sprendimą palikti galioti (Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinė byla Nr. I-2615-171/2009, b. l. 65-67, 89-93). Vėliau visas mokestinis ginčas buvo išnagrinėtas, nes pareiškėjui buvo atnaujintas skundo dėl likusios Vilniaus AVMI sprendimo dalies apskundimo padavimo terminas, sprendimo dalis dėl akcizo ir baudos liko galioti.

Taigi mokestinis ginčas yra pasibaigęs, pareiškėjui nustatyta prievolė mokėti mokestį (akcizą) ir baudą. Nurodytuose sprendimuose, ypatingai LVAT 2011-06-13 nutartyje (administracinė byla Nr. A442-2190/2011) konstatuota, kad prievolė mokėti akcizą pareiškėjui nustatyta teisingai. Tuo metu pareiškėjas prievolę ginčijo remdamasis tuo, kad prekės jo valdyme buvo trumpą laiką, tik pasienio zonoje, jų laikymas buvo formalus, prekių laikymui negali būti priskirtas jų gabenimas transporto priemone, prekių laikymas mokestines pasekmes turėtų sukelti jų savininkui ar kitam organizacinius veiksmus atliekančiam asmeniui.

Šiuos argumentus LVAT atmetė.

Nors tuo metu pareiškėjas nekėlė klausimo dėl prekių sunaikinimo reikšmės jas apmokestinant akcizu, tačiau LVAT 2011-10-25 nutartyje administracinėje byloje Nr. A575-3504/2011 šis klausimas buvo išnagrinėtas ir dėl jo pasisakyta vienareikšmiškai, t. y. nelegalioms prekėms netaikomos nei Akcizų įstatymo, nei Taisyklių nuostatos. Atsižvelgiant į LVAT nutartyje esantį išaiškinimą, negali būti šiam atvejui taikomas ir VMI viršininko 2006-01-06 įsakymu Nr. VA-2 patvirtintas Panaudoto apdoroto tabako atleidimo nuo akcizų tvarkos aprašas (toliau - Tvarkos aprašas). Tvarkos aprašo 1 ir 2 punkto nuostatos patvirtina, kad šis norminis aktas skirtas visai kitiems atvejams ir vykdant Akcizų įstatymo 31 straipsnio 2 dalies nuostatas (redakcija aktuali prekių nelegalaus įvežimo metu). Tuo tarpu šiame ginče remiamasi Akcizų įstatymo 31 straipsnio 1 dalimi.

Dėl to, kad prekės buvo sunaikintos, ginčo nėra. Vilniaus apygardos teismo 2008-06-19 baudžiamajame įsakyme (baudžiamoji byla Nr. I-201/2008, b. l. 126-130) nurodyta, kad cigaretės Vilniaus apygardos prokuratūros 2008-06-10 nutarimu sunaikintos.

Minėta, kad 2011-02-24 pareiškėjas pateikė prašymą Vilniaus AVMI atleisti jį nuo 106 474 Lt akcizų, 14 779 Lt akcizų delspinigių ir 10 647 Lt baudų.

Atsakovė buvo priėmusi 2011-03-15 sprendimą Nr. (17.2)-46-11082, kuriame konstatavo, kad nėra pagrindo iš naujo nagrinėti ir priimti atitinkamą sprendimą dėl pareiškėjo atleidimo nuo apskaičiuoto akcizo ir baudos. Atsisakymą tenkinti prašymą motyvavo tuo, kad VMI sprendimas įsigaliojęs, mokestinis ginčas pasibaigė LVAT 2011-01-17 priėmus nutartį, kuri, vadovaujantis MAĮ 158 straipsnio nuostatomis, šalims yra privaloma. Pareiškėjas teismo prašė įpareigoti atsakovę apsvarstyti jo atleidimo nuo akcizų mokėjimo klausimą ir priimti dėl to sprendimą, atsakovės 2011-03-15 sprendimo Nr. (17.2)-46-11082 neskundė. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011-05-27 sprendimu šį prašymą tenkino, LVAT 2011-10-25 nutartimi paliko apygardos teismo sprendimą nepakeistą. Tačiau, kaip minėta, LVAT nutartyje yra pakeisti apygardos teismo motyvai. Šioje nutartyje konstatuojama: „Tuo tarpu pareiškėjas pateiktame Prašyme iš naujo neginčijo jam apskaičiuotos mokestinės nepriemokos teisėtumo, o pateikė kitokio pobūdžio prašymą, tai yra prašė atleisti jį nuo apskaičiuoto akcizo ir paskirtos baudos. Tokio prašymo pagrindas buvo specialaus įstatymo (iki 2010 m. balandžio 20 d. – Akcizų įstatymo 31 str. 1 d., nuo 2010 m. balandžio 20 d. – Akcizų įstatymo 33 str. 1 d.) reglamentuojamas atleidimo nuo akcizo atvejis – apdoroto tabako sunaikinimas, prižiūrint kompetentingai institucijai“. Toliau LVAT nutartyje nurodoma, kad: „VMI viršininkas, vadovaudamasis Akcizų įstatymo 31 straipsnio 1 dalimi, yra patvirtinęs Taisykles, kurios nustato apdoroto tabako sunaikinimo prižiūrint apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai ir atleidimo nuo akcizų taisykles, nustatančias apdoroto tabako sunaikinimo ir atleidimo nuo jų tvarką ir atvejus. Pirmosios instancijos teismas savo sprendime rėmėsi šių Taisyklių 8 ir 9 punktais. Teisėjų kolegija su tuo nesutinka, kadangi Taisyklių nuostatų sisteminė analizė (5-10 p.) leidžia teigti, jog jos šioje byloje netaikomos. Tokia išvada darytina dėl to, kad Taisyklėse yra reglamentuojamas mokesčių mokėtojų prašymų tik dėl teisėtai apyvartoje esančio apdoroto tabako sunaikinimo, prižiūrint apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, ir iš to sekančio atleidimo nuo akcizo nagrinėjimas. Tai iš principo patvirtina ir naujausia Vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje buvo analizuojamos minėtos taisyklės (žr. pvz., 2011 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442 –1452/11, 2011 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556 – 372/11, 2010 m. birželio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575 –916/2010 ir kt.). Tuo tarpu nagrinėjamu atveju pareiškėjas Prašymą pateikė dėl neteisėtai laikyto apdoroto tabako sunaikinimo. Pareiškėjo nurodoma Tvarka nagrinėjamu atveju taip pat neaktuali, kadangi ji reglamentuoja apdoroto tabako atleidimo nuo akcizo tvarką, kai toks tabakas panaudotas būtiniems bandymams gamybos metu atlikti, teisės aktų nustatomiems privalomiems tyrimams, kai apdoroto tabako pavyzdžiai priimami tam įgaliotų institucijų, taip pat apdorotas tabakas, skirtas moksliniams tyrimams (Tvarkos 1 p.). Nagrinėjama situacija neatitinka Tvarkos 1 punkto nuostatų.

Iš to seka, kad tuo atveju, kai prašymas atleisti nuo akcizo pateikiamas dėl neteisėtai laikyto apdoroto tabako sunaikinimo, ir tokio prašymo nagrinėjimo tvarkos nereglamentuoja specialus teisės aktas, turėtų būti taikomos bendrosios prašymų, pateiktų viešojo administravimo subjektui, nagrinėjimo taisyklės (Viešojo administravimo įstatymo 14 str., Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (toliau – ir Prašymų nagrinėjimo taisyklės)).

Anksčiau aptartuose tarp pareiškėjo ir atsakovo vykusiuose mokestiniuose ginčuose apdoroto tabako atleidimo nuo akcizo pagrindas, numatytas Akcizų įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje (iki 2010 m. balandžio 20 d. – Akcizų įstatymo 31 str. 1 d.), nebuvo analizuotas. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsniu, 14 straipsniu, Prašymų nagrinėjimo taisyklėmis, mokesčių administratorius turėjo pareigą išsamiai išanalizuoti pareiškėjo keliamą klausimą bei atsakyti į jį motyvuotai, įvertinus aktualias teisės aktų nuostatas konkrečių faktinių aplinkybių kontekste.

Mokesčių administratorius išsamiai neišanalizavęs pareiškėjo keliamo klausimo dėl atleidimo nuo akcizo tais atvejais, kai apdorotas tabakas yra sunaikintas, pažeidė Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus inter alia Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje numatytą valdžios institucijų pareigą tarnauti žmonėms, aiškiai atskleidžiančią viešojo administravimo ir bet kurios valstybinės institucijos esminį prioritetą, Prašymų nagrinėjimo taisyklių 6 punktą, kuriame expressis verbis įtvirtina, jog nagrinėdami asmenų prašymus, valstybės tarnautojai privalo vadovautis pagarbos žmogaus teisėms, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo, taip pat Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme įtvirtintais įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, tarnybinio bendradarbiavimo, efektyvumo, subsidiarumo ir „vieno langelio“ principais, o teikdami asmenims informaciją – Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatyme nustatytais informacijos išsamumo, tikslumo, teisėtumo ir objektyvumo principais“.

Teismui yra privalomos minėtos LVAT nutarties nuostatos, todėl teismas, išnagrinėjęs bylą, šiuo atveju atmeta pareiškėjo atstovo teiginius dėl minėtų Taisyklių ir Tvarkos aprašo (t. y. tuo metu galiojusio Akcizų įstatymo 31 straipsnio nuostatų) taikymo šiam atvejui, kai cigaretės į Lietuvą pateko nelegaliai. Šios Taisyklės, o tuo labiau Tvarkos aprašas, negali būti taikomi sprendžiant klausimą dėl pareiškėjo atleidimo nuo akcizo ir apie tai vienareikšmiškai pasisakė LVAT. Be to, LVAT nurodė, kokie teisės aktai taikytini nurodytam atvejui, t. y. teisės aktai, susiję su asmenų prašymų nagrinėjimu viešojo administravimo institucijose apskritai.

Remdamasis minėtos LVAT nutarties nuostatomis ir joje nurodytais teisės aktais teismas ir vertina šioje byloje ginčijamą raštą, kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą.

Pareiškėjo prašymą išnagrinėjus iš naujo, pareiškėjui atsakyta VMI 2011-11-25 raštu Nr. (24.4-31-5)-R-11072, kuris vertintinas kaip administracinės procedūros sprendimas, reikalavimai kuriam yra nustatyti VAĮ 8 straipsnyje, o prašymų nagrinėjimo tvarka nurodyta VAĮ 14 straipsnyje.

Įvertinus skundžiamą raštą, daroma išvada, kad juo iš esmės teisingai išspręstas klausimas dėl atleidimo nuo akcizo, nurodyti visi tą klausimą reglamentuojantys teisės aktai, kuriais savo prašymą grindė pareiškėjas, ir išaiškinama, kad pareiškėjo nurodyta tvarka netaikoma nelegaliai įvežtoms cigaretėms. Pareiškėjo atstovas kritikuoja šiame rašte esantį nurodymą, kad šiuo metu galiojančiame Akcizų įstatyme (33 straipsnyje) jau yra nustatyta, jog atleidimo nuo akcizo nuostatos netaikomos sunaikintam apdorotam tabakui, kuris pagamintas ar laikomas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus arba yra neteisėtai atgabentas ar importuotas. Tačiau šia įstatymo nuostata atsakovė ir nesirėmė, priimdama sprendimą, o tik jos pagalba aiškino, kad ir anksčiau Akcizų įstatymo nuostatos neleido atleisti nuo akcizo, jeigu tabakas atgabentas ir laikomas nelegaliai. Tai patvirtina ir LVAT formuojama teismų praktika, kadangi analogiškais atvejais (minėtoje LVAT nutartyje nurodytos kitos bylos) ir bylai aktualiu laikotarpiu Akcizų įstatymo nuostatos buvo aiškinamos analogiškai ir tuo metu galiojusios Akcizų įstatymo 31 straipsnio nuostatos nebuvo taikomos nelegaliai įvežtoms prekėms.

Taip pat pareiškėjui skundžiamame atsakyme nurodyta, kaip ir kur reikia kreiptis dėl mokestinės nepriemokos pripažinimo beviltiška, nurodytas teisės aktas, kuris nustato tokių prašymų nagrinėjimo tvarką (VMI viršininko 2004-05-12 įsakymu Nr. VA-92 patvirtintos taisyklės). Pareiškėjui teisingai nurodyta, kad šia tvarka jis dar gali pasinaudoti, išvardintos sąlygos, kada galima taikyti nurodytas nuostatas, t. y. iš atsakymo aišku, kokius dokumentus būtina pateikti teikiant tokio pobūdžio prašymą.

Šios skundžiamo rašto dalys yra teisėtos ir pagrįstos, pagal formą jis atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus.

Skundžiamu atsakymu į pareiškėjo prašymą išspręstas ir atleidimo nuo baudos klausimas. Atsakovė vadovavosi MAĮ 141 straipsniu, tai reiškia, kad realiai sprendė atleidimo nuo baudos klausimą. Nurodė, kad atleisti nuo baudos nėra MAĮ 141 straipsnyje numatytų sąlygų.

VMI viršininko 2004-07-26 įsakymu Nr. VA-144 patvirtintos Atleidimo nuo baudų ir delspinigių taisyklės (yra pakeitimų). Pagal šių Taisyklių 9 punktą, mokesčių mokėtojas nuo baudų ir/ar delspinigių gali būti atleidžiamas pateikus laisvos formos raštišką prašymą atleisti nuo baudų ir/ar delspinigių. Pareiškėjas tokį prašymą ir pateikė. Nuo delspinigių pareiškėjas atleistas dar 2009 metais. Mokesčių administratorius prašymą išnagrinėjo ir atmetė. Pagal minėtas taisyklių nuostatas tokie sprendimai skundžiami MAĮ IX skyriuje nustatyta tvarka. Sprendimą priėmė VM,I reiškia jis gali būti skundžiamas teismui.

Teismas daro išvadą, kad mokesčių administratorius turėjo vadovautis LVAT 2011-11-18 išplėstinės teisėjų kolegijos nutartimi administracinėje byloje Nr. A143-2619/2011 suformuota teismų praktika. Nagrinėtas atvejis, kai asmuo iš esmės už tą pačią veiką nubaustas bauda administracinio teisės pažeidimo byloje ir bauda už mokesčių nesumokėjimą už nelegaliai įvežtas prekes (nubaudė mokesčių administratorius). Šioje nutartyje pasisakyta, kad administracinė bauda prilygintina kriminalinei bausmei.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2008-06-19 baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. I-201/2008 pripažintas kaltu pagal Baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 1 dalį ir nubaustas 210 MGL dydžio (27 300 Lt) bauda, pagal 199² straipsnio 1 dalį ir nubaustas 200 MGL dydžio (26 000 Lt) bauda, pagal Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalį šias bausmes subendrinus apėmimo būdu, skirta subendrinta bausmė – 210 MGL dydžio (27 300 Lt) bauda. Įskaičius į baudą suėmimo laiką, bauda sumažinta iki 24 MGL (3120 Lt).

Teismo baudžiamajame įsakyme nurodyto Baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 1 dalyje nustatyta „Tas, kas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabendamas privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, nepateikė jų muitinės kontrolei ar kitaip šios kontrolės išvengė arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno kilnojamąsias kultūros vertybes ar antikvarinius daiktus, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki aštuonerių metų“, 199² straipsnio 1 dalyje nustatyta „Tas, kas pažeisdamas nustatytą tvarką įgijo, laikė, gabeno, siuntė, naudojo ar realizavo akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki septynerių metų“.

Teismas įsakyme nurodė faktines aplinkybes ir padarė išvadą, kad R. J. per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabendamas privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, išvengė muitinės kontrolės ir tuo padarė Baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, t. y. kontrabandą. Be to, kaltinamasis neteisėtai disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis – cigaretėmis, tuo padarydamas Baudžiamojo kodekso 199² str. 1 d. numatytą nusikaltimą.

Iš mokestinio ginčo sprendimų matyti, kad mokesčių administratorius rėmėsi 2008-06-19 baudžiamuoju įsakymu. Remdamasis juo atliko pareiškėjo akcizų apskaičiavimo, deklaravimo ir mokėjimo teisingumo patikrinimą ir surašė 2008-10-21 patikrinimo aktą Nr. 83-229 (tai nurodyta pvz. VMI 2010-02-20 sprendime Nr. 68-45 ir kitur).

Teismas vadovaujasi LVAT 2011-11-18 išplėstinės teisėjų kolegijos nutartimi administracinėje byloje Nr. A143-2619/2011, kadangi tai yra privaloma pagal Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalies nuostatas. Taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad po minėtos nutarties paskelbimo analogiški klausimai buvo sprendžiami atsižvelgiant į minėta nutartimi suformuotą teismų praktika (LVAT administracinė byla Nr. A438-1398/2012, 2012-05-18 nutartis). LVAT yra atkreipęs dėmesį, kad mokesčių teisėje turi būti taikomas non bis in idem (dvigubo nubaudimo draudimo) principas, t. y. mokesčių teisinių santykių sritis nėra šio principo taikymo išimtis. Pagal LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos administracinėje byloje Nr. A143-2619/2011 priimtą nutartį mokestinė bauda, vertinant Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijos vystymąsi, gali prilygti kriminalinei bausmei, kaip ji suprantama Europos Žmogaus Teisių Konvencijoje.

Nurodyta šios bylos medžiaga patvirtina, kad Teismo baudžiamuoju įsakymu už nusikalstamą veiką, susijusią su tabako gaminių kontrabanda, t. y. už tą pačią veiką, dėl kurios buvo atliktas mokestinis patikrinimas ir apskaičiuotas akcizo mokestis, šio mokesčio bauda ir delspinigiai, buvo skirta 3120 Lt dydžio bauda (kriminalinė bausmė). Atsižvelgiant į šią aplinkybę, yra akivaizdu, kad mokesčių administratoriaus pareiškėjui papildomai paskirta bauda už mokesčių teisės pažeidimus (akcizų mokesčio bauda) prilygo jo nubaudimui kriminalinio pobūdžio sankcija, vertinant šią teisinę situaciją pagal Europos Žmogaus Teisių Konvencijos 7 protokolo 4 straipsnio 1 dalies nuostatas. Mokestinės baudos dydis (10 647 Lt) yra ženkliai didesnis už paskirtą kriminalinę bausmę, tačiau į bausmę įskaitytas arešto ir suėmimo laikas.

Taigi ir Vilniaus apygardos teismo 2008-06-19 baudžiamuoju įsakymu, ir Vilniaus AVMI sprendimu pagal Europos Žmogaus Teisių Konvencijos nuostatų prasmę buvo nubaustas tas pats fizinis asmuo – pareiškėjas R. J., už tais pačiais veiksmais padarytą pažeidimą, todėl tokia teisinė situacija suponuoja non bis in idem principo pažeidimą.

Pareiškėjas prašo panaikinti skundžiamą sprendimą ir įpareigoti inspekciją iš naujo svarstyti pareiškėjo atleidimo nuo akcizų klausimą. Tas klausimas apima ir atleidimą nuo akcizų baudos, nes toks buvo pareiškėjo prašymas, paduotas Vilniaus AVMI, ir jis buvo nagrinėjamas.

Teismas konstatuoja, kad ginčijamas VMI raštas yra teisėtas ir pagrįstas, atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, todėl dėl procedūrinių pažeidimų nenaikintinas. Tačiau šiuo raštu neteisingai išspręstas pareiškėjo prašymas atleisti nuo akcizo baudos. Pagal minėtų Atleidimo nuo baudų ir delspinigių taisyklių 11.3. punktą, prašymas atleisti nuo baudos turi būti paduodamas vietos mokesčių administratoriui. Pareiškėjas tokį prašymą ir padavė Vilniaus AVMI, o prašymą išsprendė VMI. Iš esmės tai nėra pažeidimas, kadangi VMI gali spręsti atleidimo nuo mokesčio baudos prašymą. VMI dėl to turi būti įpareigota spręsti pareiškėjo R. J. atleidimo nuo akcizo baudos prašymą, atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjui bauda paskirta pagal MAĮ, tačiau prašymas atleisti nuo baudos turi būti tenkinamas, nes baudai likus galioti, tai reikštų Europos Žmogaus Teisių Konvencijos 7 protokolo 4 straipsnio 1 dalies draudimo asmenį pakartotinai bausti pažeidimą.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad naikintina skundžiamo VMI 2011-11-25 rašto Nr. (24.4-31-5)-R-11072 dalis, kurioje atmestas pareiškėjo prašymas atleisti nuo 10 647 Lt akcizo baudos (Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 1 punktas – aktas (ar jo dalis) neteisėtas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams). VMI įpareigotina priimti sprendimą atleisti pareiškėją nuo 10 647 Lt akcizų baudos mokėjimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 2 punktu, 127 straipsniu,

nusprendė:

Pareiškėjo R. J. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2011-11-25 rašto Nr. (24.4-31-5)-R-11072 dalį, kurioje netenkintas pareiškėjo R. J. prašymas atleisti nuo 10 647 Lt akcizų baudos mokėjimo.

Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos

priimti sprendimą atleisti pareiškėją R. J. nuo 10 647 Lt akcizo baudos.

Kitą pareiškėjo skundo dalį atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.