- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-09-22
- Bylos Nr.
- 1-1941-311/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-55169-2019-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rimantas Grigas
- Nukentėjusysis
- J. T.
- Kaltinamasis
- G. J.
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. J., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, besimokantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 1 kartą:
1. 2020-05-07 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 259 straipsnio 2 dalį - laisvės apribojimu 6 mėn. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio1 dalimi, 2 dalimi, paskirta bausmė sumažinta trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė - laisvės apribojimas 4 mėnesiams, įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, bausmės neatlikęs, teistumas neišvykęs,
kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
G. J. slapta pagrobė svetimą turtą, įsibrovęs į saugyklą, o būtent:
2019 m. gruodžio 28 d. apie 6.57 val. (duomenys neskelbtini), atrišęs prekybai skirtos palapinės rėmą dengiantį brezentą ir tokiu būdu įsibrovęs į palapinės vidų, į maišus susidėjo: 5 vnt. pagalvėlių, bendros 25 eurų vertės, 5 vnt. vilnonių pledų, bendros 90 eurų vertės, 13 vnt. vaikiškų kelnių, bendros 78 eurų vertės, 41 porą vaikiškų kojinių neslystančiu padu, bendros 123 eurų vertės, 6 poras vaikiškų šlepečių, bendros 30 eurų vertės, 8 poras vilnonių šlepečių, bendros 48 eurų vertės, 25 poras vaikiškų vilnonių pirštinių, bendros 125 eurų vertės, 12 porų suaugusiųjų pirštinių, bendros 72 eurų vertės, 195 poras moteriškų kojinių, bendros 195 eurų vertės, 120 porų moteriškų vilnonių kojinių, bendros 600 eurų vertės, 7 poras vyriškų kojinių, bendros 7 eurų vertės, 123 poras vyriškų vilnonių kojinių, bendros 615 eurų vertės, 70 porų vaikiškų kojinių, bendros 70 eurų vertės, 90 porų vaikiškų vilnonių kojinių, bendros 270 eurų vertės, 9 vnt. vaikiškų kailinių liemenių, bendros 180 eurų vertės, 8 vnt. moteriškų kailinių liemenių, bendros 240 eurų vertės ir išsinešė, tokiu būdu įsibrovęs į saugyklą pagrobė svetimą - nukentėjusiajai J. T. priklausantį turtą, bendros 2768 eurų vertės, tai yra įtariamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamasis G. J. teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2019 m. gruodžio mėnesio viduryje, vaikščiodamas po (duomenys neskelbtini), pamatė prekyvietę, kur buvo prekiaujama įvairiais megztais ir kailiniais gaminiais. Jis į šią prekyvietę atkreipė dėmesį, matė, kad prekyvietės palapinė, kurioje buvo sudėti gaminiai menkai apsaugota ir kad juos būtų lengva pavogti. Matė, kad prekyvietės karkasas buvo sutvirtintas iš metalo konstrukcijų, jos šonai buvo uždengti brezentu, nugarinė dalis taip pat buvo uždengta, tik neuždengtas prekyvietės priekis, kur buvo prekystalis, ant kurio buvo sudėti gaminiai. Prekyvietė buvo su stogu, kuris taip pat buvo uždengtas brezentu.
2019-12-27 prisiminė apžiūrėtą prekyvietę (duomenys neskelbtini), kadangi jam labai trūko pinigų asmeniniams poreikiams. Sugalvojo, kad sekančia dieną, t.y. 2019-12-28, anksti ryte atvyks į Urmo bazę savo automobiliu ir apvogs apžiūrėtą palapinę, o vėliau pavogtus gaminius parduos ir taip užsidirbs pinigų. 2019-12-28 savo automobiliu „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį buvo nusipirkęs už 240 eurų, apie 6.00 val. - 6.30 val. atvyko į (duomenys neskelbtini), tačiau teritorija dar buvo uždaryta. G. J. palaukė nuošaliau, kol bus atidaryti (duomenys neskelbtini)vartai ir tada savo automobiliu įvažiavo į teritoriją. Automobilio bagažinėje turėjo pasiruošęs pavogtiems gaminiams dėti skirtų juodos spalvos šiukšlių maišų. Kai jau buvo galima įvažiuoti į teritoriją, jis jau apie 7 val. nuvažiavo į (duomenys neskelbtini)vidurį ir ten automobilių aikštelėje pastatė galu savo automobilį, per automobilio veidrodėlius matėsi jo nužiūrėta palapinė. Nutaikęs momentą, kai niekas nevaikščiojo, G. J. išlipo iš automobilio, atsidarė bagažinę ir nuėjo prie palapinės. Priėjęs prie palapinės, pamatė, kad prekyvietę dengiantis brezentas surištas raišteliais, todėl, kad būtų galima patekti į vidų, jis juos atrišo. Tada grįžęs prie savo automobilio, pasiėmė maišus ir vėl nuėjęs prie palapinės, pro jos vieną kraštą, kur buvo atrišęs brezento raištelius, įlindo į vidų. Palapinės viduje sukrovęs keturis šiukšlių maišus įvairių gaminių, juos išsinešė ir įsidėjo į savo automobilio bagažinę. Taip pat nori papildyti, kad palapinės viduje rado prekybinį krepšį, į kurį taip pat prikrovė įvairių palapinėje rastų prekių ir įsidėjo į automobilio bagažinę. Į maišus ir prekybinį krepšį krovė viską, kas buvo palapinėje, tai yra: vaikiškas ir suaugusiųjų šlepetes, liemenes, kojines, pirštines, vaikiškas kelnes, pledus, pagalvėles. Kiek kokių gaminių tiksliai vienetų paėmė negali pasakyti, nes neskaičiavo, tačiau palapinėje tikrai dar liko nemažai prekių. Visko iš palapinės nepavogė, ten dar buvo likę prekių, tačiau jų nebeėmė. Nenorėjo rizikuoti, kad per ilgai užtruks kraudamas ir kas nors jį pamatys. Su pavogtais gaminiais bagažinėje, jis išvažiavo iš (duomenys neskelbtini)teritorijos ir grįžo namo. Visą laiką vogtas prekes laikė savo automobilio bagažinėje, o vėliau juos sukrovė savo namų garaže. Šių gaminių niekas be jo nematė ir niekam apie tai, ką padarė nepasakojo. Tą pačią dieną, t.y. 2019-12-28 į socialinį tinklą "Facebook" įdėjo skelbimą apie parduodamus vilnos gaminius. Kadangi skelbimu niekas nesusidomėjo, jis nei vienos prekės nepardavė. Visus turimus pavogtus gaminius pateikė tyrėjai. Su įtarime nurodytomis prekėmis ir jų kiekiais sutinka, jis pavogtų prekių neskaičiavo, todėl tiksliai nežino kiek ir ko pavogė, gali būti, kad kai kurios prekės, jam jas kraunant į maišus, vežant jas namo ir laikant garaže iškrito ir pasimetė, todėl pavogtų prekių kiekis yra didesnis negu jo gražintų. Su nukentėjusiosios pareikštu civiliniu ieškiniu visiškai sutinka, pažada jį atlyginti.
Kadangi kaltinamasis G. J. kaltu prisipažino visiškai, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, todėl baudžiamoji byla nagrinėjama, sutrumpinus įrodymų tyrimą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau-BPK) 273 straipsniu, 291 straipsniu.
Motyvuojamoji dalis
Be visiško kaltinamojo G. J. prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais teisiamajame posėdyje BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka išnagrinėtais įrodymais.
Nukentėjusioji J. T. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019-12-27 iki 15.30 val. dirbo (duomenys neskelbtini), kur turi savo palapinę ir prekiauja įvairiais vilnos gaminiais. Baigusi darbą palapinę J. T. visada sandariai uždaro, kad niekas negalėtų įeiti į vidų. Dar papildomai prie palapinės iš priekio ir dešinės pusės pristūmė laiptelius. (duomenys neskelbtini) įvažiavimai nakčiai yra uždaromi, teritorija yra filmuojama ir saugoma apsaugos darbuotojų. Dėl šios priežasties net nekilo mintis, kad kažkas gali apvogti jos palapinę. Palapinėje buvo palikti visi vilnos gaminiai, tai įvairios pirštinės, liemenės, tapkės, bendroje sumoje maždaug apie 3,000 eurų vertės. Dažniausiai iš visų prekybininkų ji išeina paskutinė, nieko įtartino nepastebėjo, niekas jai negrasino, su pirkėjais bendrauja visada mandagiai. 2019-12-28 apie 9.00 val. J. T. į mobilaus ryšio telefoną paskambino jos mama V. B., kuri atėjo dirbti ir pasakė, kad jų palapinė apvogta. Apie 9.20 val. atvyko į įvykio vietą, iškvietė policiją ir pranešė apie vagystę. Tuo metu prie palapinės vaikščiojo (duomenys neskelbtini) apsaugos darbuotojas, kuris stebėjo aplinką. Iš J. T. palapinės buvo pavogta įvairių vilnos gaminių: 5 vnt. avytės pavidalo pagalvėlių, kurių vieneto kaina buvo 5 eurai; 5 vnt. margų vilnonių pledų, jų vieneto kaina buvo 18 eurų; 13 vnt. vaikiškų margų kelnių, kurių vieneto kaina 6 eurai; 41 pora vaikiškų "tapukų", tai yra kojinių su sutvirtintu neslystančiu padu, kurių vienos poros kaina yra 3 eurai; 6 poros vaikiškų šlepečių su vilna viduje, kurių poros kaina buvo 5 eurai; 8 poros suaugusiųjų šlepečių su vilna, kurių vienos poros kaina buvo 6 eurai; 25 poros vaikiškų margų vilnonių pirštinių, kurių vienos poros kaina buvo 5 eurai; 12 porų suaugusiųjų pirštinių, kurių vienos poros kaina buvo 6 eurai; 195 poros moteriškų plonų kojinių, kurių vienos poros kaina buvo 1 euras; 120 porų moteriškų vilnonių kojinių, kurių vienos poros kaina buvo 5 eurai; 7 poros vyriškų plonų kojinių, kurių vienos poros kaina buvo 1 euras; 23 poros vyriškų vilnonių kojinių, kurių vienos poros kaina buvo 5 eurai; 70 porų vaikiškų plonų kojinių, kurių vienos poros kaina buvo 1 euras; 90 porų vaikiškų vilnonių kojinių, kurių vienos poros kaina buvo 3 eurai; 9 vnt. vaikiškų kailinių liemenių, kurių vieneto kaina 20 eurų; 8 vnt. moteriškų kailinių liemenių, kurių vieneto kaina buvo 30 eurų. Suskaičiavus trūkstamas prekes, J. T. buvo padaryta viso 2768 eurų. Jai buvo grąžinta 1 pagalvė, 13 vienetų vaikiškų kelnių, 41 pora vaikiškų kojinių sutvirtintu neslystančiu padu, 6 poros vaikiškų šlepečių, 8 poros suaugusiųjų šlepetės, 25 poros vaikiškų pirštinių, 12 porų suaugusiųjų pirštinių, 195 poros moteriškų plonų kojinių, 120 porų moteriškų vilnonių kojinių, 7 poros vyriškų plonų kojinių, 23 poros vyriškų vilnonių kojinių, 70 porų vaikiškų plonų kojinių, 90 porų vaikiškų vilnonių kojinių, 3 vienetai vaikiškų kailinių liemenių, 3 vienetai moteriškų kailinių liemenių ir dvi kojinės be porų maišuose ir prekybiniame krepšyje, tačiau trūksta 4 vienetų pagalvėlių, kurių vieneto kaina 5 eurai, 5 vienetų vilnonių pledų, kurių vieneto kaina 18 eurų, 6 vienetų vaikiškų kailinių liemenių, kurios vieneto kaina 20 eurų, 5 vienetų moteriškų kailinių liemenių, kurios vieneto kaina 30 eurų, t. y. viso prekių už 1888 eurus, o dėl dviejų kojinių be poros pretenzijų neturi. J. T. šiuo metu yra padaryta 880 eurų turtinė žala, nes šios prekės nerastos ir jai negrąžintos, dėl to reikš civilinį ieškinį (b.l. 32-34, 35-36, 37-38).
Iš 2019-12-28 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad J. T. parašė pareiškimą apie tai, kad 2019-12-28 apie 9.21 val. atėjusi prie (duomenys neskelbtini), teritorijoje, šalia (duomenys neskelbtini), stovėjusios savo palapinės pamatė, kad šalia jos ant grindinio mėtosi prekės, t.y. kojinės. Užėjusi į palapinės vidų, joje pasigedo daiktų, kuriais prekiauja (b.l. 14-15).
Iš 2019-12-28 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), kur yra prekybinių pasažų kompleksas sudarytas iš trijų galerijų. Vidurinę galeriją sudaro du pasažai, tarp kurių esanti erdvė turi stogą. Aplinkoje yra įrengti žibintai. Pastogėje yra įrengtos vaizdo kameros nukreiptos įvairiomis kryptimis. Pagrindas yra betoninės plytelės. Šiaurinėje dalyje stovi metalinių vamzdelių rėmu prekybinė palapinė, kurios stogas ir šonai apdengta baltu audiniu. Audeklas prie rėmo vamzdelių tvirtinamas medžiagos juostelėms jas užrišant. Palapinės viduje dalis prekių yra ant žemės, dalis sukabinta palapinės šonuose. Palapinės pietų pusėje, kairėje priekinė uždanga ne pririšta. Apžiūrėjus pėdsakų, tinkamų identifikavimui nerasta. Kitų reikšmingų aplinkybių nenustatyta. Apžiūros metu fotografuota (b.l. 24-29).
Iš 2020-01-07 reikalaujamų daiktų pateikimo protokolo matyti, kad J. T. pateikė sąskaitas faktūras, V. S. individualios veiklos pirkimo čekį, kasos pajamų kvitą (b.l. 47).
Iš 2019-11-16 sąskaitos faktūros Nr. 0918892 matyti vilnos gaminių kainos (b.l. 48).
Iš 2019-11-16 kasos pajamų orderio kvito Nr. 1119832 matyti sumokėta suma 3860 eurų (b.l. 49).
Iš 2019-11-26 sąskaitos faktūros Nr. 172 matyti kojinių kainos, čekyje sumokėta suma (b.l. 50).
Iš 2019-12-28 reikalavimo matyti, kad išreikalautas 2019-12-28 nakties vaizdo įrašas iš (duomenys neskelbtini) (b.l. 53-55).
Iš 2020-01-06 objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti 3 vaizdo įrašai. Įjungus pirmą vaizdo įrašą, matomas vaizdo įrašas be garso, vaizdo įrašas spalvotas. Matoma kairėje pusėje esanti tvora, įvažiavimas į teritoriją, dešinėje pusėje matoma eglutė, aptverta metalinėmis tvorelėmis. Vaizdo kameros užfiksuotu laiku 06:57:46 val. matomas iš teritorijos išvažiuojantis automobilis (nuotrauka 1). Įjungus antrą vaizdo įrašą be garso, dešinėje pusėje, viršuje matoma baltomis raidėmis užrašytą užrašą „2019-12-28 06:27:01“, kairėje pusėje apačioje užrašytą užrašą: „(duomenys neskelbtini)“, vaizdo įrašas baigiasi 06:58:00 val.. Pateiktame vaizdo įraše matoma dešinėje pusėje užfiksuota automobilio priekį, automobilis pilkos spalvos. Visą vaizdo įrašo laiką automobilis priparkuotas ir stovėjo toje pačioje vietoje (nuotrauka 2). 06:33:19 val. vaizdo įrašo laiku, matoma juodos formos vyro figūra, kuris nueina links automobilio (nuotrauka 3), 06:48:43 val. vaizdo įrašo laiku, matomas asmuo juoda striuke su gobtuvu ir kuprine, kuris praeina per automobilių stovėjimo aikštelę ir nueina už priparkuoto automobilio (nuotrauka 4). 06:57:27 val. automobilis iš stovėjimo vietos išvažiuoja (nuotrauka 5). Įjungus trečią vaizdo įrašą matomas spalvotas vaizdas be garso, viršutiniame dešiniame kampe yra užrašas: „2019-12-28 06:29:59“, apatiniame kampe matomas užrašas baltomis raidėmis: „RGSp 11-10“, vaizdo įrašas baigiasi 06:57:28 val. Įjungus vaizdo įrašą matoma pastato siena, parduotuvių iškabos, viršutinėje dalyje ties viduriu, užfiksuota baltos spalvos palapinė, šalia priparkuotas galu, pilkos spalvos automobilis, su atidarytomis bagažinės durimis, prie jos stovi asmuo, juodai apsirengęs (nuotrauka 6). Apėjęs aplinkui palapinę palaukia, kol moteris praeina pro šoną ir nueina tolyn. 06:34:13 val. asmuo juodai apsirengęs priėjęs prie palapinės atriša ar nupjauna kampą (nuotrauka 7), nes palapinės kampas plevėsuoja nuo vėjo. Nuėjęs nuo palapinės kažką įdedą į automobilio bagažinę, vėl grįžtą prie palapinės, ten kažką veikia, imą kažką iš palapinės pritūpęs ant kelių ir vėl nueina prie automobilio bagažinės, palieka daiktus, grįžta prie palapinės, to metu praeina praeivė su maišu rankoje, išsiimą telefoną ir kažkam skambiną 06:37:53 val. vaizdo kameros laiku. Vaizdo kameros laiku 06:48:14 val. asmuo išlenda iš palapinės ir neša didelį prikrautą maišą ar kuprinę, kurią padeda į automobilio bagažinę. Tuo metu pro palapinę praeina moteris ir nueina tolyn. O asmuo vėl grįžta atgal į palapinę, iš jos vėl prikrautą maišą įdedą į bagažinės vidų. Praeina dar vienas praeivis, o asmuo iš palapinės vaizdo įrašo laiku 06:49:38 val. dar įdeda keletą maišų į automobilių bagažinę (nuotrauka 8). 06:50:03 val., 06:50:35 val., 06:54:15 val., 06:57:06 val. dar į automobilio bagažinę įdeda maišų, uždaro automobilio bagažinę ir išvažiuoja (b.l. 56-66).
Iš 2020-01-13 savanoriško daiktų pateikimo protokolo matyti, kad įtariamasis G. J. savanoriškai pateikė penkis maišus su jo pavogtais vilnos gaminiais (b.l. 67-69).
Iš 2020-03-03 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti įtariamojo G. J. maišuose pateiktos pavogtos prekės (b.l. 70-90).
Iš 2020-03-04 nukentėjusios J. T. prašymo matyti, kad ji prašo grąžinti iš jos pavogtas prekes (b.l. 92).
Iš 2020-03-04 nutarimo matyti, kad įtariamojo pavogtos ir grąžintos prekės grąžintos J. T. (b.l. 93-94).
Iš 2020-01-13 Kauno AVPK Kauno m Dainavos PK VS vyr. tyrėjo T. B. tarnybinio pranešimo dėl nustatyto įtariamojo matyti, kad priimtomis policijos paieškos priemonėmis nustatyta, kad nusikalstamą veiką galimai įvykdė G. J., gim. (duomenys neskelbtini) m. (b.l. 95).
Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo
Įrodymai baudžiamojoje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymo nustatyta tvarka konstatuoja pavojingos visuomenei veikos buvimą, šią veiką padariusių asmenų kaltumą ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti.
BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį.
Surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad nusikaltimo sudėtis, esanti kaltinamojo G. J. veikoje, visiškai įrodyta.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis G. J. 2019-12-28 apie 6.57 val. (duomenys neskelbtini) teritorijoje, atrišęs prekybai skirtos palapinės rėmą, dengiantį brezentą, įsibrovė į palapinės vidų, t.y. saugyklą, iš kur slaptai pagrobė svetimą-nuketėjusiajai J. T. priklausantį turtą, viso už 2768 eurus, kuriuo galėjo disponuoti savo nuožiūra.
Kadangi G. J. įsibrovė į palapinę, kuri buvo izoliuota ir į kurios vidų G. J. pateko, atrišdamas palapinės tento dalį, t.y. neteisėtai, neturėdamas palapinės savininkų leidimo, jo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota kaip įsibrovimas į saugyklą, t.y. kaip nusikaltimas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje.
Kad kaltinamasis neteisėtai pateko į uždaros ir saugomos palapinės visų, patvirtina ir byloje esantis vaizdo įrašas.
Kaltinamasis G. J. yra kaltas ir baustinas.
Kaltinamojo G. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad kaltu prisipažino, gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Dėl bausmės skyrimo
BK 178 straipsnio 2 dalies sankcija numato, kad už šią nusikalstamą veiką gali būti skiriama bauda, areštas, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.
Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. BK 41 straipsnyje įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 str.. Šio straipsnio 2 d. nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.
Įstatymas nenustato konkrečių kriterijų, kokiais atvejais ir kokiomis sąlygomis turėtų būti skiriama viena ar kita bausmės rūšis tuomet, kai už nusikalstamos veikos padarymą sankcijoje yra numatytos alternatyvios bausmės rūšys. Tačiau vienas fundamentalių bausmės skyrimo principų, nustatytų Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse – bausmės teisingumo principas. BK 54 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė – teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, tačiau šio straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad teismas privalo įvertinti ir visą eilę kriterijų, kurie ypatingai svarbūs parenkant teisingą ir adekvačią nusikalstamai veikai bausmę. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai – bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-519/2013). Be to, dar vienas esminis kriterijus, vertintinas parenkant teisingą ir proporcingą bausmės rūšį ir dydį, yra kaltininko asmenybės įvertinimas.
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teisingumo principo reikalavimų įgyvendinimas paskiriant bausmę kaltininkui (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas) yra ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, kaltininko asmenybės įvertinimas. Skiriant bausmę, taip pat negali būti ignoruojamos ar neįvertinamos dėl nusikaltimo prarastos vertybės, jų svarba, vieta vertybių hierarchijoje. Pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė pažeidžia ir humaniškumo principą, nes taip yra sumenkinami nukentėjusiųjų ir visuomenės interesai.
Spręsdamas klausimą dėl bausmės kaltinamajam G. J. skyrimo, teismas atsižvelgia į jo padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, jo stadijas, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis BK 54-61 straipsnių nuostatomis.
Kaltinamasis G. J. padarė vieną apysunkį nusikaltimą (BK 178 straipsnio 2 dalis), kaltu visiškai prisipažino, nors anksčiau teistas vieną kartą, tačiau šiuo nuosprendžiu aptariamą nusikaltimą padarė, būdamas neteistas (b.l. 106-112), baustas administracine tvarka (b.l. 103-105), niekus nedirba, mokosi (duomenys neskelbtini), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje, Priklausomybės ligų centre neužregistruotas (b.l. 100, 202).
Visuma aplinkybių, apibūdinančių kaltinamojo G. J. padarytą nusikaltimą, jo asmenybę, jo turtinę, socialinę padėtį, taip pat tai, kad kaltinamasis šiuo nuosprendžiu aptariamą nusikaltimą padarė, būdamas neteistas, siekiant nubaudimo ir prevencijos tikslų – užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms, kaltinamąjį auklėti, kad laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų, jam skirtina BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas, paskiriant įpareigojimus.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ir kaltinamajam G. J. pripažinus savo kaltę, šiuo nuosprendžiu jam skiriama bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
Dėl civilinio ieškinio
Nukentėjusioji J. T. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį, prašydama priteisti jos patirtą turtinę 880 eurų žalą (b. l. 43-44).
Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Taigi BPK 109 straipsnyje, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalą privalo atlyginti ją padaręs asmuo. CK 6.246-6.248 straipsniai nustato civilinės atsakomybės už padarytą žalą kilimo prielaidas. Tai yra neteisėti asmens veiksmai, asmens kaltė ir priežastinis ryšis tarp neteisėtų ir kaltų asmens veiksmų bei kilusios žalos.
Anksčiau ištirtais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad turtinė žala nukentėjusiajai-civilinei ieškovei J. T. dėsningai kilo dėl kaltų kaltinamojo G. J. veiksmų. Tai reiškia, kad G. J. šioje byloje yra tinkamas civilinės atsakomybės subjektas, todėl civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, iš kaltinamojo G. J. priteisiant 880 eurų nukentėjusiosios-civilinės ieškovės J. T. naudai.
Dėl daiktinių įrodymų
Byloje esantis atminties raktas su jame esančiu vaizdo įrašu (b.l. 55), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas byloje.
Kaltinamajam G. J. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė-rašytinis pasižadėjimas neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.
Laikinas nuosavybės teisių apribojimas šioje byloje netaikytas. Proceso išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis BPK 297-298 straipsniais, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 5 dalimi, 6 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu, 115 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
G. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti jį laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64I straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 ir paskirti bausmę-laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, paskiriant G. J. teismo įpareigojimus :
- per 10 (dešimt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, išdirbant kas mėnesį po 10 (dešimt) valandų;
- per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajai J. T. nusikalstamais veiksmais padarytą turtinę žalą.
Šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, taikant dalinį bausmių sudėjimo principą, subendrinti su 2020-05-07 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų paskirta bausme (laisvės apribojimu 4 mėnesiams) ir paskirti galutinę bausmę-laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams, paskiriant G. J. teismo įpareigojimus :
- per 10 (dešimt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, išdirbant kas mėnesį po 10 (dešimt) valandų;
- per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajai J. T. nusikalstamais veiksmais padarytą turtinę žalą.
Paskirtos laisvės apribojimo bausmės vykdymo pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Nukentėjusiosios J. T. civilinį ieškinį tenkinti visiškai, priteisti iš G. J. 880 (aštuonis šimtus aštuoniasdešimt) eurų turtinės žalos atlyginimui nukentėjusiosios J. T. naudai.
Ikiteisminio tyrimo metu G. J. paskirtą kardomąją priemonę–rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Daiktinį įrodymą- atminties raktą su jame esančiu vaizdo įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti byloje.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.