Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 2-1284-370/2016

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2016-07-08
Bylos Nr.: 2-1284-370/2016
Teisminio proceso Nr.: 2-56-3-00430-2013-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Danguolė Martinavičienė

Kategorijos

3.4.2.8Kiti su bankroto procesu susiję klausimai

Civilinė byla Nr. 2-1284-370/2016

Teismo proceso Nr. 2-56-3-00430-2013-9

Procesinio sprendimo kategorija: 3.4.2.8. (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. liepos 8 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos (kreditorės) Przedsiębiorswto Robot Drogowych Sp. z. o. o atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-237-254/2016 , kuria atsisakyta atsakovės bankrutavusios akcinės bendrovės (toliau – BAB) „Dilerum sprendimai“ bankrotą pripažinti tyčiniu pagal pareiškėjos (kreditorės) Przedsiębiorswto Robot Drogowych Sp. z. o. o pareiškimą, suinteresuoti asmenys akcinė bendrovė (toliau – AB) „Kauno tiltai“, AB „Kauno tiltai“ tikroji ūkinė bendrija (toliau – TŪB) konsorciumas „Tiltra“, uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Taurakelis“, E. D. ir N. E., UAB „Audito pulsas“, N. J., A. V.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Kauno apygardos teisme pareiškėja bankrutuojančios AB „Dilerum sprendimai“ kreditorė Przedsiębiorswto Robot Drogowych Sp. z. o. o (toliau – pareiškėja) 2016-02-29 patikslintame prašyme prašė AB „Dilerum sprendimai“ bankrotą pripažinti tyčiniu (1 t., b. l. 153–155), nurodydama Įmonių bankroto įstatymo (toliau - ĮBĮ) 20 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 4 punkte numatytus tyčinio bankroto požymius.

Pareiškėja teigė, kad remiantis Lietuvos teismo ekspertizės akto Nr. 11-669 (15) išvada, atsakovė tapo nemokia 2012-03-31, tačiau įmonės valdymo organai į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nesikreipė, bankroto byla buvo iškelta pagal kreditorės UAB „Taurakelis“ pareiškimą tik 2013 m. antrame pusmetyje. Per laikotarpį nuo faktinio įmonės nemokumo iki bankroto bylos iškėlimo atsakovė atsiskaitydavo su kitais kreditoriaus, bet ne su pareiškėja, kuriai skola buvo pradelsta nuo 2011-12-30 ir sudarė 46,76 proc. visų atsakovės skolų. Pareiškėjos nuomone, toks atsakovės elgesys turi tyčinio bankroto požymių, numatytų ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte.

Taip pat, pareiškėja nurodė, kad egzistuoja ir ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytas pagrindas pripažinti bankrotą tyčiniu. Lietuvos teismo ekspertizės 2016-01-13 akto Nr. 11-669 (15) išvados antruoju ir penktuoju klausimais nurodyta, kad 2011-04-01 – 2012-03-31 ataskaitiniu laikotarpiu sumažėjo BAB „Dilerum sprendimai“ pajamos, kadangi 2011 m. paskutiniame ketvirtyje jos pagrindinė veikla buvo perduota naujam akcininkui Trackja-Tiltra S.A., o įsipareigojimai palikti atsakovei. Dėl to atsakovės pardavimų ir paslaugų pajamos sumažėjo 76 proc., o joms uždirbti patirtos sąnaudos sumažėjo 45 proc., buvo patirta nuostolių.

Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkto tyčinio bankroto požymių pareiškėja nurodė, kad atsakovė 2011-04-14 sudarė paskolos sutartį, pagal kurią paskolą turėjo grąžinti 2012-03-30, nors šios sutarties sudarymo metu žinojo, kad neturės galimybių grąžinti paskolos. Paskolintos lėšos 2011-04-22 paskolos sutartimi be jokių užtikrinimo priemonių buvo perskolintos Silentio investment Sp. Z. o.o, kuri 2012-04-13 pateikė prašymą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Paskolos sutartis buvo nutraukta 2011-12-16. Atsakovei tapus nemokiai, pareiškėja 2012-04-18 gavo prašymą pratęsti paskolos grąžinimo terminą iki 2013-03-30 ir nesiimti jokių išieškojimo veiksmų, nors nuo 2012-03-31 įmonėje dirbo tik vienas darbuotojas, ji buvo nemoki, taip pareiškėja buvo klaidinama, siekiant apsunkinti paskolos atgavimo galimybes.

Be to, atsakovė 2012-04-10 papildomu susitarimu prie AB „Dilerum sprendimai“ ir AB „Kauno tiltai“ TŪB konsorciumo „Tiltra“ 2009-08-05 paskolos sutarties, sugriežtino sankcijas už mokėjimo terminų pažeidimą nuo 0,02 proc. delspinigių iki 0,1 proc. bei papildomai numatė 8 proc. baudą, skaičiuojamą nuo laiku negrąžintos paskolos bei nesumokėtų palūkanų, analogiškas susitarimas 2012-04-10 buvo sudarytas ir su AB „Kauno tiltai“, pareiškėjos nuomone, nustatytos netesybos yra neprotingai didelės, neturi nieko bendro su įprastine ūkine veikla ir dar labiau komplikavo nemokios įmonės situaciją.

Atsiliepimas

Atsiliepime į pareiškimą suinteresuotas asmuo E. D., buvusi atsakovės direktorė nuo 2013-03-01 iki 2013-07-04, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad jai vadovaujant, bendrovė iš esmės jokios ūkinės-komercinės veiklos nevykdė (išskyrus darbo užmokesčio bei susijusių mokesčių mokėjimą), papildomų įsipareigojimų neprisiėmė, neperleido jokio įmonės turto tretiesiems asmens, veiksmų, kurie pablogintų buvusią susiklosčiusią bendrovės finansinę padėtį, nesiėmė. Paskola buvo sudaryta dar iki E. D. tampant bendrovės direktore.

Atsiliepime į pareiškimą suinteresuotas asmuo N. E., buvęs atsakovės direktorius nuo 2011-04-29 iki 2013-02-28, prašė jį atmesti.

Nurodė, kad bendrovė (ankstesni pavadinimai – Tiltra Group AB, Lithold AB) buvo holdingo bendrovė. Bendrovė kartu su dukterinėmis bendrovėmis ir su bendrove susijusiomis bendrovėmis sudarė Tiltra bendrovių grupę. Pareiškėja (ankstesnis pavadinimas – Poldim Mielec Sp.z.o.o.) priklausė šiai grupei ir buvo tiesiogiai kontroliuojama Lenkijos bendrovės Poldim S.A. (toliau – Poldim S.A.) ir netiesiogiai atsakovės, todėl pareiškėjai buvo ir yra žinoma apie grupės vykdytą veiklą, jos valdymą, finansinių išteklių paskirstymą tarp grupės įmonių. Jam taip pat yra žinomos tikrosios atsakovės bankroto priežastys. Bendrovės turtą sudarė jos dukterinių bendrovių, kartu ir Poldim S.A., akcijų vertė bei dukterinių bendrovių įsipareigojimai, bendrovės gaunamos pajamos iš konsultacinių paslaugų teikimo. 2011 m. balandžio mėn. pasikeitė bendrovės akcininkai ir vieninteliu akcininku tapo Lenkijos bendrovė Trakcja PRKil S.A. (ankstesni pavadinimai – Trakcja Polska S.A., Trakcja-Tiltra S.A., Trakcja S.A.), kuri ir perėmė grupės, įskaitant Poldim S.A. bei Poldim S.A. motininės bendrovės - Silentio Investments Sp. z.o. o. - valdymą bei priežiūrą. Bendrovė faktiškai nustojo vykdyti holdingo funkcijas ar kaip kitaip dalyvauti grupės valdyme. Bendrovės bankrotą nulėmė įmonių Poldim S.A. ir Silentio Investments Sp.z.o.o. bankrotas (nemokumas), paskelbtas 2012 m. birželio mėn. Šių bendrovių bankroto (nemokumo) priežastis lėmė Lenkijoje veikiančių bankų kreditavimo sutarčių nutraukimas su Poldim S.A. bei Silentio Investments Sp.z.o.o. 2011 m. gruodžio mėn., Poldim S.A. vykdyto didelės vertės projekto – Al autostrados statybos – nesėkmė. Bendrovės ir jos valdymo organų veikla niekada nebuvo nukreipta pabloginti Bendrovės turtinę padėtį, atvirkščiai, bendrovės ir jos valdomų bendrovių veikla buvo pelninga. Bendrovės ir jos valdomų bendrovių konsoliduotas grynasis pelnas 2010-04-01–2011-03-31 sudarė daugiau kaip 25 mln. litų. Pareiškėjos minimo ir bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentuose nurodyto bendrovės turto vertės pasikeitimo (vertės sumažėjimo) priežastis buvo gautinų sumų, t. y. 25,948 tūkst. litų, iš Silentio Investments Sp. z.o.o. (pripažinta nemoki) ir investicijų vertės į Poldim S.A. (paskelbtas bankrotas) ir jos dukterines bendroves bei Silentio Investments Sp.z.o.o. sumažinimas iki nulio, kadangi jų atgauti, paskelbus Poldim S.A. bankrotą (t. 3, b. l. 90–95) ir Silentio Investments Sp.z.o.o. nemokumą (t. 3, b. l. 96–103), tapo nebeįmanoma. Atsižvelgiant į tai, bendrovė, vadovaujantis tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų reikalavimais, turėjo įvertinti ir atitinkamai sumažinti aukščiau nurodytas bendrovės gautinas sumas ir investicijų vertę iki nulio, t. y. iki turto atsiperkamosios vertės, tai ir atsispindi bendrovės 2012-03-31 finansinės ataskaitos 8 pastaboje (20 psl.) (t. 3, b. l. 134–163). Bendrovės turtas sumažėjo tik buhalterine prasme. Bendrovės teisė reikalauti jai priklausančių gautinų sumų iš Silentio Investments Sp.z.o.o. liko, t. y. bendrovė nesudarė jokių reikalavimo teisių perleidimo sandorių, kuriais realiai būtų sumažintas bendrovės turtas ir formaliai (teisine prasme) bendrovė turi teisę reikalauti gautinų sumų iš Silentio Investments Sp.z o.o. Todėl absoliučiai nepagrįstas ir neteisingas yra pareiškėjos teiginys, kad „įmonėje neliko jokio turto, iš kurio galėtų būti bent iš dalies patenkinti kreditorių reikalavimai“. Be to, pareiškėja išvadą, jog egzistuoja bendrovės tyčinio bankroto požymiai, dėl to, kad yra spartus ir ženklus bendrovės turto sumažėjimas ir nuostolių didėjimas, daro vadovaudamasi bendrovės finansiniais duomenimis už laikotarpį 2010-04-01–2011-03-31 ir už laikotarpį 2011-04-01–2012-03-31. Tačiau pirmojo laikotarpio duomenys yra konsoliduoto balanso, sudaryto 2011-03-31, kurie apima bendrovės ir bendrovės dukterinių bendrovių finansinius duomenis. Juos pareiškėja lygina su antrojo laikotarpio atskiru bendrovės balansu, sudarytu 2012-03-31, kuris neapima bendrovės dukterinių bendrovių finansinių duomenų, t. y. pareiškėja vadovaujasi skirtingo tipo balansais ir klaidina teismą. Taip pat būtent laikotarpiu nuo 2012 m. pradžios iki 2012 m. balandžio mėnesio tiek bendrovė, tiek Trakcja, dėjo visas pastangas, kad grupės veikla būtų vykdoma toliau, t. y. vyko derybos su Lenkijos bankais dėl Poldim S.A. ir Silentio Investments Sp.z. o.o. veiklos išsaugojimo, sudaromi susitarimai su Lenkijos bankais (t. 3, b. l. 165–180), kadangi Poldim S.A. ir Silentio Investments Sp.z o.o. finansinė (turtinė) padėtis darė tiesioginę įtaką bendrovės turtinei padėčiai. Bendrovė per pareiškėjos nurodomą laikotarpį nesudarė jokių sandorių, kuriais jai priklausantis turtas būtų perleistas tretiesiems asmenims. Bendrovės turto apimtis nepasikeitė. Bendrovei priklausančios gautinos sumos iš Silentio Investments Sp.z. o.o ir investicijų vertė į Silentio Investments Sp.z. o.o. bei Poldim S.A. ir jos dukterines bendroves buvo sumažintos tik buhalterine prasme, formaliai turtas liko bendrovėje. Bendrovės bankrotas nėra tyčinis, bendrovės valdymo organai dėjo visas pastangas siekiant išsaugoti bendrovės veiklą, tačiau bendrovės bankrotą nulėmė objektyvios aplinkybės, t. y. verslo nesėkmė - Poldim S.A. ir Silentio Investments Sp.z.o.o. bankrotas (nemokumas), tai turėjo tiesioginę įtaką bendrovės, kaip holdingo bendrovės, turtinei padėčiai.

Atsiliepime į pareiškimą atsakovė, atstovaujama bankroto administratoriaus įgalioto asmens, prašė jį atmesti.

Nurodė, kad byloje surinkti duomenys leidžia pagrįstai nesutikti su pareiškėja, jog atsakovės bankroto kilimo priežastimi buvo jos valdymo organų sprendimai ir veiksmai, o atsakovės nemokumą nulėmė dukterinių bendrovių Poldim S.A. bankrotas ir Silentio Investments Sp. z. o. o. nemokumas. Dokumentuose, kuriais bankroto administratorė rėmėsi, nenustatyta, kad buvo sudaryti sandoriai dėl veiklos perdavimo. 2011-04-01 – 2012-03-31 finansinių metų turto ir skolų pasikeitimo santykį lėmė ne valdymo organų sudarytas sandoris dėl veiklos perdavimo, o aplinkybė, kad pagrindiniai akcininkai pasirašė atsakovės akcijų pardavimo sutartį su Trakcja Polska S.A., t. y. įsigytos šios įmonės akcijos, apmokant bendrovės akcijomis (3 t., b. l. 40). Dėl to finansinėje atskaitomybėje buvo apskaitytas turto vertės nurašymas, o atsakovės valdymo organai nepriėmė jokio sprendimo dėl turto nurašymo. Bankroto administratorė pažymėjo, kad nei ji, nei VMI nenustatė, kad atsakovės veikla buvo vedama neteisingai. Pareiškėjos nurodomi 2011-04-21 sudaryti papildomi susitarimai dėl netesybų buvo sudaryti ne įmonės nemokumo būsenoje. Iki bankroto bylos iškėlimo buvo atsiskaityta tik su aukštesnės eilės kreditoriais ir kuriems prievolių įvykdymo terminai jau buvo suėję. Be to, tai sudarė tik 2 proc. atsakovės balanse nurodyto įsiskolinimo kreditoriams, todėl ekspertizės akte buvo konstatuota, kad šie mokėjimai neturėjo lemiamos įtakos galimybei atsiskaityti su kitais kreditoriais.

Atsiliepime į pareiškimą suinteresuotas asmuo UAB „Audito pulsas“, tvarkęs atsakovės apskaitą pagal Apskaitos vedimo 2008-06-12 sutartį Nr. 080091 iki 2012-02-29, prašė jį atmesti.

Nurodė, kad bendrovės pareigos apėmė registravimą tik ūkinių įvykių atsakovės turimoje kompiuterinėje apskaitos programoje pagal kliento pateiktas ir patvirtintas pirminių buhalterinių dokumentų kopijas. Pareiškėja nepagrįstai lygina 2011-03-31 konsoliduotąsias metines finansines ataskaitas su 2012-03-31 atsakovės metinėmis ataskaitomis. Jo žiniomis, atsakovės turtą sudarė dukterinių bendrovių įmonių, pareiškėjos akcijos ir dukterinių bendrovių įsipareigojimai bendrovei. Bendrovės ir jos valdomų dukterinių bendrovių veikla 2011-03-31 pasibaigusiais metais buvo pelninga, jos pelnas buvo 25 mln. Lt. Suinteresuoto asmens turimais 2012-02-29 duomenimis, atsakovė buvo moki.

Atsiliepime į pareiškimą suinteresuotas asmuo N. J., teikusi buhalterinės apskaitos paslaugas nuo 2012-04-02 iki 2013-03-01, prašė jį atmesti.

Nurodė, kad jos darbo laikotarpiu atsakovė jokių reikšmingų sandorių nesudarė, jos turtą sudarė bendrovės dukterinių įmonių, tokių kaip Poldim S.A. ir Silentio Investments Sp. z. o. o., akcijų vertė bei dukterinių įmonių įsipareigojimai bendrovei. 2012-06-15 buvo sudarytas atsakovės balansas už 2011-04-01 – 2012-03-31 finansinius metus, jis buvo patvirtintas 2012-06-20. 2012-05-15 buvo parengta buhalterinė pažyma, kuria buvo nurašyta Silentio Investments Sp. z. o. o apskaityta akcijų vertė, iš šios įmonės gautinas paskolos grąžinimas su palūkanomis – iš viso apie 25 mln. Lt. Investicijų vertė į Silentio Investments Sp. z. o. o ir Poldim S.A ir jos dukterines bendroves pagal buhalterinės apskaitos standartus buvo sumažinta iki nulio, kadangi jų atgavimas tapo neįmanomas. Todėl buhalterine prasme atsakovės finansinėse ataskaitose buvo užfiksuotas ženklus turto sumažėjimas. Paminėtų bendrovių bankrotas (nemokumas) ir nulėmė atsakovės finansinės padėties pasikeitimus.

Atsiliepime į pareiškimą suinteresuotas asmuo A. V., dirbęs bendrovės buhalteriu nuo 2013-04-12 iki bankroto bylos atsakovei iškėlimo, prašė jį atmesti.

Nurodė, kad jo darbo bendrovėje laikotarpiu atsakovė faktiškai veiklos nevykdė, buvo atliekamos tik buhalterinės operacijos, susijusios su mokesčių mokėjimu VMI, SODRAI, darbo užmokesčio išmokėjimu.

Atsiliepime į pareiškimą bei teismo posėdžio metu per atstovą atsakovės kreditorės AB „Kauno tiltai“ ir AB „Kauno tiltai“ TŪB konsorciumas „Tiltra“ prašė jį atmesti.

Nurodė, kad nesutinka, jog atsakovės valdymo organai nuo 2012-03-31 nevykdė ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos ir nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo ir, kad 2012-04-01 – 2013-07-04 atsiskaitydavo su kreditoriais selektyviai ir taip pažeidė pareiškėjos teises. Laikotarpiu nuo 2012-04-01 iki 2013-07-04 atsakovės finansinė padėtis iš esmės nepasikeitė. Per šį laikotarpį veikla nebuvo vykdoma, naujų įsipareigojimų, išskyrus susijusių su darbo užmokesčiu, atsakovė neprisiėmė. Kreditorės atkreipė dėmesį į tai, kad bankroto bylos iškėlimo dieną ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytas Civilinio kodekso 6.930¹ straipsnis nebuvo priimtas. Civilinis kodeksas 6.930¹ straipsniu buvo papildytas / Civilinio kodekso redakcija įsigaliojo nuo 2013 m. spalio 1 d., todėl vadovautis šiuo straipsniu nagrinėjant šią bylą negalima. Bankroto administratorė patikrino atsakovės sudarytus sandorius ir nenustatė, kad valdymo organai būtų blogai organizavę jos valdymą, sudarę nenaudingus sandorius ar perleidę, paslėpę, iššvaistę turtą, kuris galėjo būti panaudotas vykdyti įsipareigojimus kreditoriams. Tokių aplinkybių nenustatė ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie VRM, nes pradėtas ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Taip pat nesutinka, kad 2011-04-01 – 2012-03-31 ataskaitiniu laikotarpiu sumažėjo atsakovės pajamos, kadangi 2011 m. paskutiniame ketvirtyje pagrindinė jos veikla buvo perduota naujam pagrindiniam akcininkui Trakcja – Tiltra S.A., tai iš dalies turėjo įtakos jos nemokumui. Jokių teisių ir pareigų bei turto perleidimo ar panašių sandorių, kuriuos būtų sudariusi atsakovė ir kuriais būtų perkelta jos veikla naujam akcininkui, nebuvo sudaryta. Bendrovės pardavimų ir paslaugų pajamos žymiai sumažėjo dėl to, kad dukterinės bendrovės Silentio ir Poldim tapo nemokios ir negalėjo vykdyti mokėjimų atsakovei. Dėl to atsakovė nevykdė dukterinių bendrovių konsultacijų ir negavo pajamų. Dėl Silentio nemokumo ir Poldim bankroto buvo nurašytas 25 959 542 Lt vertės turtas, tai šiuo atveju ir nulėmė nuostolių atsiradimą ir atsakovės bankrotą. Tačiau, tuo atveju, jei nebūtų pripažintas Silentio nemokumas ir Poldim bankrotas, bet sumažėtų pajamos, atsakovė netaptų nemoki, tiesiog veiklos apimtys būtų mažesnės, o turto bendrovė turėtų tiek pat - už 25 959 542 Lt. Tai pat nurodė, kad tik 2012 m. birželio mėn., t. y. po metų laiko po 2011-04-14 paskolos sutarties sudarymo, tapo aišku, kad atsakovė yra nemoki. Dėl to, atstovo vertinimu, visiškai nepagrįstas yra pareiškėjos teiginys, kad 2011-04-14 paskolos sutartis atsakovės ir pareiškėjos buvo sudaryta neturint galimybių jos grąžinti nustatytu terminu (2012-03-30). Kreditorės nesutinka su pareiškėja, kad 2011-04-22 paskolos sutartis atsakovės su Silentio sudaryta netaikant jokių paskolos grąžinimo užtikrinimo priemonių, nes buvo taikomos teisės aktuose numatytos paskolos grąžinimą užtikrinančios priemonės. Dėl pareiškėjos nurodomų 2012-04-10 papildomų susitarimų prie atsakovės ir AB „Kauno tiltai“ TŪB konsorciumas „Tiltra“ 2009-08-05 paskolos sutarties dėl sugriežtintos sankcijos už mokėjimo terminų praleidimą atstovo paaiškinimu, tokie susitarimai atsakovės padėties nepakeitė, įvestos naujos netesybos dar labiau nekomplikavo atsakovės situacijos, tokiais veiksmais nebuvo apribotos arba panaikintos pareiškėjos galimybės nukreipti išieškojimą į atsakovės turtą ir tokie pareiškėjos deklaratyvaus pobūdžio argumentai niekuo nepagrįsti.

Atsiliepime į pradinį pareiškimą atsakovės kreditorė UAB „Taurakelis“ prašė jį atmesti.

Nurodė, kad, jos nuomone, bendrovės bankrotą nulėmė dukterinių bendrovių, esančių Lenkijoje, t. y. tiesiogiai patronuojamos Silentio Investments Sp. z. o. o. bei netiesiogiai per Silentio Investments Sp. z. o.o. patronuojamos Poldim S.A. bankrotas (nemokumas). 2012-06-13 Lenkijos Respublikos teismas priėmė sprendimą atsisakyti iškelti Silentio Investments Sp. z. o.o. bankroto bylą, Silentio Investments Sp. z. o. o. neturint lėšų padengti bankroto procedūrų išlaidas. 2012-06-15 teismas priėmė sprendimą dėl Poldim S.A. bankroto bylos iškėlimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2016-04-20 nutartimi atsisakė BAB „Dilerum sprendimai“ bankrotą pripažinti tyčiniu.

Teismas, remdamasis byloje esančiais duomenimis nustatė, kad AB „Dilerum sprendimai“ Juridinių asmenų registre buvo įregistruota 2008-06-11. Nuo 2008-06-11 iki 2012-06-27 bendrovės pavadinimas buvo Tiltra Group AB, nuo 2012-06-27 iki 2013-04-22 – Lithold, AB, o nuo 2013-04-22 iki bankroto bylos iškėlimo - AB „Dilerum sprendimai“. Kauno apygardos teismo 2013-07-04 nutartimi atsakovei AB „Dilerum sprendimai“ iškelta bankroto byla pagal kreditorės UAB „Taurakelis“ pareiškimą (1 t., b. l. 49–50). 2013-09-11 nutartimi (1 t., b. l. 104) buvo patvirtinti atsakovės kreditorių finansiniai reikalavimai. 2013-11-14 nutartimi atsakovė buvo pripažinta bankrutavusia ir nutarta ją likviduoti dėl bankroto (1 t., b. l. 146). Pareiškėjos Przedsiębiorswto Robot Drogowych Sp. z. o. o 13 579 740,10 Lt finansinis reikalavimas atsakovei buvo patvirtintas 2014-01-20 nutartimi (1 t., b. l. 151–152). Jį sudaro 2011-04-14 sudarytos paskolos sutarties pagrindu į atsakovės sąskaitą AB DnB banke 2011-04-21 ir 2011-04-27 pervesta paskola ir palūkanos už laiku negražintą paskolą. Pareiškėja nenurodė ir teismas byloje nenustatė, kad 2011 m. paskutiniame ketvirtyje įmonės valdymo organai būtų sudarę nuostolingus ar ekonomiškai nenaudingus įmonei sandorius, t. y. susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pardavimu. Pagal Lietuvos teismo ekspertizės 2016-01-13 aktą Nr. 11-669 (15), šiuo laikotarpiu, t. y. 2011 m. lapkričio mėn., atsakovė pardavė AB „Kauno tiltai“ dalį savo materialaus turto ir apskaitė 72 496,60 Lt pelno iš ilgalaikio turto perleidimo, todėl ekspertizės akte konstatuota, kad šis turto perleidimas įtakos atsakovės nemokumui neturėjo. Bankroto administratorės ataskaitos duomenimis (1 t., b. l. 137) nustatyta, kad 2011-04-19 bendrovės pagrindiniai akcininkai pasirašė su Lenkijos bendrove Trakcja -Tiltra S.A. (ankstesni pavadinimai – Trakcja Polska S.A., Trakcja-Tiltra S.A., Trakcja S.A.) sutartį dėl bendrovės akcijų pardavimo. Bankroto administratorės 2013-04-24 pirmajam kreditorių susirinkimui pateiktoje veiklos ataskaitoje yra nurodyti visi bendrovės akcininkai, turėję akcijų iki 2011-04-19. Byloje esančiame Tiltra Group AB (AB „Dilerum sprendimai“ vardas nuo 2008-06-11 iki 2012-06-27) metiniame pranešime nurodyta (3 t., b. l. 162), kad nuo 2011-04-19 įvykusio sandorio 100 proc. atsakovės akcijų priklauso Trakcja Spolka Akcyjna (Trakcja S.A.) (pirmesnis pavadinimas Trakcja-Tiltra S.A.), todėl 2012-03-31 pasibaigusiais metais atsakovė jau veikė kaip akcininkės Trakcja-Tiltra S.A. grupės dalis. Naujai suformuotos grupės valdymo ir konsultavimo funkcijas pradėjo vykdyti naujoji akcininkė, tai lėmė 2016-01-13 ekspertizės akte Nr. 11-669 (15) nurodytą pardavimų sumažėjimą. Teismas pažymėjo, kad net pati pareiškėja neteigė, jog atsakovės vadovas sudarė sandorį, kuriuo konsultacijų verslo valdymo, teisės, finansų valdymo ir kitais klausimais paslaugas perdavė akcininkei Trakcja-Tiltra S.A., todėl ekspertizės akte nurodyta priežastis dėl 2011-04-11 – 2012-03-31 atsakovės pajamų sumažėjimo nereiškia jų sumažėjimo dėl atsakovės valdymo organų priimtų sprendimų. Ekspertizės akto išvadoje konstatuotos veiklos perdavimo aplinkybės akto tiriamojoje dalyje plačiau neaptartos ir joje nėra nuorodų į tai, kad tokį sprendimą priėmė atsakovės valdymo organai. Pagal ekspertizės akto išvadą penktuoju klausimu, veiklos perdavimas Trakcja S.A. tik iš dalies lėmė atsakovės nemokumą, o lemiamą įtaką virš 28 mln. nuostoliams susidaryti turėjo turto už 25 959 542 Lt nurašymas dėl Silentio Investments Sp. z. o. o. nemokumo, kuriam įtakos galėjo turėti Poldim S.A. bankrotas, netiesiogiai padaręs įtaką ir atsakovės bankrotui (ekspertizės išvada šeštuoju klausimu, akto 15 psl., 5 t., b. l. 160, 161). Tokia išvada nurodyta ir UAB „Audata“ ataskaitoje dėl atsakovės veiklos ir bankroto kilimo priežasčių nustatymo (4 t., b. l. 122–128), ja savo veiklos ataskaitą pirmajam kreditorių susirinkimui grindė bankroto administratorė.

Byloje nustatyta, kad atsakovė AB „Dilerum sprendimai“ ir AB „Kauno tiltai“ TŪB konsorciumo „Tiltra“ 2009-08-05 sudarė paskolos sutartį (1 t., b. l. 89–91), kuria buvo atsakovei suteikta 2 500 000 Eur paskola. Atsakovė 2012-03-31 sudarė su AB „Kauno tiltai“ paskolos sutartį (1 t., b. l. 78–79), kuria jai buvo paskolinta 8 262 507,73 Lt. Prie abiejų sutarčių 2012-04-10 buvo sudaryti papildomi susitarimai (1 t., b. l. 94, 80), kuriais sutarčių 5.1 p. buvo išdėstyti nauja redakcija ir delspinigių norma už prievolės praleidimo terminą padidinta nuo 0,02 proc. iki 0,1 proc. už kiekvieną uždelstą dieną bei papildomai numatyta 8 proc. bauda, skaičiuojama nuo laiku negrąžintos paskolos bei nesumokėtų palūkanų. Šių sandorių pagrindu buvo patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai. Abu kreditoriai finansiniuose reikalavimuose netesybas skaičiavo nuo 2013-01-16 (1 t., b. l. 97, 83). 2016-01-13 ekspertizės akto Nr. 11-669 (15) išvadoje pirmuoju klausimu konstatuota, kad atsakovė tapo nemoki 2012-03-31, todėl būtų galima padaryti išvadą, kad papildomi susitarimai buvo sudaryti įmonei esant faktiškai nemokiai (2012-03-31). Tačiau pagal 2016-01-13 ekspertizės aktą Nr. 11-669, 2012-06-15 sudarytame ir 2012-06-20 patvirtintame balanse, jos nemokumas buvo konstatuotas 2012-03-31, tik apskaičius nuostolius dėl Poldim S.A. ir Silentio Investments Sp. z. o. o. bankroto (nemokumo). Pagal byloje esančius rašytinius įrodymus ir suinteresuoto asmens kreditorės UAB „Taurakelis“ atsiliepimą (t. 3, b. l. 165–180, (2t., b. l. 128–134,162), iki Poldim S.A. bankroto, kuris paskelbtas 2012-06-15, ir Silentio Investments Sp. z. o.o. nemokumo, kuris paskelbtas 2012-06-13, buvo imtasi priemonių, kad Tiltra bendrovių grupės veikla būtų vykdoma toliau, t. y. vyko derybos su Lenkijos bankais dėl Poldim S. A. ir Silentio Investments Sp. z. o. o. veiklos išsaugojimo. Teismas konstatavo, kad šiuo atveju akivaizdu, jog didinant netesybas buvo siekiama analogiškų tikslų - išvengti išieškojimo, iki bus išnaudotos visos galimybės dėl veiklos išsaugojimo, o ne tyčia dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Teismas taip pat pažymėjo ir tai, kad pareiškėja 2012-04-18 gavo pasiūlymą pratęsti paskolos grąžinimo terminą. Kad atsakovės valdymo organai turėjo tokį interesą, pagrindžia 2016-01-13 ekspertizės aktas Nr. 11-669 (15), kuriame konstatuota, kad prieš su Silentio Investment Sp. z. o. o. susijusio turto už 25 959 542 Lt nurašymą, AB „Dilerum sprendimai“ turtas 2012-03-31 buvo 26 471 542 Lt vertės (512 000 + 25 959 542), todėl pusės turto vertė būtų 13 235 771 Lt (26 471 542, 2) ir 13 471 075,41 Lt pradelstų įsipareigojimų suma 235 304,41 Lt (13 471 075,41 – 13 235 771) viršytų pusę į balansą įrašyto turto vertės, t. y. neatsižvelgiant į turto nurašymą AB „Dilerum sprendimai“ 2012-03-31 buvo nemoki. Teismas, remdamasis suinteresuoto asmens N. J. atsiliepime pateiktais paaiškinimais, jog atsakovės turtas 2012-03-31 balanse buvo sumažintas ne tik Silentio Investments Sp. z. o. o, bet ir Poldim S.A ir jos dukterinių bendrovių investicijų verte iki nulio, sprendė, kad neapskaičius ir šių duomenų, laikytina, kad neįrodytas faktas, jog prieš su Silentio Investment Sp. z. o. o. susijusio turto už 25 959 542 Lt nurašymą, 2012-03-31 atsakovė buvo nemoki. Be to, atsakovės 2012-03-31 balansas už 2011-04-01 – 2012-03-31 finansinius metus buvo sudarytas 2012-06-15, o patvirtintas 2012-06-20. Įvykiai, lėmę atsakovės nemokumą, įvyko 2012 m. birželio mėn. 13 - 15 d., todėl, sudarant papildomus susitarimus, atsakovės direktoriui net nebuvo žinoma apie įmonės nemokumą. Remdamasis nustatytomis aplinkybėmis teismas sprendė, kad pareiškėjos argumentai nesudaro pagrindo išvadai, kad papildomų susitarimų sudarymas turi tyčinio bankroto požymių (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Šalies argumentai

Pareiškėja taip pat nurodo, kad 2011-04-14 paskolos sutartį, pagal kurią atsakovė lėšas turėjo grąžinti 2012-03-30, ji sudarė neturėdama galimybių paskolai grąžinti. Pagal bylos duomenis lėšų suma 2011-04-22 paskolos sutartimi buvo perskolinta susijusiai bendrovei Silentio investment Sp. z.o.o. Teismas sutiko su pareiškėjos teiginiais, kad perskolinant lėšas, nebuvo imtasi jokių prievolių užtikrinimo priemonių. Tačiau pareiškėja (ankstesnis pavadinimas – Poldim Mielec Sp.z.o.o.) neneigė, kad buvo Tiltra bendrovių grupės dalis, tiesiogiai kontroliuojama Lenkijos bendrovės Poldim S.A. (toliau – Poldim S.A.) ir netiesiogiai atsakovės. Kauno apygardos teismo 2014-01-20 nutartis (1 t., b. l. 151–152) patvirtina, kad, suteikdama atsakovei paskolą, pareiškėja taip pat nesiėmė prievolių užtikrinimo priemonių ir už suteiktą paskolą buvo skaičiuojamos tik palūkanos. Iš VMI atlikto atsakovės mokestinio tyrimo (2 t., b. l. 89) nustatyta, kad atsakovė už bendrovei Silentio investment Sp. z.o.o. suteiktą paskolą kas mėnesį skaičiavo palūkanas. Nagrinėjamu atveju atsakovės sudarytas sandoris be prievolių užtikrinimo priemonių, niekuo nesiskyrė nuo pareiškėjos sudaryto sandorio su atsakove, todėl teismas vertino, kad pripažinti, jog toks įmonės vadovo veikimas prasilenkia su racionalumu bei sąžiningu veikimu įmonės kreditorių interesais, būtų neteisinga. Paskolos sutartys buvo sudaromos tarp susietų grupės bendrovių ir tai buvo jų verslo praktika, todėl konstatuoti, kad atsakovės veikla buvo organizuojama siekiant sąmoningai mažinti kreditorių galimybes nukreipti išieškojimą į įmonės turtą ir tokią veiklą pripažinti turinčia tyčinio bankroto požymių, negalima. Atsižvelgiant į tai, teismas nesivadovavo Lietuvos apeliacinio teismo 2016-02-25 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-486-798/2016, nes nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės nėra tapačios ar labai panašios į faktines aplinkybes byloje, kuriose buvo sukurtas precedentas. Be to, 2016-01-13 ekspertizės akte Nr. 11-669 (15) konstatuotas atsakovės nemokumas tik 2012-03-31 balanso už 2011-04-01 – 2012-03-31 finansinius metus duomenimis. Ekspertizės akte nurodyta, kad atsakovė 2010-04-01 - 2011-03-31 finansinių metų duomenimis dirbo pelningai, gavo 4 044 000 Lt pelno. Prieš tai ėjusiais finansiniais metais 2009-01-01 – 2010-03-31 turėjo 133 000 Lt nuostolių, todėl sudarant sandorį laikytina, kad įmonė dirbo pelningai. 2010-04-01 – 2011-03-31 balansas (1 t., b. l. 161-163) patvirtina, kad įmonės turtas padidėjo nuo 224 333 000 Lt iki 290 418 000 Lt. Pati pareiškėja, remdamasi Vilniaus apygardos prokuratūros 2015-02-27 nutarimu dėl ikiteisminio tyrimo Nr. 06-1-00081-13 nutraukimo (5 t., b. l. 107–113), nurodė, kad atsakovės finansinė padėtis suprastėjo 2011 m. birželio mėn. Tuomet darbuotojų buvo sumažinta nuo 32 iki 20, tačiau 1 darbuotojas liko. Teismas nurodė, kad paminėtu 2015-02-27 nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-00081-13 buvo nutrauktas, nes nebuvo nustatytos pareiškėjos nurodomos aplinkybės, kad atsakovė sudarė su pareiškėja paskolos sutartį, neketindama grąžinti paskolos. Nutarime pabrėžta, kad nusikalstamos veikos požymių buvimas gali būti konstatuotas tuo atveju, jeigu įmonės vadovas sudaro akivaizdžiai su įmonės interesais nesutampantį, pelningai įmonės veiklai iš esmės trukdantį, ekonomiškai nepagrįstą, nelogišką sandorį. Nagrinėjamu atveju teismas sprendė, kad pareiškėja neįrodė, jog 2011-04-14 paskolos sutartį atsakovė su pareiškėja sudarė neturėdama galimybių ją grąžinti ar kad šis sandoris kaip nors padarė įtaką įmonės nemokumui ir turi tyčinio bankroto požymių.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad 2012-06-15 sudarytame, o 2012-06-20 patvirtintame balanse, atsakovės nemokumas buvo konstatuotas 2012-03-31, tik apskaičius nuostolius dėl Poldim S.A. ir Silentio Investments Sp. z. o. o. bankroto (nemokumo), kurie paaiškėjo 2012-06-15 ir 2012-06-13, konstatavo, kad vienareikšmiškai teigti, jog, neapskaičius bendrovės finansinėje atskaitomybėje pirmiau paminėtų įvykių, atsakovė 2012-03-31 buvo nemoki, nėra pagrindo. Todėl nustatė, kad atsakovės vadovo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsirado tik 2012-06-20, kuomet tapo aišku, kad atsakovė yra nemoki. 2016-01-13 ekspertizės akte Nr. 11-669 (15) nustatyta, kad po to, kai atsakovė tapo nemoki, ji iš esmės veiklos nevykdė, naujų įsipareigojimų, išskyrus susijusius su darbo užmokesčiu, neprisiėmė. Ekspertizės akte nurodyta, kad 2012-04-01 – 2012-07-04 atsakovė atliko mokėjimų už 278 444,48 Lt, tačiau ypač svarbu pažymėti, kad laikotarpyje nuo 2012-05-23 buvo atlikti mokėjimai tik darbuotojams, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai ir sumokėti banko mokesčiai (101 Lt). Todėl teismas sprendė, kad atsakovės atlikti atsiskaitymai po 2012-06-15 sudaryto ir 2012-06-20 patvirtinto balanso, kuomet tapo aišku, kad įmonė nemoki, nesudaro pagrindo nustatyti ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyto tyčinio bankroto požymio, nes tokie atsakovės veiksmai, kai buvo atsiskaitoma su pirmesnės eilės kreditoriais, nelaikomi CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintų nuostatų pažeidimu. Teismas taip pat sutiko, kad ši norma įsigaliojo nuo 2013 m. spalio 1 d.

Ekspertizės akte užfiksuotas pagal 2012-08-21 akcijų pirkimo-pardavimo sutartį su AB „Kauno tiltai“ atliktas vienarūšių reikalavimų įskaitymas, t. y. buvo sudarytas sandoris. Apie šį sandorį išsamiai nurodoma VMI 2014-03-28 mokestiniame tyrime (2 t., b. l. 92). 2016-01-13 ekspertizės akte Nr. 11-669 konstatuota (5 t., b. l. 157), kad iš šio sandorio gautas 93 520 Lt pelnas. Teismas nustatė, kad net vertinant visus mokėjimus nuo 2012-04-01, atsiskaitymų suma su kreditoriais sudarė mažiau negu 2 proc. 2013-05-03 ir 2013-07-16 balansuose parodyto įsiskolinimo kreditoriams, todėl pagal eksperto išvadą trečiuoju klausimu, atlikti mokėjimai neturėjo lemiamos įtakos galimybei atsiskaityti su kitais kreditoriais.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Pareiškėja (kreditorė) Przedsiębiorswto Robot Drogowych Sp. z. o. o (apeliantė) atskirajame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2016-04-20 nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – BAB „Dilerum sprendimai“ bankrotą pripažinti tyčiniu. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovė tapo nemokia tik 2012-06-15, kai buvo sudarytas ir 2012-06-20 patvirtintas balansas bei apskaityti nuostoliai dėl Silentio Investment Sp. z. o. o nemokumo. Pagal ekspertizės akte tiriamosios dalies 11 psl. nurodytus duomenis matyti, kad, neatsižvelgiant į turto nurašymą, atsakovė 2012-03-31 buvo nemoki. Be to, teismo išvada, kad apie nemokumą buvo sužinota tik patvirtinus įmonės finansinę atskaitomybę, suponuoja, kad bendrovės vadovas su bendrovės finansiniais duomenimis susipažįsta kartą per metus, tai neatitinka vadovui taikomų elgesio standartų bei elementarių protingumo reikalavimų.Teismas nepagrįstai teigė, jog ekspertizės akte atsakovės veiklos perdavimo naujam pagrindiniam akcininkui Trackja-Tiltra S.A. aplinkybės nėra plačiau aptartos ir nėra nuorodų į tai, kad atsakovės pajamos sumažėjo dėl valdymo organų priimtų sprendimų, kadangi pajamų sumažėjimo faktas yra nurodytas atsakovės finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte už 2012-03-31 pasibaigusius metus, kuriame teigiama kad 2011 m. sumažėjo pardavimų apimtys, kadangi pagrindinės bendrovės verslo ir valdymo konsultavimo funkcijos perduotos naujai suformuotos grupės bendrovei Trackja-Tiltra S.A. Atsižvelgiant į teismų formuojamą praktiką, kad sprendžiant dėl bankroto pripažinimo tyčiniu nebūtina nustatyti konkretaus veiksmo, sukėlusio įmonės bankrotą, teismas netinkamai vertino neginčijamai įrodytą aplinkybę, jog veiklos perdavimas turėjo, nors ir ne lemiamos, įtakos atsakovės nemokumui, ir tai, vertinant su kitais pareiškėjos nurodytais požymiais, buvo pagrindas atsakovės bankrotą pripažinti tyčiniu.Tai, kad pareiškėjos finansinis reikalavimas, kylantis iš 2011-04-14 paskolos sutarties, byloje sudaro 46,76 proc. visų kreditorių reikalavimų, paneigia teismo išvadą, jog 2011-04-14 paskolos sutartis neturėjo įtakos atsakovės nemokumui. Teismas, teigdamas, kad 2011-04-14 paskolos sutartis sudaryta atsakovei dirbant pelningai, nevertino 2011-04-01 – 2012-03-31 laikotarpiu atsakovės turėtos balansinės turto vertės; ekspertizės akte nurodytų aplinkybių, jog reikšmingas atsakovės turto mažėjimas matyti 2011-04-01 – 2012-03-31 laikotarpiu, o 2012-03-31 atsakovė tapo nemoki; ikiteisminio tyrimo metu apklaustos UAB „Audito pulsas“ auditoriaus padėjėjos paaiškinimų, kad 2011 m. birželio mėnesį atsakovės padėtis suprastėjo, iš 32 darbuotojų liko 20, o 2011 m. gruodžio mėnesį darbuotojų nebuvo, 2011-12-31 atsakovė patyrė 1 000 000 Lt nuostolių (2015-02-27 Vilniaus apygardos prokuratūros nutarimo 6 psl.); piniginės lėšos pasiskolintos mažesniam nei vienerių metų terminui, nors tais pačiais metais pagrindinė veikla perleidžiama naujajam akcininkui.Teismas, teigdamas, kad nagrinėjamu atveju negalima remtis Lietuvos apeliacinio teismo 2016-02-25 nutartimi c. b. Nr. 2-486-798/2016, nepaaiškino, kuo pasireiškia bylų faktinių aplinkybių skirtumai.Teismo išvada, jog atsakovės sudarytas sandoris be prievolių įvykdymo užtikrinimo niekuo nesiskyrė nuo pareiškėjos sudaryto sandorio su atsakove, prieštarauja bylos medžiagai. Pareiškėja, kuri buvo netiesiogiai atsakovės valdoma įmonė, priešingai nei Silentio Investment Sp. z. o. o, sandorių sudarymo metu neturėjo galimybių gauti duomenų apie atsakovės tikrąją finansinę padėtį. Be to, 2011-04-14 paskolos sutartimi buvo numatyta, kad paskolos grąžinimas bus užtikrinamas garantija.Nesutiktina su teismo pozicija, jog 2012-04-10 papildomu susitarimu, kuriuo buvo sugriežtintos 2009-08-05 paskolos sutarties sankcijos už mokėjimo terminų praleidimą, buvo siekiama išvengti išieškojimo, kadangi papildomų susitarimų sudarymo metu įmonė veiklos nevykdė, o įmonės valdymo organai žinojo ar turėjo žinoti apie įmonės nemokumą. Dėl to teismas nepagrįstai nurodė, kad pareiškėja neįrodinėjo, jog atsakovė sudarinėjo nuostolingus sandorius.Priešingai nei nurodo teismas, bylos medžiaga (ekspertizės akto priedas Nr. 1) patvirtina, kad atsakovei esant nemokiai buvo atsiskaitoma ne tik su pirmosios ir antrosios eilės kreditoriais, bet ir su trečiosios eilės kreditore AB „Kauno tiltai“ TŪB konsorciumas „Tiltra“, kuriai prievolės vykdymo terminas net nebuvo suėjęs, taip pat AB „Kauno tiltai“, UAB „Pricewaterhousecoopers“, V. Č. paslaugų įmone. Teismas nepagrįstai nurodė, kad nagrinėjamu atveju netaikoma CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinta nuostata, dėl to, kad ji įsigaliojo nuo 2013 m. spalio 1 d. ĮBĮ 20 str. norma yra procesinė, todėl turi būti taikoma procesinio veiksmo atlikimo metu. Be to, net iki CK 6.930¹ str. įsigaliojimo teismai aukščiau nurodytus veiksmus laikė tyčinio bankroto požymiu.

Atsiliepimas

Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo atsakovės kreditorė AB „Kauno tiltai“ prašo jį atmesti. Kreditorė iš esmės pakartoja atsiliepimo į pareiškimą argumentus bei nurodo sutinkanti su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis ir išvadomis. Papildomai nurodo, kad pareiškėja nepagrįstai teigia, kad atsakovė nemoki buvo jau 2012-03-31, be to, ši aplinkybė nekeičia byloje reikšmingų aplinkybių vertinimo. Ekspertizės akte nurodyta, kad prieš Silentio Investment Sp. z. o. o ir Trackja-Tiltra S.A. susijusio turto nurašymą, atsakovės įsipareigojimai neviršijo pusės turimo turto vertės, priešingai nei teigia pareiškėja. Kvalifikuojant bylos aplinkybes ĮBĮ 20 str. 2 d. kontekste, net jei atsakovė būtų vykdžiusi dukterinių įmonių konsultacijas ir gavusi iš to pajamas, nebūtų išvengusi bankroto, dėl kitų holdingo grupės įmonių nemokumo ir bankroto. Pažymėjo, kad nors buvo sudaryti papildomi susitarimai dėl sankcijų griežtinimo, tačiau jokios netesybų sumos nebuvo faktiškai išieškotos, šie sandoriai niekaip nelėmė atsakovės nemokumo ar bankroto. Pareiškėjos teiginiai, kad atsakovė būdama nemoki atsiskaitė su kreditoriais selektyviai, nereiškia, kad tokiais veiksmais buvo bandoma bendrovę privesti prie bankroto tyčia. Pareiškėja iškraipo faktus dėl atsakovės atsiskaitymo su kreditoriais, kurių prievolių vykdymo terminas nesuėjęs, kadangi tokie teiginiai prieštarauja bylos medžiagai. Taip pat nesutiktina, kad nagrinėjamu atveju buvo galima taikyti CK 6.930¹ str.

Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo atsakovės kreditorė AB „Kauno tiltai“ TŪB konsorciumas „Tiltra“, prašo jį atmesti. Palaiko savo atsiliepime pateiktus argumentus. Taip pat atkreipia dėmesį į pareiškėjos nepagrįsiu teiginius, kad su ja buvo atsiskaityta nesuėjus mokėjimo terminui. Ši savo teiginį paneigia pati pareiškėja atskirajame skunde, tą paneigia ir ekspertizės išvada.

Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo E. D. prašo jį atmesti. Palaiko savo ir kitų šalių atsiliepimuose pateiktus argumentus, teismo išvadas.

Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo N. J. prašo jį atmesti. Palaiko savo atsiliepime pateiktus argumentus, teismo išvadas.

Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė, atstovaujama bankroto administratoriaus įgalioto asmens, prašo jį atmesti. Nurodo, kad pareiškėja klaidingai interpretuoja ekspertizės akto išvadas, o pareiškėjos išdėstyti atskiri tyčinio bankroto požymiai nėra požymiai, dėl kurių neva kilo bankrotas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).

Nagrinėjamu atveju apeliacinio proceso nagrinėjimo dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas prašymas bankrotą pripažinti tyčiniu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

Bylos duomenimis Kauno apygardos teismo 2013-07-04 nutartimi atsakovei AB „Dilerum sprendimai“ iškelta bankroto byla. Bankroto administratore paskirta UAB Verslo administravimo centras, įgaliotas asmuo A. S..

Pareiškėja (apeliantė), kurios 13 579 740,10 Lt finansinis reikalavimas patvirtintas Kauno apygardos teismo 2014-01-20 nutartimi, 2014-04-15 pareiškė teismui tiesioginį prašymą, kurį vėliau pagal bylos duomenis ir ekspertizės akto išvadas patikslino, dėl atsakovės bankroto pripažinimo tyčiniu pagal požymius, numatytus:

Įmonių bankroto įstatymo 20 str. 2 d. 1 p., motyvuojant iš esmės tuo, kad atsakovė 2012-03-31 buvo nemoki, tačiau įmonės valdymo organai, tai žinodami, nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo;

Įmonių bankroto įstatymo 20 str. 2 d. 2 p., motyvuojant iš esmės tuo, kad atsakovės pajamos 2011-04-01 – 2012-03-31 laikotarpiu sumažėjo 76 proc., o pagrindinė įmonės veikla buvo perduota naujajam akcininkui „TRAKCJA SPOLKA AKCYJNA, tačiau įsipareigojimai palikti atsakovei;

Įmonių bankroto įstatymo 20 str. 2 d. 4 p., iš esmės motyvuojant tuo, kad atsakovė su pareiškėja 2011-04-14 sudarė paskolos sutartį ir numatė pasiskolintas lėšas grąžinti 2012-03-30, nors sutarties sudarymo metu žinojo, kad neturės galimybės šias lėšas grąžinti. Be to, minėtas lėšas 2011-04-22 paskolino be jokių įsipareigojimų užtikrinimo priemonių Silentio Investments Sp. z.o.o., kuri 2012-04-13 bankrutavo. Taip pat atsakovė su kitais kreditoriais pratęsdama kredito sutartis, prisiėmė papildomus įsipareigojimus, susijusius su delspinigių padidinimu bei baudos nustatymu už delsimą grąžinti pinigines lėšas, nors įmonė veiklos nebevykdė ir įmonės vadovai žinojo apie įmonės nemokumą.

Dėl pareiškėjos kaip kreditorės intereso bankrotą pripažinti tyčiniu

Įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio 7 dalis reglamentuoja atsakomybę asmenims, kurie turi atlyginti žalą dėl įmonės neįvykdytos kreditoriui (kreditoriams) prievolės, kai įmonė likviduota dėl bankroto, kuris pripažintas tyčiniu. Šiuo atveju pirmiausia būtina nustatyti asmenis, dėl kurių tyčinės veikos (veikimo ar neveikimo) kilo tyčinis bankrotas.

Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, jog į bylos nagrinėjimą ir buvo įtraukti suinteresuoti asmenys, kurie gali būti pripažinti kaltais dėl tyčinio bankroto ir šios aplinkybės neginčija apeliantė, tačiau pagal faktinę bylos situaciją su tokia teismo išvada sutikti negalima.

Atsižvelgus į tai, kad nagrinėjant bankroto procesą vyrauja viešasis interesas ir teismas turi būti aktyvus sprendžiant bankroto procedūros klausimus, pripažintina, kad nepriklausomai nuo to, ar pareiškėjas nurodė visus galimus suinteresuotus asmenis kaltais dėl tyčinio bankroto, teismas privalo įvertinti ir šalių procesiniuose dokumentuose nurodomas faktines aplinkybes, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu. Tai yra, teismas pareiškėjo aplinkybes turi vertinti per tyčinio bankroto turinio atskleidimą (ĮBĮ 2 str. 12 d.). Šiuo atveju aiškintis, ar pareiškėjo nurodytų aplinkybių visuma leistų padaryti išvadą, jog įmonė privesta prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. To reikalauja ir teismų formuojama praktika.

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad tam, jog būtų galima pripažinti bankrotą tyčiniu, nebūtina nustatyti konkretaus veiksmo, sukėlusio įmonės bankrotą, tačiau turi būti vertinama aplinkybių visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1045/2003; 2004 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2004). Bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, jeigu nustato požymius, kurie rodo, kad bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2777/2013). Kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl įmonės tyčinio bankroto, teismas turi įvertinti faktines aplinkybes, susijusias su įmonės veikla, įmonės valdymo organų sprendimais, turinčiais tyčinio bankroto požymių. Apeliacinės instancijos teismas taip pat konstatuoja, kad pareiškėjui aiškiai išdėsčius faktines aplinkybes bei pateikus ar nurodžius įrodymus, pagrindžiančius faktines aplinkybes, nebūtina tinkamai nurodyti teisės normos, pagal kurią jis prašo nustatyti bent vieną tyčinio bankroto požymių, nes teisinė ginčo santykio kvalifikacija yra skirta atlikti teismui.

Šiuo atveju, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog visi suinteresuoti asmenys buvo įtraukti į bylos nagrinėjimą. Bylos duomenimis, pirmosios instancijos teismas visai nevertino įmonės dalyvių sudėties ir keitimosi fakto, apsiribodamas tik buvusių įmonės vadovų, buhalterių įtraukimu į bylą suinteresuotais asmenimis, todėl tinkamai netyrė ir nenustatė esminių faktinių aplinkybių, susijusių su atsakovės buvusia valdymo struktūra iki pat bankroto bylos iškėlimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra pagrindo abejoti, jog pareiškėjos nurodytos faktinės aplinkybės, susijusios su įmonės veiklos perkėlimu naujajam akcininkui, priskirtinos tirti pagal ĮBĮ 20 str. 2 d. 2 p., nes yra prieštaravimų ir dalis aplinkybių galėtų būti tiriamos ir vertinamos pagal ĮBĮ 20 str. 3 d. nuostatas dėl tyčinio bankroto prezumpcijos.

Vadovaujantis ĮBĮ 20 str. 3 d. 1 p. yra preziumuojama, kad bankrotas yra tyčinis, jeigu veikla ir turtas buvo perkelti į kitą įmonę, kita veikianti ar naujai įsteigta įmonė perėmė įmonės nebaigtas vykdyti sutartis ir (arba) reikalavimo teises ir į šią įmonę perėjo dirbti darbuotojai ir (arba) vadovai ir (arba) su jais susiję asmenys. Pirmosios instancijos teismas netyrė ir neįvertino pareiškėjos paminėtų veiklos perkėlimo aplinkybių visumos pagal ĮBĮ 20 str. 3 d. 1 p. Tokiais atvejais asmuo, tvirtindamas, jog yra priešingai, t. y. kad įmonė nėra privesta prie bankroto tyčia, privalo paneigti įstatyme įtvirtintą prezumpciją (CPK 178 str., 182 str. 4 p.).

Iš byloje esančių Juridinių asmenų registro duomenų matyti, kad atsakovė ne tik keitė pavadinimus, bet keitėsi ir jos akcininkai. Šiuo atveju pagal bylos duomenis (ekspertizės akto išvados), jei įmonė jau 2012-03-31 buvo nemoki, tai akcininkas nuo 2011-05-23 iki 2013-02-19 buvo TRAKCJA SPOLKA AKCYJNA (t. 3, b. l. 22), ir valdybos bei stebėtojų tarybos neliko nuo 2012-03-16, tačiau su pareiškėja paskolos sutartis buvo sudaryta 2011-04-14, pinigai (bankroto administratorės teigimu) pervesti atsakovei 2011-04-21 ir 2011-04-27, ir perskolinti 2011-04-22, tačiau akcijas naujasis savininkas įsigijo 2011-04-19, ir, pareiškėjo teigimu, perėmė visą atsakovei pajamas davusią veiklą. Iš AB „Tiltra Group“ atskirosios finansinės ataskaitos už 2012 m. kovo 31 d. pasibaigusius metus (t.3, b. l. 160) kapitalo valdymo skyriaus duomenų matyti, kad 2012 m. kovo 31 d. bendrovės vadovybė nusprendė pradėti likvidavimo procesą bei paprašė akcininkų patvirtinti bendrovės likvidavimą, nes bendrovė buvo pažeidusi kapitalo formavimo reikalavimus, tačiau akcijos buvo perleistos UAB „Dilerum“. Šių įvykių konteksto nėra atskleista byloje ir tinkamai negalima atskleisti apeliacinės instancijos teisme, nes minėtas asmuo nėra įtrauktas į bylą suinteresuotu asmeniu, todėl dėl jo teisių ir pareigų negalima pasisakyti.

Taip pat konstatuotina, jog nėra atskleisti duomenys ir apie akcininką UAB „Dilerum“, kuris 2013-02-19 įsigijo akcijas, nes suinteresuotas asmuo buvusi atsakovės vadovė E. D. procesiniuose dokumentuose teigia, jog ji, būdama įmonės vadovė, iš esmės jokios įmonės veiklos nevykdė, tačiau neatskleista, kas buvo UAB „Dilerum“ akcininkas ir kokiomis aplinkybėmis atsakovės akcijos, esant nuosavo kapitalo nepakankamumui, tokioms didelėms skoloms kreditoriams ir nevykdant veiklos, buvo perleistos, tai yra kyla ir UAB „Dilerum“ atsakomybės dėl bankroto bylos neinicijavimo klausimas.

Dėl bylos procesinės baigties

Pagal CPK 266 straipsnį yra draudžiama teismui nagrinėjant bylą spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų. Šis įstatymo imperatyvas sukuria bylą nagrinėjančiam teismui pareigą, nustačius tikėtiną teisinę sprendimo įtaką ne tik bylos dalyviams, bet ir kitiems asmenims, imtis priemonių įtraukti juos į prasidėjusį procesą. CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra konstatuojamas tada, kai teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų.

CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintos teisės normos tikslas – užtikrinti, jog teismuose nebūtų nagrinėjami su asmens teisėmis bei pareigomis susiję klausimai, šiam apie tokį nagrinėjimą nežinant ir negalint išreikšti savo pozicijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-343/2010). Apeliacinės instancijos teismui nustačius, kad esant byloje pagrįstų duomenų apie tikėtiną tyčinio bankroto kilimą ir dėl akcininkų veiksmų, pripažintina, kad tyčinio bankroto klausimas pirmosios instancijos teismo nebuvo visapusiškai išnagrinėtas, nes neįtraukti suinteresuotais asmenimis akcininkai, nežinant jų pozicijos, negalima iš esmės pasisakyti ir apeliacinės instancijos teisme, todėl atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina dėl neatskleistos bylos esmės ir neįtraukus visų suinteresuotų klausimu sprendimu asmenų bylą, ir byla grąžintina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 329 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 20 d. (ištaisytas rašymo apsirikimas 2016 m. balandžio 29 d. nutartimi) nutartį panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Teisėja Danguolė Martinavičienė