Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Petraškienės, Juditos Sungailaitės ir Vaido Vasiliausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. sausio 21 d. nuosprendžio, kuriuo A. G. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 60 (šešiasdešimties) MGL, t. y. 3 000 (trijų tūkstančių) Eur, dydžio bauda, kurią jis įpareigotas sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo, atsiliepimų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja palaikė apeliacinį skundą, prašė jį tenkinti ir A. G. išteisinti, o jei toks reikalavimas nebus tenkintas – sušvelninti bausmę. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo A. G. apeliacinis skundas atmestinas.

5. Bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosios nuostatos įtvirtintos BPK 320 straipsnyje. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. balandžio 16 d. nuosprendžio pateikė nuteistasis A. G., kuris nesutinka su teismo išvadomis dėl jo kaltės padarius BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, prašo jį dėl šio baudžiamojo nusižengimo išteisinti. Nuteistojo nuomone, nepagrįsto apkaltinamojo nuosprendžio jo atžvilgiu priėmimą šiuo atveju nulėmė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų neatitinkantis byloje surinktų įrodymų vertinimas. A. G. apeliaciniame skunde formuojamas ir alternatyvus prašymas – netenkinus reikalavimo jį išteisinti, nuteistasis prašo sumažinti jam paskirtą baudą iki minimalios arba vietoje baudos bausmės paskirti laisvės apribojimo bausmę. Taigi, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, teisėjų kolegija skundžiamą nuosprendį peržiūri šiais klausimais.

Dėl A. G. pripažinimo kaltu

8. Nors nuteistojo ikiteisminio tyrimo metu bei pirmosios instancijos teisme duoti parodymai buvo nuoseklūs, tačiau pažymėtina jog vien tai, kad nusikaltimo padarymu įtariamo, o vėliau ir kaltinamo asmens parodymai nesikeičia viso proceso metu, savaime neleidžia spręsti, jog jie atitinka tikrąsias nagrinėjamos nusikalstamos veikos aplinkybes. Vadovautis vien tik kaltinamo asmens paaiškinimais nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog asmuo, gindamasis nuo jam pareikšto kaltinimo ir taip siekdamas išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės, neatskleis tikrųjų tiriamo įvykio aplinkybių. Šį manymą sustiprina ir tai, kad nei apklausiamas ikiteisminio tyrimo, nei pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu, kaltinamasis nėra prisaikdinamas bei įspėjamas už melagingų parodymų davimą. Sakyti tiesą jo neįpareigoja ir atitinkamos BPK nuostatos. Tokiu atveju ypatingą reikšmę įgauna kitų asmenų, kurių suinteresuotumu bylos baigtimi abejoti teismas neturi pagrindo, parodymai bei kita rašytinė baudžiamosios bylos medžiaga, vienu ar kitu aspektu patvirtinanti ar paneigianti asmens kaltę.

9. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, pirmosios instancijos teismui abejonių dėl apelianto kaltės pagal jam pareikštą kaltinimą nekilo. Apylinkės teismas nuteistojo parodymus įvertino kaip prieštaringus, deklaratyvius ir spekuliatyvius bei konstatavo, kad juos paneigia ir jo kaltę laikant narkotines medžiagas vieningai ir logiškai pagrindžia byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje tiesiogiai ištirtų įrodymų visuma – liudytojų R. Š. ir A. K. parodymai, specialisto išvada, specialisto paaiškinimai, tarnybiniuose pranešimuose nurodyta informacija, įvykį užfiksavę vaizdo įrašai bei kita rašytinė bylos medžiaga. Patikrinusi baudžiamąją bylą įrodymų vertinimo aspektu, pagrindo daryti priešingų išvadų teisėjų kolegija neįžvelgia. Aukštesnės instancijos teismui, kaip ir pirmosios instancijos teismui, nekyla jokių abejonių, kad elektroninė cigaretė priklausė ne kokiam kitam asmeniui, o būtent A. G., ir jam apie joje paslėptą narkotinę medžiagą buvo žinoma.

10. Skundžiamo procesinio sprendimo turinys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas pateikė aiškius, išsamius ir pagrįstus argumentus kodėl, spręsdamas apelianto kaltės klausimą, jo duotais parodymais nesivadovauja, juos vertina kaip nepatikimus. Pirmiausia nuosprendyje buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad nuteistasis teisiamojo posėdžio metu tvirtino nerūkantis, tačiau tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamųjų posėdžių metu nurodė, jog rastą elektroninę cigaretę pabandė parūkyti. Tokius A. G. paaiškinimus apylinkės teismas laikė tarpusavyje prieštaringais ir rodančiais nenuoseklią bei nepatikimą jo poziciją. Teismas taip pat nurodė, kad tai leidžia daryti išvadą, jog nuteistasis teikė tikrovės neatitinkančius ar prie faktinių aplinkybių derinamus paaiškinimus, siekdamas sumažinti savo elgesio reikšmę ir išvengti nepalankių teisinių padarinių. Pritarti apeliantui, jog toks teismo vertinimas yra nepagrįstas ir logiškai nenuoseklus, nėra pagrindo. Nors apeliaciniame skunde pagrįstai teigiama, kad ta aplinkybė, jog asmuo nerūko, savaime nereiškia, jog jis negali patikrinti, ar rastas daiktas veikia, tačiau apeliantas taip ir nenurodė bei nenurodo kam tuomet, jei jis pats tokių produktų nevartoja, tikrino, ar elektroninė cigaretė dar tinkama naudoti pagal jos paskirtį. Pažymėtina, jog elektroninė cigaretė, kurioje buvo rastos narkotinės medžiagos, yra vienkartinė (tai nustatyta remiantis liudytojo R. Š. parodymais bei byloje esančia fotonuotrauka), nedidėlės vertės, todėl nėra pagrindo manyti, kad jis svarstė galimybę ją pasilikti tikslu kažkam padovanoti ar parduoti. Be to, teisėjų kolegijos nuomone, nelogiška, kad A. G., rizikuodamas kuo nors užsikrėsti, būtų bandęs rūkyti ką tik ant žemės rastą, neaišku kokio asmens prieš tai naudotą elektroninę cigaretę, jos prieš tai net nedezinfekavęs.

11. Taip pat pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad nuteistasis teigė elektroninę cigaretę išmetęs iš karto po to, kai pabandė jos parūkyti ir suprato, kad ji neveikia, nors liudytojų R. Š. ir A. K. parodymai, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos specialiosios parengties skyriaus specialisto A. K. tarnybiniame pranešime užfiksuoti duomenys bei vaizdo įrašai patvirtina, kad jis elektroninę cigaretę turėjo su savimi, ją laikė kišenėje ir prie pakeliamo atitvaro prie įvažiavimo į daugiabučių teritoriją esančio elektros stulpo išmetė tik tada, kai atsisukęs pamatė atvažiuojantį policijos pareigūnų automobilį, paspartino žingsnį ir staiga nusuko nuo pagrindinio kelio. Teisėjų kolegija, peržiūrėjusi byloje esančius vaizdo įrašus, nustatė, kad juose iš tiesų nėra matoma kaip nuteistasis bando rūkyti elektroninę cigaretę, nors užfiksuota kaip jis nueina bent keliasdešimt metrų. Pagal paties A. G. paaiškinimus, jis cigaretę išmetė paėjęs vos kelis žingsnius po to, kai suvokė, kad ji neveikianti. Taigi ši nuteistojo nurodyta aplinkybė vaizdo įraše, kuris yra pakankamos kokybės nustatyti kokius veiksmus jis tuo metu atliko, neabejotinai turėjo būti matoma.

12. Nuteistojo parodymai prieštaringi ir tuo aspektu, kad jis teigė, jog ant žemės gulinčią elektroninę cigaretę paėmė ketindamas paklausti aplink buvusių žmonių, ar tai ne jų daiktas, tvirtino, jog bendravo su kažkokiu asmeniu, kuris jam atsakė neigiamai, kai tuo tarpu iš vaizdo įrašų matyti, kad iki A. G. ateinant iki tos vietos, kurioje policijos pareigūnai rado jo išmestą elektroninę cigaretę, jis nesutiko jokių pašalinių žmonių, niekur nestojo, kaip beje, ir nebuvo pasilenkęs nuo žemės paimti jokio daikto. Nors vaizdo įrašas patvirtina skundo teiginį, kad apeliantas praėjo pro automobilių stovėjimo aikštelę, kurioje stovėjo automobilis įjungtais žibintais, tačiau, kaip matyti iš vaizdo medžiagos, nuteistasis prie šio automobilio arčiau nepriėjo, nestabtelėjo prie jo ir iš toliau, apskritai nė nebuvo pilnai pasukęs galvos į jo pusę, kas objektyviai įrodo, kad jokio pokalbio, net ir trumpo, tarp transporto priemonėje buvusių asmenų ir jo nebuvo, ir, atitinkamai, paneigia jo paaiškinimus, kad elektroninę cigaretę jis manė esant pamestą priešais jį buvusių ir į automobilį įsėdusių asmenų, todėl ją paėmė nuo žemės, ketindamas jiems grąžinti.

13. Kad nuteistojo parodymai dėl to, jog elektroninė cigaretė jam nepriklausė, koks buvo jos turinys jam buvo nežinoma, ją jis išmetė dėl to, kad ji nebuvo tinkamai naudoti pagal paskirtį, yra melagingi, leidžia spręsti ir policijos pareigūno A. K. tarnybiniame pranešime užfiksuotos aplinkybės bei jų duoti parodymai, kuriems neprieštarauja, o juos tik patvirtina ir byloje esantys vaizdo įrašai. Kaip matyti iš 2025 m. gegužės 3 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos specialiosios parengties skyriaus specialisto A. K. tarnybinio pranešimo dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, A. G., pamatęs policijos pareigūnų tarnybinį automobilį, akivaizdžiai sutriko, paspartino žingsnį, vengė akių kontakto ir pasuko link pastato. Būtent dėl tokio apelianto elgesio policijos pareigūnams kilo pagrįstas įtarimas, jog jis gali būti susijęs su administraciniu nusižengimu ar nusikalstama veika, todėl nuspręsta jį patikrinti. Apsisukant tarnybiniu automobiliu A. G. dar labiau pagreitino žingsnį, užėjęs už stovinčio automobilio, atliko įtartinus rankų judesius, po kurių pradėjo greitai šalintis. Pareigūnams jį prisivijus ir pradėjus bendravimą, nuteistasis pateikė prieštaringus paaiškinimus apie savo buvimo vietą ir judėjimo tikslą, į klausimus atsakinėjo neapibrėžtai ir delsdamas, o į klausimą apie narkotinių medžiagų vartojimą apskritai neatsakė. Kad A. G., pamatęs policijos ženklais žymėtą automobilį, akivaizdžiai sutriko, paspartino žingsnį, vengė akių kontakto, o policijos pareigūnams apsisukus pradėjo eiti dar greičiau, šalintis iš įvykio vietos, bei bendraujant su jais daug kartų keitė atsakymus, į klausimus atsakinėjo sunkiai, pareigūnai R. Š. bei A. K. nurodė ir apklausiami kaip liudytojai. Tokia nuteistojo reakcija, pamačius policijos pareigūnus, neabejotinai patvirtina, jog elektroninė cigaretė priklausė jam. Ji taip pat patvirtina, jog apeliantui buvo žinoma, kad joje yra paslėpta medžiaga, kurios laikymas užtraukia baudžiamąją atsakomybę, dėl ko, siekdamas atsikratyti nusikalstamos veikos padarymą įrodančiu įkalčiu, jis elektroninę cigaretę ir išmetė. Pažymėtina, jog ir pats apeliantas nenurodė jokių kitų priežasčių, kurios galėjo lemti tokį jo staiga pakitusį elgesį, pastebėjus policijos pareigūnų tarnybinį automobilį. Toks elgesys nėra būdingas asmenims, nepadariusiems teisės pažeidimų.

14. Priešingai nei subjektyviai vertina nuteistasis, jo parodymus, kad jis elektroninę cigaretę rado, nežinojo, kad jos viduje yra narkotinių ar psichotropinių medžiagų, ir anksčiau tokių medžiagų niekada nebuvo vartojęs, paneigia ir 2025 m. gegužės 5 d. specialisto Konstantino Koliatkos išvada Nr. T-N 1355/2025 (01) bei 2025 m. birželio 13 d. specialisto išvada Nr. IBPS-V-1622637-25. Iš 2025 m. gegužės 5 d. specialisto išvados Nr. T-N 1355/2025 (01) matyti, kad A. G. šlapime, kuris buvo paimtas 2025 m. gegužės 3 d. 22.35 val., buvo rasta amfetamino. Tuo tarpu 2025 m. birželio 13 d. specialisto išvada Nr. IBPS-V-1622637-25 nustatyta, kad baltos spalvos milteliai, rasti bespalviame plastikiniame užspaudžiamame maišelyje, kuris buvo įdėtas į elektroninę cigaretę ir paimtas 2025 m. gegužės 3 d. adresu (duomenys neskelbtini), savo sudėtyje turi psichotropinės medžiagos – amfetamino. Taigi nuteistojo šlapime, paimtame įvykio vakarą, buvo rasta ta pati narkotinė medžiaga, kaip ir paslėpta elektroninėje cigaretėje. Apelianto pateiktą versiją, kad amfetamino jo organizme galėjo būti rasta, nes šios narkotinės medžiagos, jam nežinant, galėjo būti įpilta į gėrimą pasilinksminimo vietoje Vokietijoje, kur jis buvo sustojęs 2025 metų kovo mėnesį, grįždamas iš (duomenys neskelbtini), šiuo atveju kategoriškai paneigia pirmosios instancijos teisme apklausto specialisto Konstantino Koliatkos parodymai. Specialistas nurodė, kad savo pateiktą išvadą palaiko pilnai ir paaiškino, kad organizme amfetaminas aptinkamas nuo 1 iki 3 parų po vartojimo. Nors specialistas taip pat nurodė, kad praėjus daugiau nei 3 paroms po vartojimo šios narkotinės medžiagos organizme taip pat gali būti rasta, tačiau paaiškino, kad ne toks kiekis, koks buvo rastas ištyrus nuteistojo šlapimo mėginį. Teisėjų kolegijos, kaip ir pirmosios instancijos teismo, taip pat neįtikina A. G. parodymai, kad jo organizme rasto amfetamino galėjo būti jo vartojamų papildų sportinei veiklai sudėtyje, kadangi teisėtai rinkoje platinami sporto papildai negali turėti draudžiamų, juo labiau, narkotinėmis laikomų medžiagų. Be to, tokios versijos A. G. taip ir nepagrindė jokiais duomenimis – ne tik, kad nepateikė papildų pirkimą, o juo labiau jų vartojimą patvirtinančių įrodymų, bet ir nenurodė nei konkretaus vartoto papildo pavadinimo, nei jo sudėties, nei kur jį įsigijo, nei kiek laiko ir kaip dažnai vartojo. Jis apskritai kategoriškai neteigė, jog jo naudotų papildų sudėtyje buvo amfetamino, tik svarstė, kad galėjo būti.

15. Apeliantas, bandydamas paneigti savo kaltę ir įrodyti, jog jo parodymai atitinka realybę, itin akcentuoja tai, kad ant tirti pateikto maišelio, kuriame buvo supakuotas amfetaminas, jo DNR nebuvo rasta. Ši aplinkybė, nors ir patvirtinta 2025 m. rugpjūčio 20 d. specialisto išvada Nr. IBPS-V-2250598-25, jo kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką nepaneigia, nes byloje surinkta pakankamai kitų įrodymų, kurie leidžia daryti išvadą, kad elektroninė cigaretė ir narkotinė medžiaga joje priklausė būtent jam, o ne kokiam kitam asmeniui. Be to, pastebėtina, kad ant šio maišelio apskritai nebuvo rasta žmogaus biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Skundo argumentas, kad jei A. G. būtų pats įdėjęs maišelį su narkotine medžiaga į elektroninę cigaretę, ant jo būtų nustatyti jo biologiniai pėdsakai, nėra pagrįstas, kadangi biologinių pėdsakų nepalikimui ant šio objekto ar jų išnykimui įtakos galėjo turėti praėjęs laiko tarpas nuo maišelio įdėjimo į elektroninę cigaretę, jo sąveika su elektroninėje cigaretėje užsilikusiu skysčiu ar kiti veiksniai. Be to, neaišku ir neįmanoma nustatyti, ar liesdamas šį maišelį, nuteistasis nedėvėjo pirštinių.

16. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pateiktame apeliaciniame skunde bylos duomenys yra analizuojami selektyviai, atsietai vienas nuo kito. Tačiau baudžiamojo proceso įstatyme nurodytos įrodymų vertinimo taisyklės reikalauja įvertinti ne tik kiekvieną įrodymą atskirai, bet ir jų visumą, juos lyginant ir siejant į nuoseklią bei vientisą loginę grandinę, nesuteikiant vieniems įrodymams prioriteto prieš kitus. Apygardos teismas nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas nuteistojo pateiktą versiją apie elektroninės cigaretės suradimą, netoli vietos, kur vėliau policijos pareigūnai ją surado ir paėmė, bei nežinojimą, kad joje yra paslėpta narkotinė medžiaga, netinkamai, pažeisdamas BPK 20 straipsnyje įtvirtintas taisykles, įvertino byloje surinktus įrodymus, rėmėsi prielaidomis bei nepagrįstai nesivadovavo in dubio pro reo principu, numatančiu, kad visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai. Priešingos išvados skunde grindžiamos tik subjektyviomis interpretacijomis.

17. Kad elektroninėje cigaretėje rastos medžiagos yra amfetaminas, kurios yra įtrauktos į Narkotinių ir psichotropinių medžiagų, draudžiamų vartoti medicinos tikslams, sąrašus, patvirtintus Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5, o taip pat ir tai, kad jų bendra masė – 0,158 g (5,5 %), patvirtina 2025 m. birželio 13 d. specialisto išvada Nr. IBPS-V-1622637-25. Remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 (su vėlesniais pakeitimais) patvirtintomis Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijomis, rasto amfetamino kiekis neviršija nedidelio šios narkotinės medžiagos kiekio (ne daugiau kaip 0,2 g). Taigi nuteistojo veika, neinkriminavus jam šių narkotinių medžiagų laikymo platinimo tikslu, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek skundžiamu nuosprendžiu buvo teisingai kvalifikuota pagal BK 259 straipsnio 2 dalį. Įvertinusi tai, kad amfetaminą A. G. laikė paslėpęs, bandė šia medžiaga atsikratyti pastebėjęs patruliuojančius policijos pareigūnus, taip pat atsižvelgusi ir į tai, kad nuteistajam 2025 m. gegužės 22 d. buvo surašytas administracinių nusižengimų protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 71 straipsnio 1 dalį dėl tos pačios narkotinės medžiagos, t. y. amfetamino, vartojimo be gydytojo paskyrimo, teisėjų kolegija neabejoja ir tuo, kad nuteistasis suvokė, jog laiko draudžiamas medžiagas neteisėtai ir norėjo taip elgtis, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

18. Apibendrinant visa tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismo išvada, jog A. G. veikoje yra visi BK 259 straipsnio 2 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo požymiai, yra pagrįsta ir teisėta, naikinti nuosprendį ir nuteistąjį dėl šios nusikalstamos veikos išteisinti, ko pirmiausia ir siekiama apeliaciniu skundu, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Todėl toliau pasisakoma dėl alternatyvaus skunde suformuoto prašymo.

Dėl paskirtos bausmės

19. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Bausmės skyrimui reikšmingos nuostatos įtvirtintos ir BK 61 straipsnyje, kurio 2 dalyje numatyta, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį.

20. Be to, skirdamas bausmę teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, tai yra kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina ir tai, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę.

21. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. sausio 21 d. nuosprendžio turinys patvirtina, jog, skirdamas A. G. bausmę, apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad jis padarė baudžiamąjį nusižengimą, t. y. neteisėtai laikė nedidelį kiekį narkotinių medžiagų, neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, kad tokia veika nesukelia tiesioginės žalos tretiesiems asmenims, todėl jos pavojingumas vertinamas kaip vidutinis. Taip pat žemesnės instancijos teismas įvertino, kad padarytos nusikalstamos veikos motyvai ir tikslai nėra sunkinantys, ji įvykdyta dėl asmeninių paskatų, nesiekiant pelno ar žalos. Parenkant apeliantui bausmę, nuosprendyje analizuoti ir jo asmenybę apibūdinantys duomenys – teismas nurodė, kad nuteistasis dirba (duomenys neskelbtini) kurjerių įmonėje, būdamas Lietuvoje nedirba, turi nepilnametį vaiką, buvo teistas 2023 m. lapkričio 6 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, tačiau už kitokio pobūdžio nusikalstamą veiką, t. y. pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, taip pat buvo baustas pagal ANK 71 straipsnio 1 dalį. Nuteistojo atsakomybę sunkinančių bei ją lengvinančių aplinkybių apylinkės teismas nenustatė. Įvertinęs paminėtas aplinkybes, apylinkės teismas nusprendė paskirti A. G. 60 MGL, t. y. 3 000 Eur, dydžio baudos bausmę.

22. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, dar kartą įvertinusi bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas nuteistajam bausmę už jo padarytą nusikalstamą veiką, BK 54 straipsnio, 61 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto teisinio reglamentavimo nepažeidė. A. G. paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta, neproporcinga jo asmenybei ar padarytam baudžiamajam nusižengimui, prieštaraujanti teisingumo ir protingumo principams. Pažymėtina, jog asmeniui skiriamos baudos dydis nustatomas pagal BK 47 straipsnio 3 dalį, priklausomai nuo padarytos nusikalstamos veikos rūšies ir kategorijos. Pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 1 punktą, už baudžiamąjį nusižengimą skiriama nuo 15 iki 500 MGL dydžio bauda. Taigi šiuo atveju nuteistajam nustatytas baudos dydis, nors ir yra didesnis už minimalų, tačiau ženkliai mažesnis už vidurkį. Įvertinusi tai, kad šiuo atveju nebuvo nustatyta ne tik nuteistojo atsakomybę sunkinančių, bet ir ją lengvinančių aplinkybių, nusikalstama veika padaryta tyčia, baigta, taip pat atsižvelgusi ir į tai, kad apeliantas nėra charakterizuojamas išimtinai teigiamai, kadangi praeityje yra teistas už vagystę, šioje byloje jam inkriminuotą nusikaltimą padarė turėdamas neišnykusį teistumą, be to, yra ne kartą baustas ir ANK nustatyta tvarka už įvairaus pobūdžio nusižengimus (smulkias vagystes, narkotinių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo, naudojimąsi viešuoju transportu be galiojančio bilieto, tyčinį svetimo turto sugadinimą), teisėjų kolegija sprendžia, jog šiuo atveju apeliantui paskirtos baudos dydis buvo pagrįstai nustatytas didesnis už minimalų, jo mažinti nėra pagrindo.

23. Prašydamas švelninti jam skirtą baudą, A. G. apeliuoja į sunkią savo finansinę padėtį, teigdamas, jog neturi turto, šiuo metu gyvendamas Lietuvoje nedirba, be to, išlaiko nepilnametį vaiką. Sodros duomenys patvirtina, kad Lietuvoje nuteistasis nėra įsidarbinęs. Taip pat nustatyta, kad jis turi išlaikytinį. Tačiau nei kartu su apeliaciniu skundu, nei bylos nagrinėjimo pirmosios bei apeliacinės instancijos teisme metu nuteistasis nepateikė informacijos apie tai, ar jis nėra įdarbintas (duomenys neskelbtini), jei yra, kokį atlyginimą ten gauna, bei pažymų, patvirtinančių, kad jis tikrai neturi nekilnojamojo ir privalomo registruoti kilnojamojo turto. Taip pat nebuvo pateikta ir išrašų apie jo banko sąskaitose esančias lėšas, turto deklaracijų. Taigi teisėjų kolegija neturi galimybės objektyviai, o ne vien remiantis skunde išdėstytais teiginiais, įvertinti A. G. turtinę padėtį ir galimybes per pirmosios instancijos teismo nustatytą terminą sumokėti skundžiamu nuosprendžiu jam paskirtą bausmę. Šiame kontekste nuteistasis taip pat informuotinas, jog pagal BK 47 straipsnio 7 dalį, jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis šio kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais, o pagal BK 47 straipsnio 8 dalį, jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi šio kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis. Šios įstatymo nuostatos taikomos bausmės vykdymo metu. Be to, tuo atveju, jei nuteistasis dėl sunkios finansinės padėties iš tiesų negalėtų savanoriškai sumokėti baudos per nustatytą terminą, pateikdamas tai patvirtinančius įrodymus, jis gali kreiptis į nuosprendį priėmusį teismą su prašymu pratęsti jam apkaltinamuoju nuosprendžiu paskirtą baudos mokėjimo terminą. Šiai dienai nuteistojo skundo teiginys, jog paskirta bauda jam bus nepakeliama našta, tokiu būdu esmingai bus pabloginta ir jo vaiko padėtis, nėra motyvuotas įrodymais, todėl nėra jokio objektyvaus ir pagrįsto pagrindo keisti skundžiamą nuosprendį dėl paskirtos baudos bausmės dydžio ar nustatyto jos sumokėjimo termino.

24. Remiantis tuo, kas jau buvo išdėstyta šios nutarties 22-23 punktuose, o taip pat atsižvelgus į tai, kad laisvės apribojimas yra griežtesnė bausmė, nei bauda, kas reiškia, jog tenkintas nuteistojo prašymas pakeisti jam skirtą baudos bausmę į laisvės apribojimą pasunkintų jo teisinę padėtį, ką bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, nesant dėl to prokuroro skundo, draudžia BPK 320 straipsnio 4 dalies nuostatos, atmestinas ir šis skundo reikalavimas.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų

25. Kauno apygardos teisme 2026 m. kovo 16 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2026-02993. Pažymoje nurodyta, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas, apeliacinės instancijos teisme ginant A. G., sudaro 118,75 Eur, ir šios išlaidos turi būti priteistos iš nuteistojo valstybei.

26. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios nuostatos galioja ne tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinėje bei kasacinėje instancijoje. Tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys Nr. 2K-410/2008, 2K-1/2009, 2K-196/2009, 2K-267/2009, 2K-351/2009, 2K-272/2011, 2K-419/2011, 2K-605/2011, 2K-374/2012, 2K-520-303/2015), taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltininkui teisinis pagrindas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020).

27. Nors šiuo atveju byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo skundą, kuris atmetamas kaip nepagrįstas, tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos išlaidos dėl A. G. gynimo apeliacinės instancijos teisme iš jo nepriteistinos, įvertinus gynėjo jam paskyrimo teisinį pagrindą bei teiktos teisinės pagalbos apimtį. Šiuo atveju pats apeliantas skirti jam Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktą advokatą neprašė, antrinė teisinė pagalba jam buvo teikiama ne jo iniciatyva, o dėl nustatyto imperatyvaus teisinio reglamentavimo – BPK 322 straipsnio 1 dalyje yra imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Be to, nuteistojo apeliacinis skundas buvo išnagrinėtas vieno posėdžio metu, jo gynėja trumpai pasisakė baigiamųjų kalbų metu, sudėtingi teisės taikymo klausimai šioje byloje nebuvo keliami.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visa, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. G. apeliacinį skundą atmesti.

Nepriteisti iš A. G. antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.