- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-12-23
- Bylos Nr.
- 1A-927-508-2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-52-1-01180-2012-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Egidijus Jonas Grigaravičius (pirm.), Rimas Švirinas, Jūratė Jakubonienė
- Nuteistasis
- V. J. K.
- Nukentėjusysis
- I. T.
- Advokatai
- Ilona Leketienė
Pranešėjas: E. J. Grigaravičius Baudžiamoji byla Nr.1A-927-508-2013
Teisėja: A. Jakučionienė Teisminio proceso Nr.1-52-1-01180-2012-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.1.; 2.4.7 (S)
2013 m. gruodžio 23 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Egidijaus Jono Grigaravičiaus, teisėjų Jūratės Jakubonienės, Rimo Švirino, sekretoriaujant Žaneta Misiūnienei, dalyvaujant prokurorui Ryčiui Kirkliauskui, nuteistajam V. J. K., jo gynėjai advokatei Ilonai Leketienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. J. K. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžio, kuriuo V. J. K. pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 str. 1 d. ir nuteistas nuteisti terminuotu laisvės atėmimu 8 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 str., terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymas V. J. K. atidėtas 1 metams, įpareigojant per šį laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Nukentėjusiosios I. T. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas dalinai ir iš V. J. K. jai priteista – 2900 litų, iš AAS „Ggjensidige Baltic“ – 3100 litų, ieškinys dėl 4000 litų atmestas.
Nukentėjusiosios I. T. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintas dalinai ir iš V. J. K. jai priteista 86,93 litai, iš AAS „Ggjensidige Baltic“ – 602, 21 litai, ieškinys dalyje dėl 100 litų atmestas. Iš V. J. K. išieškoti I. T. 2044 litus jos turėtų proceso išlaidų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. J. K. pagal BK 281 str. 1 d. nuteistas už tai, kad 2012 m. spalio 12 d. apie 12.30 val., Alytuje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, netoli sankryžos su (duomenys neskelbtini) gatve, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (KET) 9 p. reikalavimus – nesilaikydamas visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekelti pavojaus kitų asmenų saugumui, 37 p. reikalavimus-artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesustodamas prieš kelio ženklą ,,Pėsčiųjų perėja“, kad kelyje su viena eismo juosta kiekviena kryptimi praleistų į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį, vairuodamas transporto priemonę automobilį Opel Astra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nepraleido per nereguliuojamą pėsčiųjų perėją ėjusios pėsčiosios I. T. ir ją partrenkė, dėl to įvykusio eismo įvykio metu dėl dešinio kelio išorinio menisko plyšimo, kolateralinių raiščių plyšimo, krūtinės ląstos kairės pusės sumušimo I. T. nesunkiai sutrikdė sveikatą.
Nuteistasis V. J. K. apeliaciniu skundu nesutinka su Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžiu išspręstu civilinio ieškinio klausimu dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo.
Šalies argumentai
Apeliantas skunde nurodo, kad teismas neteisėtai ir nepagrįstai paskirstė prievolę jam ir draudikui atlyginti žalą nukentėjusiajai, priteisdamas iš jo 3000 Lt neturtinės žalos ir 86,93 Lt turtinės žalos, o iš draudimo bendrovės, priteisdamas 3100 Lt neturtinės žalos ir 602,21 Lt turtinės žalos. Teismas nesivadovavo aukštesnės galios turinčio LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 3 d. nuostatomis, o pritaikė Taisyklių 12 str. nuostatas, atsižvelgdamas į draudimo bendrovės prašymą teismui, kuriame draudimo bendrovė buvo paskaičiavusi ir pareiškusi, kad galėtų būti atlyginta 602,21 Lt dydžio turtinė žala ir 3100 Lt neturtinė žala (laikinojo nedarbingumo 155 d. x 20 = 3100 Lt).
Apelianto nuomone, šiuo atveju, įvykusio 2012-10-12 eismo įvykio metu padaryta žala turėjo būti nustatoma ir atlyginama remiantis LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu (toliau TPVCAPDĮ). TVPCAPDĮ 11 str. 3 d. numato, jog transporto priemonių valdytojų atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio nuo 2012-06-11 dienos 5000000 eurų dėl žalos asmeniui, nepaisant kiek yra nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų (tarp jų 5000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1000000 eurų dėl žalos turtui. Taigi, draudimo bendrovė, remiantis CK 6.254 str., 6.987 str., TVPCAPDĮ 11 str. 3 d., privalo šioje konkrečioje byloje nukentėjusiajai visiškai atlyginti tiek turtinę, tiek neturtinę žalą, neperžengdama nustatytos draudimo sumos ribų.
Šalies argumentai
Apeliantas teigia, kad vienas iš materialiai atsakingų asmenų, išvardintų BPK 109 str., 111 str. 1 d., šiuo atveju yra draudimo bendrovė (draudikas), kuri buvo su atsakingu už žalos padarymą asmeniu trečiojo asmens interesais sudariusi civilinės atsakomybės draudimo sutartį. Civilinės atsakomybės draudimo atveju pareiga atlyginti padarytą turtinę ir neturtinę žalą kyla dviems asmenims: draudikui ir draudėjui. Draudiko pareigos apimtis nustatoma pagal teisės normas, reglamentuojančias draudiko santykius ir pagal draudimo sutartį (CK 6.254 str., 6.987 str.). Bendroji taisyklė yra ta, kad, esant draudiminiam įvykiui, draudikas atlygina žalą neperžengdamas sutartyje nustatytos draudimo sumos ribų. Tuo tarpu žalą padariusio asmens pareiga atlyginti žalą kyla delikto pagrindu. Jeigu padarytos žalos nukentėjusiajai visiškai nepadengia draudimo išmoka (kai viršija įstatyme nustatytas draudimo sumos ribas), likusią žalos dalį atlygina jį padaręs asmuo. Autotransporto priemonių savininkų (valdytojų) civilinės atsakomybės draudimas yra civilinės atsakomybės rizikos draudimas. Šios draudimo rūšies esmė yra ta, kad autotransporto priemonės savininkas (valdytojas) privalo apdrausti savo civilinę atsakomybę, kuri gali atsirasti eismo įvykio metu padarius žalos tretiesiems asmenims. Taigi, civilinės atsakomybės draudimo institutas skirtas apsaugoti tiek atsakingo už padarytą žalą asmens, tiek ir nukentėjusiojo turtinius interesus.
Apelianto nuomone, teismas neturėjo diskrecijos teisės neteisėtai priteisti iš jo turtinę ir neturtinę žalą nukentėjusiosios naudai, nes taip buvo neteisingai paskirstyta turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo dydis civiliniams atsakovams, toks paskirstymas neatitinka civilinės atsakomybės rizikos draudimo paskirties. Teismas negali priteisti išieškoti iš draudimo bendrovės (draudiko) ir apelianto sumas padarytai žalai atlyginti kitaip, negu sureguliuota imperatyviomis teisės normomis įstatyme.
Žemesnės instancijos teismas
Apelianto nuomone teismas neteisingai nustatė piniginės kompensacijos dydį už patirtą sužalojimą eismo įvykio. Nors teismas atsižvelgė, jog jis geranoriškai teisminio proceso metu yra atlyginęs 1000 Lt. padarytą žalą nukentėjusiajai, tačiau neturtinei žalai atlyginti priteista 6100 Lt suma yra per didelė. Teismas, apkaltinamajame nuosprendyje išdėstęs BPK 305 str. 1 d., 1-4 p. nurodytas aplinkybes, žalos atlyginimo klausimą sprendė tik formaliais nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo dydžio nustatymo argumentais. Teismas išsamiai ir visapusiškai netyrė byloje pateiktų įrodymų dėl turtinės žalos dydžio pagrįstumo (pateiktų vaistų kvitų atitikimo gydytojo skirtiems vaistams ir diagnozėms, kuro išlaidų tikslingumo). Taip teismas nesilaikė reikalavimo žalos atlyginimo klausimus spręsti motyvuotai, taikant materialinės teisės normas. Teismas nesilaikė Konstitucinis teismas išaiškinimo, kad teismo nuosprendyje išspręsti klausimai turi būti grindžiami teisiniais argumentais. Argumentavimas turi būti racionalus. Neturėtų būti nutylėtų argumentų, nenurodytų aplinkybių, turinčių reikšmės teisingo nuosprendžio priėmimui.
Apeliantas pabrėžia, kad neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 str. 2 d., tačiau vertinant neturtinės žalos dydį, nebuvo atsižvelgta į aplinkybes, jog nukentėjusioji 2013-09-18 teismo posėdžio metu patvirtino, kad yra gavusi iš Sodros (trauma darbe) ir kitos draudimo bendrovės (dėl nelaimingo atsitikimo) išmokas, susijusias su 2012-10-12 eismo įvykio metu patirta trauma. Teismas apelianto prašymą išreikalauti duomenis apie gautas nukentėjusiosios išmokas, susijusias su patirta trauma eismo įvykio metu, nepagrįstai atmetė.
Apeliantas atkreipia dėmesį ir teismų praktiką, kad nustačius nesunkų sveikatos sutrikdymo mastui, yra priteisiamos mažesnės sumos. LAT civilinėje byloje 3K-3-51/2007 priteisė 6000 Lt. nukentėjusiajai, kuri eismo įvykio metu tapo pirmos grupės invalide neterminuotam laikotarpiui, jai buvo reikalinga slauga, jos koja sutrumpėjo 3 cm. Šioje byloje nukentėjusioji eismo įvykio metu patyrė traumą, jai buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (kojos dešinio kelio raiščių ir menisko plyšimas). Todėl vadovaujantis suformuota teismų praktika ir CK 1.5 str., neturtinė žala turi būti mažinama.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistąjį, jo gynėją, prašiusius apeliacinį skundą tenkinti, prokurorą, prašiusį apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad nuteistojo V. J. K. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai kvalifikavo V. J. K. nusikalstamą veiką pagal BK 281 str. 1 d. ir paskyrė bausmę, nepažeisdamas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų. Esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų nenustatyta.
Ginčo dėl veikos kvalifikavimo ir bausmės paskyrimo nėra. Nuteistasis V. J. K. apeliaciniu skundu nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai išsprendė civilinio ieškinio klausimą, t. y. priteisė per didelę neturtinę žalą, neteisingai iš draudimo bendrovės priteisė nukentėjusiajai atlyginti tik dalį tiek turtinės, tiek neturinės žalos, bei neteisėtai dalį žalos priteisė iš nuteistojo. Teismas taip pat nesigilino į prašytos priteisti turtinės žalos pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 str. 3 d.).
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis).
Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Kolegija pažymi tai, kad baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys pareiškiamas dėl kaltininko nusikalstama veika padarytos turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo (BPK 109 straipsnis) reiškia, kad gali būti atlyginama ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, ir atsiradusios žalos turi būti priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-553/2012). Kad šioje byloje nukentėjusiajai I. T. nesunkiai sutrikdyta buvo sveikata dėl nuteistojo V. J. K. veiksmų ginčo nėra. Jo veiksmai buvo tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su kilusiomis pavojingomis pasekmėmis –sveikatos sutrikdymo padarymu, t. y. tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys ir pagrindinė sąlyga kilti autoįvykiui buvo kaltinamojo neteisėta veika. Taigi nuteistojo pareiga atlyginti nukentėjusiajai padarytą žalą yra pagrįsta ir neginčijama.
Nukentėjusioji baudžiamojoje byloje pateikė civilinį ieškinį reikalaudama iš V. J. K. ir AAS „Ggjensidige Baltic“ solidariai priteisti 833,14 Lt turtinės ir 15000 Lt neturtinės žalos. Teismas šį reikalavimą tenkino iš dalies ir neturtinės žalos dydį sumažino iki 6100 Lt, priteisiant iš V. J. K. – 3000 litų, iš AAS „Ggjensidige Baltic“ – 3100 litų, o turtinės žalos dydį sumažino iki 689,14 Lt, priteisiant iš V. J. K. 86,93 litus, iš AAS „Ggjensidige Baltic“ – 602, 21 litus.
Nors apeliantas nesutinka tiek su turtinės, tiek su neturtinės žalos iš jo priteisimu, tačiau apelianto prieštaravimai pagrįsti tik iš dalies. Apelianto nuomone, visą tiek turtinę tiek neturtinę nukentėjusiajai padarytą žalą privalėjo atlyginti draudimo įstaiga.
BPK 109 straipsnis nustato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims. Tačiau BPK 111 str. 1 d. yra paaiškinta, kad civiliniu atsakovu gali būti ne vien kaltinamasis, t. y. civiliniais atsakovais gali būti tėvai, globėjai, rūpintojai ar kiti asmenys, taip pat įmonės, įstaigos ir organizacijos, kurie pagal įstatymus materialiai atsako už nusikalstama įtariamojo arba kaltinamojo veika padarytą žalą. Materialiai atsakingu asmeniu šioje baudžiamojoje byloje teisingai pripažinta draudimo įmonė, kuri atlygina žalą esant draudiminiam įvykiui civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties pagrindu, t. y. AAS „Gjensidige Baltic“. Draudimo įmonės pareigos apimtis nustatoma pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, t. y. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą, ir pagal draudimo sutartį (CK 6.254, 6.987). Jeigu padarytos žalos nukentėjusiajam (ieškovui) visiškai nepadengia išmokėta draudimo išmoka, likusią dalį atlygina ją padaręs asmuo ar už jo veikas materialiai atsakingas asmuo. Kaip pažymėta Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2011 m. gegužės 24 d. nutartyje Nr. 2K-239/2011, Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas aiškindamas Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą, konstatavo, kad draudiko pareiga atlyginti nukentėjusiajam asmeniui padarytą žalą kyla iš įstatymo pagrindu sudarytos draudimo sutarties, todėl jo įsipareigojimas padengti apdraustojo padarytą žalą nereiškia, kad visais atvejais įvykus draudžiamajam įvykiui draudikas įsipareigoja visiškai atlyginti padarytą žalą; draudiko atlygintinos žalos dydį riboja sutartyje nustatyta draudimo suma. Draudikas įsipareigoja, įvykus draudžiamajam eismo įvykiui, už sutartyje nustatytą draudimo įmoką sumokėti trečiajam asmeniui draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka. Suinteresuoti asmenys, siekiantys, kad draudikas, įvykus draudžiamajam įvykiui, atlygintų didesnę jų padarytą žalą, inter alia neturtinę, nei įstatyme numatyta privalomojo draudimo suma, gali savo civilinę atsakomybę dėl žalos padarymo papildomai apdrausti savanoriškuoju draudimu.
Atsižvelgiant į tokį įstatymo aiškinimą, darytina išvada, kad apylinkės teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą ir nustatydami materialiai už nusikalstama veika padarytą žalą atsakingų asmenų atsakomybės ribas, teisingai taikė įstatymo normas. Lietuvos Draudiko pareigos apimtis reglamentuoja Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas (toliau – Įstatymas) (2007 m. gegužės 17 d. redakcija, Žin., Nr. 61-2340), nustatantis, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio, nepaisant to, kiek yra nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų, nuo 2009 m. gruodžio 11 d. iki 2012 m. birželio 10 d. – 2 500 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 2 500 eurų dėl neturtinės žalos) ir 500 000 eurų dėl žalos turtui. Kadangi Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis sudaryta 2012-04-25, vadovaujamasi būtent šiais žalos atlyginimo dydžiais. Jeigu padarytos žalos sumos viršija minėtas ribas, likusią dalį nukentėjusiesiems padengia pats draudėjas. AAS „Gjensidige Baltic“ turi ribotą civilinę atsakomybę, kuri apibrėžiama draudimo sutartimi ir Įstatymu. Taigi iš draudimo bendrovė negalima reikalauti atlyginti absoliučiai visos nukentėjusiosios pareikštos neturtinės žalos, kadangi privaloma vadovautis Įstatymo nuostatomis. O Įstatymo 19 str. 16 d. nurodo, kad žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė. Būtent Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimas Nr. 795 „Dėl Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių patvirtinimo (Dėl Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių patvirtinimo)“ (Žin., 2004, Nr. 100-3718; 2008, Nr. 22-808) (toliau – Taisyklių) 12.1 punktas ir reglamentuoja, kad draudimo išmokos dėl patirtos neturtinės žalos nustatoma ir išmokama Įstatyme nurodytiems nukentėjusiems tretiesiems asmenims neviršijant Įstatymo 11 straipsnyje nustatytos sumos laikino nedarbingumo atveju – už kiekvieną nedarbingumo dieną išmokant po 20 litų, kol mokama suma neviršija galimos mokėti pagal Įstatymą maksimalios sumos dėl nukentėjusiam trečiajam asmeniui padarytos neturtinės žalos. Taigi, vadovaujantis šia formule ir buvo apskaičiuotas draudimo bendrovės I. T. privalomas atlyginti neturtinės žalos dydis– 3100 Lt. Šią sumą iš draudimo bendrovės ir priteisė teismas. Pirmosios instancijos teismas iš AAS „Gjensidige Baltic“ priteisdamas sumą ta apimtimi, kiek tai numato transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, o likusią dalį priteisdamas iš dėl nusikaltimo kalto asmens V. J. K. BPK 109 straipsnio bei 111 straipsnio 1 dalies nepažeidė. Teismas, nagrinėdamas bylą, teisingai nustatė asmenis, materialiai atsakingus už nusikaltimu padarytą žalą, ir jų atsakomybės ribas.
Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas neturinės žalos atlyginimo klausimą, nuo teismų praktikos nenukrypo.
Pagal CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 str.) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata, gyvybė yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Priteisiant neturtinę žalą, tai gali būti padaroma nustatant teisingą neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į šią pažeistą vertybę. Pagal CK 6.250 str. 2 d. vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės. Jeigu jos susijusios su asmens sveikatos dideliais pakenkimais, rimtų sužalojimų asmeniui sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo žalojimo metu, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Apeliantas neteisus teigdamas, kad teismas neatsižvelgė į teismų praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo. Pažymėtina, kad teismų praktikoje eismo įvykių bylose, kai padaromi nesunkūs sveikatos sutrikdymai, nukentėjusiesiems, priklausomai nuo reikšmingų bylos aplinkybių, yra priteisiama, įvertinus jau atlygintą draudimo bendrovių sumą, neturtinės žalos nuo 3740 Lt iki 40000 Lt, taigi atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusios gydymas tęsėsi pakankamai ilgai – 2013-01-07 jai buvo atlikta chirurginė operacija, gydymas dar buvo tęsiamas ir 2013-03-15, reabilitacijos periodas taip pat ilgas, ji vis dar jaučia skausmus, šlubuoja iki šiol, apylinkės teismas priteisdamas iš V. J. K. ir draudimo bendrovės 6100 Lt. nenukrypo nuo teismų praktikos. Tuo labiau, kad teismas įvertinęs visas aplinkybes žymiai sumažino nukentėjusios pareikštą ieškinį ir jį tenkino tik iš dalies, priimdamas nuteistajam gan palankų sprendimą.
Apeliantas teigia, kad teismas neatsižvelgė į nukentėjusios gautas išmokas Sodros ir kitos draudimo bendrovės. Tačiau pažymėtina, kad pagal Taisyklių 8 punktą Sodros išmokos įskaičiuojamos nustatant nukentėjusio asmens negautas pajamas, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota. Šiuo atveju nukentėjusioji neprašė kompensuoti jai dėl sužalojimo negautų pajamų, o tik prašė kompensuoti jai išlaidas, patirtas dėl vaistinių preparatų įsigijimo ir kuro automobiliui, vykstant į gydymo įstaigas. O šios išlaidos Įstatymo 15 str. 4 d. prasme yra su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos ir kitos sveikatai grąžinti būtinos išlaidos) ir sudaro nukentėjusiojo asmens patirtą tiesioginę žalą. Nukentėjusiosios savanoriškas apsidraudimas taip pat negali įtakoti žalos dydžio, kadangi tai nėra kalto asmens mokėtos įmokos, o būtent pačios nukentėjusios įdėtos lėšos į papildomą savo sveikatos apsaugą.
Tačiau, kolegija iš dalies sutinka su apeliacinio skundo argumentu dėl turtinės žalos atlyginimo. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad civilinis ieškinys yra nepagrįstas, nes apylinkės teismas nustatydamas nukentėjusios patirtą materialinę žalą, teisingai konstatavo, jog ją sudaro 689,14 Lt. ir ji yra pagrįsta kuro bei medikamentų pirkimo kvitais. Tačiau apylinkės teismas visiškai nemotyvuotai šias išlaidas padalino priteisdamas iš V. J. K. 86,93 litus, o iš AAS „Ggjensidige Baltic“ – 602, 21 litus.
Vadovaujantis Taisyklių nuostatomis nukentėjusiajam asmeniui atsakingas draudikas moka draudimo išmoką, neviršydamas Įstatymo 11 straipsnyje nustatytų draudimo sumų, jeigu transporto priemonės valdytojui dėl padarytos žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui kyla civilinė atsakomybė. Draudimo išmokos dydis priklauso nuo eismo įvykio metu padarytos žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui, tačiau negali viršyti Įstatymo 11 straipsnyje nurodytų draudimo sumų. Nukentėjusio trečiojo asmens sveikatai padarytos žalos dydį dėl išlaidų, susijusių su sveikatos grąžinimu, nustato draudikas, atsižvelgdamas į nukentėjusio trečiojo asmens pateiktus žalos dydį įrodančius dokumentus ir vadovaudamasis Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, teismo medicininės ekspertizės komisijos ar nepriklausomų ekspertų išvadomis apie sužalojimo pobūdį ir (ar) žalos dydį, asmens sveikatos priežiūros įstaigų išrašais apie sužalojimo pobūdį, sveikatos būklę ir sveikatai grąžinti reikiamų gydymo metodų, procedūrų ir priemonių būtinumą, taip pat kitais gautais dokumentais apie sužalojimo aplinkybes, pobūdį ir žalos dydį. Sveikatos grąžinimo išlaidos, atlyginamos nukentėjusiam trečiajam asmeniui, apima tas gydymo išlaidas, kurios kyla dėl būtinybės panaudoti tokius gydymo metodus, procedūras ir priemones, kurie nėra apmokami nukentėjusiam trečiajam asmeniui iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto ir kurie buvo skirti sužalotą asmenį gydančio gydytojo, taip pat kitos su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (Taisyklių 7 p.).
Kaip matyti iš bylos medžiagos, nukentėjusioji dokumentais pagrindė visas jos turėtas išlaidas, kuris patyrė siekdama susigrąžinti prarastą sveikatą: ji pateikė pirkimo kvitus dėl 336, 53 litų – medikamentams, 352,61 litų – kurui. Šias išlaidas apylinkės teismas pripažino pagrįstomis, šiai išvadai pritaria ir aukštesnysis teismas, jos atitinka Įstatymo 15 str. 4 d. nuostatas bei neviršija Įstatymo 11 str. nustatyto dydžio, todėl turėjo būti visa apimtimi priteistos vien tik iš draudimo bendrovės, t. y. AAS „Ggjensidige Baltic“. Dėl tokių išlaidų atlyginimo iš esmės neprieštaravo ir draudimo bendrovė, tačiau kaip matyti iš jų 2013-09-18 prašymo, nukentėjusiosios advokatas draudimui dar nebuvo pateikęs visų žalą pagrindžiančių dokumentų, dėl ko draudimo bendrovė sutiko atlyginti tik 602,21 Lt. į tokį dydį nepagrįstai ir orientavosi apylinkės teismas.
Įvertinusi nustatytas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 24 d. nuosprendis iš dalies keistinas civilio ieškinio dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo. 86,93 litų priteisimas iš V. J. K. naikintinas, visą 689,14 litų sumą priteisiant iš AAS „Ggjensidige Baltic“.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Nuteistojo V. J. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 24 d. nuosprendį civilinio ieškinio dalyje: priteisti 689,14 (šešis šimtus aštuoniasdešimt devynis) litus 14 ct turtinės žalos atlyginimą iš AAS „Ggjensidige Baltic“.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.