Šiaulių apygardos teismo nutartis

2024-04-03 · Civilinė byla Nr. e2S-184-368/2024

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2024-04-03Šiaulių apygardos teismas
  2. ApeliacijaSprendimas · 2025-04-01Kauno apygardos teismas
  3. KasacijaNutartis · 2025-07-09Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-04-03
Bylos Nr.
e2S-184-368/2024
Teisminio proceso Nr.
2-31-3-00976-2023-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Egidijus Mockevičius
Ieškovas
V. V.
Atsakovas
viešajai įstaigai „Valdresta“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-184-368/2024Teisminio proceso Nr. 2-31-3-00976-2023-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.3; 3.1.14.4; 3.2.9.11; 3.3.1.14; 3.3.1.18.4; 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. balandžio 3 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės V. V. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2024 m. vasario 19 d. ir 2024 m. vasario 23 d. nutarčių, priimtų civilinėje byloje pagal ieškovės V. V. patikslintą ieškinį atsakovei viešajai įstaigai „Valdresta“ dėl renovacijos kaštų perskirstymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė V. V. ieškiniu prašė įpareigoti atsakovę viešąją įstaigą (toliau – VšĮ) „Valdresta“ pakeisti pagal 2017 m. kovo 21 d. patvirtintą investicinį planą įmokas dalyje, kuria ieškovei nustatyta prievolė mokėti už butą, esantį (duomenys neskelbtini), šildymo sistemos remontui, šildymo apskaitos modernizavimui, karšto vandens sistemos vamzdynų ir įrenginių keitimą, viso už 1 981,92 Eur, nustatant, kad ieškovė šios prievolės neturi, ir priteisti ieškovei iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

2. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2023 m. rugsėjo 13 d. nutartyje teismas nustatytė ieškovei V. V. terminą iki 2023 m. rugsėjo 29 d. nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti, kurioje be kita ko, teismas pasiūlė ieškovei spręsti klausimą dėl namo esančio (duomenys neskelbtini), butų savininkų patraukimo byloje trečiaisiais asmenims, nes bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms.

Atsiliepimas

3. Atsakovė VšĮ „Valdresta“ atsiliepimu ieškinį prašė ieškovės V. V. ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš ieškovės atsakovei VšĮ „Valdresta“ jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

4. Teismas, 2024 m. sausio 25 d. parengiamojo teismo posėdžio metu protokoline nutartimi įpareigojo ieškovę per 20 dienų terminą patikslinti ieškinį, byloje trečiaisiais asmenimis, nereiškiančiais savarankiškų reikalavimų, įtraukti (duomenys neskelbtini) namo buto savininkus. Ieškovei buvo išaiškinta, kad per nustatytą terminą trūkumų nepašalinus, ieškinys bus laikomas nepaduotu ir grąžintas. Terminas ieškinio trūkumams pašalinti pasibaigė 2024 m. vasario 15 d.

5. 2024 m. vasario 21 d. teisme gautas ieškovės patikslintas ieškinys, kuriame ieškovė nurodė trečiuosius asmenis ir ieškovė prašė pakeisti pagal 2017 m. kovo 21 d. patvirtintą investicinį planą įmokas dalyje, kuria ieškovei nustatyta prievolė mokėti už butą, esantį (duomenys neskelbtini), šildymo sistemos remontui, šildymo apskaitos modernizavimui, karšto vandens sistemos vamzdynų ir įrenginių keitimą, viso už 1 981,92 Eur, nustatant, kad ieškovė šios prievolės neturi, ir priteisti ieškovei iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas; patikslintą ieškinį nagrinėti kartu su pradiniu ieškiniu teiktais duomenimis; atnaujinti terminą patikslinto ieškinio pateikimui, kaip praleistą dėl pateisinamų priežasčių ir panaikinti 2024 m. balandžio 19 d. nutartį.

6. Nurodė, kad ieškovė ir nors atstovaujama advokato ir turi įstatyminę atstovę, tačiau ilgą laiką yra išvykusi į užsienį ir pradinius procesinius sprendimus priima pati ieškovė. Siekiant vykdyti teismo nutartį pirmiausia kreipėsi į atsakovę, kadangi jai žinomi duomenys apie į bylą įtrauktinus trečiuosius asmenis, tačiau atsakovė nebendradarbiavo, dėl ko ieškovė kreipėsi į valstybės įmonę (toliau – VĮ) Registrų centrą. Tik iš VĮ Registrų centras gavus duomenis apie įtrauktinus trečiuosius asmenis, tapo galimas ieškinio patikslinimas. Ieškovė per nuotolį derino pozicijas su teisiniu atstovu, todėl ieškinio patikslinimas užtruko dėl objektyvių priežasčių. Nutraukti procesą ir nebevykdyti jo toliau neatitiktų protingumo ir teisingumo principų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2024 m. vasario 19 d. nutartimi teismas ieškovės V. V. ieškinį atsakovei VšĮ „Valdresta“ dėl renovacijos kaštų perskirstymo paliko nenagrinėtą; grąžino ieškovei V. V. 2023 m. sausio 5 d. sumokėtą 105 Eur žyminį mokestį ir 2023 m. rugsėjo 7 d. sumokėtą 64 Eur žyminį mokestį.

8. Teismas sprendė, kad byloje galimai priimtas teismo sprendimas gali turėti įtakos daugiabučio, esančio (duomenys neskelbtini), butų (patalpų) savininkų teisėms ir pareigoms, gyventojai privalo būti informuoti apie pradėtą šios bylos procesą, suteikiant teisę jiems pateikti atsiliepimus į ieškinį, Galimo ieškovės ieškinio patenkinimo atveju, ieškovei nustatyta 1981,92 Eur prievolė mokėti už buto, esančio (duomenys neskelbtini), šildymo sistemos remontą, šildymo apskaitos modernizavimą ir karšto vandens sistemos vamzdynų ir įrenginių keitimą, galimai galės būti perskirstyta butų (patalpų) savininkams. Teismas atkreipė dėmesį, kad 2023 m. rugsėjo 13 d. nutartimi, teismas skirdamas terminą pašalinti ieškinio trūkumus, ieškovei siūlė spręsti klausimą dėl namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų savininkų patraukimo byloje trečiaisiais asmenims, tačiau ieškovė tokio siūlymo nesvarstė. Teismas atsižvelgęs, kad per teismo nustatytą terminą ieškovė ieškinio trūkumų nepašalino, šie trūkumai yra esminiai, todėl ieškovės ieškinį paliko nenagrinėtu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 296 straipsnio 1 dalies 11 punktas).

9. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2024 m. vasario 23 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės V. V. patikslintą ieškinį atsakovei VšĮ „Valdresta“ dėl renovacijos kaštų perskirstymo ir jį grąžino padavusiam asmeniui.

10. Teismas atkreipė dėmesį, kad Civilinio proceso kodekso normos nenumato galimybės atnaujinti patikslinto ieškinio pateikimo terminą, kaip praleistą dėl pateisinamų priežasčių, jau išnagrinėtoje byloje. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad yra pagrindas atsisakyti priimti ieškovės patikslintą ieškinį ir jį grąžinti padavusiam asmeniui.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

11. Atskiruoju skundu ieškovė V. V. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2024 m. vasario 19 d. ir 2024 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-300-1204/2024; pavesti pirmos instancijos teismui spręsti patikslinto ieškinio priėmimo nagrinėti teisme klausimą byloje Nr. e2-300-1204/2024 iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Prašymas atnaujinti terminą, praleistą dėl svarbių priežasčių, ieškiniui pateikti paduotas dar neįsiteisėjus 2024 m. vasario 19 d. nutarčiai, tačiau teismas neatsižvelgė į tai ir vertino, kad įstatymas nenumato galimybės atnaujinti patikslinto ieškinio pateikimo terminą jau išnagrinėtoje byloje.

11.2. Ieškovė nors atstovaujama advokato, ilgą laiką yra išvykusi į užsienį ir pradinius procesinius sprendimus priima ji, tame tarpe ir derinant klausimus su pozicijos tikslinimu bei teikimu teismui. Siekiant vykdyti teismo nutartį pirmiausia buvo kreiptasi į atsakovę, kadangi jai žinomi daugiabučio namo savininkų įtrauktinų trečiaisiais asmenimis duomenys, tačiau atsakovė nebendradarbiavo. Ieškovė gavusi iš VĮ Registrų centras duomenis, turėjo galimybę patikslinti ieškinį. Ieškovė su savo teisiniu atstovu pozicijas derino per nuotolį, todėl ieškinio patikslinimas užtruko dėl objektyvių priežasčių.

11.3. Teismo reikalavimas šalinti ieškinio trūkumus nebuvo operatyvus ir savalaikis veiksmas. Ieškovė nepiktnaudžiauja procesu, kadangi 2023 m. rugpjūčio 29 d. teismo nutartimi, buvo nurodyti trūkumai ieškovei, kuriuos ji pašalino laiku, t. y. proceso trūkumu buvo laikoma tik nepakankamai apmokėtas žyminis mokestis ir investicinio plano duomenų teismui pateikimas. 2024 m. sausio 25 d. teismo nustatyta sąlyga dar kartą tikslinti ieškinį, šalinant jo trūkumus – patikslinti reikalavimus įtraukiant trečiais asmenimis visus namo gyventojus, buvo ieškovei siurprizinė ir dėl aukščiau minėtų aplinkybių, nebuvo laiku įvykdyta. Todėl teismo nutartis nutraukti procesą pradėtoje civilinėje byloje neatitiko protingumo ir teisingumo principų.

11.4. Vien trečiųjų asmenų neįtraukimas negalėjo būti besąlyginiu pagrindu nutraukti pradėtą procesą, nes nebuvo konstatuota akivaizdžių ir neišvengiamų procesinių kliūčių tolesniam bylos nagrinėjimui, jei byla būtų nagrinėta neįtraukus namo gyventojų trečiaisiais asmenimis, juos pakviečiant į bylą liudytojais. Atsakovė atstovauja namo gyventojus, turi jų įgaliojimus, todėl atsakovė prilyginama veikianti namo gyventojų vardu. Be to, teismas matydamas, kad procesas ar jo baigtis gali turėti tiesioginės įtakos trečiųjų asmenų teisėms ir interesams, galėjo savo iniciatyva įtraukti į procesą trečiuosius asmenis, jei to nebuvo padariusi ieškovė.

11.5. Ne bet kokie procesiniai trūkumai, gali lemti besąlyginį proceso nutraukimą ar ieškinio palikimą nenagrinėtu, jau pradėtoje civilinėje byloje, teismui savo veiksmais, sukūrus pagrindą ieškovei tikėti, kad tokių trūkumų nėra. Ieškovei 2024 m. vasario 21 d. pateikus teismui patikslintą ieškinį, jokių kliūčių proceso tolesnei eigai neliko, todėl nėra teisinga, racionalu ir logiška, pradėti tą patį procesą kitoje byloje išimtinai dėl formalių priežasčių, įvertinus, kad byla pradėta 2023 m. rugpjūčio mėnesį.

Atsiliepimas

12. Atsakovė VšĮ „Valdresta“ prašo apeliantės V. V. atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti iš apeliantės atsakovės VšĮ „Valdresta“ naudai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

12.1. Atsakant į ieškovės argumentus, jog dėl to, kad ieškovė gyvena užsienyje, ji neturėjo galimybės teismo nustatytu terminu pašalinti ieškinio trūkumus, pažymi, kad ieškovė nuo 2022 metų spalio mėnesio yra atstovaujama advokato D. V., o nuo 2020 m. rugpjūčio mėnesio – sesers V. R. į bylą pateikto įgaliojimo pagrindu, todėl ieškovė yra tinkamai atstovaujama ir tinkamai informuota apie proceso eigą.

12.2. Nesutinka su apeliantės argumentais, kad atsakovė privalėjo pateikti apeliantei duomenis apie daugiabučio namo butų savininkus. Atsakovė neturėjo teisės pateikti ieškovės atstovui su daugiabučio namo savininkais susijusių asmens duomenų. Atsakovė gaudama iš VĮ Registrų centras su daugiabučio namo savininkais susijusius asmens duomenis, privalėjo raštu įsipareigoti niekam šių duomenų neperduoti dėl duomenų apsaugos reikalavimų. Apie tai atsakovė telefonu informavo ieškovės atstovą. Civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, kai kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Įrodyti savo teiginius, įtraukti tinkamas šalis į bylą, jas informuoti apie pradėtą procesą yra ne atsakovo, bet ieškovo pareiga.

12.3. Nesutinka su apeliantės argumentais, kad 2024 m. sausio 25 d. teismo įpareigojimas pašalinti trūkumus buvo nesavalaikis ir siurprizinis. Atsižvelgiant į CPK 230 straipsnyje nustatytus parengiamojo posėdžio tikslus, teismas turėjo pagrindą tikėtis patikslinto ieškovės ieškinio, reikalavimų patikslinimo ir/ar byloje dalyvaujančių asmenų įtraukimo, juo labiau, kad 2023 m. rugsėjo 13 d. nutartyje teismas ieškovei pasiūlė spręsti klausimą dėl namo butų savininkų patraukimo byloje trečiaisiais asmenims, nes bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms. Į šį nevienkartinį teismo siūlymą apeliantė neatsižvelgė, todėl parengiamojo posėdžio metu negavus patikslinto ieškinio su įtrauktais į bylą daugiabučio namo patalpų savininkais, teismas įpareigojo ieškovę šiuos asmenis į bylą įtraukti. Ieškovės teiginys, kad proceso trūkumu buvo laikoma tik nepakankamai apmokėtas žyminis mokestis ir investicinio plano duomenų teismui pateikimas, neatitinka tikrovės.

12.4. Ieškovė nepagrįstai nepaisė civilinio proceso reikalavimų įtraukti į bylą visus suinteresuotus asmenis, kurių teisės ir teisėtiems interesams gali turėti įtakos teismo sprendimas nagrinėjamojo byloje (CPK 47 straipsnis), nors ieškinyje reiškia aiškų su trečiaisiais asmenimis susijusį reikalavimą. Ieškovė pati nesivadovavo proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais: savalaikiai nepateikė patikslinto ieškinio, prašymo pratęsti terminą, kol šis terminas dar nebuvo pasibaigęs. Dėl šios priežasties, ieškinį palikus nenagrinėtu, teismas nebeturėjo galimybės bei pagrindo priimti jau nutraukus bylą, pavėluotai pateiktą patikslintą ieškinį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

14. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2023 m. rugpjūčio 29 d. nutartį, 2024 m. vasario 6 d. VĮ Registrų centras butų (patalpų) sąrašą pastate ir 2024 m. vasario 20 d. patikslintą ieškinį.

15. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Ribojimo teikti naujus įrodymus išlygos CPK 314 straipsnio prasme sietinos su objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių dalyvaujančiam byloje asmeniui pirmosios instancijos teisme pateikti atitinkamus įrodymus, buvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-684/2021).

16. Apeliacinės instancijos teismas turi galimybę susipažinti su elektroninės bylos medžiaga, naudodamasis Lietuvos teismų informacine sistema (LITEKO), todėl nėra pagrindo papildyti bylos medžiagą apeliantės pateiktais ir jau byloje esančiais duomenimis. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti apeliantės pateiktus naujus įrodymus.

Dėl atskirojo skundo esmės

17. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad 2023 m. rugsėjo 13 d. nutartimi teismas ieškovei siūlė spręsti klausimą dėl namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų savininkų patraukimo byloje trečiaisiais asmenims, bei tai, kad ieškovė nustatytu terminu nepašalino 2024 m. sausio 25 d. protokoline nutartimi nustatytų trūkumų – patikslinti ieškinį, trečiaisiais asmenimis, nereiškiančiais savarankiškų reikalavimų, įtraukiant (duomenys neskelbtini) namo buto savininkus, 2024 m. vasario 19 d. nutartimi ieškovės V. V. ieškinį atsakovei VšĮ „Valdresta“ paliko nenagrinėtą CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punkte nurodytu pagrindu.

18. Apeliantė atskirajame skunde teigia, kad 2024 m. sausio 25 d. teismo nustatyta sąlyga dar kartą tikslinti ieškinį, šalinant jo trūkumus – patikslinti reikalavimus įtraukiant trečiaisiais asmenimis visus būtų savininkus, buvo ieškovei siurprizinė, todėl apeliantė neturėjo galimybės dėl objektyvių aplinkybių nustatytu terminu patikslinti ieškinio. Be to, pirmosios instancijos teismas galėjo šiuos asmenis savo iniciatyva įtraukti į procesą trečiaisiais asmenimis.

19. Pagal CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktą teismas pareiškimą (ieškinį) palieka nenagrinėtą, jeigu bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu paaiškėja, kad pareiškimas neatitinka ieškinio turiniui keliamų reikalavimų. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad šio straipsnio 1 dalies 7, 8 ir 11 punktų pagrindu ieškinys gali būti paliekamas nenagrinėtas tik tuo atveju, jeigu šalis per teismo nustatytą terminą trūkumų nepašalina, ir tik pirmosios instancijos teisme.

20. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl aukščiau nurodytų proceso teisės normų taikymo, yra išaiškinęs, kad teismas, priėmęs procesinį dokumentą ir vėliau pastebėjęs jo turinio trūkumų, gali jį palikti nenagrinėtą tik tada, kai išaiškėję trūkumai yra esminiai, t. y. dėl kurių bylos negalima išnagrinėti iš esmės, ir kai jie nebuvo pašalinti per teismo nustatytą terminą trūkumams šalinti. Pavyzdžiui, CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktas gali būti taikomas, jeigu ieškinyje nenurodytas jo pagrindas ir dalykas. Priešingu atveju (jeigu išaiškėję ieškinio trūkumai nėra esminiai), prasidėjęs civilinis procesas turi būti tęsiamas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2008; 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013).

21. Vadinasi, nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą taikyti apeliantei, kurios ieškinys jau buvo priimtas, trūkumų šalinimo institutą, pripažinęs, jog procesas nagrinėjamoje byloje negali toliau vykti ir šalių ginčas negali būti išnagrinėtas iš esmės. Kitaip tariant, būtina įsitikinti, ar vėliau išaiškėję ieškinio trūkumai buvo esminiai.

22. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas parengiamojo teismo posėdžio metu nustatęs, kad sprendimo priėmimas gali turėti reikšmės daugiabučio namo gyventojų teisėms ir pareigoms, 2024 m. sausio 25 d. protokoline nutartimi nustatė ieškovei terminą patikslinti ieškinį, byloje trečiaisiais asmenimis, nereiškiančiais savarankiškų reikalavimų, įtraukti (duomenys neskelbtini) namo butų savininkus.

23. CPK 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms. Jie gali būti įtraukiami dalyvauti byloje taip pat motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva.

24. Tai gi, pagal CPK 47 straipsnio 1 dalį, tretieji asmenys gali būti įtraukiami dalyvauti byloje ne tik motyvuotu šalių prašymu, bet ir teismo iniciatyva.

25. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog tai, kad asmuo procesiniame dokumente nenurodo visų su bylos nagrinėjimu susijusių suinteresuotų (trečiųjų) asmenų, nelaikytina procesinio dokumento formos ar turinio trūkumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2004; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009).

26. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įvertinus tai, kad įstatymas draudžia teismui nagrinėjant bylą spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų (CPK 266 straipsnis), teismas, nustatęs, kad bylos išsprendimas gali turėti įtakos trečiojo asmens teisėms ir pareigoms, nesant tokio asmens ar šalių prašymo, pats turi spręsti dėl tokio asmens įtraukimo į bylą savo inciatyva. Tai, kad trečiasis asmuo ar bylos šalys nėra aktyvios ir tinkamai nevykdo procesinių pareigų, nedaro įtakos tokios teismo teisės įgyvendinimui įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-943/2023, 51 punktas).

27. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis išdėstytais argumentais ir kasacinio teismo praktika, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė, jog tai, kad ieškovė nenurodė ieškinyje daugiabučio namo butų (patalpų) savininkų trečiaisiais asmenimis, ieškinio trūkumu, kuris nebuvo pašalintas per teismo nustatytą terminą, kadangi pirmosios instancijos teismas gali šiuos asmenis įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, ir savo iniciatyva, pasinaudodamas CPK 47 straipsnio 1 dalyje jam suteikta diskrecija, o trūkstant duomenų, pasiūlyti ieškovui ir / ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims šiuos duomenis, jei jie būtų žinomi, pateikti teismui.

28. Nagrinėjamu atveju, iš atsakovės atsiliepimo į atskirąjį skundą nustatyta, kad atsakovė turi duomenis apie daugiabučio namo butų (patalpų) savininkus, todėl pirmosios instancijos teismui pasiūlius ieškovei pateikti duomenis apie daugiabučio namo butų (patalpų) savininkus ir jų nustatytu terminu nepateikus, teismas galėjo pasiūlyti atsakovei pateikti tokius duomenis.

29. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes bei argumentus, ieškinio trūkumų šalinimo instituto tikslus bei šiuo klausimu suformuotą teismų praktiką, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas, susijusias su ieškinio trūkumų šalinimu, bei nepagrįstai paliko ieškinį nenagrinėtu, todėl 2024 m. vasario 19 d. priėmė neteisėtą bei nepagrįstą nutartį, kuri naikintina ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti toliau (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

30. Nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, kad apeliantė, kad ir pavėluotai 2024 m. vasario 21 d., dar neįsiteisėjus 2024 m. vasario 19 d. nutarčiai, pateikė teismui prašymą atnaujinti terminą ieškinio trūkumų pašalinimui ir patikslintą ieškinį, kuriame įtraukė daugiabučio namo butų (patalpų) savininkus trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškus reikalavimus.

31. Pripažinus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai paliko ieškinį nenagrinėtą, apeliacinės instancijos teismas dėl apeliantės atskirojo skundo argumentų, susijusių su 2024 m. vasario 23 d. nutartimi, plačiau nepasisako.

32. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismas 2024 m. vasario 19 d. nutartį, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtas, panaikino ir bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti toliau, yra pagrindas 2024 m. vasario 23 d. nutartį, kuria pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškovės patikslintą ieškinį, naikinti ir patikslinto ieškinio priėmimo klausimas perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylos procesinės baigties

33. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas 2024 m. vasario 19 d. skundžiama nutartimi palikdamas ieškovės ieškinį nenagrinėtą, tinkamai nesivadovavo teismų praktika ir procesinėmis teisės normomis, spręsdamas dėl ieškovės pareigos nurodyti trečiuosius asmenis bei nepagrįstai ieškovės ieškinį paliko nenagrinėtą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog yra pagrindas panaikinti 2024 m. vasario 19 d. skundžiamą nutartį ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti toliau (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o skundžiamą 2024 m. vasario 23 d. nutartį, naikinti ir patikslinto ieškinio priėmimo klausimas klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

34. Atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašė priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą.

35. Apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo nagrinėjimo procese išsprendžia vien tik skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumo ir teisėtumo klausimą, o pačios bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme dar nėra baigtas, t. y. pirmosios instancijos teismas dar nėra priėmęs bylos nagrinėjimo baigiamojo teismo akto (baigiamojo teismo procesinio sprendimo) dėl ginčo esmės, dar neegzistuoja visos CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimas pagal šią teisės normą yra nepriteistinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2018).

36. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, konstatuoja, kad civilinės bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme dar nėra baigtas, todėl spręsti dėl tarpinių bylinėjimosi išlaidų priteisimo nėra pagrindo (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 3 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2024 m. vasario 19 d. nutartį panaikinti ir perduoti pirmosios instancijos teismui bylą nagrinėti toliau.

Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2024 m. vasario 23 d. nutartį panaikinti ir perduoti pirmosios instancijos teismui iš naujo spręsti ieškovės V. V. 2024 m. vasario 20 d. patikslinto ieškinio priėmimo klausimą.

Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti šalims.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Egidijus Mockevičius