- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-06-02
- Bylos Nr.
- e2YT-2443-384/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-19-3-00311-2023-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Saulius Mikšys
- Pareiškėjas
- A. M.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybės įmonei Turto bankas, Valstybės įmonei „Registrų centras“, Jurbarko rajono savivaldybei, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo pagal A. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybės įmonei Turto bankas, Valstybės įmonei „Registrų centras“, Jurbarko rajono savivaldybei, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas prašo nustatyti, kad A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į teisiškai neįregistruotą gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini).
Teisme gautas suinteresuoto asmens Jurbarko rajono savivaldybės atsiliepimas į pareiškimą, kuriame nurodoma, kad gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), suinteresuotam asmeniui nepriklauso ir pareiškimo pagrįstumo klausimą prašoma teismui spręsti savo nuožiūra.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad su pareiškimu nesutinkama, prašoma jį atmesti.
Suinteresuotas asmuo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, jog pareiškimas turėtų būti atmestas.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas atmetamas.
Įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas, galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų suėjimo ir prašo teismo konstatuoti, kad yra viso Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.68-4.71 straipsniuose nustatyto įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Įgyjamąja senatimi nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą gali įgyti asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs tokį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja. Nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, tai yra asmuo nėra daikto savininkas; daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens vardu; asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai; daiktas valdomas nepertraukiamai; visą valdymo laikotarpį daiktas buvo valdomas kaip savas; valdymas tęsėsi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.68 straipsnyje 1 dalyje numatytais terminais.
Šios bylos nagrinėjimo metu pareiškėjo A. M. atstovė paaiškino, kad maždaug nuo (duomenys neskelbtini) metų A. M. už šešiolika tūkstančių rublių nusipirko teisiškai neįregistruotą gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), ir nuo to laiko šiame name gyvena, moka mokesčius už suteikiamas paslaugas, o, kai (duomenys neskelbtini) metais kilo namo gaisras, tai po gaisro savo lėšomis namą atremontavo. Liudytojai R. M. ir J. P., apklausti 2023m.balandžio 27 d. teismo posėdžio metu patvirtino, kad A. M. jau daugiau kaip dešimt metų gyvena name, esančiame (duomenys neskelbtini) ir šį namą nusipirko iš prieš tai buvusių savininkų. Liudytoja R. B., apklausta 2023m. gegužės 25d. įvykusio teismo posėdžio metu, parodė, kad gyvenamąjį namą, kuriame dabartiniu metu gyvena pareiškėjas pastatė jos tėvas V. R.. Liudytoja R. B. taip pat parodė, kad šiame name gyveno nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) metų, kai jos šeima išsikėlė gyventi į kitą tėvo pastatytą gyvenamąjį namą. Liudytojos R. B. žiniomis pareiškėjas gyvenamąjį namą nusipirko iš R. Z.. Pažymėtina, kad nei pareiškėjas, nei visi teismo posėdžio metu apklausti liudytojai negalėjo paaiškinti, kas suteikė leidimą V. R. statyti gyvenamąjį namą ir nežinojo, ar toks leidimas buvo.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.69 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įgyjamąja senatimi nuosavybėn gali būti įgyjami tik tie daiktai, kurie gali būti privačios nuosavybės objektais. Statinys gali tapti nuosavybės teisės ar valdymo teisės objekto tik tuo atveju, jei jo statyba yra įteisinta įstatymų nustatyta tvarka. Kai statyba yra neteisėta, tai nėra nei nekilnojamojo daikto kaip valdymo teisės objekto, nei teisėto valdymo, tai yra nėra Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.68-4.71 straipsniuose nurodytų įgyjamosios senaties sąlygų. Jeigu prašoma nustatyti nuosavybės teisės įgijimą įgyjamąja senatimi į nekilnojamąjį daiktą, sukurtą statybos būdu, įgyjamosios senaties teisės normos nekilnojamajam daiktui įgyti nuosavybės teise gali būti taikomos, jeigu nustatoma, kad daiktas sukurtas statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.
Iš byloje esančių duomenų matosi, kad gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo pastatytas iki (duomenys neskelbtini) metų, tiksli statybos data nežinoma. Pagal tuo metu galiojusias teisės normas, visi pastatyti gyvenamieji namai turėjo būti valstybinės komisijos priimti naudoti, o gyvenamojo namo statyba galėjo būti pradėta tik gavus atitinkamą leidimą. Gavus valstybinės komisiją gyvenamajam namui naudoti, šis namas turėjo būti užregistruotas registravimo knygoje, o statinio savininkui buvo išduodamas nustatytos formos registravimo pažymėjimas.
Pareiškėjas teismui nepateikė teismui jokių rašytinių dokumentų, patvirtinančių gyvenamojo namo statybos teisėtumą. Jeigu daiktas sukuriamas nesilaikant teisės normų nustatytų reikalavimų, tas daiktas negali būti pripažintas nuosavybės teisės objektu. Pažymėtina, kad įrodinėjimo našta dėl gyvenamojo namo statybos teisėtumo tenka pareiškėjui, būtent jis turi pareigą įrodyti, kad gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.69 straipsnio 1 dalies reikalavimus, teismo nuomone A. M. tokių įrodymų nepateikė, todėl pareiškimas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.68-4.71 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
A. M. pareiškimo dėl nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį pripažinimo į teisiškai neregistruotą gyvenamąjį namą, esant (duomenys neskelbtini), netenkinti.
Neįsiteisėjusio sprendimo nuorašus per tris dienas išsiųsti suinteresuotiems asmenims.
Sprendimas per trisdešimt dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmus nuo sprendimo paskelbimo dienos..