Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kiaulių valdovai“ atstovams uždarosios akcinės bendrovės „Kiaulių valdovai“ direktoriui A. K., advokato padėjėjui Gintautui Šteinui,

trečiajam asmeniui ir trečiojo asmens mažosios bendrijos „Mašinos ir technologijos“ atstovui mažosios bendrijos „Mašinos ir technologijos“ direktoriui R. Č.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kiaulių valdovai“, tretieji asmenys mažoji bendrija „Mašinos ir technologijos“, R. Č., dėl skolos, palūkanų priteisimo ir pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kiaulių valdovai“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“ dėl sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia.

Aprašomoji dalis

nustatė:

uždaroji akcinė bendrovė „Legal Balance“ (toliau – ieškovė, UAB „Legal Balance“) elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į teismą su ieškiniu (el. b. t. I, b. l. 28–32) uždarajai akcinei bendrovei „Kiaulių valdovai“ (toliau – atsakovė, UAB „Kiaulių valdovai“), prašydama priteisti jai iš atsakovės 6 000 Eur skolą, 643,50 Eur palūkanas, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Dublike (el. b. t. I, b. l. 83–90) ieškovė patikslino prašomų priteisti palūkanų dydį, už laikotarpį nuo 2017 m. gegužės 31 d. iki kreipimosi į teismą dienos prašė jos naudai iš atsakovės priteisti 635,18 Eur palūkanas.

Ieškovė paaiškino, kad mažoji bendrija „Mašinos ir technologijos“ (toliau – MB „Mašinos ir technologijos“, pradinis kreditorius) 2016 m. rugsėjo 22 d. atsakovei už kepimo krosnį išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – sąskaita) 10 000 Eur sumai, 2016 m. rugsėjo 23 d. MB „Mašinos ir technologijos“ ir atsakovė pasirašė tarpusavio įsipareigojimų suderinimo aktą (toliau – tarpusavio įsipareigojimų suderinimo aktas), kuriuo susitarė, jog sąskaita 10 000 Eur sumai bus apmokama dalimis nuo 2016 m. spalio 15 d. iki 2017 m. sausio 15 d., mokant po 1 000 Eur, tačiau atsakovė pagal sąskaitą ir tarpusavio įsipareigojimų suderinimo aktą iki galo neatsiskaitė, liko skolinga MB „Mašinos ir technologijos“ 6 000 Eur. Nurodė, kad atsakovei negrąžinus skolos 2018 m. gruodžio 13 d. buvo sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – reikalavimo perleidimo sutartis), kuria MB „Mašinos ir technologijos“ neatlygintinai perleido UAB „Legal Balance“ reikalavimo teises, įskaitant prievolių įvykdymo užtikrinimui nustatytas teises (netesybas ir kt.) į atsakovę, apie reikalavimo teisės perleidimą atsakovė buvo informuota. Ieškovės teigimu, atsakovė, atlikdama tik 4 mokėjimus (2016 m. spalio 26 d., 2016 m. lapkričio 28 d., 2017 m. balandžio 25 d., 2017 m. gegužės 31 d.) pagal sąskaitą ir tarpusavio įsipareigojimų suderinimo aktą, piktybiškai nevykdo savo prievolės ir vengia atsiskaityti pagal sąskaitą ir tarpusavio įsipareigojimų suderinimo aktą, nors buvo ne karta raginta atsiskaityti.

Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį (el. b. t. I, b. l. 70–73), kuriuo su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti bei priteisti jai iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė paaiškino, kad ginčo sandorio sudarymo metu MB „Mašinos ir technologijos“ valdymo organu buvo R. Č., kuris tuo pat metu buvo ir UAB „Kiaulių valdovai“ vadovas pagal darbo sutartį, nors viešajame registre tai įregistruota nebuvo, be to, jis tiek ginčo sandorio sudarymo metu, tiek ir iki šiol yra UAB „Kiaulių valdovai“ akcininkas, turintis 4 proc. akcijų, jo (duomenys neskelbtini) D. Č. taip pat yra UAB „Kiaulių valdovai“ akcininkas, turintis 28 proc. akcijų ir būtent D. Č., kaip UAB „Kiaulių valdovai“ (duomenys neskelbtini), sudarė darbo sutartį su R. Č. ir paskyrė pastarąjį direktoriumi, R. Č. įmonei nebuvo/nėra perdavęs jokių susijusių dokumentų ir/ar informacijos, todėl jai kyla klausimas dėl asmens lojalumo UAB „Kiaulių valdovai“ atžvilgiu, interesų supainiojimo. Atsakovės vertinimu, R. Č. neteisėtai veikė prieš savo bendrovę, ginčo sandoriu buvo siekiama kitų tikslų, nes krosnis, už kurią buvo išrašyta sąskaita, nebuvo reikalinga įmonės veikloje – ji įmonės veikloje nenaudojama, krosnis dėl įvairių technologinių, kokybinių priežasčių niekada nefunkcionavo tinkamai, jos degimo kapsulė buvo visiškai sudegusi, o dugnas buvo sukritęs, ko pasėkoje dideli dūmai sklido tiek į krosnį, tiek iš krosnies, nebuvo jokios ekonominės logikos, akcininkų sprendimo/pritarimo pirkti tokį daiktą, nebuvo jokios susijusios dokumentacijos (pvz., priėmimo perdavimo akto, buhalterinių duomenų apie tokį turto vienetą ir kt.). Pabrėžė, kad krosnis buvo išskirtinai nekokybiška, sukonstruota žalingai ir pavojinga žmonių sveikatai, todėl protingas ir apdairus vadovas neabejotinai turėjo kreiptis į pardavėją dėl kokybės, tačiau tuometinio darbuotojo – įmonės direktoriaus R. Č. veiksmais UAB „Kiaulių valdovai“ buvo pastatyta į tokią padėtį, kad net neturėjo galimybės kreiptis dėl kokybės neatitikimų, nes tokiu atveju pardavėjas patirtų tam tikrų išlaidų ir sunkumų, o pardavėjas šiuo atveju yra subjektas, kuris generuoja/generavo pajamas/naudą tam pačiam R. Č.. Atsakovės įsitikinimu, vien tik UAB „Kiaulių valdovai“ privedimas prie tokios situacijos yra neteisėti ir netoleruotini R. Č. veiksmai, šis asmuo neturėjo sudaryti tokio tipo sutarčių, kokią sudarė su MB „Mašinos ir technologijos“, jis veikė išimtinai priešingai UAB „Kiaulių valdovai“ interesams. Kartu pažymėjo, kad ieškovė palūkanas skaičiuoja be jokio aiškaus pagrindo, nėra aišku, kodėl jos skaičiuojamos būtent nuo 2017 m. gegužės 31 d., be to, atsakovės vertinimu, ieškovė, prašydama netesybų net už 650 dienų, akivaizdžiai piktnaudžiauja teise.

Dublike (el. b. t. I. b. l. 83–90) ieškovė pabrėžė, kad sąskaita ir tarpusavio įsipareigojimų suderinimo aktas buvo sudarytas tarp MB „Mašinos ir technologijos“ ir atsakovės, tarpusavio įsipareigojimų suderinimo aktą iš atsakovės pusės pasirašė ne R. Č., kaip teigia atsakovė, o (duomenys neskelbtini) R. M. ir būtent jis kepimo krosnies pirkimo-pardavimo momentu veikė UAB „Kiaulių valdovai“ vardu, turėjo prieigą prie įmonės sąskaitų, vykdė pirkimus ir mokėjimus, priėmė sprendimą įsigyti krosnį ir pasirašė tarpusavio įsipareigojimų suderinimo aktą. Pabrėžė, kad pradinis kreditorius ar pats R. Č. nėra gavęs iš atsakovės informacijos apie atsakovės atsiliepime į ieškinį nurodomus kepimo krosnies gedimus. Ieškovės vertinimu, verslo praktikoje įprasta, jog tas pats asmuo turi vienokių ar kitokių sąsajų su abejomis sandorio šalimis, todėl tai, kad R. Č. dirbo pas atsakovę ir yra jos akcininkas, nesudaro pagrindo spręsti, jog atsakovė neturi pareigos atsiskaityti pagal sąskaitą, nes sąskaitoje nurodyta prekė atsakovei buvo perduota, jos priėmimą patvirtino atsakovės tinkamai įgaliotas asmuo, tuo tarpu atsakovės teiginiai apie R. Č. veikimą UAB „Kiaulių valdovai“ nenaudai ar žalos padarymą yra visiškai deklaratyvūs ir neįrodyti. Pabrėžė, kad tokio pat pobūdžio santykiai tarp šalių buvo susiklostę ir ankščiau – pradinis kreditorius 2015 m. kovo 10 d. atsakovei išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) už kepimo krosnį, kurią atsakovė apmokėjo, viena kitai jokių pretenzijų šalys nereiškė. Teigė, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų dėl netinkamos krosnies kokybės, tuo tarpu atsakovės įgalioto asmens vadovo pasirašytas tarpusavio įsipareigojimų suderinimo aktas, sąskaita patvirtina, kad ši prekė atsakovei buvo reikalinga, prekės perdavimo metu ir daugiau kaip 2 metus klausimas dėl krosnies kokybės nebuvo keliamas, kokybės klausimas pradėtas kelti tik teisminio proceso metu. Pabrėžė, jog krosnis atsakovei buvo parduota 2016 m. rugsėjo 22 d., paskutinis mokėjimas už krosnį buvo gautas 2017 m. gegužės 31 d., tai, ieškovės įsitikinimu, patvirtina, kad krosnimi atsakovė naudojosi. Pažymėjo, kad tarpusavio įsipareigojimų suderinimo aktu atsakovė su pradiniu kreditoriumi susitarė, kad 10 000 Eur ji sumokės per 10 mėnesių nuo 2016 m. spalio 15 d. iki 2017 m. liepos 15 d., tačiau pagal šį aktą atliko tik 4 mokėjimus (2016 m. spalio 26 d., 2016 m. lapkričio 28 d., 2017 m. balandžio 25 d. ir 2017 m. gegužės 31 d.), todėl ji palūkanas skaičiuoja nuo paskutinio mokėjimo gavimo datos, t. y. nuo 2017 m. gegužės 31 d. iki kreipimosi į teismą dienos, viso uždelstų dienų yra 644, todėl palūkanos už laikotarpį nuo 2017 m. gegužės 31 d. iki kreipimosi į teismą dienos sudaro 635,18 Eur (6 000 Eur × 6 proc. × 644 / 365).

Triplike (el. b. t. I, b. l. 154–156) atsakovė palaikė savo poziciją, kad palūkanos apskaičiuotos netinkamai bei pabrėžė, kad R. Č. geriausiai žinojo/turėjo žinoti visą su ginčo objektu (krosnimi) susijusią informaciją, šis asmuo (galimai ir viršydamas savo įgaliojimus) veikė kaip de facto UAB „Kiaulių valdovai“ direktorius, jis iki šiol konfliktuoja su dabartiniais UAB „Kiaulių valdovai“ valdymo organais, nebendradarbiauja, nesikeičia informacija, siekia sukelti kuo daugiau nepatogumų bei kelia žalą.

Trečiasis asmuo R. Č. pateikė atsiliepimą į ieškinį (el. b. t. I, b. l. 171–172), kuriuo ieškovės ieškinį palaikė visa apimtimi, su atsakovės atsiliepimu į ieškinį dėl jo nepagrįstumo nesutiko.

Trečiasis asmuo MB „Mašinos ir technologijos“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Atsakovė, remdamasi atsiliepime į ieškinį ir triplike išdėstytomis aplinkybėmis, pateikė priešieškinį (el. b. t. I, b. l. 173–180), kuriuo prašė pripažinti reikalavimo perleidimo sutartį niekine ir negaliojančia bei priteisti jai bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė pažymėjo, kad jos sutikimo dėl reikalavimo perleidimo nebuvo, nagrinėjamu atveju reikalavimas yra susijęs su kreditoriaus asmeniu, tiek pradinis kreditorius, tiek atsakovė buvo atstovaujama vieno ir to paties asmens – R. Č., kuris de fakto buvo atsakovės vadovas ir iki šiol yra atsakovės akcininkas (turi 4 proc. akcijų). Atsakovės teigimu, krosnies pirkimo sandoris buvo apsimestinis, už šį atsakovei visiškai nereikalingą, perteklinį, nekokybišką, neveikiantį daiktą buvo mokama tol, kol tam įtaką darė R. Č., ilgą laiką po likusio apmokėjimo negavimo pradinis kreditorius pats tiesiogiai niekada nereiškė jokių pretenzijų, todėl, atsakovės manymu, reikalavimo perleidimo sutartis pripažintina niekine bei negaliojančia, nes šiuo sandoriu buvo perleistas neegzistuojantis reikalavimas, be to, reikalavimo perleidimo sutarties šalys buvo nesąžiningos, nes žinojo (arba turėjo objektyvias galimybes žinoti) apie reikalavimo į UAB „Kiaulių valdovai“ neegzistavimą. Atsakovės vertinimu, byloje nėra įrodymų, kad krosnis jai realiai buvo perduota, o vien tik nurodomas dalinio apmokėjimo faktas nėra pakankamas pagrindas teigti, jog šalis planavo įsigyti nurodytą prekę, įrodymų, kad MB „Mašinos ir technologijos“ turėjo tokią prekę – krosnį, taip pat nepateikta. Atsakovės įsitikinimu, nustačius, kad krosnis jai nebuvo reikalinga, MB „Mašinos ir technologijos“ neturėjo objektyvių galimybių tokios pristatyti, pagaminti ar parduoti, sandoris vykdytas tarp labai glaudžiai susijusių asmenų, abiejų subjektų vardu sprendimus priiminėjo vienas ir tas pats tiesioginį interesą turintis nesąžiningas asmuo, laikytina, jog reikalavimo perleidimo sutartis, iš kurios kildinamas ieškovės finansinis reikalavimas, prieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.102 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam imperatyvui, kadangi neturint jokios reikalavimo teisės, ši (nesama) teisė negalėjo būti ir reikalavimo perleidimo sutarties objektu, tuo pačiu negalėjo atsirasti ir vėliau būti perleidžiama tretiesiems asmenims ir teisė reikalauti apmokėjimo už tokio (nesamo) reikalavimo perleidimą.

Ieškovė, remdamasi ieškinyje ir dublike išdėstytomis aplinkybėmis, pateikė atsiliepimą į priešieškinį (el. b. t. II, b. l. 1–6), kuriuo prašė priešieškinį atmesti, ieškinį tenkinti visa apimtimi bei priteisti jai iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė pabrėžė, kad nagrinėjamu atveju reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu pasikeitė kreditorius prievolėje, tačiau pati prievolė liko nepakitusi, atsakovė už krosnį liko skolinga 6 000 Eur, ji priešieškiniu nenurodė, kaip kreditoriaus pasikeitimas apsunkina ar dar labiau suvaržo jos, kaip skolininkės, teises. Ieškovės vertinimu, aplinkybė, kad atsakovė daikto (krosnies) neišsaugojo ir išvežė jį utilizuoti neatleidžia jos nuo pareigos atsiskaityti už įsigytą daiktą, o nurodyti daikto trūkumai nepagrįsti jokiais rašytiniais įrodymais. Nurodė, kad atsakovės finansinė padėtis pablogėjo, kavinės buvo uždarytos, palikta tik viena veikianti kavinė, todėl natūralu, jog kepimo krosnis UAB „Kiaulių valdovai“ veiklai tapo nebereikalinga, krosnis, atsakovės teigimu, buvo nugabenta į sąvartyną, taigi, daiktas sunaikintas ir MB „Mašinos ir technologijos“ prarado galimybę atgauti krosnį ar įsitikinti, kad krosnis yra netinkama naudoti pagal jos paskirtį. Pažymėjo, kad atsakovė yra nurodžiusi, jog krosnis niekada nefunkcionavo tinkamai, jos degimo kapsulė buvo visiškai sudegusi, krosnies dugnas buvo sukritęs, ko pasėkoje dideli dūmai sklido tiek į krosnį, tiek iš krosnies, asmenys išvežę daiktą į sąvartyną ir kt., taigi, pati patvirtino, jog krosnis jai buvo perduota ir ji ja naudojosi. Pabrėžė, kad sąskaita ir tarpusavio įsipareigojimų suderinimo aktas buvo sudaryti tarp MB „Mašinos ir technologijos“ direktoriaus R. Č. ir UAB „Kiaulių valdovai“ (duomenys neskelbtini) R. M., verslo praktikoje panašaus pobūdžio sandoriai sudaromi nuolat, todėl vien tik tas faktas, kad R. Č. buvo UAB „Kiaulių valdovai“ akcininkas, turintis nedidelę įmonės akcijų dalį, nesudaro pagrindo teigti, kad kreditoriaus asmuo skolininkui turi esminę reikšmę, priešingu atveju būtų ne tik paneigta R. Č. teisė perleisti reikalavimo teisę, bet ir teisė kreiptis į teismą neperleidus reikalavimo teisės ir taip ginti savo įmonės interesus, kuomet visos kitos galimybės yra išnaudotos ir nedavė siekiamo rezultato. Ieškovės įsitikinimu, aplinkybė, jog be formalaus vadovo bendrovėje veikia faktinis vadovas nepašalina oficialiai bendrovėje paskirto vadovo atsakomybės už netinkamą jam įstatymo nustatytų pareigų vykdymą, atsakovė nepagrįstai bando kelti R. Č., kaip įmonės vadovo, atsakomybės klausimą šioje civilinėje byloje – atsakovė visiškai nepagrįstai nurodė, kad šio sandorio sudarymo metu R. Č. veikė kaip de facto įmonės vadovas, pateikta jo darbo sutartis to neįrodo, o vien buvimo darbuotoju ir akcininku aplinkybių nepakanka R. Č. pripažinti faktiniu vadovu, tuo labiau kad jo veikloje nėra nuolatinio pobūdžio, nerūpestingumo, sandorio nenaudingumo ar kitų požymių, kurių pagrindu būtų galima pripažinti R. Č. de facto vadovu ir jo veiksmus pripažinti žalingais ar prieštaraujančiais įmonės interesams.

Tretieji asmenys MB „Mašinos ir technologijos“ ir R. Č. atsiliepimo į priešieškinį nepateikė.

Ieškovė pateikė prašymą bylą teismo posėdyje nagrinėti jos atstovams nedalyvaujant, į teismo posėdį ieškovės atstovai neatvyko.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas advokato padėjėjas Gintautas Šteinas palaikė UAB „Kiaulių valdovai“ procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją, papildomai paaiškindamas, kad R. Č. veikė ne tik kaip UAB „Kiaulių valdovai“ technikos direktorius, bet ir kaip UAB „Kiaulių valdovai“ direktorius.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas UAB „Kiaulių valdovai“ vadovas A. K. papildomai paaiškino, kad mano, jog nagrinėjamas ginčas su R. Č. yra kilęs dėl jų nesutarimo dėl akcijų pardavimo kainos, R. Č. per jo sūnų buvo siūloma parduoti akcijas, tačiau R. Č. ir jo sūnus akcijų parduoti nesutiko, 2018 m. lapkričio mėn. paprašė 7 kartus didesnės kainos.

Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo ir trečiojo asmens MB „Mašinos ir technologijos“ atstovas R. Č. papildomai paaiškino, kad UAB „Kiaulių valdovai“ iš MB „Mašinos ir technologijos“ yra įsigiję 2 krosnis, mažesnioji krosnis veikia, o antroji (didesnioji) yra dingusi, niekada UAB „Kiaulių valdovai“ nekėlė klausimo, kad krosnis neveikia, antroji krosnis buvo reikalinga, nes 2015 m. UAB „Kiaulių valdovai“ nutarė plėstis, nuo 1 restorano pereiti prie 4 restoranų, 2015 m. MB „Mašinos ir technologijos“ gavo užklausą iš UAB „Kiaulių valdovai“ dėl krosnies, krosnis UAB „Kiaulių valdovai“ visą laiką buvo eksploatuojama, nes su maža krosnimi nebuvo galimybės pagaminti reikiamą kiekį produkcijos visiems 4 taškams, didžioji krosnis buvo Gariūnų ceche, ten dirbo 5 darbuotojai, tokią informaciją pati atsakovė buvo skelbusi viešai, krosnis buvo apdrausta, visos krosnies dalys buvo sertifikuotos; R. M., kai buvo UAB „Kiaulių valdovai“ (duomenys neskelbtini), vienintelis turėjo prieigą prie UAB „Kiaulių valdovai“ banko, jis (R. Č.) buvo UAB „Kiaulių valdovai“ direktorius techniniams klausimams, tuomet kai UAB „Kiaulių valdovai“ (duomenys neskelbtini) buvo V. P. jis (R. Č.) kreipėsi į V. P. teiraudamasis, kas darosi su jo turtu ir pinigais, nes jis UAB „Kiaulių valdovai“ buvo dar paskolinęs stakles, kompresorių, tačiau iš jo paklausimų V. P. tik pasišaipė.

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas R. M. parodė, kad yra UAB „Kiaulių valdovai“ (duomenys neskelbtini), buvęs (duomenys neskelbtini), R. Č. buvo atsakingas už UAB „Kiaulių valdovai“ ūkį ir įrangą, UAB „Kiaulių valdovai“ iš MB „Mašinos ir technologijos“ pirko 2 krosnis – mažą, už kurią yra atsiskaityta, ir didelę, kuri buvo įvertinta 10 000 Eur suma, jis pasirašė aktą, kad 10 000 Eur suma bus sumokėta per 10 kartų, iš 2 didžiosios krosnies kamerų veikė tik 1, todėl atlikus 4 mokėjimus kiti mokėjimai buvo sustabdyti iki tol, kol R. Č. pataisys krosnį, toks buvo visų bendras susitarimas, joks defektinis aktas nebuvo surašytas, jis (R. M.) UAB „Kiaulių valdovai de facto vadovu buvo nuo įmonės įstiegimo iki 2015 m. vasaros, po to vadovu buvo paskirtas R. Č., R. Č. buvo atsakingas už remontus, ūkį ir techniką, 2018 m. spalio mėn. buvo uždarytas paskutinis veikiantis taškas, tuo metu į juos kreipėsi V. P. ir A. K. dėl įmonės pirkimo, (duomenys neskelbtini) buvo paskirtas V. P., 3 akcininkai nusprendė parduoti akcijas, nesutiko tik R. Č. ir jo sūnus, V. P. restruktūrizavo įmonę, 2019 m. balandžio mėn. buvo baigtas pardavimo procesas.

Ieškinys tenkinamas visiškai, priešieškinis atmetamas.

Byloje ginčas kilo dėl skolos ir reikalavimo perleidimo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2016 m. rugsėjo 22 d. MB „Mašinos ir technologijos“ už kepimo-rūkymo krosnį atsakovei išrašė sąskaitą 10 000 Eur sumai (el. b. t. I, b. l. 50), 2016 m. rugsėjo 23 d. MB „Mašinos ir technologijos“, atstovaujama direktoriaus R. Č., ir UAB „Kiaulių valdovai“, atstovaujama (duomenys neskelbtini) R. M., pasirašė tarpusavio įsipareigojimų suderinimo aktą, kuriame susitarė, jog krosnis perduodama 2016 m. spalio 1 d., o sąskaita bus apmokama dalimis – per 10 kartų mokant po 1 000 Eur nuo 2016 m. spalio 15 d. iki 2017 m. sausio 15 d. (el. b. t. I, b. l. 60), atsakovė 2016 m. spalio 26 d., 2016 m. lapkričio 28 d., 2017 m. balandžio 25 d. ir 2017 m. gegužės 31 d. sumokėjo bankiniais pavedimais MB „Mašinos ir technologijos“ po 1 000 Eur, iš viso 4 000 Eur (el. b. t. I, b. l. 46, 48, 57, 61), 2018 m. gruodžio 13 d. tarp ieškovės ir MB „Mašinos ir technologijos“ buvo sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis, kuria MB „Mašinos ir technologijos“ perleido ieškovei reikalavimo teises į 6 000 Eur skolą pagal sąskaitą, įskaitant prievolių įvykdymo užtikrinimui nustatytas teises (netesybas ir kt.), į atsakovę (el. b. t. I, b. l. 39–41), apie reikalavimo teisės perleidimą atsakovė buvo informuota, ieškovė atsakovei siuntė raginimus dėl skolos sumokėjimo (el. b. t. I, b. l. 43, 51–56).

Pagal CK 6.38 straipsnį, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Pagal CK 6.63 straipsnio 2 punktą, skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata – kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Pagal CK 305 straipsnio 1 dalį, pirkimo-pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą).

Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Pagal CK 6.258 straipsnio 7 dalį, palūkanos už nuostolius skaičiuojamos nuo prievolės neįvykdymo momento, jeigu sutartyje nenumatoma kas kita. Pagal CK 6.261 straipsnį, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Be to, kreditorius, įrodęs kitus nuostolius, turi teisę ir į jų atlyginimą.

Pagal CK 6.101 straipsnio 1 dalį, kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės. CK 101 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo įgijėjui pereina ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos teisės bei kitos papildomos teisės. Pagal CK 6.101 straipsnio 5 dalį, be skolininko sutikimo kreditoriui draudžiama perleisti reikalavimą, jeigu kreditoriaus asmuo skolininkui turi esminės reikšmės. Pagal CK 6.102 straipsnio 1 dalį, draudžiama perleisti tokį reikalavimą, kurio atžvilgiu negalimas išieškojimas.

Byloje ginčas nekilo, kad atsakovė pagal MB „Mašinos ir technologijos“ jai išrašytą sąskaitą už krosnį ir tarpusavio įsipareigojimų suderinimo aktą visiškai neatsiskaitė – iš 10 000 Eur sumos pervedė MB „Mašinos ir technologijos“ 4 000 Eur sumą per 4 kartus po 1 000 Eur, taigi, atsakovė 6 000 Eur pagal sąskaitą nei MB „Mašinos ir technologijos“, nei ieškovei nesumokėjo.

Pagal Juridinių asmenų registro išrašus, MB „Mašinos ir technologijos“ direktoriumi nuo 2014 m. gegužės 16 d. yra R. Č., UAB „Kiaulių valdovai“ (duomenys neskelbtini) nuo 2014 m. rugpjūčio 29 d. iki 2018 m. gegužės 2 d. buvo R. M. (el. b. t. I, b. l. 138–139, t. II, b. l. 70–75), įrodymų apie tokių duomenų nuginčijimą ir jų pripažinimą negaliojančiais byloje nėra. Teismas pabrėžia, kad nustatant įmonei vadovaujantį asmenį turi būti taikoma CK 2.66 straipsnio 5 dalis ir remiamasi juridinių asmenų registro duomenimis; juridinių asmenų registre įrašyti ir saugomi duomenys yra nustatyti ir neįrodinėjami, kol pripažįstami negaliojančiais įstatymų nustatyta tvarka (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2768-852/2018, 2017 m. birželio 26 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1277-580/2017). Taigi, esant nenuginčytiems ir galiojantiems aukščiau nurodytiems juridinių asmenų registro duomenimis apie įmonių vadovus, teismas konstatuoja, kad 2016 m. rugsėjo 23 d. pasirašant tarpusavio įsipareigojimų suderinimo aktą (el. b. t. I, b. l. 60), MB „Mašinos ir technologijos“ buvo atstovaujama direktoriaus R. Č., o UAB „Kiaulių valdovai“ buvo atstovaujama (duomenys neskelbtini) R. M., ant šio akto yra būtent šių asmenų parašai, įrodymų, kad R. M. būtų buvęs priverstas pasirašyti šį aktą nėra, taigi, sprendimą pirkti krosnį už 10 000 Eur iš MB „Mašinos ir technologijos“ atsakovės (duomenys neskelbtini) R. M. priėmė savo valia kaip UAB „Kiaulių valdovai“ (duomenys neskelbtini).

Vien tai, kad MB „Mašinos ir technologijos“ direktorius R. Č. kartu buvo ir atsakovės darbuotojas (atsakingas už techniką), taip pat turi 4 proc. atsakovės akcijų, jo (duomenys neskelbtini) taip pat turi atsakovės akcijų (28 proc.), aukščiau teismo padarytų išvadų niekaip nekeičia ir jo nelojalumo atsakovei, kaip kad nepagrįstai teigia atsakovė, nerodo. Ieškovės teiginys, kad verslo praktikoje yra įprasta, jog tas pats asmuo turi vienokių ar kitokių sąsajų su abejomis sandorio šalimis, todėl tai, kad R. Č. buvo atsakovės darbuotojas ir akcininkas neturi jokios reikšmės atsakovės pareigai atsiskaityti pagal sąskaitą, yra visiškai teisingas. Be to, teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas R. M. patvirtino, kad UAB „Kiaulių valdovai“ ir anksčiau jau buvo pirkę iš MB „Mašinos ir technologijos“ vieną krosnį ir už ją yra atsiskaičiusi, šiuos jo teiginius patvirtina ir bylos medžiaga (el. b. t. I, b. l. 91, 92, 100–104). Įvertinęs bylos medžiagą, aukščiau nurodytą teismų praktiką teismas negali sutikti su atsakovės teiginiais, jog MB „Mašinos ir technologijos“ ir UAB „Kiaulių valdovai“ buvo atstovaujami vieno ir to paties asmens – R. Č., jog UAB „Kiaulių valdovai“ direktoriumi de facto buvo R. Č., kadangi tokia atsakovės pozicija byloje nėra pagrįsta.

Teismo vertinimu, R. Č., būdamas atsakovės akcininku, veikė atsakovės naudai – ilgą laiką laukė atsiskaitymo pagal sąskaitą, tačiau sužinojęs apie įmonės sunkėjančią finansinę padėtį ir būdamas MB „Mašinos ir technologijos“ direktorius veikė rūpestingai savo vadovaujamos įmonės atžvilgiu ir ėmė rūpintis skolos susigrąžinimu, sudarydamas su ieškove reikalavimo perleidimo sutartį (el. b. t. I, b. l. 39–41). Taigi, byloje nenustatyta, kad, kaip nepagrįstai teigė atsakovė, jog R. Č. būtų siekęs neteisėtų tikslų atsakovės atžvilgiu.

Nors atsakovė teigė, kad krosnis UAB „Kiaulių valdovai“ nebuvo reikalinga, tačiau tiek iš proceso dalyvių paaiškinimų teismo posėdžio metu, tiek iš pačios atsakovės priešieškinio turinio teismas laiko, kad krosnis atsakovei buvo reikalinga veiklai vykdyti, kadangi kaip tik tuo metu, kai krosnis buvo įsigyjama, buvo plečiamas atsakovės restoranų skaičius, pirmuosius 4 mokėjimus po 1 000 Eur atsakovė atliko 2016 m. spalio 26 d., 2016 m. lapkričio 28 d., 2017 m. balandžio 25 d. ir 2017 m. gegužės 31 d. (el. b. t. I, b. l. 46, 48, 57, 61), taigi, akivaizdu, kad 8 mėnesius krosnis atsakovės buvo naudojama, nes už ją buvo atsiskaitoma 4 kartus tame laikotarpyje, be to, pati atsakovė nurodė, kad iš krosnies sklido dideli dūmai, kas dar kartą patvirtina krosnies naudojimą atsakovės veikloje, taigi, kartu patvirtina ir jos reikalingumą atsakovei.

Pastebėtina, kad krosnies defektų aktas į bylą nepateiktas, jokių kitų įrodymų apie krosnies netinkamą kokybę byloje nėra, todėl atsakovės teiginiai apie susitarimą daugiau mokėjimų už krosnį neatlikti dėl jos prastos kokybės visiškai nepagrįsti. Be to, tiek aukščiau teismo nurodyti 4 atsakovės atlikti mokėjimai už krosnį 8 mėnesių laikotarpyje, tiek 2 metus nekeltas joks klausimas dėl jos kokybės (kokybės klausimas iškeltas teisminio proceso metu), atsakovės nesinaudojimas CK 6.363 straipsnyje įtvirtintais pirkėjo pažeistų teisių gynimo būdais rodo, kad krosnies kokybė atsakovę tenkino. Pabrėžtina, kad atsakovė yra juridinis asmuo, kuriam keliami aukštesni rūpestingumo, atidumo reikalavimai, todėl jei ji veikė neapdairiai ir nerūpestingai, turi prisiimti iš tokio savo veikimo (neveikimo) kylančias neigiamas pasekmes.

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas konstatuoja, kad atsakovė turi pareigą atsiskaityti pagal sąskaitą – sumokėti nesumokėtą 6 000 Eur sumą iš 10 000 Eur (CK 6.38 straipsnis, 6.63 straipsnio 2 punktas, 6.256 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsnis), todėl 6 000 Eur skola ieškovei priteisiama iš atsakovės.

Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog piniginės prievolės neįvykdymo atveju bendra pinigų suma, kurią privalo sumokėti skolininkas, susideda iš, pirma, neįvykdytos piniginės prievolės sumos; antra, palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi pinigais, kai jos nustatytos sutartyje (mokėjimo, pelno palūkanos); trečia, palūkanų, kurios kompensuoja kreditoriaus nuostolius po prievolės įvykdymo termino praleidimo (kompensuojamosios palūkanos, CK 6.261 straipsnis). Kai skolininkas praleidžia piniginės prievolės įvykdymo terminą, gali būti skaičiuojamos sutartyje nustatytos mokėjimo (pelno) palūkanos, taip pat sutartyje nustatytos kompensuojamosios ikiteisminės palūkanos (nebent pagal sutartį ar įstatymus kompensuojamosios ikiteisminės palūkanos neskaičiuojamos) arba (sutartyje nenustačius ir jei sutartis ar įstatymai nedraudžia) įstatyme (CK 6.210 straipsnis) nustatyto 5 ar 6 proc. dydžio kompensuojamosios ikiteisminės palūkanos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-219/2019)

Atsakovė nesutiko su ieškovės jai paskaičiuotomis 635,18 Eur palūkanomis. Matyti, kad tarpusavio įsipareigojimų suderinimo aktu (el. b. t. I, b. l. 60) buvo susitarta dėl 10 000 Eur pagal sąskaitą apmokėjimo išdėstymo – per 10 kartų mokant po 1 000 Eur nuo 2016 m. spalio 15 d. iki 2017 m. sausio 15 d. Atsakovė po 1 000 Eur MB „Mašinos ir technologijos“ sumokėjo bankiniais pavedimais 2016 m. spalio 26 d., 2016 m. lapkričio 28 d., 2017 m. balandžio 25 d. ir 2017 m. gegužės 31 d. (el. b. t. I, b. l. 46, 48, 57, 61), vadinasi, atliko pirmąsias 4 įmokas, nors ir nesilaikydama įmokų išdėstymo terminų (el. b. t. I, b. l. 60). Ieškovė kompensuojamąsias palūkanas atsakovei skaičiuoja nuo paskutinės atsakovės mokėjimo datos (2017 m. gegužės 31 d.), kompensuojamosios palūkanos ieškovės pagrįstai laikomos minimaliais nuostoliais, patirtais dėl laiku negrąžintos skolos, ir jos ieškovei priklauso pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalies, 6.210 straipsnio 2 dalies, 6.258 straipsnio 7 dalies, 6.261 straipsnio nuostatas. Pagrindo nesutikti su ieškovės atsakovei paskaičiuotomis 635,18 Eur palūkanomis nuo 2017 m. gegužės 31 d. iki kreipimosi į teismą dienos (ikiteisminėmis kompensuojamosiomis palūkanomis) teismas pagrindo neturi, todėl 635,18 Eur palūkanos ieškovei priteisiamos iš atsakovės.

Ieškovė taip pat prašė priteisti jai iš atsakovės 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pabrėžtina, kad procesinių palūkanų paskirtis – kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius, kartu – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą. Teismas, vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 2 dalimi, priteisia ieškovei iš atsakovės 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 6 635,18 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. kovo 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Pasisakydamas dėl 2018 m. gruodžio 13 d. tarp ieškovės ir MB „Mašinos ir technologijos“ sudarytos reikalavimo perleidimo sutarties teismas pirmiausia pažymi tai, kad reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu, perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Matyti, kad 2018 m. gruodžio 13 d. reikalavimo perleidimo sutartimi pasikeitė kreditorius prievolėje, o prievolė išliko nepakitusi, dėl to skolininko teisės niekaip nėra labiau suvaržomos ar pažeidžiamos. Teismas neturi pagrindo taikyti CK 6.101 straipsnio 5 dalį, 6.102 straipsnio 1 dalį ar laikyti sandorį apsimestiniu, o reikalavimą neegzistuojančiu, sandorio šalis nesąžiningomis, kadangi teismas aukščiau jau yra konstatavęs, jog krosnis atsakovei buvo reikalinga, ji jos veikloje buvo naudojama, įrodymų apie krosnies netinkamą kokybę nėra, R. Č., išrašydamas sąskaitą ir pasirašydamas tarpusavio įsipareigojimų suderinimo aktą, veikė kaip MB „Mašinos ir technologijos“ direktorius, o UAB „Kiaulių valdovai“ tuo metu atstovavo jos (duomenys neskelbtini) R. M., R. Č. neteisėtų tikslų atsakovės atžvilgiu siekimas byloje nenustatytas, o R. Č. kartu buvimas atsakovės darbuotoju ir akcininku (4 proc.) bei MB „Mašinos ir technologijos“ direktoriumi bylos išsprendimui reikšmės neturi, iš bylos medžiagos negalima sutikti su atsakovės teiginiu, jog UAB „Kiaulių valdovai“ direktoriumi de facto buvo R. Č..

Apibendrindamas visa tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas konstatuoja, jog UAB „Kiaulių valdovai“ sutikimas dėl reikalavimo perleidimo nebuvo reikalingas, nes reikalavimas nėra susijęs su kreditoriaus asmeniu, krosnies įsigijimo sandoris nebuvo apsimestinis, reikalavimas egzistavo, perleisto reikalavimo atžvilgiu išieškojimas yra galimas, todėl pagrindų pripažinti 2018 m. gruodžio 13 d. tarp ieškovės ir MB „Mašinos ir technologijos“ sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį niekine ir negaliojančia nėra, todėl toks atsakovės reikalavimas negali būti tenkinamas.

Dėl kitų šalių išdėstytų teiginių teismas nepasisako, kadangi laiko, jog jie nėra teisiškai reikšmingi šios bylos išsprendimui, nekeičiantys teismo padarytų išvadų.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, teismų praktika, remdamasis ištirtų bylos įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, vidiniu įsitikinimu, teismas daro išvadą ir konstatuoja, kad ieškinys yra pagrįstas, todėl tenkinamas visiškai – ieškovei iš atsakovės priteisiama 6 000 Eur skola, 635,18 Eur palūkanos, 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (6 635,18 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. kovo 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priešieškinis yra nepagrįstas, todėl jį tenkinti, vadovaujantis atsakovės nurodytais ar kitais motyvais, nėra pagrindo.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Kadangi teismo sprendimas priimtas ieškovės naudai, todėl ieškovė turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą CPK 93 straipsnio 1 dalies pagrindu. Pagrindo spręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą atsakovei nėra.

Teismas, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, priteisia ieškovei iš atsakovės ieškovės sumokėtą 149 Eur žyminį mokestį (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis) (el. b. t. I, b. l. 42, 49) bei ieškovės patirtas 169,40 Eur išlaidas už advokato pagalbą surašant procesinius dokumentus (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas) (el. b. t. I, b. l. 4, 44, 45, 47, 58), iš viso 318,40 Eur (149 Eur + 169,40 Eur) bylinėjimosi išlaidas.

Įrodymų apie trečiųjų asmenų byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas nėra.

Teismas šioje byloje patyrė 21,17 Eur pašto išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kurios, pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalį, suapvalintos iki artimiausio sveiko skaičiaus – 21 Eur, priteisiamos į valstybės biudžetą iš atsakovės (CPK 96 straipsnio 2 dalis).

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį patenkinti visiškai.

Atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kiaulių valdovai“ priešieškinį atmesti.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“ (į. k. 302528679) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kiaulių valdovai“ (į. k. 303382191) 6 000 Eur (šešių tūkstančių eurų) skolą, 635,18 Eur (šešių šimtų trisdešimt penkių eurų ir aštuoniolikos euro centų) palūkanas, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (6 635,18 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. kovo 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 318,40 Eur (trijų šimtų aštuoniolikos eurų ir keturiasdešimties euro centų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kiaulių valdovai“ (į. k. 303382191) 21 Eur (dvidešimt vieno euro) teismo patirtas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Valstybei priteista suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina skubiai pateikti teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.