Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Šilutės r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), įgijęs aukštąjį išsilavinimą, našlys, senatvės pensininkas, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 139 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. O. vairuodamas dviratį pažeidė kelių eismo saugumo taisykles ir dėl neatsargumo nesunkiai sutrikdė kito asmens sveikatą:

jis, 2023 m. rugsėjo 13 d., apie 19.30 val., vairuodamas dviratį, elgdamasis neatsargiai, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nesukelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, važiuodamas Šimkų k., Kretingalės sen. Klaipėdos r., šalutiniu keliu – Tilto gatve nuo Kretingalės, sankryžoje nepraleido tiesiai, jam iš kairės, pagrindiniu keliu Kretinga – Radailiai važiuojančio motociklo „Kawasaki“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), kurį vairavo D. T. ir su juo susidūrė. Eismo įvykio metu sužalotas motociklo „Kawasaki“ vairuotojas D. T., kuriam nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Šiais neatsargiais veiksmais R. O. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. rugsėjo 15 d. Nr. 744 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 9 p. (Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai <...>) ir 154 (Nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu) reikalavimus ir tai lėmė šio eismo įvykio kilimą.

Kaltinamasis R. O. teismo posėdžio metu kaltu pagal jam pareikštą kaltinimą prisipažino visiškai ir parodė, kad 2023 m. rugsėjo 13 d. vakare, dar buvo pakankamai šviesu, šiek tiek lijo, jis dviračiu važiavo iš Kretingalės Tilto gatve. Privažiavęs iki sankryžos, matė pagrindiniu keliu parvažiuojantį motociklą, galvojo, kad spės pervažiuoti sankryžą, tačiau nespėjo ir jie susidūrė. Jam sutrukdė sankryžoje stovėjęs automobilis, nes turėjo jį apvažiuoti. Po smūgio pats nuo dviračio nukrito, trumpam prarado sąmonę. Po to prie jo priėjo motociklininkas, nepastebėjo ar jis buvo sužalotas. Anksčiau baustas už Kelių eismo įvykio sukėlimą nėra, tik už smulkius KET pažeidimus. Savo veiksmus vertina kaip labai neatsakingus, neatsargius, gailisi, kad taip pasielgė, sužalojo žmogų ir padarė jam turtinę žalą. Savo turtinę padėtį vertina kaip labai kuklią, kadangi yra pensininkas, pragyvena iš gaunamos 232 Eur pensijos, jokių kitų pajamų negauna; yra našlys, išlaikytinių neturi. Gyvena kaime pas sūnų ūkiniame pastate, pats dėl amžiaus ir sveikatos ūkiškai nesiverčia, jokių pavienių darbų nedirba, nekilnojamojo turto, transporto priemonių, žemės sklypų neturi. Turi skolą mokesčių inspekcijai, tačiau ji dėl per mažų jo gaunamų pajamų net nėra išieškoma. Anksčiau ūkininkavo kartu su žmona, tačiau žmonai mirus jos turtą paveldėjo vaikai. Teisę vairuoti transporto priemones turi nuo 1972 metų, tačiau automobilio nevairuoja dėl sveikatos ir finansinių problemų. Po įvykio nukentėjusiojo neatsiprašė, tačiau atsiprašo dabar; nuo rugsėjo 17 dienos iki spalio 10 dienos buvo sanatorijoje, jam buvo kraujas išsiliejęs ant smegenų. Su civiliniais ieškiniais sutinka, nuostolius padarė, juos reikia atlyginti. Iš pensijos kiek galės, tiek mokės. Iš sūnaus pasiskolinti negali, nes jis taip pat turi skolų mokesčių inspekcijai, kurias moka dalimis.

Kadangi kaltinamasis R. O. kaltu prisipažino ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį ir įvykdžius BPK 291 straipsnio reikalavimus buvo nutrauktas, nes nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras.

Be kaltinamojo R. O. prisipažinimo ir parodymų, jo kaltė dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis:

Iš 2023 m. rugsėjo 13 d. Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto PK reagavimo skyriaus tyrėjo tarnybinio pranešimo dėl eismo įvykio nustatyta, kad 2023 m. rugsėjo 13 d. 19.36 val. patruliuodamas kartu su vyriausiuoju patruliu A. L. iš Klaipėdos apskrities VPK budėtojo gavo pranešimą, kad adresu Klaipėdos r., Šimkų k. Gluosnių g., Plikių sankryža link Kretingalės, susidūrė motociklas „Kawasaki“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), ir dviratininkas. Abu sužeisti: dviratininkas kraujuoja, sąmoningas, 72 metų; motociklininkas 35 metų, sąmoningas, kraujuoja (1 t., b. l. 9-16)

Iš 2023 m. rugsėjo 13 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo ir jo priedų nustatyta, kad įvykio vieta yra Šimkų k., Kretingalės sen., Klaipėdos r., sankryža kelyje Kretinga – Radailiai (Valėnų g.) su keliu Kretingalė – Plikiai (Tilto g. ir Gluosnio g.). Kelias Kretinga – Radailiai yra pagrindinis, o kelias Kretingalė – Plikiai yra šalutinis. Įvykio vieta reguliuojama kelio ženklais bei kelio žymėjimu. Sankryžoje, važiuojamosios dalies kelkraštyje, guli dviratis. Dviračiui apgadintas priekinis ratas, vairas, rėmas, priekinė lempa. Motociklas „Kawasaki“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), nuvažiavęs nuo kelio į pakelės griovį. Motociklui apgadintas spidometras, priekinė lempa, dešinės pusės šonas, vairas (1 t., b. l. 20-42).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės (ROIK: 0123000550246) išrašo nustatyta, kad pranešėjas sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojas nurodė, jog 2023 m. rugsėjo 14 d. gautas pranešimas iš KUL apie tai, kad 2023 m. rugsėjo 13 d., 20.17 val., GMP buvo pristatytas R. O., kuris medikams paaiškino, jog 2023 m. rugsėjo 13 d., apie 20.00 val., važiuodamas dviračiu atsitrenkė į motociklą. Diagnozė: prikraujavę į smegenis, veido žaizda, paguldytas į pirmą neurochirurgijos skyrių (1 t., b. l. 43).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės (ROIK: 0123000550258) išrašo nustatyta, kad pranešėjas sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojas nurodė, jog 2023 m. rugsėjo 14 d. gautas pranešimas iš KUL apie tai, kad 20.24 val. GMP buvo pristatytas D. T., kuris medikams paaiškino, jog važiuojant motociklu susidūrė su dviratininku. Diagnozė: kaklo patempimas ir kelio sumušimas, gydomas ambulatoriškai (1 t., b. l. 44).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. G 1108/2023(03) nustatyta, kad eismo įvykio metu D. T. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs odos nubrozdinimu ir poodinėmis kraujosruvomis abiejų kelių srityse, dešiniojo kelio medialinio menisko plyšimu su išreikšta kelio kontūzija, dešiniojo šlaunikaulio tolimojo galo kaulinio fragmento skilimu nugariniame paviršiuje; dėl sužalojimų sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (1 t., b. l. 56-57).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. G 1109/2023(03) nustatyta, kad eismo įvykio metu R. O. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 122-123).

Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų nukentėjusiojo D. T. parodymų nustatyta, kad 2023 m. rugsėjo 13 d., apie 19.30 val., jis vienas važiavo motociklu „Kawasaki Z750“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), keliu Radailiai – Kretinga, kryptimi į Radailių k. Tuo metu buvo šviesus paros metas, oro sąlygos ir matomumas buvo geras, nors krito nedidelė dulksna, kelio danga buvo sausa. Važiavo apie 90 km/h greičiu. Eismas nebuvo intensyvus, priešais jį važiuojančių automobilių nebuvo. Likus iki sankryžos Plikiai – Kretinga apie 50 metrų, priešingoje eismo juostoje pamatė baltos spalvos automobilį, kuris privažiavęs sankryžą sustojo ir įjungė kairės pusės posūkio signalą. Iš to suprato, kad automobilis nori sukti į kairę ir važiuoti link Kretingalės. Prilėtino motociklo važiavimo greitį panašiai iki 70 km/h. Taip pat matė, kaip jam iš dešinės nuo Kretingalės link sankryžos važiuoja ir lėtina greitį dviratininkas. Matydamas, kad dviratininkas lėtėja, manė, kad jį mato ir sustos praleisti. Kai pirmą kartą pamatė dviratininką, pastarajam iki sankryžos buvo likę važiuoti apie 5 metrai, o jam apie 20 m. Matė, kad dviratininkas važiuoja savo krypties eismo juostoje, arčiau dešinio krašto, asfaltuota kelio danga. Dviratininkas buvo nukreipęs dėmesį į baltos spalvos automobilį, kuris iš lėto važiavo į sankryžą. Dviratininkui ant ausų buvo uždėtos ausinės, todėl D. T. mano, kad jis važiuojančio motociklo negirdėjo, o visą savo dėmesį buvo nukreipęs į baltos spalvos automobilį. Dviratininkas nesustojo prie sankryžos, o iš lėto judėjo į sankryžą, sukdamas į dešinę, į Radailių pusę, įvažiavo į D. T. važiavimo trajektoriją ir nukentėjusysis motociklo priekiniu ratu atsitrenkė į dviračio priekinį ratą. Prieš įvykstant smūgiui, D. T. nurodė bandęs išvengti susidūrimo, nestipriai nuspausdamas galinį stabdį kartu su priekiniu stabdžiu ir šiek tiek pasukdamas vairą į kairę pusę, tačiau kadangi viskas įvyko taip greit ir buvo mažas atstumas, nespėjo pilnai sustabdyti motociklo. Kas vyko po smūgio nepamena, nes buvo praradęs sąmonę. Atsipeikėjo gulėdamas griovyje už sankryžos. Matė, kad panašiai toje vietoje, kur įvyko smūgis, gulėjo dviratininkas. Eismo įvykio metu buvo sužalotas. Dėl įvykusio eismo, įvykio jam padaryta fizinė, turtinė ir neturtinė žala (1 t., b. l. 64-67).

Iš ikiteisminio tyrimo metu apklaustos liudytojos S. T. parodymų nustatyta, kad 2023 m. rugsėjo 13 d., apie 19.30 val. ji viena važiavo automobiliu „Toyota Corolla“ nuo Radailių link Kretingalės, Klaipėdos r. Buvo šviesus paros metas, oro sąlygos ir matomumas buvo geri. Važiuodama keliu Radailiai – Kretinga, Šimkų k., pamatė, kad nuo Kretingos važiuoja motociklas. Tarp jos ir motociklo tuo metu buvo apie 500 metrų, o iki sankryžos, kur jai reikėjo sukti į kairę, į Kretingalę, buvo apie 200 metrų. Artėdama prie sankryžos, ji sulėtino greitį ir įjungė kairės pusės posūkio signalą. Suvokė, kad sukant į kairę reikės praleisti sankryžoje važiuojantį motociklą. Likus iki sankryžos apie 50 metrų pamatė, kad jai iš kairės nuo Kretingalės link sankryžos važiuoja dviratininkas. Dviratininkui tuo metu buvo likę iki sankryžos apie 20 metrų. Dviratininkas važiavo jo važiavimo kryptimi dešinės pusės keliu, važiuojamąja kelio dalimi, nedideliu greičiu. Dviratininkas buvo ant galvos užsidėjęs ausines, kurios pilnai dengė ausis. Privažiavęs sankryžą, dviratininkas visiškai nesustojo ir net nebuvo pasukęs galvos į kairę, tuo tarpu priešpriešais jai atvažiuojantis motociklas jau buvo prie pat sankryžos. Tada ji suvokė, kad dviratininkas nemato link sankryžos artėjančio motociklo. Dviratininkas žiūrėjo į ją, kai ji sankryžoje buvo sustojusi. Matė kaip dviratininkas į sankryžą įvažiavo važiuodamas važiuojamąja kelio dalimi, pasukęs dviračio vairą į dešinę. Iškart pažiūrėjo į motociklininką ir pamatė, kad jis stabdo motociklą ir dėl to važiuodamas vingiuoja. Mano, kad motociklininkas pamatęs dviratį staigiai stabdė ir bandė išvengti smūgio. Ją nustebino tai, kad dviratininkas įvažiavo į pagrindinį kelią, net nepasukęs galvos į kairę, mano, kad jis kažko klausėsi per ausines ir net negirdėjo motociklo skleidžiamo garso. Motociklui sustoti nepavyko ir jis atsitrenkė į dviratį. Po smūgio matė, kad dviratininkas buvo nublokštas nuo dviračio ir nukrito ant važiuojamosios kelio dalies, už jos vairuojamo automobilio, o motociklininkas buvo nublokštas į jos važiavimo krypties dešinės pusės griovį. Ji pastatė automobilį įvažiavusi į kelią link Kretingalės ir nuėjo iki dviratininko, kuris gulėjo ant asfalto ir buvo be sąmonės. Apie įvykį pranešė pagalbos centrui. Po to, nuėjo iki motociklininko, kuris jau buvo atsistojęs. Jis skundėsi kojos skausmu. Po kiek laiko, dviratininkas atgavo sąmonę. Mano, kad įvykusio eismo įvykio yra kaltas dviratininkas, kuris važiuodamas šalutiniu keliu nepraleido jam iš kairės pusės pagrindiniu keliu važiuojančio motociklas ir sukdamas į dešinę ir būdamas motociklo važiavimo juostoje užkirto motociklui kelią. Dviratininkas turėjo galimybę pamatyti motociklą, jei jis būtų bent jau pasukęs galvą į kairę pusę (1 t., b. l. 115-118).

Įvertinus išdėstytų įrodymų visumą, kaltinamojo R. O. kaltė padarius jam inkriminuotą veiką – nesunkų kito asmens sveikatos sutrikdymą dėl neatsargumo – yra visiškai įrodyta jo paties prisipažinimu ir parodymais bei byloje surinktais nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais, specialisto išvada. Kaltinamojo neatsargus netyčinis elgesys, kai jis, važiuodamas Šimkų k., Kretingalės sen. Klaipėdos r., šalutiniu keliu – Tilto gatve nuo Kretingalės, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nesukeltų pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, sankryžoje nepraleido tiesiai, jam iš kairės, pagrindiniu keliu Kretinga – Radailiai važiuojančio motociklo „Kawasaki“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), kurį vairavo D. T. ir su juo susidūrė. R. O. veika atitinka BK 139 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį, kadangi dėl kaltinamojo neatsargių neteisėtų veiksmų kilo nelaimingas atsitikimas, kurio metu buvo nesunkiai sužalotas nukentėjusysis D. T..

Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis R. T. padarė vieną nesunkų baigtą nusikaltimą, kuriuo buvo pažeista įstatymo saugoma kiekvieno žmogaus teisė į jo kūno neliečiamumą ir sveikatą. Kaltinamasis anksčiau neteistas, per pastaruosius penkis metus du kartus baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, paskirtas baudas sumokėjęs, turi galiojančią nuobaudą. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis nuoširdžiai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis yra senatvės pensininkas, pragyvena iš gaunamos vos 232 Eur pensijos, turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, ir į tai, jog kaltinamojo turtinė padėtis yra labai kukli, teismas sprendžia, jog skirti jam sankcijoje numatytą bausmę – baudą netikslinga; kaltinamasis negalėtų jos sumokėti, priverstinis išieškojimas irgi būtų neįmanomas, todėl bausmė nepasiektų savo tikslų. Įvertinus šias aplinkybes, R. O. skirtina arešto bausmė, tikintis, kad tokia bausmė kartu su griežtomis įstatymo numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis sulaikys jį nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo.

Kadangi kaltinamasis kaltu visiškai pripažino ir byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų, paskirdamas jam intensyvią priežiūrą ir/arba vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Atsižvelgiant į tai, kad R. O. arešto bausmė skiriama pirmą kartą, įvertinus jo asmenybę, jam paskirtos bausmės vykdymas atidedamas, neskiriant jam intensyvios priežiūros, tačiau nustatant galinčius taisomai paveikti jo elgesį apribojimus.

Dėl civilinių ieškinių

Klaipėdos teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 767,44 Eur turtinės žalos, patirtos dėl nukentėjusiojo D. T. gydymo, atlyginimo (1 t., b. l. 95-100). Ieškinio reikalavimas yra pagrįstas, įrodytas kaltinamojo kaltės įrodymais, žala atsirado dėl neteisėtų tyčinių kaltinamojo veiksmų, tarp padarytos žalos ir kaltinamojo neteisėtos veikos yra priežastinis ryšys, todėl ieškinys tenkintinas visiškai ir iš kaltinamojo R. O. Klaipėdos teritorinės ligonių kasos naudai priteistina 767,44 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Civilinis ieškovas ir nukentėjusysis D. T. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš kaltinamojo R. O. priteisti 7 092,87 Eur turtinei ir 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti bei priteisti jo turėtas 1 210 Eur proceso išlaidas (2 t., b. l. 136-142). Nukentėjusysis turtinę 7092,87 Eur turtinę žąlą grindžia tuo, jog eismo įvykio metu buvo sutrikdyta jo sveikata, jis buvo gydytas ligoninėje ir ambulatoriškai, taip pat dėl patirtų sužalojimų laikotarpiu nuo 2023 m. rugsėjo 15 d. iki 2023 m. spalio 24 d. buvo nedarbingas ir negalėjo vykdyti individualios veiklos, todėl negavo įprastų su darbu susijusių pajamų. Pagal 2022 m. pajamų mokesčio pažymą, jis per metus gavo 21 761 Eur darbinių pajamų. Šiuo atveju jo nedarbingumo laikotarpis tesėsi 28 dienas, todėl padalinus 2022 m. uždirbtą grynąjį pelną iš 2022 m. darbo dienų skaičiaus (251 darbo diena), vienos darbo dienos grynojo pelno vidurkis sudaro 78,16 Eur. Nedarbingumo laikotarpio darbo dienas padauginus iš vienos darbo dienos gaunamo grynojo pelno, jo negautos pajamos iš darbinės veiklos sudaro 2 188,48 Eur, kurias nukentėjusysis prašo jam priteisti iš kaltinamojo. Taip pat eismo įvykio metu buvo apgadintas jo motociklas „Kawasaki“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), jo rūbai, laikrodis ir šalmas dėl ko jis patyrė 4 904,39 Eur nuostolius. Ši suma grindžiama į bylą pateiktais dokumentais: ekspertiniu vertinimu dėl motociklo sugadinimo ir žalos dydžio nustatymu – 350 Eur, motociklo sugadinimo ir jo atkūrimo remonto darbu – 4 306,39 Eur, šalmo sugadinimu – 50 Eur, motociklininko pirštinių suplėšymu – 19 Eur, motociklininko striukės sugadinimu – 100 Eur, suplėšytomis kelnėmis – 50 Eur ir sudaužytu laikrodžiu – 29 Eur. 2 000 Eur neturtinę žalą grindžia tuo, jog po eismo įvykio prarado sąmonę, o ją atgavęs manė, kad dviratininkas žuvo, todėl tiek dėl savo sveikatos, tiek dėl nukentėjusiojo sveikatos ir nežinomybės dėl ateities patyrė didelį stresą. Vėliau po įvykio kentė didelius skausmus ir išgąstį bei nežinomybės sąlygotą pasimetimo jausmą, kas sutrikdė įprastus planus dėl darbo ir poilsio, socialinio bendravimo, bet ir sąlygojo ilgą nedarbingumą, poilsio trikdymą bei besitęsiančio ambulatorinio gydymo ir reabilitacijos. Traumatologui nustačius menisko plyšimą, ilgą laiką turėjo nešioti kelio įtvarą, buvo varžomi kojos judesiai, dėl ko jis sunkiai vaikščiojo. Po įvykio išgyveno didelio nerimo laikotarpį, nes periodiškai mintimis prisimindavo apie eismo įvykį ir jo pasekmes, kamuodavo besikartojantys avarijos sužalojimą lydintys fiziniai skausmai. Iki šiol persekioja baimės dalyvauti kelių eisme pojūtis, prislėgtumo jausmas garaže pamačius sudaužytą motociklą.

Civilinis ieškovas ir nukentėjusysis D. T. kartu su civiliniu ieškiniu pateikė negautų pajamų dokumentus ir paskaičiavimus, motociklo sužalojimo eksperto vertinimo pažymą, UAB „Pajūrio autorika“ motociklo sugadinimo ir jo atkūrimo remonto darbu pažymą, sugadintų drabužių, šalmo ir laikrodžio vertę įrodančius dokumentus. Taigi, atsižvelgiant į tai, teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiojo nurodyta turtine žala, todėl nukentėjusiojo ir civilinės ieškovo D. T. civilinio ieškinio dalis dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintina visiškai, t. y. jam priteistina 7 092,87 eurų turtinės žalos atlyginimo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnis apibrėžia neturtinę žalą: neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma; įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt., o teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Neturtinės žalos dydžio nustatymą lemia tiek bendrieji CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardyti kriterijai, tiek specifiniai kriterijai, nustatyti konkrečioje byloje. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymas sveikatos sutrikdymo bylose yra specifinis tuo, kad teismas turi atsižvelgti ir į specifinius kriterijus: pakenkimo sveikatai laipsnį ir pobūdį; sveikatos sutrikdymo trukmę; netekto darbingumo laipsnį; ligos progresavimo tikimybę; prognozes; atsiradusius sveikatos sutrikdymo turtinius ir neturtinius padarinius; galinčius ateityje atsirasti įvairius nukentėjusiojo asmens gyvenimo pokyčius (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kt. srityse); kitas aplinkybes, turinčias įtakos fizinių ir dvasinių išgyvenimų mastui, stiprumui, reikšmingas, nustatant jų piniginį – kompensacinį ekvivalentą. Svarbu išlaikyti pažeisto asmens intereso, jam padarytos neturtinės žalos ir teisingos kompensacijos už šį pažeidimą pusiausvyrą.

Pagal besiformuojančią teismų praktiką eismo įvykių bylose, kai padaromi nesunkūs sveikatos sutrikdymai, nukentėjusiesiems, priklausomai nuo reikšmingų bylos aplinkybių, yra priteisiama neturtinės žalos nuo 350 Eur iki 11 584,80 Eur ( kasacinėje byloje 2K-821/2007 -1 448,10 Eur, 2K-44/2008 - 2 896,20 Eur, 2K-68/2008 - 1 584,80 Eur, 2K-171/2008 -1 158,48 Eur, 2K-382/2008 -2 896,20 Eur, 2K-252-677/2015 -3 475,45 Eur, 2K-35-895/2017 -1 500 Eur ir t.t. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto 2023 m. spalio 30 d. išvadoje Nr. G1108/2023(03) nurodyta, kad D. T. nustatyti šie sužalojimai: odos nubrozdinimai abejų kelių srityse, poodinės kraujosruvos kelių srityse, dešinio kelio medialinio menisko plyšimas su iškreikšta kelio kontūzija, dešinio šlaunikaulio tolimojo galo kaulinio fragmento skilimas nugariniame paviršiuje. Sužalojimas vertinamas kaip sukėlęs nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Be jau išdėstytų neturtinės žalos atlyginimui reikšmingų aplinkybių, iš kurių akivaizdu, kad nukentėjusysis D. T. patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir dvasinius išgyvenimus, baimę dėl ateities, jis buvo nedarbingas, jam buvo taikomas reabilitacinis gydymas. Įvertintina ir tai, kad šioje baudžiamojoje byloje nenustatyta, kad kaltinamasis kelių eismo taisykles pažeidė elgdamasi itin rizikingai, priešingai, nustatyta, kad R. O. padarė neatsargų nusikaltimą dėl nusikalstamo nerūpestingumo – važiuodamas dviračiu nebuvo atidus ir dėmesingas, pervertinęs savo galimybės spėti pervažiuoti sankryžą, dėl ko įvyko eismo įvykis ir nesunkiai buvo sužalotas tiek jis, tiek nukentėjusysis.

Taigi atsižvelgdamas į anksčiau aptartus neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų vertinimo principus bei šių principų pritaikymą konkrečiose bylose, kuriose eismo įvykio metu nesunkiai sužalojami asmenys, ir aptartas aplinkybes sugretindamas su šioje byloje nustatytomis aplinkybėmis, taip pat atsižvelgdamas į motyvus, kuriais grindžiamas prašymas atlyginti neturtinę žalą, bei į kitus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, nustatytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, vadovaudamasi įstatymu, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas pripažįsta nukentėjusiojo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo visiškai pagrįstu ir priteisia jam prašomą šios žalos atlyginimui 2 000,00 Eur sumą.

Dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti

BPK 105 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad priimdamas nuosprendį teismas turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Į bylą pateikti dokumentai pagrindžia, kad D. J. už atstovavimą advokatui sumokėjo 1 210 eurų. Byloje esantys duomenys pagrindžia, kad advokatas nukentėjusiajam teikė teisines konsultacijas, parengė civilinį ieškinį, ruošėsi bylos nagrinėjimui ir atstovavo nukentėjusįjį ikiteisminiame tyrime ir bylą nagrinėjant teisme. Taigi, atsižvelgiant į išlaidų advokato pagalbai apmokėti sumą, į advokato suteiktų teisinių paslaugų apimtį, teismas daro išvadą, jog nukentėjusiojo patirtos išlaidos yra pagrįstos ir įrodytos, todėl 1 210 Eurų atstovavimo išlaidų suma priteistina iš kaltinamojo R. O. nukentėjusiojo D. T. naudai.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. O. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 139 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam 30 parų arešto bausmę.

Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį ir paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu bei paskirti R. O. galutinę 20 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 6 dalimi, R. O. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant jį bausmės atidėjimo laikotarpiu be bausmę prižiūrinčios institucijos žinios neišvykti už gyvenamosios vietos miesto(rajono) ribų.

R. O. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo D. T. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui D. T. iš kaltinamojo R. O. 7 092,87 Eur (septynis tūkstančius devyniasdešimt du eurus ir aštuoniasdešimt septynis euro centus) turtinės žalos ir 2 000,00 Eur (du tūkstančius) neturtinės žalos atlyginimo.

Priteisti nukentėjusiajam ir civiliniui ieškovui D. T. iš kaltinamojo R. O. 1 210 Eur (vieną tūkstantį du šimtus dešimt eurų) jos turėtų proceso išlaidų advokato pagalbai atlyginimo.

Civilinės ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamojo R. O. 767,44 Eur (septynis šimtus šešiasdešimt septynis eurus ir keturiasdešimt keturis euro centus) turtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.