Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Jonavos rajono apylinkės teismo teisėjas Darius Kantaravičius, sekretoriaujant Inai Jankulskaitei, dalyvaujant prokurorei Ramunei Brazdeikytei, kaltinamiesiems E. A. (E. A.), L. J., V. K. (V. K.), R. M., jų gynėjams advokatams Ramūnui Gudašiui, Albinai Cirulienei, specialistui Antanui Urbonavičiui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E A, asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Kauno r., lietuvis, LR pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, nevedęs, nedirba, mokosi (duomenys neskelbtini)politechnikos mokykloje 3 kurse, gyv. (duomenys neskelbtini), anksčiau neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 253 str. 1 d.;

L J, asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Skuodo r., lietuvis, LR pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, nevedęs, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ elektromonteriu, gyv. (duomenys neskelbtini) teistas 2012-09-19 Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 281 str. 5 d. – 2 m. laisvės atėmimo bausme. BK 75 str. pagrindu bausmės vykdymas atidėtas 2 m., kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 259 str. 2 d.;

V K, asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Jonavoje, lietuvis, LR pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, nevedęs, nedirba, mokosi(duomenys neskelbtini) mechanikos mokykloje 3 kurse, gyv. (duomenys neskelbtini), anksčiau neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 259 str. 1 d.;

R M, asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Jonavoje, lietuvis, LR pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, nevedęs, mokosi (duomenys neskelbtini) akademijoje 1 kurse, gyv. (duomenys neskelbtini), anksčiau neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 253 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. A. (E. A.) 2011 m. lapkričio mėnesį, tiksli data ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nenustatyta, laikotarpiu nuo 20.00 val. iki 21.00 val., prie dviračių tako 100 m. atstumu nuo Žeimių g. 123 namo, Jonavoje, radęs pasisavino ir tokiu būdu, neturėdamas leidimo, įgijo vieną 12-to kalibro šoviniais pritaikytą šaudyti savadarbį, perdirbtą dvivamzdį, lygiavamzdį belgiško nenustatyto modelio medžioklinį šautuvą Nr. 161363- šaunamąjį ginklą ir vieną pramoninės gamybos 12-o kalibro medžioklinį šovinį-šaudmenį, kuriuos laikė savo namuose – (duomenys neskelbtini), ir nešiojo su savimi iki 2012 m. sausio 1 d., 22:00 valandos, kuomet automobilio „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apžiūros metu Kauno apskrities VPK Jonavos r. policijos komisariato pareigūnai šaunamąjį ginklą ir šaudmenį surado ir paėmė.

L. J. buvo kaltinamas pagal LR BK 259 str. 2 d. tuo, kad jis 2009 m. spalio mėnesį, tikslesnis ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nenustatytas, dienos metu, Šlaito g., Jonavoje, ant laiptų, vedančių į Chemikų g., radęs pasisavino ir tokiu būdu neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, įgijo 0,869 g narkotinės medžiagos - kanapes ir jų dalis (sėklas), kurias laikė bute (duomenys neskelbtini) iki 2012 m. sausio 3 d. 16.00 valandos, kuomet kratos metu Kauno apskrities VPK Jonavos r. policijos komisariato pareigūnai narkotines medžiagas surado ir paėmė.

V. K. (V. K.) 2011 m. gruodžio 30 d. apie 19.00 valandą Turgaus gatvėje, prie autobusų stoties Jonavoje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, įgijo narkotinės medžiagos 6,26 gramų kanapių (ir jų dalys), iš kurių 5,58 gramų kanapių (ir jų dalys) laikė automobilyje „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) iki 2012 m. sausio 1 d. 22:00 valandos, kuomet šio automobilio apžiūros metu Kauno apskrities VPK Jonavos r. policijos komisariato pareigūnai narkotines medžiagas surado ir paėmė, o 0,68 gramų kanapių (ir jų dalys) laikė savo kojinėje iki 2012-01-02 01.55 valandos, kuomet Kauno apskrities VPK Jonavos r. policijos komisariato pareigūnai asmens kratos metu narkotines medžiagas surado ir paėmė.

R. M. buvo kaltinamas pagal LR BK 253 str. 1 d. tuo, kad jis 2011 m. gruodžio 26 d., tikslus laikas ir vieta ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nenustatyti, iš ikiteisminio tyrimo nenustatyto asmens įgijo Vokietijos pramoninės gamybos .380- to (9 mm) kalibro penkiašūvį lygiavamzdį revolverį „ME 38 Compakt G“ Nr. 019197, kuris pagal Lietuvos Respublikos ginklų iš šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymą Nr. XI-1146 priskiriamas prie „C“ kategorijos šaunamųjų ginklų, su būgne esančiais 3 garsiniais šoviniais ir dviem guminiais šratais (neunitariniais šoviniais), ir neturėdamas neterminuoto leidimo juos laikė ir nešiojo su savimi striukės kišenėje iki kol 2012 m. sausio 1 d., 22 val. 00 min., asmens kratos metu juos surado ir paėmė Kauno apskrities VPK Jonavos rajono policijos komisariato pareigūnai.

Dėl E. A. inkriminuoto kaltinimo

Dėl L. J. inkriminuoto kaltinimo

Motyvuojamoji dalis

BK 259 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta nusikaltimo, o 2 dalyje – baudžiamojo nusižengimo sudėtis. Pagal BK 259 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. ATPK 44 straipsnio 1 dalyje už neteisėtą narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimą ar laikymą nedideliais kiekiais be tikslo parduoti ar kitaip platinti numatyta administracinė atsakomybė. Taigi įstatymų leidėjas už nedidelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimą ir (ar) laikymą neturint tikslo jų parduoti ar kitaip platinti nustatė ir baudžiamąją, ir administracinę atsakomybę, t. y. ATPK 44 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo objektyvieji ir subjektyvieji požymiai sutampa su dalimi BK 259 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto baudžiamojo nusižengimo sudėties požymių. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 (2007 m. gruodžio 14 d. redakcija su vėlesniais pakeitimais) patvirtintose Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijose nustatytos tik viršutinės narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio kiekio ribos, žemutinė konkrečių medžiagų nedidelio kiekio riba neapibrėžta, taigi narkotinės ar psichotropinės medžiagos kiekis nėra objektyvus ir pakankamas kriterijus administracinio teisės pažeidimo ir baudžiamojo nusižengimo dispozicijoms atriboti. Esant tokiai situacijai, kyla BK 259 straipsnio 2 dalies ir ATPK 44 straipsnio 1 dalies normų atribojimo klausimas. ATPK 9 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinė atsakomybė už šiame kodekse numatytus teisės pažeidimus atsiranda, jeigu savo pobūdžiu šie pažeidimai pagal galiojančius įstatymus neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Šios normos aiškinimas iš esmės buvo pateiktas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus septynių teisėjų kolegijos priimtoje nutartyje Nr. 2K-7-76/2012, kurioje konstatuota, kad, sprendžiant, kokia – baudžiamoji ar administracinė – atsakomybė taikytina, turėtų būti atsižvelgiama į padarytos veikos pavojingumą apibūdinančių požymių visumą – narkotinės ar psichotropinės medžiagos kiekį, rūšį (jos poveikį žmogaus organizmui), kaltininko veiksmų ypatybes, jų atlikimo vietą ir kitas aplinkybes. Taigi spręsdami, kurią atsakomybės rūšį taikyti – ar veiką kvalifikuoti kaip administracinį teisės pažeidimą pagal ATPK 44 straipsnio 1 dalį, ar kaip baudžiamąjį nusižengimą pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – teismai, vertindami padarytos veikos pavojingumą, turi atsižvelgti į objektyviuosius ir subjektyviuosius veikos požymius ir jų kiekybinę bei kokybinę išraišką konkrečioje situacijoje (LAT nutartis Nr. 2K-306/2012, Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis Nr. 1A-422/12).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad L. J., neturėdamas tikslo platinti, neteisėtai įgijo ir laikė nedidelį kiekį narkotinės medžiagos – 0,869 g kanapes ir jų dalis (sėklas). Pagal Rekomendacijas kanapių (ir jų dalių) (Cannabis plant) nedidelis kiekis yra ne daugiau kaip 5 g. Veikos padarymo aplinkybės byloje nustatytos L. J. parodymais, kad kanapes jis įgijo radęs Jonavoje, Šlaito gatvėje, ir laikė namuose.

Taigi šioje konkrečioje situacijoje nustatyti L. J. veikos pavojingumą apibūdinantys subjektyvūs ir objektyvūs požymiai – neteisėtai įgytos ir laikytos narkotinės medžiagos kiekis, rūšis, kilę padariniai, kaltinamojo veiksmų intensyvumas, trukmė, atlikimo vieta, tikslai ir motyvai – rodo, kad padaryta veika atitinka ne baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 259 straipsnio 2 dalyje, o administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 44 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymius. Todėl L. J. išteisintinas, jam nepadarius veikos, turinčios BK 259 str. 2 d., numatyto baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.). Teismo nuomone, toks sprendimas atitinka BPK 1 straipsnio nuostatas dėl baudžiamojo proceso paskirties.

Dėl V. K. inkriminuoto kaltinimo

Teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma pagrindžia V. K. inkriminuotą kaltinimą. Jo paties parodymais, automobilio apžiūra ir kaltinamojo asmens krata nustatyta, kad V. K., neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo ir laikė 6,26 g. kanapių ir jų dalių (sėklų). Šios narkotinės medžiagos kiekis kaltinime nurodytas teisingai, nes atitinka skirtingose vietose tuo pačiu metu rastų automobilio apžiūros metu ir V. K. asmens kratos metu šios medžiagos dalių sumą. Teismui nekyla abejonių dėl V. K. tiesioginės tyčios kaltės formos, nes jis tiek narkotinės medžiagos įsigijimo metu, tiek jos laikymo metu suprato, kad tai yra kanapės ir būtent jas norėjo įgyti bei laikyti. Pagal anksčiau šiame nuosprendyje minėtas Rekomendacijas surastos narkotinės medžiagos kiekis 6,26 g. yra didesnis nei 5 g., todėl negali būti laikomas nedideliu. Taigi V. K. veikoje yra ne BK 259 str. 2 d. numatyto baudžiamojo nusižengimo, o nusikaltimo, numatyto BK 259 str. 1 d., sudėtis.

Kaltinamajame akte nurodyta V. K. veika dėl narkotinės medžiagos laikymo datos iki 2011-01-01 yra aiškiai ir per rašymo apsirikimą klaidinga. Visi byloje esantys įrodymai rodo, kad šios medžiagos neteisėtas laikymas truko iki 2012-01-01. Būtent apie tai parodė ir pats kaltinamasis. Teismo vertinimu, šis rašymo netikslumas nėra kaltinamojo akto trūkumas, todėl ex officio ištaisytinas šio nuosprendžio aprašomojoje dalyje, ir dėl to nebus pažeistos kaltinamojo teisės į gynybą.

Dėl R. M. inkriminuoto kaltinimo

Nors R. M. parodė, kad atlikdamas kaltinime nurodytus veiksmus neturėjo jiems leidimo, tačiau byloje esantis policijos pareigūnės tarnybinis pranešimas (2 t., b.l. 60) dėl tokio leidimo būtinumo yra dviprasmis. Jame teigiama, jog policijos licencijuojamos veiklos posistemyje nėra duomenų, kad R. M. būtų išduotas leidimas laikyti (nešioti) ginklus, neterminuotas leidimas įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus, ar kad R. M. būtų savo vardu registravęs ginklų. Tarnybiniu pranešimu informuojama ir tai, kad įsigaliojus 2010-11-18 Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymui Nr. XI-1146, asmenys, turintys įstatymo 5 str. 5-8 punktuose nurodytų ginklų, privalo juos nuo 2011-03-01 iki 2014-01-01 užregistruoti ir policijos komisariate gauti neterminuotus leidimus įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus. Policijos pareigūnės pranešime minima, jog leidimas laikyti ir nešiotis C kategorijos revolverį „ME 38 Compakt G“ iki 2014-01-01 nėra privalomas.

Šis policijos pareigūnės tarnybinis pranešimas reikalauja norminės bazės analizės, siekiant patikrinti R. M. veiksmų įgyjant, laikant ir nešiojant ginklą teisėtumą, tikslu nustatyti, ar leidimas įgyti, laikyti ir nešioti ginklą bei šaudmenis inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu buvo reikalingas, ar ne. Inkriminuojamo nusikaltimo objektyviosios pusės sudėties požymis „neturėdamas leidimo“ gali būti konstatuojamas tik tuo atveju, jeigu toks leidimas buvo būtinas, o jo kaltininkas neturėjo. Ir priešingai, jeigu leidimas nėra būtinas, ginklo ir šaudmenų įgijimas, laikymas ir nešiojimas yra teisėtas ir baudžiamosios atsakomybės neužtraukia.

R. M. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo 2012-01-01 metu galiojusios redakcijos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 (redakcija nuo 2011-03-01 iki 2012-07-11), tiek šiuo metu nuo 2012-07-12 galiojančios šio įstatymo Nr. XI-1146 redakcijos 5 straipsnis nustato, kad C kategorijos ginklams priskiriami: 1) pertaisomi ilgieji šaunamieji ginklai, išskyrus pertaisomus ilguosius lygiavamzdžius šaunamuosius ginklus ne ilgesniais kaip 60 cm vamzdžiais; 2) ilgieji vienašūviai graižtviniai ir lygiavamzdžiai šaunamieji ginklai; 3) pusiau automatiniai ilgieji šaunamieji ginklai, išskyrus šio įstatymo 4 straipsnio 4–7 punktuose išvardytus ginklus; 4) vienašūviai trumpieji šaunamieji ginklai, kurių bendras ilgis ne mažesnis kaip 28 cm, šaudantys žiedinio įskėlimo šoviniais; 5) pneumatiniai ginklai, kurių sviedinio kinetinė energija viršija 7,5 J; 6) dujiniai pistoletai (revolveriai); 7) senoviniai ginklai; ir 8) šaunamieji ginklai, kurie atitinka kitų kategorijų kriterijus, tačiau joms nepriskiriami dėl nedidelės nukaunamosios galios, ir kurių sviedinio kinetinė energija yra nuo 2,5 J iki 7,5 J.

2012-01-09 specialisto išvadoje Nr. 20-4-I1-45 nustatyta, kad iš R. M. paimtas lygiavamzdis revolveris „ME 38 Compakt G“ Nr. 019197, užtaisytas guminėmis grankulkėmis, yra C kategorijos šaunamasis ginklas. Jo konstrukcija leidžia šaudyti ir .380-to (9 mm) kalibro centrinio įskėlimo dujiniais bei garsiniais šoviniais. Teisiamajame posėdyje specialistas paaiškino, kad iš R. M. paimtas ginklas revolveris „ME 38 Compakt G“ atitinka Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 5 straipsnio 8 punkto nuostatas, nes tai yra šaunamasis ginklas, kuris atitinka kitų kategorijų kriterijus, tačiau joms nepriskiriamas dėl nedidelės nukaunamosios galios, ir kurio sviedinio kinetinė energija yra nuo 2,5 J iki 7,5 J. Tik į revolverį įdėjus tirti pateiktas 2 vnt. gumines grankulkes ir užtaisius revolverį garsiniais šoviniais, gauti savadarbiai šaudmenys (neunitariniai šoviniai), kurių kinetinė energija viršija 7,5 J (kinetinė energija yra 112,1 J). Tačiau tai nekeičia revolverio klasifikavimo pagal įstatymo 5 str. 8 p. kriterijus.

Pažymėtina, kad nuo 2012-07-12 įsigaliojusio Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XI-2156 (Žin. 2012-07-12, Nr. 81-4222) 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo turėjo šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 5 straipsnio 6, 7 ar 8 punkte nurodytų šaunamųjų ginklų, privalo iki 2014 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pateikti prašymą ir gauti leidimą laikyti ginklus arba leidimą nešiotis ginklus. Šiems asmenims, jeigu jie pateikia įsigijimą patvirtinančius dokumentus, netaikomas šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 13 straipsnio 4 dalyje nustatytas 21 metų amžiaus reikalavimas. Jiems taikomas 18 metų amžiaus reikalavimas. Minimo įstatymo Nr. XI-2156 1 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys iki šio straipsnio 2 dalyje nustatyto termino pabaigos turi teisę laikyti šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 5 straipsnio 6, 7 ar 8 punkte nurodytus šaunamuosius ginklus ar juos nešiotis be leidimo.

Tai reiškia, kad cituotas Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XI-2156 palengvino teisinę padėtį tų asmenų, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo turėjo Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 5 straipsnio 6, 7 ar 8 punkte nurodytų šaunamųjų ginklų, t. y. turėjo dujinius pistoletus (revolverius); 7) senovinius ginklus; ar 8) šaunamuosius ginklus, kurie atitinka kitų kategorijų kriterijus, tačiau jiems nepriskiriami dėl nedidelės nukaunamosios galios, ir kurių sviedinio kinetinė energija yra nuo 2,5 J iki 7,5 J. Tokiems asmenims nuo 21 metų iki 18 metų buvo sumažintas amžiaus reikalavimas.

Nagrinėjamoje byloje cituoto įstatymo Nr. XI-2156 taikymas yra aktualus, nes nustatyta, kad R. M., būdamas 18 m. amžiaus, įgijo, laikė ir nešiojo Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 5 straipsnio 8 punkte nurodytą C kategorijos šaunamąjį nedidelės nukaunamosios galios ginklą, kurio sviedinio kinetinė energija neviršija 7,5 J. Vadinasi, R. M. veika buvo teisėta, nes jis turėjo įstatymo reikalaujamą amžiaus cenzą, o veikos padarymo metu nebuvo būtinas policijos įstaigos išduotas leidimas teisėtam disponavimui tokiu ginklu (leidimas bus būtinas tik nuo 2014-01-01). Tuo pačiu pabrėžtina, kad policijos pareigūnės tarnybiniame pranešime pateikta informacija, jog R. M. leidimas laikyti ir nešiotis C kategorijos revolverį „ME 38 Compakt G“ iki 2014-01-01 nėra privalomas nagrinėjamu atveju atitinka norminį reguliavimą ir yra teisinga, neimant domėn tai, kad tarnybiniame pranešime nepagrįstai buvo paminėtas Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 5 straipsnio 5 punktas (kuris šiuo konkrečiu atveju nėra aktualus).

Nustačius, kad R. M. teisėtai įgijo, laikė ir nešiojo revolverį „ME 38 Compakt G“, nėra pagrindo konstatuoti neteisėto šiam revolveriui šaudyti tinkamų trijų garsinių šaudmenų disponavimo. Specialisto išvada patvirtina, kad šiam revolveriui šaudyti yra tinkami ir trys pateikti .380-to (9 mm) kalibro garsiniai šoviniai, kurių disponavimui taip pat nėra būtinas leidimas. Tuo tarpu dvi grankulkės, buvusios revolverio būgnelyje, anot specialisto, taip pat laisvai cirkuliuoja civilinėje apyvartoje ir jų be apribojimų galima įsigyti. Vadinasi, joms įgyti, laikyti ir nešioti taip pat nėra reikalingas leidimas. Dar daugiau, apie tai, kad revolverio būgnelyje be garsinių šovinių dar buvo ir dvi grankulkės, R. M. nežinojo, nes po revolverio gavimo dovanų jo nenaudojo, neardė ir nepažiūrėjo, teigė pats šių grankulkių neįgijo ir jų į revolverio būgnelį neįdėjo. Šių kaltinamojo parodymų prokurorė jokiais duomenimis nepaneigė ir jų net neginčijo, todėl teismas jais tiki. Tai reiškia, kad iš objektyviųjų (nereikėjo leidimo) ir subjektyviųjų (nežinojo apie grankulkių egzistavimą) požymių visumos peršasi išvada apie kaltinimo dėl neteisėto šaudmenų įgijimo, laikymo ir nešiojimo nepagrįstumą.

Iš aptartos teisinio reguliavimo analizės, įrodymų visumos daroma išvada, kad R. M. išteisintinas, jam nepadarius veikos, turinčios BK 253 str. 1 d., numatyto nusikaltimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

1. Skiriant bausmę E. A., teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį (su neteisėtu ginklo ir šaudmens disponavimu susijęs nusikaltimas), pavojingumo laipsnį (apysunkis nusikaltimas), jo padarymo motyvus ir tikslus, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę. E. A. praeityje neteistas, baustas administracine tvarka už viešosios tvarkos pažeidimą (2 t., b.l. 117), Jonavos PSPC PSC nesilankė, nesigydė (2 t., b.l. 118), mokymo įstaigos charakterizuojamas tik patenkinamai (2 t., b.l. 121). Jo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi. Sunkinančių jo atsakomybę aplinkybių byloje nenustatyta. Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes, jis už padarytą nusikaltimą baustinas inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatyta švelniausia alternatyvia arešto bausme, jos dydį paskiriant artimą vidurkiui (BK 61 str. 2d.). Pažymėtina, kad E. A. teistumo nebuvimas lemia būtent areštą, kaip su terminuotu laisvės atėmimu nesusijusią, bausmę BK 55 str. prasme. Byloje nėra duomenų, rodančių išimtines aplinkybes dėl griežtesnės laisvės atėmimo bausmės jam skyrimo. Vertinama ir tai, kad E. A. gana jaunas amžius, jo nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos veikos duoda pagrindą iki 45 parų skirtiną arešto bausmę nustatyti atlikti poilsio dienomis.

2. Teismas konstatuoja, kad kaltinamojo V. K. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Sunkinančių jo atsakomybę aplinkybių byloje nenustatyta. Jo atžvilgiu pateikti prašymai taikyti BK 40 str. ir V. K. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad V. K. padaryta veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, nusikalstama veika baigta, padaryta tiesiogine tyčia. Kaltinamasis anksčiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų nėra padaręs, yra baustas administracine tvarka už narkotinių medžiagų vartojimą ir KET pažeidimus, Jonavos PSPC PSC nesilankė, nesigydė, mokymo įstaigos charakterizuojamas teigiamai (2 t., b.l. 34-37), ikiteisminio tyrimo metu ir teisme pripažino visas nusikalstamos veikos aplinkybes, davė apie jas teisingus parodymus, negatyviai vertino savo veiksmus ir paaiškino teismui, kad dėl padarytos veikos nuoširdžiai gailisi, nusikalstama veika žala nėra padaryta. V. K. yra jauno amžiaus (nusikalto būdamas vos 18 metų), turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Kaltinamasis prašė laiduotoju paskirti jo seserį A. B., kuri teisme sutiko ir prašė būti paskirta brolio V. K. laiduotoja. Nustatyta, kad A. B. yra Jonavos rajono savivaldybės Jaunimo reikalų tarybos pirmininko pavaduotoja, Jonavos rajono jaunimo visuomeninių organizacijų sąjungos „Apskritas ratas“ pirmininkė, savivaldybės Vietos veiklos grupės valdybos narė, atsakinga už jaunimą. Ji pati dalyvavo ir įtraukė brolį V. K. į tarptautinių jaunimo lavinimo net šešių programų „Veiklusis jaunimas“ dalyvavimą, yra neteista, gyvena kartu su V. K., baigusi Jaunimo organizacijų mokymų vadovų ruošimo programą ir įgijusi šioje srityje kompetencijų, Jonavos rajono savivaldybės mero, savivaldybės Jaunimo reikalų tarybos, Lietuvos neformaliojo ugdymo asociacijos charakterizuojama itin teigiamai, nuolat bendrauja su V. K., su juo kartu gyvena, jų tarpusavio santykiai geri, todėl atsižvelgiant į laiduotojos asmenines savybes teismas turi pagrindo manyti, kad A. B. darys ypač teigiamą įtaką kaltinamajam, ji verta teismo pasitikėjimo.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad kaltinamasis V. K. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų bei konstatuoja, kad yra visos būtinosios sąlygos, numatytos BK 40 straipsnyje, leidžiančios atleisti kaltinamąjį V. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismo nuomone, siekiant pataisyti kaltinamąjį, kad jis nedarytų nusikalstamų veikų bei įvertinus laiduotojos prisiimtą atsakomybę, jos turtinę padėtį, tikslinga skirti laidavimą be užstato. Laidavimo terminas nustatytinas vieneriems metams ir šešiems mėnesiams. Kaltinamąjį atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės remiantis BK 40 straipsniu, baudžiamoji byla nutrauktina (BPK 303 str. 4 d.), o kaltinamajam išaiškintina apie sąlyginio atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygas (BK 40 str. 7 d., 8 d.), laiduotojui – apie teisę atsisakyti laidavimo (BK 40 str. 6 d.).

Pažymėtina ir tai, kad teisingumo principas reikalauja, o baudžiamasis įstatymas (BK 67 str.) suteikia teismui teisę pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Šioje byloje teismui nusprendus atleisti V. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teismas mano, kad tokia baudžiamojo poveikio priemonė turi būti paskirta. Įvertinus, tai, kad V. K. padarė nesunkų nusikaltimą, kad visiškai prisipažino jį padaręs ir nuoširdžiai galisi, kad ši jo padaryta veika yra daugiau atsitiktinė, o ne tendencingai besikartojanti, yra pagrindas manyti, kad labiausiai tinkama V. K. taikytina baudžiamoji poveikio priemonė yra įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 71 str.). Teismo vertinimu, būtent ši baudžiamojo poveikio priemonė leis pasiekti tą rezultatą, kurio siekiama kriminaline bausme. Nustatydamas įmokos į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą dydį ir šios įmokos mokėjimo terminą, teismas atsižvelgia į V. K. teigiamai charakterizuojamą asmenybę, jo sveikatos būklę, šeimyninę padėtį, darbingą amžių, taip pat į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, nusikalstamos veikos pobūdį ir pasekmes.

Teismui konstatavus, kad E. A. savadarbį, perdirbtą dvivamzdį, lygiavamzdį belgiško nenustatyto modelio medžioklinį šautuvą Nr. 161363 neteisėtai įgijo, laikė ir nešiojo, šis nusikalstamos veikos dalykas konfiskuotinas (BK 72 str.) ir perduotinas Ginklų fondui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, pavedant tai padaryti Kauno apskrities VPK Jonavos rajono PK.

Teismui konstatavus, kad R. M. pramoninės gamybos .380- to (9 mm) kalibro penkiašūvį lygiavamzdį revolverį „ME 38 Compakt G“ Nr. 019197 įgijo, laikė ir nešiojo teisėtai, šis ginklas, kuris saugomas Kauno apskrities VPK Jonavos rajono PK, jam grąžintinas, pavedant tai padaryti policijos įstaigai.

Konstatavus, kad V. K. ir L. J. įgijo narkotines medžiagas – kanapes ir jų dalis, ir jas laikė, šios narkotinės medžiagos, saugomos PD prie VRM Aptarnavimo skyriaus Sandėlių poskyrio sandėlyje-saugykloje, Liepyno g. 7, Vilniuje, sunaikintinos.

Teismo patirtos išlaidos dėl specialisto Antano Urbonavičiaus iškvietimo į teisiamąjį posėdį iš kaltinamųjų nepriteistinos, nes šis specialistas davė parodymus dėl R. M. inkriminuoto kaltinimo, dėl kurio jis išteisinamas.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

E A pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 253 str. 1 d., ir jį nubausti 40 (keturiasdešimt) parų arešto.

Nustatyti 40 (keturiasdešimt) parų areštą atlikti poilsio dienomis areštinėje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo E. A. patalpinimo į areštinę dienos.

E. A. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

kad jis ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo susitarti su Kalėjimų departamentu prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl paskirtos bausmės atlikimo sąlygų: areštinės, kurioje bus atliekamas areštas, savaitės dienų, kuriomis bus atliekamas areštas, atvykimo į areštinę ir išleidimo iš jos laiko. Nuteistasis ir Kalėjimų departamentas gali susitarti ir dėl kitų bausmės atlikimo sąlygų. Apie susitarimo sąlygas Kalėjimų departamentas praneša nuosprendį (nutartį) priėmusiam teismui ir areštinės, kurioje bus atliekama bausmė, administracijai bei prokurorui. Ginčus dėl arešto bausmės atlikimo sąlygų sprendžia teismas Kalėjimų departamento teikimu arba nuteistojo prašymu. Poilsio dienomis atliekamą areštą nuteistasis gali atlikti savo poilsio dienomis, taip pat švenčių dienomis ir savo atostogų metu. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į bausmės atlikimo vietą, privalo apie tai pranešti areštinės, kurioje atliekama bausmė, administracijai. Nuteistųjų, kurie sutartu laiku neatvyko į areštinę atlikti bausmės ir nepranešė areštinės administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.

Išaiškinti E. A., kad jeigu jis pažeis arešto atlikimo tvarką, ją teismas savo sprendimu gali pakeisti įprastine arešto atlikimo tvarka.

L J dėl baudžiamojo nusižengimo, numatyto LR BK 259 str. 2 d., išteisinti, jam nepadarius veikos, turinčios šios nusikalstamos veikos požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

L. J. kardomąsias priemones – periodinį registravimąsi policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

V K, padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1 d., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

V. K. perduoti A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakomybei pagal laidavimą be užstato 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 67 str., 71 str., V. K. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 8 MGL t. y. 1040 Lt (vieną tūkstantį keturiasdešimt) litų dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, sumokant ją per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (lėšų gavėjas yra LR Teisingumo ministerija, įmonės kodas 188604955, a.s. LT267300010002455919, tekste nurodyti, kad lėšos pervedamos nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondui iš konkretaus asmens įrašant ir jo asmens kodą).

V. K. kardomąsias priemones – periodinį registravimąsi policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

1) jeigu jis laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas jos padarytas nusikalstamas veikas;

2) jeigu jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas jo padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti, kad, jeigu laiduotojas atsisako savo funkcijų dėl to, kad asmuo, už kurį jis laidavo, nepateisino jo pasitikėjimo, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti panaikintas.

R M dėl nusikaltimo, numatyto LR BK 253 str. 1 d., išteisinti, jam nepadarius veikos, turinčios šios nusikalstamos veikos požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

R. M. kardomąsias priemones – periodinį registravimąsi policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

1) Savadarbį, perdirbtą dvivamzdį, lygiavamzdį belgiško nenustatyto modelio medžioklinį šautuvą Nr. 161363, kuris saugomas Kauno apskrities VPK Jonavos r. PK – konfiskuoti ir perduoti Lietuvos Respublikos ginklų fondui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, pavedant tai padaryti Kauno apskrities VPK Jonavos r. PK.

2) Pramoninės gamybos .380- to (9 mm) kalibro penkiašūvį lygiavamzdį revolverį „ME 38 Compakt G“ Nr. 019197, kuris saugomas Kauno apskrities VPK Jonavos r. PK – grąžinti R. M., pavedant tai padaryti Kauno apskrities VPK Jonavos r. PK.

3) Paketą Nr. 1, kuriame metalinė dėžutė su 12 vnt. polietileninių maišelių, vokas su tyrimo objektų pakuotėmis ir kuris kartu su bylos medžiaga perduotas Jonavos rajono apylinkės teismui – sunaikinti.

4) 5,83 g. ir 0,528 g. kanapių (ir jų dalių), kurios perduotos laikinai saugoti į PD prie VRM Aptarnavimo skyriaus Sandėlių poskyrio sandėlį-saugyklą, Liepyno g. 7, Vilnius, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą.