Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Raimundo Jurgaičio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. Č. ir jo gynėjos advokatės Silvos Balčiūnienės apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014-12-29 nuosprendžio, kuriuo R. Č. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau Lietuvos Respublikos BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 6 punktu, 8 punktu, 10 punktu, R. Č. bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigojant atsiprašyti nukentėjusiosios, dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 65 straipsniu, 66 straipsniu, į bausmę įskaitytas R. Č. laikino sulaikymo laikas nuo 2013 m. gruodžio 26 d. 5.00 val. iki 2013 m. gruodžio 27 d. 14.25 val., t. y. 2 paros.

Civilinio ieškovo - Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, atstovaujamos Šiaulių teritorinės ligonių kasos, pareikštas 3461,82 Lt civilinis ieškinys dėl žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo tenkintas visiškai, priteisiant civilinio ieškovo naudai 3461,82 Lt (1002,61 Eur) iš kaltinamojo R. Č..

Nukentėjusiosios J. Č. pareikštas civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies, priteisiant iš kaltinamojo R. Č. J. Č. 16 566,80 Lt (4798,08 Eur) turtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusiosios J. Č. pareikštas civilinis ieškinys dėl 30 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies, priteisiant iš kaltinamojo R. Č. J. Č. 10 000 Lt (2896,20 Eur) neturtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusiosios J. Č. pareikštas civilinis ieškinys dėl 10 000 Lt išlaidų gydymui atlyginimo netenkintas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. Č. nuteistas už tai, kad jis 2013-12-26 apie 5.20 val. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, smurtaudamas artimoje aplinkoje, šeimyninio konflikto metu padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui - žmonai J. Č., o būtent: tyčia sudavė rankomis bei kojomis ne mažiau kaip 11 smūgių į įvairias kūno vietas, veidą, tuo nukentėjusiajai J. Č. padarydamas galvos smegenų sukrėtimą, dėl ko sveikata sutrikdyta ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui, kiauryminę muštinę žaizdą viršutinėje lūpoje, kraujosruvas abiejų akių vokuose, smakre, abiejuose žastuose, nubrozdinimą alkūnėse, kryžkaulio projekcijoje, dešinio kelio priekiniame paviršiuje.

Apeliantų teigimu, skundžiamo nuosprendžio dalis dėl J. Č. civilio ieškinio yra neteisėta ir keistina (ieškinys tenkintinas iš dalies - priteistinos mažesnės turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo sumos) todėl, kad: 1) leistinais įrodymais neginčijamai neįrodytas nukentėjusiajai padarytos turtinės žalos dydis: nepateikti įrodymai dėl kailinių vertės, dėl negalimumo kailiniais naudotis, juos išvalius; dėl negalimumo naudotis aukso žiedais ar pačiu auksu, kuris taip pat turi vertę; neįvertintas turto nusidėvėjimas; nevertintos vakarėlio metu nustatytos faktinės aplinkybės (griuvinėjimas) galėjusios turėti įtakos rūbų bei papuošalų sugadinimui; 2) neįvertinti nukentėjusiosios neteisėti veiksmai, nulėmę žalos atsiradimą, jos dydį. Nukentėjusiosios veiksmai nevertinti ir Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.253 straipsnio 1 ir 5 dalies prasme, sprendžiant dėl galimybės bent iš dalies atleisti R. Č. nuo deliktinės civilinės atsakomybės, esant neteisėtiems nukentėjusiosios veiksmams, dėl kurių galėjo atsirasti ir padidėti nuostoliai; 3) nepagrįstai patenkintas ieškinys dalyje dėl 5508,96 Lt. negautų pajamų, įvykį pripažinus nedraudiminiu; 4) esant nustatytam nesunkiam sveikatos sutrikdymui, priteista per didelė pinigų suma neturtinės žalos atlyginimui. Apeliantų nuomone, pakankama suma neturtinei žalai atlyginti – 2000-3000 Lt. Teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Šie kriterijai teismo sprendime turi būti išnagrinėti, įvertinant kiekvieno jų reikšmę konkretaus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos dydžio klausimą, neįvertino visų šių kriterijų, nesivadovavo protingumo, teisingumo bei sąžiningumo kriterijais, todėl priteisė aiškiai per didelę pinigų sumą.

Teismo posėdyje nuteistasis R. Č. ir jo gynėja advokatė prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė ir nukentėjusioji J. Č., jos atstovas advokatas prašė nuteistojo ir jo gynėjo advokatės apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. Č. ir jo gynėjos advokatės apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą ir apeliacinio skundo argumentus, susipažinusi su byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, konstatuoja, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ir sprendžiant R. Č. kaltės klausimą, esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus bei kurie būtų sukliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą bei pagrįstą nuosprendį, padaryta nebuvo, byloje nėra duomenų, kad bylą nagrinėjęs pirmosios teismas būtų buvęs šališkas, neobjektyvus, suinteresuotas bylos baigtimi, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nuostatų, įvertino byloje esančius įrodymus, nuosprendyje išdėstė įrodymus, kuriais pagrindė savo išvadas, ir kurie ne tik paneigė nuteistojo R. Č. parodymus, bet ir patvirtino jo kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, padarė teisingas išvadas ir pagrįstai R. Č. pripažino kaltu padarius nesunkų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui ir nuteisė pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 3 p. Todėl Šiaulių apylinkės teismo 2014-12-29 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti nuteistojo ir jo gynėjos advokatės apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo nuteistojo nusikalstamą veiką ir paskyrė jam tinkamą bausmę bei tinkamai išsprendė civilinio ieškinio klausimą.

Nuteistasis R. Č. ir jo gynėja advokatė apeliaciniu skundu nesutikdami su R. Č. nuteisimu, iš esmės ginčija teismo atliktą įrodymų vertinimą ir padarytų išvadų atitikimą faktinėms bylos aplinkybėms. Teisėjų kolegija pažymi, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, o nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo teismui nėra privalomos, bet teismas baigiamajame akte turi išdėstyti įrodymų vertinimo motyvus. Proceso dalyviams nepriimtinos teismų išvados dėl duomenų pripažinimo įrodymais, jų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui.

Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagal santykį su įrodinėtinomis bylos aplinkybėmis įrodymai skirstomi į tiesioginius ir netiesioginius. Tiesioginiai įrodymai patys, be tarpinių grandžių, yra susiję su įrodinėjimo dalyku, o netiesioginiai yra tokie įrodymai, kurie iš pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimą, o per šį faktą – ir įrodinėtinas aplinkybes. Ne visada nusikaltimo aplinkybės ir veiką padariusio asmens kaltė nustatoma tiesioginiais įrodymais. Įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali būti grindžiama asmens kaltė, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Svarbu tai, kad įrodymai būtų įvertinti pagal įstatymo reikalavimus. BPK 20 straipsnyje reikalaujama, kad teisėjai įrodymus vertintų pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Apeliantų skunde nurodyti argumentai, kad apkaltinamasis nuosprendis grindžiamas vien tik nukentėjusiosios J. Č. parodymais, kad byloje nesurinkta jokių kitų įrodymų, neginčijamai patvirtinančių tai, jog R. Č. smurtavo J. Č. atžvilgiu, t. y. kad jis sudavė rankomis bei kojomis nukentėjusiajai ne mažiau kaip 11 smūgių į įvairias kūno vietas, yra nepagrįsti. R. Č. neigdamas savo kaltę nurodo, kad jau vakarėlio metu, kai buvo švenčiamas G. Č. gimtadienis ir Šv. Kalėdos, nukentėjusioji vartojo alkoholinius gėrimus, elgėsi neadekvačiai, griuvinėjo, po vakarėlio ją reikėjo temti iki automobilio, nes pati paeiti nebegalėjo ir todėl ji galėjo patirti sužalojimų, be to, grįžus iš vakarėlio namo jis neatsargiai tempė išgėrusią nukentėjusiąją, ją kilnojo už pažastų ir vėl paleisdavo ant gatvės grindinio, dėl ko ji taip pat galėjo patirti sužalojimų, tačiau šiuos apeliaciniame skunde nurodytus deklaratyvius teiginius apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija laiko nepagrįstais, vertina kaip R. Č. gynybinę poziciją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės ar ją sušvelninti, ir konstatuoja, kad skundžiamame nuosprendyje aptarti įrodymai, su kuriais bei jų vertinimu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka, todėl išsamiai nekartoja ir nebeanalizuoja, atskleidžiant jų turinį, įrodo, kad R. Č., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, šeimyninio konflikto metu tyčia sudavė rankomis bei kojomis ne mažiau kaip 11 smūgių į įvairias kūno vietas, veidą savo šeimos nariui - žmonai J. Č. ir padarė jai nesunkų sveikatos sutrikdymą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamą nuosprendį grindė nukentėjusiosios J. Č., liudytojų M. M., S. M., J. Č., G. Č., V. Č., A. R. P., G. B., A. R., J. V. teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais, eksperto J. S. teismo teisiamojo posėdžio metu duotais paaiškinimais, teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais – 2013-12-26 J. Č. protokole-pareiškime, 2013-12-26 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės patrulio A. R. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, 2013-12-27 įvykio vietos apžiūros protokole, 2014-04-08 apžiūros protokole, 2014-02-27 daiktų, dokumentų pateikimo protokole, 2014-04-22 daiktų apžiūros protokole, 2014-05-14 daiktų, dokumentų pateikimo protokole, 2014-05-22 daiktų apžiūros protokole, Asmens blaivumo teste Nr. 0725, Asmens blaivumo teste Nr. 0724, 2014-05-02 akistatos protokole, 2014-01-06 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančiais duomenimis, advokato R. Dobrovolskio 2014-01-16 pateiktomis nuotraukomis iš įvykio vietos bei nuotraukomis, kuriose užfiksuoti J. Č. sužalojimai, ir kita bylos medžiaga. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. reikalavimų, atliko visapusišką ir išsamią viso bylos proceso metu byloje surinktų įrodymų analizę, o įrodymų vertinimą atliko išnagrinėjus visas bylos aplinkybes ir vadovaujantis įstatymu. Atkreiptinas apeliantų dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas nuosprendį, nesirėmė vien nukentėjusios J. Č. parodymais, ir kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, teismas rėmėsi surinktų duomenų visuma, t. y. teismas įrodymus vertino neatsietai bet jungdamas juos į loginę grandinę, gretindamas nuteistojo, nukentėjusiosios, liudytojų parodymus su byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Pažymėtina, kad nukentėjusiosios J. Č. ir liudytojų parodymai bei rašytinė bylos medžiaga papildo vieni kitus ir bendrai su kitais byloje surinktais įrodymais sudaro vieningą medžiagą, neabejotinai patvirtinančią R. Č. kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo. Aptartų įrodymų visetas sudaro pagrindą daryti išvadą, kad R. Č. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir kad ji teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 3 p., todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai R. Č. atžvilgiu priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Skundžiamame nuosprendyje išdėstyti nuteisimo motyvai, su kuriais teisėjų kolegija sutinka, todėl laikydamasi nuostatos dėl apeliacine tvarka priimamo procesinio sprendimo surašymo ekonomiškumo jų nekartoja. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija apeliacinio skundo teiginius, kad R. Č. neturėjo tikslo J. Č. mušti, ją žaloti, jis norėjo nukentėjusiąją palydėti namo, kad jis ne smurtavo nukentėjusiosios atžvilgiu, o visą laiką bandė ją pakelti nuo žemės ir partempti namo, kad nukentėjusioji J. Č. visą vakarą buvo agresyvi ir nusiteikusi priešiškai, jos elgesys buvo provokuojantis, vertina kaip jo gynybinę poziciją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės ar ją sušvelninti, todėl juos atmeta kaip nepagrįstus.

Apeliantai nurodo, kad teismas, vertindamas įrodymus, neatsižvelgė į nustatytą faktinę aplinkybę, kad liudytojai A. R. P., G. B. ir J. V., prieš duodami parodymus, gavo atlygį iš nukentėjusiosios J. Č. motinos, todėl galėjo turėti asmeninį suinteresuotumą duoti nukentėjusiajai naudingus parodymus. Teisėjų kolegija pažymi, kad nėra jokio pagrindo netikėti šių liudytojų duotais parodymais, kadangi jie siejasi tarpusavyje, esminėmis detalėmis sutampa, nukentėjusioji ir liudytojai iš esmės vienodai aiškina faktines bylos aplinkybes, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jais vadovavosi priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį. Pažymėtina, kad šių liudytojų duoti parodymai laikomi patikimu įrodymų šaltiniu, nes jų nurodytas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes patvirtino kiti byloje surinkti faktiniai duomenys (specialisto išvada, policijos pareigūno A. R. bei greitosios pagalbos darbuotojos J. Č. duoti parodymai ir kt.). Taip pat byloje nėra jokių objektyvių duomenų dėl liudytojų suinteresuotumo nepagrįstai apkaltinti nuteistąjį R. Č., todėl netikėti jų parodymais nėra pagrindo. Nors apklausiami pirmosios instancijos teisme šie liudytojai patvirtino, kad jiems nukentėjusiosios J. Č. motina po įvykio davė pinigų, tačiau šie pinigai buvo duoti kaip padėka, kad jie nukentėjusiosios nepaliko įvykio vietoje, o iškvietė pagalbą, o ne kaip atlygis už nukentėjusiajai palankų parodymų davimą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, jog netirtas ir neanalizuotas specialisto išvadoje suformuluotos teiginys, kad „J. Č. kūne rastų sužalojimų visuma nėra būdinga griuviminei traumai“, ir nespręsta apie pavienius sužalojimus bei jų atsiradimo mechanizmą. Pirmosios instancijos teisme apklausiamas ekspertas J. Sakalas teismo posėdžio metu išsamiai paaiškino, kodėl nukentėjusiajai nustatyti sužalojimai nebūdingi griuviminei traumai, kad krentant veidu į grindinį, negalimos abiejų akių kraujosruvos, nebūdingos kiauryminės žaizdos, griūnant būtų sužalota ir nosis, kad lūpa būtų griuviminės traumos pasekmė, turėjo nukentėti ir nosis, be to, žasto sužalojimai galimi tik grumtynių metu, kad nukentėjusiajai į akis buvo suduoti atskiri smūgiai, taip pat buvo suduota pasmakrėje, kad į veido sritį suduota ne mažiau 4 smūgių, o tai griuviminei traumai nebūdinga (3 t. 25 b. l.). Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas gali atmesti bylos nagrinėjimo teisme dalyvių prašymus, kai jie prašo išaiškinti aplinkybes, kurios jau išsamiai nustatytos surinktoje bylos medžiagoje, arba nustatyti faktus, neturinčius esminės reikšmės arba ryšio su byla. Esant šioms aplinkybėms, pagrįstai buvo atmestas nuteistojo prašymas paskirti ekspertizę siekiant išsamiau ištirti ir detaliau nustatyti kiekvieną sužalojimą, sprendžiant, kuris iš jų yra griuviminės traumos, o kuris - tiesioginio smūginio kontakto pasekmė, nes pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ekspertas J. Sakalas išsamiai paaiškino apie nukentėjusiajai nustatytų sužalojimų atsiradimo mechanizmą.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad, vertindamas byloje nustatytas faktines aplinkybes ir tirdamas įrodymus, teismas turėjo pagrindo manyti, kad R. Č. veiksmuose yra ne Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalyje 3 punkte, o Lietuvos Respublikos BK 139 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos - nesunkaus sveikatos sutrikdymo dėl neatsargumo – sudėtis. Tačiau teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas R. Č. veiką dėl J. Č. padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo kvalifikavo tinkamai.

2014-01-06 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad J. Č. padaryti kūno sužalojimai: galvos smegenų sukrėtimas, kiauryminė muštinė žaizda viršutinėje lūpoje, kraujosruvos abiejų akių vokuose, smakre, abiejuose žastuose, nubrozdinimai alkūnėse, kryžkaulio projekcijoje, dešinio kelio priekiniame paviršiuje. J. Č. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl galvos smegenų sukrėtimo sveikata sutrikdyta ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui (1 t. 89-90 b. l.).

Lietuvos Respublikos BK 139 str. 1 d. numatyta atsakomybė tam, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino žmogų dėl neatsargumo. Nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 139 str. 1 d., laikoma padaryta esant neatsargiai kaltės formai tada, kai kaltininkas nesuvokia savo veiksmų pavojingumo, nenumato galinčių kilti padarinių, nors gali ir turi juos numatyti, arba suvokia tik rizikingą savo veiksmų pobūdį, bet lengvabūdiškai tikisi išvengti galinčių kilti padarinių. Teismų praktikoje apie kaltininko kaltės formą ir jos turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas ne tik į kaltininko parodymus, bet ir imdamas domėn padaryto nusikaltimo objektyvias aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, lokalizaciją, nusikalstamų veiksmų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, taip pat kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, veikos padarymo priežastis, kaltininko elgesį prieš nusikaltimą, jo padarymo metu ir po jo.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, kad R. Č. sudavė rankomis bei kojomis ne mažiau kaip 11 smūgių nukentėjusiajai J. Č. į įvairias kūno vietas, veidą, daro išvadą, kad nuteistasis R. Č. veikė suvokdamas savo veiksmų pavojingumą kito žmogaus sveikatai ir numatė galinčius kilti padarinius. Tokią išvadą patvirtina nusikaltimo padarymo aplinkybės, būdas, sužalojimų kiekis, pobūdis ir lokalizacija. Nukentėjusiajai sužalojimai padaryti smūgiuojant rankomis ir kojomis į veido sritį ir į įvairias kūno vietas. Kaip jau minėta, esant neatsargiai kaltės formai, kaltininkas arba visiškai nesuvokia savo veiksmų pavojingumo kito žmogaus sveikatai ir nenumato galinčių kilti padarinių (nors gali ir turi juos numatyti), arba suvokia tik rizikingą savo veiksmų pobūdį ir numato mažai tikėtiną sveikatos sutrikdymo galimybę (nes tikisi išvengti galinčių kilti padarinių). Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistojo panaudotas nusikaltimo padarymo būdas bei padarytų sužalojimų kiekis, pobūdis ir lokalizacija (smūgiai į gyvybiškai svarbią galvos sritį) rodo, kad jis siekė sutrikdyti nukentėjusiosios sveikatą, t. y. numatė, kad neišvengiamai sužalos J. Č. sveikatą ir norėjo sužaloti nukentėjusiąją. Asmuo, kuris darydamas nusikalstamą veiką, pasirenka tokį veikimo būdą, kada sveikata bus sutrikdyta neišvengiamai ar esant pakankamai didelei tikimybei, negali būti pripažintas veikusiu neatsargiai. Tais atvejais, kai kaltininkas veikia suvokdamas, kad žmogui neišvengiamai sveikata bus sutrikdyta, tai jis veikia tiesiogine tyčia. Esant šioms aplinkybėms, atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad byloje nėra surinkta neginčijamų įrodymų, patvirtinančių R. Č. inkriminuojamos nusikalstamos veikos subjektyviosios pusės (tyčios) buvimo faktą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo R. Č. veika teisėtai ir pagrįstai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 3 p.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad J. Č. byloje nagrinėjamo įvykio metu buvo neblaivi, pagal asmens blaivumo testo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis 2013-12-26 8.07 val. J. Č. nustatytas 1,78 promilių girtumas (1 t. 42 b. l.), o specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) yra nurodyta, kad 2013-12-26 5.34 val. alkotesterio parodymais ligoninėje nustatytas girtumas – 1,07 promilių (1 t. 89-90 b. l.), tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog tai, kad skiriasi nukentėjusiosios neblaivumo duomenys, nurodyti asmens blaivumo teste Nr. (duomenys neskelbtini) ir specialisto išvadoje Nr. G (duomenys neskelbtini), pateisinama tuo, kad nukentėjusiajai neblaivumas buvo tikrinamas skirtingu laiku ir skirtingais prietaisais – Šiaulių miesto PK ir pristačius nukentėjusiąją į (duomenys neskelbtini) ligoninę.

Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad byloje nėra duomenų apie agresyvų R. Č. būdą ir tai, kad įvykio vietoje R. Č. elgėsi ramiai ir mandagiai, tai, kad nukentėjusioji J. Č. byloje nagrinėjamo įvykio metu buvo neblaivi, nepateisina R. Č. smurto prieš nukentėjusiąją ir nepaneigia jo kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, kurią patvirtina ankščiau išdėstytų įrodymų visuma.

Vertinant apeliacinio skundo teiginius apie tai, kad R. Č. girdėjo nukentėjusiąją kalbant, jog ji kaip (duomenys neskelbtini) ilgametė darbuotoja, pažįsta gydytojus ir gydysis tiek, kiek reikės, kad R. Č. grėstų kuo griežtesnė bausmė ir būtų priteistas kaip įmanoma didesnis ieškinys, pasisakytina, kad jie yra deklaratyvūs, nepatvirtinti jokiais kitais įrodymais, todėl atmestini.

Nuteistasis R. Č. ir jo gynėja advokatė nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu R. Č. paskirta bausme ir prašo paskirti R. Č. švelnesnę bausmę.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, numatyti Lietuvos Respublikos BK 54 str., reikalauja, kad teismas bausmę skirtų pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Visos paminėtos aplinkybės turi vienodą reikšmę skiriant bausmę. Be to, skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į visus Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d. nustatytus bausmės tikslus. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju paskirdamas nuteistajam R. Č. bausmę už jo padarytą nusikaltimą, pirmosios instancijos teismas nepažeidė Lietuvos Respublikos BK 54 str., 61 str. reikalavimų. Taip pat teisėjų kolegija nenustatė, kad nuteistajam R. Č. paskirta bausmė yra neteisinga, nes pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į visas Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui, pagrįstai R. Č. paskyrė laisvės atėmimo bausmę. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad R. Č. už Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 3 p. numatytą nusikaltimą paskirta bausmė – 1 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo – yra mažesnė nei Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 3 p. sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuteistajam R. Č. už nusikalstamą veiką paskirta bausmė nėra per griežta, švelninti ją nėra teisinio pagrindo. Taigi pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo nuostatų nepažeidė. Be to, R. Č. bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams. ), t. y. laikotarpiui, kuris įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, nėra per ilgas.

Apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama su nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei J. Č. priteistos turtinės ir neturtinės žalos dydžiu.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad iš dalies tenkintas J. Č. pareikštas civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos, ir iš R. Č. J. Č. naudai priteista 16 566,80 Lt (4798,08 Eur) turtinės žalos atlyginimo. ir 10 000 Lt (2896,20 Eur) neturtinės žalos atlyginimo.

Civilinio ieškinio dėl padarytos turtinės žalos dydį patvirtina byloje esantys dokumentai (kvitai ir kt.) (2 t., 154 b. l.), todėl daroma išvada, kad civilinis ieškinys dėl turtinės žalos tenkintas teisėtai ir pagrįstai, ir jo dydis nėra per didelis.

Neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Civiliniame kodekse nenustatyta atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas klausimą dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Taigi, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos padarinius, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisingumo principas įpareigoja, kad asmeniui padaryta žala būtų atlyginta visiškai, tačiau būtinai atsižvelgia ir į žalą padariusio asmens turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir kt. Protingumo principas reiškia, kad asmens veiksmus konkrečioje situacijoje būtina vertinti pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus, t. y. racionalaus, protingo, asmens (bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje etaloną (CK 1.5 straipsnis).

Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Tai asmeniui nenaudingas poveikis. Asmeniui jis dėl to yra nepalankus, nepriimtinas ir bet kurio protingo asmens požiūriu neturi būti daromas. Tai gali būti fizinis skausmas, kūno žalojimas, organizmo vientisumo pažeidimas, taip pat juos lydintys dvasiniai išgyvenimai, nes asmuo apmąsto įvykusias pasekmes. Fizinio poveikio atveju fizines pasekmes asmuo vertina ne vien dėl jau įvykusio fakto, bet ir dėl ateities – kaip skausmo sukėlimas ar kūno sužalojimas paveiks tolimesnę jo sveikatą, nes fizinis asmuo nuolat susirūpinęs savo ateitimi ir išlikimu, t. y. savo fiziniu ir dvasiniu saugumu. Neigiamas fizinis poveikis, pasireiškęs kūno sužalojimų padarymu, yra lydimas paties sužaloto asmens dvasinių išgyvenimų, kurie asmeniui yra destruktyvūs ir dėl to vertinami kaip darantys neturtinę žalą. Jeigu fiziniai sužalojimai yra tokio pobūdžio, kad iš karto nepašalinamos jų pasekmės (pvz., lieka randų, kuriuos pašalinti galima būsimomis operacijomis), tai, be išgyvenimų dėl sužalojimo fakto, prie neturtinės žalos gali būti priskiriami išgyvenimai dėl būsimų pasekmių – kaip sužalojimas paveiks sveikatą ateityje, ar sužalojimo pasekmes pavyks galutinai pašalinti darant plastines operacijas, išgyvenimas vien dėl to, kad tokias operacijas reikės atlikti, nes jos sukelia papildomų fizinių, organizacinių ir materialinių pasekmių (fizinį skausmą, nepatogumus, laiko eikvojimą, važinėjimą tyrimams ir operacijoms bei turtines pasekmes – išlaidas, kurios ne visada gali būti nustatytos ir padengiamos). Susirūpinimas dėl būsimų fizinio sužalojimo pasekmių šalinimo negali būti vertinamas kaip būsimoji neturtinė žala arba nereali žala, nes susirūpinimas dėl sužalojimo pasekmių pašalinimo ateityje būtinumo ir sėkmės yra realus ir suprantamas (CK 6.250 straipsnis).

Neturtinės žalos dydis, išreikštas pinigais, yra bendrieji nuostoliai. Civilinėje atsakomybėje kreditorius privalo įrodyti nuostolių dydį. Bendrųjų nuostolių dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad asmuo turi pagrįsti kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų. Bendrieji neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai nustatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus. Šioje normoje nėra pateiktas išsamus neturtinės žalos dydžio kriterijų sąrašas, nes, priklausomai nuo bylos aplinkybių, teismas gali pripažinti ir kitus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus.

Iš teismų sprendimų baudžiamosiose bylose matyti, kad neturtinė žala tyčinio nesunkaus sveikatos sutrikdymo atvejais teismų įvertinta skirtingai - 800 Lt, 2000 Lt, 3000 Lt, 10 000 Lt ir šie sprendimai nebuvo naikinami ar keičiami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-170/2007, 2K-730/2007, 2K-253/2009, 2K-190/2010, 2K-249/2010).

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nukentėjusioji J. Č. be fizinio skausmo patyrė ir psichologinę traumą, nes prieš ją fizinį smurtą naudojo jai artimas asmuo, dėl patirtų kūno sužalojimų gydėsi ligoninėje, patyrė pažeminimą, dėl padarytų sveikatos sutrikdymų nukentėjusioji iki šiol jaučia liekamuosius padarinius, bei įvertinęs tai, kad patirti sužalojimai esminės įtakos J. Č. bendravimui su aplinkiniais nesukėlė, t. y. ji socialiai neatsiribojo nuo visuomenės, taip pat nesant duomenų, apie tai, kad J. Č. dėl patirtos psichologinės ir fizinės traumos negali gyventi visaverčio gyvenimo, daro išvadą, kad apylinkės teismas, įvertinęs visus šiuos kriterijus, atsižvelgęs į nuteistojo turtinę padėtį bei vadovaudamasis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais sumažino civilinio ieškinio dydį ir pagrįstai iš R. Č. priteisė 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo J. Č., ir ši suma nelaikytina per didele.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, išsamiai ir visapusiškai įvertino byloje nustatytas aplinkybes laikantis įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių, teisingai kvalifikavo nuteistojo R. Č. padarytą veiką, paskyrė teisingą savo rūšimi ir dydžiu bausmę, todėl keisti ar naikinti Šiaulių apylinkės teismo 2014-12-29 nuosprendį nuteistojo ir jo gynėjos advokatės apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo R. Č. ir jo gynėjos advokatės Silvos Balčiūnienės apeliacinį skundą atmesti.