Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ernestos Montvidienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolės Matuzevičienės, Gražvydo Poškaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. Š. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2021 m. vasario 18 d. nuosprendžio, kuriuo M. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 9 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu M. Š. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 6 mėnesiams. Laisvės atėmimo bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuojant nuo M. Š. sulaikymo. Į bausmės laiką įskaičiuotas laikinas sulaikymas nuo 2021 m. sausio 22 d. 18 val. 14 min. iki 2021 m. sausio 23 d. 13 val. 5 min.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsniu, transporto priemonė (duomenys neskelbtini) valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuota ir perduota valstybės nuosavybėn.

Vadovaujantis Lietuvos BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu M. Š. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausti vairuoti kelių transporto priemones 4 metus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

4. Nuteistojo M. Š. apeliacinis skundas atmetamas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

5. Nuteistasis apeliaciniu skundu nustatytų faktinių aplinkybių, veikos teisinės kvalifikacijos neginčija, apeliaciniu skundu nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausme ir baudžiamojo poveikio priemone, prašo jas sušvelninti. Teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinio skundo ribų, tikrina pirmos instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduotas apeliacinis skundas (BPK 320 straipsnis).

Dėl bausmės

6. BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

7. BK 54 straipsnyje numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Konkrečiu atveju, teismas, atsižvelgdamas į minėtas, turinčias reikšmės bausmei skirti, aplinkybes, paskiria nuteistajam individualizuotą bausmę, siekiant įgyvendinti bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

8. Pažymėtina tai, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti gali tik tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ir neteisingą bausmę. Pagal teismų praktiką bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinės nutartys Nr. 2K-390/2011, 2K-456/2013, 2K-126-693/2018). Teisingumo principo įgyvendinimas negali būti suprantamas vienpusiškai, siejant jį tik su nuteisto asmens interesais, nes tai neatitiktų bausmės (kuri yra valstybės prievartos priemonė) paskirties (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-447/2011).

9. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam M. Š. paskyrė griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, jos terminą nustatant 6 (šešiems) mėnesiams.

10. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas nuteistajam M. Š. už padarytą nusikalstamą veiką bausmę, vadovavosi baudžiamajame įstatyme numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgė į visas byloje esančias šio klausimo sprendimui reikšmingas aplinkybes, jas vertino bausmės paskirties ir teisingumo principo įgyvendinimo kontekste ir apeliantui parinko tiek savo rūšimi, tiek dydžiu padarytų nusikaltimų pavojingumą bei jo asmenybę atitinkančias, teisingą bausmę.

11. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į nustatytą M. Š. atsakomybę lengvinančią aplinkybę tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), į tai, kad M. Š. tyčia padarė nesunkų nusikaltimą turėdamas neišnykusį teistumą, anksčiau jau buvo teistas 6 kartus (2 t., b. l. 97-106), baustas administracine tvarka (per 5 metus baustas 14 kartų, tame tarpe ir už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam ir neturint teisės vairuoti transporto priemones, baudų nėra sumokėjęs) (2 t., b. l. 114-124), paskutiniu 2019 m. balandžio 1 d. nuosprendžiu jam buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose, 2020 m. rugsėjo 16 d. paleistas iš (duomenys neskelbtini) (2 t. b. l.105), 2021 m sausio 22 d. jis ir vėl padarė naują nusikalstamą veiką. Įvertinęs aukščiau paminėtas aplinkybes, ankstesnius M. Š. teistumus, kitus jį charakterizuojančius duomenis, taip pat tai, kad teismo jam parodyto pasitikėjimo nepateisino ir toliau daro nusikalstamas veikas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog už nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą, M. Š. turi būti skirta šio įstatymo sankcijoje numatyta griežčiausia bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas, manant, kad bausmės tikslai šiuo atveju visų pirmiau paminėtų bylos aplinkybių kontekste gali padėti pataisyti ir perauklėti nusikaltusį asmenį ir užtikrinti veiksmingą resocializaciją ir įgyvendinti bausmės paskirtį.

12. Nors nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę turėjo atsižvelgti į tai, kad jis visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailėjosi, kad neturėjo darbo, todėl negalėjo sumokėti jam paskirtų baudų, dabar pažada sumokėti visas jam paskirtas baudas, pasiskolino pinigų tam, kad galėtų sumokėti pusę baudos dydžio, jo darbovietė yra suinteresuota, kad jis įgytų teisę vairuoti transporto priemones, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nuteistojo, kaip ir kitų proceso dalyvių, nuomonė dėl konkrečios bausmės jam paskyrimo teismo nesaisto, kadangi bausmė skiriama griežtai laikantis įstatymo reikalavimų, o ne proceso dalyvių pageidavimų. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, nuteistasis M. Š. kaltę visiškai pripažino, gailėjosi, teismas pripažino tai lengvinančia jo atsakomybę aplinkybe, baudžiamąją bylą išnagrinėjo pagreitinto proceso tvarka ir vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, nuteistajam bausmę sumažino 1/3 dalimi. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į visas bylos aplinkybes ir vien tai, kad M. Š. asmenybės ir byloje nustatytų aplinkybių teismas neįvertino taip, kaip to norėtų nuteistasis, dar nereiškia, jog į jas nebuvo atsižvelgta.

13. Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, parinkdamas nuteistajam bausmės rūšį ir dydį už jam inkriminuoto nusikaltimo padarymą, baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai, teisingai įvertino padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir nuteistojo asmenybę.

14. Taip pat pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas M. Š. skirtinos bausmės klausimą, visiškai pagrįstai nustatė, kad nuteistajam taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos bausmės vykdymą, įvertinus visas byloje esančias aplinkybes, nėra pagrindo.

14.1. BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi teismas privalo ne tik atsižvelgti į BK 75 straipsnyje nurodytus formaliuosius bausmės vykdymo atidėjimo pagrindus (nusikalstamos veikos kategoriją ir paskirtos bausmės dydį), bet ir įvertinti bausmės vykdymo atidėjimo tikslingumą bausmės paskirties kontekste: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Aptariamo įstatymo nuostatų taikymas galimas tik tada, kai, be nustatytų BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodytų formalių pagrindų, teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

14.2. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors M. Š. ir atitinka formaliąsias bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas, tačiau kaip pagrįstai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, šiuo atveju nėra teisinio pagrindo jo atžvilgiu taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, nes priešingu atveju BK 75 straipsnio nuostatų taikymas formuotų nebaudžiamumą. Kaip jau minėta, M. Š. anksčiau teistas 6 kartus, baustas administracine tvarka (per 5 metus baustas 14 kartų, tame tarpe ir už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam ir neturint teisės vairuoti transporto priemones, baudų nėra sumokėjęs), be to, M. Š. vairavo transporto priemonę, nors teisės vairuoti nėra įgijęs, M. Š. ir toliau darė naujus teisės pažeidimus, t. y. 2020 m. rugsėjo 16 d. paleistas iš (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 105), 2021 m. sausio 22 d. jis padarė naują nusikalstamą veiką. Be kita ko, ankstesniu nuosprendžiu M. Š. buvo taikomos BK 75 straipsnio nuostatos, tačiau jokio teigiamo poveikio nepadarė (Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2019 m. kovo 14 d. nutartimi panaikintas M. Š. Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2018 m. lapkričio 7 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas). Taigi, nuteistojo elgesys įstatymų laikymosi prasme nesikeičia, korekcijos nėra, jis kaskart vis sugrįžta prie baudžiamajam įstatymui prieštaraujančio elgesio, todėl, teisėjų kolegijos nuomone, nuteistasis savo elgesio kritiškai nevertina, neanalizuoja savo poelgių, neieško tokio elgesio priežasčių, todėl jų ir nešalina, kas sprendžiant asmeniui skirtinos bausmės individualizavimo klausimą yra itin aktualu.

14.3. Teisėjų kolegija, įvertinusi anksčiau aptartus duomenis sprendžia, kad nuteistajam M. Š. ankstesniais nuosprendžiais skirtos bausmės poveikio nepadarė, jis nekeičia savo elgesio ir toliau daro naujas nusikalstamas veikas, todėl nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals bei kad M. Š. paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, t. y. taikant BK 75 straipsnio nuostatas. Teisėjų kolegijos nuomone, skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė padės sulaikyti M. Š. nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje, atims jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą bei leis pasiekti bausmės tikslus.

14.4. Išdėstytų aplinkybių visuma patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas M. Š. bausmę ir netaikydamas BK 75 straipsnio nuostatų, išsamiai įvertino visas šių klausimų išsprendimui reikšmingas byloje esančias aplinkybes (taip pat ir nuteistojo apeliaciniame skunde minimas), baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų nepadarė. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo išvadomis, paskirtos bausmės rūšimi ir jos dydžiu.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės

15. BK 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti kelių transporto priemones. Pažymėtina, kad BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje nurodytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Paprastai ši baudžiamojo poveikio priemonė skiriama, nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET, nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-261-489/2018). Nagrinėjamu atveju nuteistasis padarė vieną šiurkščiausių KET pažeidimų – vairavo automobilį būdamas neblaivus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-94-696/2017).

16. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu tinkamai nustatė, kad M. Š. teistas 6 kartus, baustas administracine tvarka (per 5 metus baustas 14 kartų, tame tarpe ir už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam ir neturint teisės vairuoti transporto priemones, baudų nėra sumokėjęs), šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo, kad M. Š. nepadarė tinkamų išvadų dėl savo elgesio, nesiekia laikytis visuomenėje priimtų bendro gyvenimo normų (laikytis KET), taigi jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Nors apeliaciniame skunde akcentuojama, kad nustatytas neblaivumas tik nežymiai viršijo 1,50 promiles, nusikalstamais veiksmais niekam nepadarė žalos, nėra pagrindas sutrumpinti baudžiamojo poveikio priemonės terminą. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo nesumažina. Tokios vertinimo laikomasi ir teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-103/2010, 2K-219/2011, 2K-252-677/2015, 2K-207-139/2016, 2K-362-697/2018). Spręstina, kad M. Š. savo neatsakingu ir nusikalstamu veikimu, būdamas stipriai apsvaigęs nuo alkoholio (past. – dėl ko akivaizdžiai buvo susilpnėjusi jo reakcija į aplinką, sulėtėję atliekami veiksmai ir koordinacija), ne tik kėlė didelį pavojų savo bei eismo saugumui, bet ir kitų asmenų turtui, sveikatai ar net gyvybei ir tik atsitiktinumo dėka buvo išvengta rimtesnių padarinių.

16.1. M. Š. nesutikdamas su jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, t. y. uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones terminu, teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog jis visiškai pripažino savo kaltę, be to, jam ši teisė yra reikalinga, jo darbovietė yra suinteresuota, kad jis įgytų teisę vairuoti transporto priemones, jis pats nori kuo greičiau pradėti lankyti vairavimo kursus. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors šios aplinkybės ir yra svarbios sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės termino nustatymo klausimą, tačiau nėra išskirtinės, dėl kurių turėtų būti skiriamas būtent apeliaciniu skundu prašomas minimalus BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytas uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones terminas, ir yra nustatomos didžiojoje dalyje baudžiamųjų bylų, kuriose tiriamos padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Pagal BK 68 straipsnio 2 dalį draudimas naudotis specialia teise galimas nuo vienų iki penkerių metų. Šiuo konkrečiu atveju BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė taikyta ne visa maksimalia įstatymo numatyta apimtimi. Todėl, teismo vertinimu, nustatyta šios baudžiamojo poveikio priemonės trukmė nėra per griežta, ji atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, suformuotą tokio pobūdžio bylose. Į visas teisiškai reikšmingas aplinkybes pirmosios instancijos teismo buvo atsižvelgta skiriant baudžiamojo poveikio priemonę, nustatant jos terminą. Pažymėtina, nors su apeliaciniu skundu M. Š. pridėjo papildomų dokumentų kopijas: darbo sutartį (kuria nustatytas išbandymo laikotarpis nuo 2021 m. kovo 15 d. iki 2021 m. balandžio 15 d.), už administracinį nusižengimą dalį baudos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą, dukros gimimo liudijimo kopiją (b. l. 5-8), šie dokumentai nesudaro pagrindo keisti baudžiamojo poveikio priemonės termino.

16.2. Teismo vertinimu, M. Š. yra jaunas, darbingo amžiaus asmuo, kuris turi galimybę susirasti kitą darbą, nesusijusį su transporto priemonių vairavimu, todėl specialiosios teisės atėmimas neeliminuoja apelianto iš darbo rinkos ir galimybės išlaikyti dukrą ir sumokėti savo baudas. Nors teisės vairuoti transporto priemones atėmimas yra neišvengiamos teisinio poveikio priemonės pasekmės, dėl kurių atsiradimo yra kaltas pats nuteistasis. Įstatymų leidėjas nustatydamas teisinio poveikio priemones aukščiau iškelia visuomenės interesą, saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu nusikaltimu. Skiriama bausmė ar baudžiamojo poveikio priemonė turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, atgrasyti nuo kitų pažeidimų darymo, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą poveikio priemonę, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad M. Š. skundo dalis, kuria prašoma teisės vairuoti atėmimo terminą sutrumpi, nepagrįsta, todėl netenkintina.

17. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teismas, paskyręs nuteistajam terminuotas laisvės atėmimo bausmę, nustatė, kad ji turi būti atliekama pataisos namuose. Pažymėtina, kad 2019 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. XIII-2263 (nuo 2020 m. liepos 1 d.) atsisakyta teismui nebūdingos funkcijos – nustatyti, kokioje įstaigoje asmuo atliks bausmę. Iki 2020 m. liepos 1 d. galiojo BK 50 straipsnio 3 dalis, numačiusi, kad bausmės atlikimo įstaigą parenka teismas, atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą. Byloje nuosprendis priimtas nurodytai įstatymo nuostatai jau nebegaliojant. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 65 straipsnį, nuteistuosius į konkrečią pataisos įstaigą, nustatytą Kalėjimų departamento, siunčia kardomojo kalinimo vietos administracija. Šiame kontekste pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį ir jame nurodydamas bausmės atlikimo įstaigą, neatsižvelgė į pasikeitusį teisinį reguliavimą. Toks pirmosios instancijos teismo netinkamas BK ir BVK normų taikymas ir aiškinimas iš esmės nedaro įtakos nuosprendžio teisėtumui ir pagrįstumui, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, siekiant pašalinti bet kokių neaiškumų atsiradimą nuosprendžio vykdymo stadijoje, ši nuosprendžio dalis patikslintina – iš Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teismo 2021 m. vasario 18 d. nuosprendžio pašalinant dalį, kuria nuspręsta M. Š. laisvės atėmimo bausmę skirti atlikti pataisos namuose. Nuteistąjį M. Š. į konkrečią pataisos įstaigą, nustatytą Kalėjimų departamento, nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimui nusiųs kardomojo kalinimo vietos administracija, atsižvelgdama į nuteistojo asmenybės pavojingumą, visuomenės saugumą, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, nuteistojo sveikatą, psichologines savybes, amžių, darbingumą, turimą specialybę ir požiūrį į darbą.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo M. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Patikslinti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2021 m. vasario 18 d. nuosprendį, pašalinant nuorodą dėl bausmės atlikimo įstaigos.