Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietė, išsituokusi, LR nedirbanti, dirbanti Ispanijos Karalystėje, gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. J. G. vairavo kelių transporto priemonę būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai ja nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, t. y. 2025 m. spalio 6 d. apie 04:48 val., (duomenys neskelbtini) namu, vairavo automobilį „Renault Clio“, ispaniškais valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jai buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, tai yra alkoholio kiekio matuokliu „Alkotest 7510“ Nr. ARTB – 0184 (patikros sertifikato Nr. 2267699), jai buvo nustatytas 1,57 promilių neblaivumas, tokiu būdu vairavo motorinę transporto priemonę pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems.

2. Apklausta teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji J. G. kaltę dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir parodė, kad grįžo sekmadienį iš Ispanijos pas mamą į Lietuvą. Mamos namuose nebuvo, todėl nuvažiavo pas brolį, nes jis gyvena tame pačiame kaime šalia. Padarė šventę, kad grįžo. Iš pradžių buvo gerai, paskui išgėrė, susiginčijo su broliu, susistumdė, ji paskambino policijai. Policijos nesulaukė ir ji atsisėdo į savo mašiną, pervažiavo per gatvę, tenai šalia yra mamos namas. Buvo pareigūnai, liepė jai pūsti, nustatė neblaivumą, išsivežė ją. Viskas buvo spalio 6 d.. Grįžo iš Ispanijos su nuomotu automobiliu. Po visko jį ketina grąžinti. Grįžusi į Lietuvą nuvyko pas brolį, vartojo degtinę. Įvyko konfliktas tarp jos ir brolio, išsikvietė policijos pareigūnus, išvažiavo prie keliuko pažiūrėti kodėl jie neatvažiavo. Neblaivumo tuo metu nejautė. Prieš sėdant už vairo galėjo vartoti alkoholį vartojo alkoholį. Policijos pareigūnai buvo įvažiavę pas mamą į namus, jie jau buvo kieme, kai ji atvažiavo. Ji sustojo, išlipo iš automobilio. Buvo ir jos brolis, matė, kad visi buvo išgėrę, nepamena, kaip jis atėjo, nematė. Jai nustatė 1,57 neblaivumą antru pūtimu, pirmu pūtimu nustatė 1,62 neblaivumą. Jai pirmą kartą tokia situacija. Ji anksčiau nebausta administracine tvarka, neteista. Prieš daug metų vieną kartą Ispanijoje. Ji yra dirbanti, ji turi galimybę ją susimokėti. Automobilis priklauso ne jai, automobilis yra 2025 metų. Sutinka su nurodyta automobilio verte. Savo poelgį vertina labai blogai, labai gailisi, niekada taip nėra pasielgusi, labai smerkia savo tokį poelgį.

3. Kadangi kaltinamoji kalta prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamoji nebuvo kaltinama labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamoji, prokuroras, gynėjas.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikacija

5. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

6. Nagrinėjamu atveju kaltinamosios prisipažinimas, tarnybinis pranešimas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, nurodytų rašytinių įrodymų turinyje užfiksuotos aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad J. G. įvykdė jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, t. y. pažeisdama kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą kai draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims neblaiviems ir apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų, vairavo transporto priemonę – lengvąjį automobilį „Renaulst Clio“, kai jai buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, tai yra alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 1,57 promilių neblaivumas.

7. Kaltinamoji kelių transporto priemonės vairavimo būnant apsvaigus nuo alkoholio faktus pripažino visiškai ir neginčijo. Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, t. y. kaltinamosios prisipažinimą, šio nuosprendžio 4.1. – 4.5. punktuose išvardintų rašytinių įrodymų turinį, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku ir objektyviu įrodymų ištyrimu sprendžia, kad kaltinamosios J. G. kaltė padarius nusikalstamą veiką yra visiškai įrodyta, o jos padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nes ji vairavo kelių transporto priemonę būdama apsvaigusi nuo alkoholio.

8. Įvertinus išdėstytų aplinkybių visumą, tai, kad J. G. vairavo transporto priemonę būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas konstatuotina, kad jos padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Bausmės skyrimas

9. Remiantis BK 41 straipsniu, bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti, apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

10. Skiriant bausmę kaltinamajai, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą visuomenei, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamosios asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

11. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, 2K-118/2011, 2K-148/2014, 2K-492/2014 ir kt.). Taigi baudžiamosios atsakomybės individualizavimo nuostata reiškia, kad taikant baudžiamosios teisės prievartos priemones (bausmes, baudžiamojo ir auklėjamojo poveikio priemones, priverčiamąsias medicinos priemones) būtina siekti teisingumo ir atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jos resocializacijos poreikius. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę arba kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę.

12. Kaltinamosios J. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltinamoji prisipažino visiškai ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

13. J. G. padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių tyčinių nusikaltimų kategorijai. Ji yra neteista (b. l. 99-100), administracine tvarka nebausta (b. l. 97), yra dirbanti Ispanijos Karalystėje, teisę vairuoti transporto priemones yra įgijusi Ispanijos Karalystėje. Įvertinęs šias aplinkybes teismas sprendžia, kad J. G. nusikalto pirmą kartą, nurodė, kad yra dirbanti ir sutiko, kad jai būtų skirta baudos bausmė, todėl bausmės tikslai gali būti pasiekti J. G. už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą skyrus švelniausią baudos bausmę, nes kitos bausmės skyrimas nebūtų veiksmingas ir neatgrasytų kaltinamosios nuo naujų nusikalstamų veikų darymo.

14. Teisiamojo posėdžio metu prokuroras siūlė kaltinamajai už šios veikos padarymą skirti 120 MGL dydžio baudą, kurios sumokėjimą išdėstyti 6 mėnesių laikotarpiui. Teismas sprendžia, kad tokio dydžio baudos bausmė kaltinamajai būtų neproporcingai didelė jos padarytai nusikalstamai veikai. Teismas sutinka, kad kaltinamoji padarė vieną šiurkščiausių kelių eismo taisyklių pažeidimą, tačiau taip pat vertina ir tai, kad kaltinamoji neteista, administracine tvarka nebausta. Teismas neturi duomenų, kad ji būtų teista už analogiškas veikas Ispanijos Karalystėje, todėl šią veiką traktuoja ne kaip kryptingą, besikartojantį kaltinamosios elgesį, bet kaip atsitiktinį tokį jos poelgį.

15. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nesunkaus nusikaltimo padarymą kaltinamajai J. G. skirtina 60 (MGL) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė mažintina vienu trečdaliu.

16. Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaitytinas kaltinamosios J. G. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2025 m. spalio 6 d., 05:16 val. iki 2025 m. spalio 6 d. 15:27 val., t. y. viena para (b. l. 55-61).

17. Kaltinamajai skirtos kardomosios priemonės: rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei dokumentų (asmens tapatybės kortelės) paėmimas – taikytinos iki nuosprendžio paskelbimo dienos, nuosprendžio paskelbimo dieną panaikintinos, specialiosios teisės sustabdymas – taikytinas iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos – nuosprendžiui įsiteisėjus bei pradėjus vykdyti bausmę – panaikintinas.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės

18. BK 68 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal teismų praktiką vertinant, ar byloje yra pagrindas skirti kaltininkui baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones, atsižvelgtina tiek į vairuotojo asmenybę, ankstesnius pažeidimus, padarytus naudojantis specialia teise, tiek į nustatytas byloje eismo įvykio aplinkybes, nuteistojo kaltę, šio kaltininko padarytus konkrečius Kelių eismo taisyklių pažeidimus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-25-489/2017).

19. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog kaltinamoji J. G. padarė šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, susijusį su transporto priemonės vairavimu esant neblaiviam, todėl, nors ji ir padarė nesunkų nusikaltimą, savo kaltę pripažino visiškai, gailisi, teismas sprendžia, jog kaltinamajai tikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą įgyti ir naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones (BK 68 straipsnio 2 dalis).

20. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Sprendžiant šio draudimo termino nustatymo klausimą, be anksčiau įvertintų aplinkybių, atsižvelgtina į tai, kad J. G. nusikalstamą veiką padarė nors anksčiau ir būdama neteista, teismo posėdžio metu nurodė, kad dėl padarytos veikos labai galisi, tačiau padarė vieną pavojingiausių visuomenėje nusikalstamų veikų, todėl darytina išvada, jog uždraudus naudotis specialia teise įstatymo numatytam artimą vidurkiui – dvejų metų terminui, bus įgyvendinta bausmės paskirtis. Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuotinas nuo nutarimo skirti kardomąją priemonę dienos, t. y. 2025 m. spalio 6 d.

Dėl turto konfiskavimo

22. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Įstatymas tiesiogiai nenumato, kas BK 72 straipsnio prasme laikytina nusikaltimo padarymo įrankiu ar priemone. Pagal teismų praktiką nusikalstamos veikos įrankiais pripažįstami daiktai, kuriais, siekdamas sumažinti pastangas ar koncentruoti jėgas, kaltininkas tiesiogiai daro poveikį nusikalstamos veikos dalykui ar nukentėjusiam asmeniui ir taip padaro žalą baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms. Nusikalstamos veikos priemonėmis paprastai pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-80-511/2018, 5.2.–5.3. punktai).

23. Pagal BK 72 straipsnio 1 – 4 dalių nuostatas turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktą pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, gali būti skiriama baudžiamojo poveikio priemonė turto konfiskavimas. Pagal BK 72 straipsnio3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais.

24. Narinėjamu atveju transporto priemonė – automobilis „Renault Clio“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra tiesioginė nusikalstamos veikos padarymo priemonė, kurios nesant nebūtų galima ir uždrausta veika, nekiltų ir baudžiamosios atsakomybės klausimas. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog automobilis „Renault Clio“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Ispanijos Karalystės nuomos bendrovei „(duomenys neskelbtini)“. Šiuo atveju nuomotu automobiliu kaltinamoji parvyko į Lietuvą, todėl akivaizdu, kad nuomotojas negalėjo žinoti, kad jam priklausančią transporto priemonę vairavo neblaivi kaltinamoji J. G., būdama Lietuvos Respublikoje. Teismas vertina, kad kaltinamoji pati savavališkai ir nežinant automobilio savininkui, būdama neblaivi sėdo už automobilio „Renault Clio“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairo, ši transporto priemonė yra padarytos nusikalstamos veikos įrankis, todėl automobilis „Renault Clio“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) turėtų būti grąžintas teisėtam savininkui. Bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamoji nurodė, kad kartu su ja yra grįžęs jos vyras, kuris turi įgaliojimą minėtą transporto priemonę parvaryti į Ispanijos Karalystę ir grąžinti nuomotojui, tačiau teismui šiuos kaltinamosios argumentus pagrindžiantys dokumentai nebuvo pateikti. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą automobilis „Renault Clio“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – grąžintinas jį išsinuomojusiai J. G., iš nuteistosios J. G. konfiskuotina automobilio „Renault Clio“ vertę atitinkanti pinigų suma – 17 810 Eur (vertė nustatyta pagal VšĮ „Emprekis“ 2025 m. spalio mėnesio pažymą).

25. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – lengvasis automobilis „Renault Clio“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jo užvedimo raktelis, ilgalaikės nuomos prenumeratos sutartis, sutarties identifikavimo nuoroda (duomenys neskelbtini) bei sutarties sąlygos grąžintinos J. G. nuosprendžio paskelbimo dieną, J. G. asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), išduota (duomenys neskelbtini) grąžintina J. G. nuosprendžio paskelbimo dieną, Ispanijos Karalystės kaltinamajai J. G. išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintinas jį išdavusiai Ispanijos Karalystės institucijai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu, 432 straipsniu teismas

nusprendžia:

J. G. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai 60 (šešiasdešimties) MGL (3000 Eur (trijų tūkstančių eurų) dydžio baudos bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir skirti J. G. 40 (keturiasdešimties) MGL (2000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) dydžio baudos bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti kaltinamosios J. G. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2025 m. spalio 6 d., 05:16 val. iki 2025 m. spalio 6 d. 15:27 val., t. y. 1 (vieną) parą ir laikyti, kad yra sumokėta 6 (šešių) MGL (300 Eur (trijų šimtų eurų) dydžio bauda, likusi nesumokėta bauda yra 34 (trisdešimt keturių) MGL 1 700 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų eurų) dydžio bauda.

Išaiškinti nuteistajai J. G., kad jai skirta bauda turi būti sumokėta per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į bet kurią iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, banko kodas 72900; Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, banko kodas 70440; Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Artea banke, banko kodas 71800; Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, banko kodas 40100; Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, banko kodas 73000; Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Urbo banke, banko kodas 72300, įmokos kodas 6801.

Išaiškinti, kad sumokėjus baudą būtina pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus. Laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą areštu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, J. G. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą įgyti ir naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dviejų) metų laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. spalio 6 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 2, 6 dalimis, J. G. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti automobilio „Renault Clio“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 17 810 Eur (septyniolika tūkstančių aštuonis šimtus dešimt eurų).

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei dokumentų paėmimą (asmens tapatybės kortelės) – taikyti iki nuosprendžio paskelbimo dienos, nuosprendžio paskelbimo dieną panaikinti.

Kardomąją priemonę specialiosios teisės sustabdymą – taikyti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir bausmės vykdymo pradžios, o jam įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- lengvąjį automobilį „Renault Clio“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jo užvedimo raktelį, ilgalaikės nuomos prenumeratos sutartį, sutarties identifikavimo nuoroda (duomenys neskelbtini) bei sutarties sąlygas grąžinti J. G. nuosprendžio paskelbimo dieną,

- J. G. asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą (duomenys neskelbtini) nuosprendžio paskelbimo dieną grąžinti J. G.,

- Ispanijos Karalystės išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti bausmę grąžintinas jį išdavusiai Ispanijos Karalystės institucijai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.