Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-01-18 · Administracinė byla Nr. eI-1038-809/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-01-18
Bylos Nr.
eI-1038-809/2019
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03686-2018-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Eglė Žulytė-Janulionienė
Pareiškėjas
viešosios įstaigos „Gargždų švara“
Atsakovas
S. G.
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-1038-809/2019Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03686-2018-7Procesinio sprendimo kategorijos: 12.18, 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. sausio 18 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Eglė Žulytė-Janulionienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos viešosios įstaigos „Gargždų švara“ prašymą atsakovei S. G. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja viešoji įstaiga (toliau –VšĮ) „Gargždų švara“ kreipėsi į teismą su prašymu priteisti iš atsakovės S. G. 202,99 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Prašyme nurodo, kad Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2011 m. spalio 27 d. sprendimu Nr. T11-673 „Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės viešosios įstaigos įsteigimo“ buvo įsteigta Klaipėdos rajono savivaldybės VŠĮ „Gargždų švara“, kuriai pavesta administruoti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą. Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2012 m. birželio 28 d. sprendimu Nr. T11-415 „Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2011 m. spalio 27 d. sprendimo Nr. T11-672 „Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo“ dalinio pakeitimo“ nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje nustatyta vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Klaipėdos rajono savivaldybės taryba 2011 m. spalio 27 d. sprendimu Nr. T11-672 „Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo“ patvirtino Klaipėdos rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus, kuriuose numatyta, kad vietinės rinkliavos mokestis skaičiuojamas Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje esantiems nekilnojamojo turto objektams pagal tikslinę naudojimo paskirtį.

Pažymėjo, kad vietinė rinkliava atsakovei apskaičiuota pagal viešojo registro duomenis, kurie patvirtina, jog laikotarpiu nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. iki 2017 m. birželio 30 d. atsakovė buvo nekilnojamojo turto objekto – buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininke. Butas parduotas 2017 m. birželio 26 d. Pareiškėja už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2017 m. birželio 30 d. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą VŠĮ „Gargždų švara“ yra skolinga 202,99 Eur.

Atsakovė atsiliepimo į prašymą nepateikė, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką informuota viešo paskelbimo būdu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo.

Iš 2017-01-24 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybes teise ginčui aktualiu laikotarpiu priklausė atsakovei (el. b. l. 12-13). Iš viso atsakovei už laikotarpį nuo 2014-01-01 iki 2017-06-30 yra susidariusi 202,99 Eur skola dėl vietinės rinkliavos nesumokėjimo (el. b.l. 5-12).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, kad savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas. Komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktas, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ir Atliekų tvarkymo įstatymas) 25 straipsnis).

Vietinių rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas (toliau – ir Rinkliavų įstatymas), kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia, kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą, o šio įstatymo 12 straipsnio 1–2 punktuose – kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.

Atliekų tvarkymo sistemų organizavimo ir planavimo principus nustato Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas, kurio 25 straipsnyje nustatyta, kad savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijose susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, užtikrina tų sistemų funkcionavimą, organizuoja atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris neegzistuoja, tvarkymą ir administruoja komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimą.

Vadovaujantis Rinkliavų įstatymo 3 straipsniu, pareiga mokėti savivaldybės tarybos nustatytą ir jos teritorijoje galiojančią vietinę rinkliavą, kurios dydis ir mokėjimo tvarka nustatomi rinkliavos nuostatuose (Rinkliavų įstatymo 12 straipsnis, 13 straipsnio 1 dalis), tenka visiems šiuose nuostatuose nurodytiems fiziniams ir juridiniams asmenims, išskyrus Lietuvos banką.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) jurisprudencijoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad pareiga mokėti vietinę rinkliavą kyla dėl faktinės aplinkybės – komunalinių atliekų turėjimo. Naudodamasis konkrečiu objektu nepriklausomai nuo jo valdymo teisinio pagrindo asmuo sukuria komunalines atliekas, už kurių surinkimą jis privalo atsiskaityti (žr., pvz., 2016 m. lapkričio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1867-556/2016). Taip pat LVAT praktikoje laikomasi teisės aiškinimo, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (žr., pvz., 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014). Tik tokiu atveju, kai vietinės rinkliavos mokėtojas įrodo, t. y. pateikia objektyvius įrodymus, kad nėra sukūręs atliekų arba turi jo atžvilgiu priimtą sprendimą atleisti (suteikti lengvatą) nuo vietinės rinkliavos mokėjimo, jis gali būti pripažintas neturintis pareigos mokėti vietinę rinkliavą (LVAT 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1867-556/2016).

Ginčui aktualiu laikotarpiu Klaipėdos rajono savivaldybės taryba 2011 m. spalio 27 d. sprendimu Nr. T11-672 patvirtino Klaipėdos rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (aktuali 2012 m. kovo 29 d. sprendimo Nr. T11-154 redakcija su vėlesniais pakeitimais) (toliau – Nuostatai). Pagal Nuostatų 3 punktą vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje, išskyrus Lietuvos banką bei įmones, turinčias Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatyta tvarka išduotus Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų sistemoje. Pagal Nuostatų V skyrių ir Nuostatų 1 priedą, vietinė rinkliava apskaičiuojama pagal vietinės rinkliavos mokėtojui priklausančio nekilnojamojo turto pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį. Taigi vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą. Pagal Nuostatų 8 punktą, vietinę rinkliavą ir rinkliavos dydžius komunalinių atliekų turėtojams nustato savivaldybės taryba. Nuostatų 9 punkte nurodyta, kad vietinės rinkliavos dydis apskaičiuojamas taip, kad gaunamos pajamos padengtų visas atliekų tvarkymo sistemos išlaidas. Nuostatų 7 punkte įtvirtinta, kad vietinės rinkliavos dydis yra 208 Lt. už vieną toną komunalinių atliekų (nuo 2015 m. sausio 1 d. – 55,00 Eur (2014 m. spalio 30 d. sprendimas Nr. T11-494)). Nuostatų 23-34 punktuose reglamentuota vietinės rinkliavos mokėjimo tvarka. Pareiškėjai pavesta atlikti vietinės rinkliavos sumokėjimo, permokų grąžinimo, skolų išieškojimo apskaitą ir administravimą. Kiekvienais metais pagal sausio 1 d. Registro duomenis pareiškėja parengia mokėjimo pranešimą apie apskaičiuotas mokėtinas vietinės rinkliavos sumas už kalendorinius metus ir iki vasario 1 d. pateikia vietinės rinkliavos mokėtojams pagal Registro duomenų bazėje turimą nekilnojamojo turto adresą. Vietinė rinkliava mokama kas ketvirtį: už pirmą ketvirtį – iki kovo 1 d., už kitus ketvirčius – iki einamojo ketvirčio antro mėnesio 1 d. arba už visus metus iš karto.

Iš teisinio reglamentavimo matyti, kad atitinkamo dydžio vietinės rinkliavos mokėjimas yra privalomas visiems asmenims, turintiems ar valdantiems nekilnojamą turtą Savivaldybės teritorijoje.

Atsakovei nuosavybės teise ginčui aktualiu laikotarpiu, t.y. nuo 2014-01-01 iki 2017-06-30 priklausė aukščiau minėtas nekilnojamas turtas, vadinasi, atsakovė atitinka Nuostatuose apibrėžtą vietinės rinkliavos mokėtojo sąvoką. Byloje nėra duomenų, kad atsakovei atskiru Savivaldybės tarybos sprendimu būtų buvusi nustatyta vietinės rinkliavos lengvata. Iš pareiškėjos atsakovei skirtų į bylą pateiktų rašytinių įrodymų - mokėjimo pranešimų (el. b.l. 5-12) bei Pažymos apie vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą skolos (el.b.l. 11) matyti, kad atsakovė nevykdė teisės aktais jai nustatytos pareigos Nuostatuose nustatyta tvarka mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų tvarkymą, adresu (duomenys neskelbtini), todėl per laikotarpį nuo 2014-01-01 iki 2017-06-30 susidarė 202,99 Eur skola. Atsakovė neginčija aplinkybių, kad ji minėtų mokėjimo pranešimų, skolos raginimo negavo. Vadinasi, konstatuotina, jog apie paskaičiuotą vietinę rinkliavą atsakovei buvo žinoma. Teismui nekyla abejonių, kad vietinės rinkliavos įsiskolinimas ginčo laikotarpiu yra susidaręs už atsakovei nuosavybės teise priklausantį, pranešimuose ir raginime nurodytą nekilnojamąjį turtą, ji apie tokį įsiskolinimą buvo informuota iš esmės nepažeidžiant teisės aktuose nustatytų reikalavimų.

Atsakovė nei teismui, nei pareiškėjai nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad ji ginčo objekto patalpomis nesinaudojo, nebuvo atliekų turėtoja, ar ji tinkamai vykdė pareigą mokėti vietinę rinkliavą nustatytu laiku, be to, iš pateiktų į bylą rašytinių įrodymų matyti, kad pareiškėja informavo atsakovę apie susidariusią skolą ir atsakovės pareigą sumokėti vietinę rinkliavą Nuostatų nustatyta tvarka ir terminais. Atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškėjos prašymas tenkintinas ir iš atsakovės priteistinas 202,99 Eur vietinės rinkliavos įsiskolinimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos VšĮ „Gargždų švara“ prašymą tenkinti.

Priteisti pareiškėjai VšĮ „Gargždų švara“, juridinio asmens kodas 302720220, iš atsakovės S. G., gim. (duomenys neskelbtini), 202,99 Eur (du šimtus du eurus 99 centus) nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuo 2014-01-01 iki 2017-06-30.

Sprendimas apeliacine tvarka per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Eglė Žulytė-Janulionienė