- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-08
- Bylos Nr.
- 2A-394-260/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-01259-2013-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Gudynienė, Raimondas Buzelis, Algimantas Kukalis
- Atsakovas
- Ž. V., A. V., M. N., B. Ulio
- Ieškovas
- Ž. V.
- Trečiasis asmuo
- Ž. K., V. S.
- Išvadą teikia
- Marijampolės savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, K. R.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondo Buzelio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Virginijos Gudynienės ir Algimanto Kukalio, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Ž. V. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-13-571/2015 dėl santuokos nutraukimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, turto padalijimo ir sandorių nuginčijimo pagal ieškovės Ž. V. ieškinį atsakovams A. V., M. N., trečiajam asmeniui Ž. K. (buvusi V.), institucijoms teikiančioms išvadą Marijampolės savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui ir K. R. savivaldybės Vaikų teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo, turto padalijimo, sandorio nuginčijimo pagal atsakovo A. V. priešieškinį ieškovei Ž. V., atsakovui B. Ulio įmonei, trečiajam asmeniui V. S., institucijoms teikiančioms išvadą Marijampolės savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui ir K. R. savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė Ž. V. 2015 m. kovo 17 d. patikslintu ieškiniu prašė nutraukti jos ir atsakovo A. V. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Marijampolės savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo A. V. kaltės; po santuokos nutraukimo palikti V. pavardę; dukros K. V., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su mama – ieškove Ž. V.; priteisti iš atsakovo materialinį išlaikymą dukrai periodinėmis išmokomis po 150 Eur kas mėnesį, skaičiuojamą nuo 2012 m. gegužės 25 d. iki jos pilnametystės; prašė padalyti santuokoje įgytą turtą: ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisti 1,8392 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 5000 Eur, klėties pastatą 1I1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 45 700 Eur, kiemo - rūsio pastatą 2I1b , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinko vertė 5 200 Eur bei kitus inžinierinius pastatus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 800 Eur, esančius (duomenys neskelbtini), kurie registruoti A. V. vardu, nustatant, jog ieškovė už jai tenkančią didesnę turto dalį sumoka atsakovui A. V. 30 850 Eur piniginę kompensaciją. Taip pat ieškovė prašė pripažinti lengvojo automobilio Hummer H3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2013 m. balandžio 3 d. ir 2013 m. balandžio 10 d. sudarytus pirkimo - pardavimo sandorius negaliojančiais ir taikyti restituciją - automobilį Hummer H3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinti asmenine ieškovės Ž. V. nuosavybe, o už jai tenkantį automobilį atsakovui A. V. piniginės kompensacijos nepriteisti, priteisti jai visas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovų.
Ieškovė nurodė, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, o būtent dėl jo netinkamo elgesio, kuris neleidžia normaliai gyventi ir civilizuotai išsiskirti. Su atsakovu ji jau senai negyvena, gyvena atskirai, kadangi jis išėjo iš namų. Dar (duomenys neskelbtini) buvo užregistravę prašymą dėl gyvenimo skyrium patvirtinimo, tačiau šis prašymas liko neišnagrinėtas. Gyvenant santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė dukra K. V., kuri gyvena kartu su ieškove, tėvas nuo 2012 m. gegužės 25 d. prie vaiko išlaikymo niekuo neprisideda, kartais teikia teismo priteistą išlaikymą. Laikė, jog dėl atsakovo netinkamo gyvenimo būdo, vartojamo alkoholio ir konfliktiško charakterio, dukrai nesaugu augti kartu su juo. Neprieštaravo atsakovo priešieškinį nurodytai tėvo bendravimo su vaiku tvarkai ir sutiko, jog bendravimas vyktų būtent tokia tvarka. Dėl sutuoktinių bendros jungtinės nuosavybės padalinimo ieškovė nurodė, jog, atsižvelgiant į tai, kad gyventi viename name su atsakovu A. V. nėra galimybės, žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), yra jo asmeninė nuosavybė, ant jo pastatyti klėties pastatas 1I1m, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rūsio pastatas 2I1b ir kiti inžineriniai statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) yra šalių bendra jungtinė nuosavybė bei atsižvelgiant į tai, kad ginčo klėtis – namas yra ieškovės ir jos dukros nuolatinė ir vienintelė gyvenamoji vieta, prašė visą sodybą su žemės sklypu priteisti jai įpareigojant atsakovui A. V. sumokėti 30 850 Eur piniginę kompensaciją. Taip pat, remdamasi tarp šalių 2012 m. gegužės 25 d. surašytu prašymu dėl gyvenimo skyrium patvirtinimo, prašė lengvąjį automobilį Hummer, v/n (duomenys neskelbtini) kurį atsakovas pardavė, priteisti atsakovui A. V., o ieškovės nuosavybėn palikti lengvąjį automobilį Hummer, v/n (duomenys neskelbtini) , kurio pirkimo – pardavimo sandorį prašė pripažinti negaliojančiu, kadangi atsakovas A. V. šį sandorį sudarė be ieškovės sutikimo.
Atsakovas A. V. 2013 m. birželio 17 d. priešieškiniu prašė nutraukti tarp jo ir ieškovės Ž. V. (duomenys neskelbtini) Marijampolės savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje sudarytą santuoką, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl ieškovės Ž. V. kaltės; dukros K. V., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su atsakovu – tėvu A. V., iš ieškovės priteisti dukros K. V. išlaikymui periodinėmis išmokomis po 100 Eur per mėnesį, skaičiuojamą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki jos pilnametystės; nustatyti jo siūlomą ieškovės bendravimo su dukra K. V. tvarką. Dalijant santuokoje įgytą turtą atsakovas prašė jam priteisti pastatą - klėtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė 21 142,26 Eur; priteisti A. V. asmeniškai grąžinti 14 481 Eur paskolą V. S.; priteisti iš A. V. 3 330 Eur piniginę kompensaciją Ž. V. už jam tenkančią didesnę turto dalį, įpareigoti Ž. V. per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsikelti iš sodybos, esančios adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat atsakovas prašė pripažinti negaliojančia 2012 m. birželio 27 d. transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartį, kuria ieškovė Ž. V. už 4 344 Eur pardavė atsakovui B. Ulio įmonei 14 481 Eur vertės transporto priemonę Hummer H2, v/n (duomenys neskelbtini) taikyti restituciją priteisiant iš ieškovės Ž. V. atsakovo A. V. naudai 7 240 Eur piniginę kompensaciją.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodė, kad ieškovė pažeidė savo, kaip sutuoktinės pareigas, kadangi santuokos metu siekė tik savo interesų ir tenkino savo poreikius, elgėsi priešingai šeimos interesams bei pažeidė sutuoktinės pareigą būti ištikima. Laikė, jog ieškovė netinkamai rūpinasi vaiku, netinkamai dukrą auklėja ir prižiūri, be to riboja tėvo galimybę bendrauti su vaiku. Dėl sutuoktinių bendros jungtinės nuosavybės padalijimo ir kreditorinių įsipareigojimų nurodė, jog santuokos metu šalys įgijo: pastatą – klėtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė 21 142,26 Eur (73 000 Lt), 14 481 Eur (50 000 Lt) paskolą iš V. S., kuri buvo panaudota pastatui – klėčiai statyti, o taip pat priekabą, kurios v/n (duomenys neskelbtini) ir kuri registruota Ž. V. vardu. Nurodė, jog įvertinus turto balansą, susidaro, jog šalys turto įgijo už 21 142,26 Eur (73 000 Lt) ir skolų už 14 481 Eur (50 000 Lt). Kadangi pastatas pastatytas A. V. asmeninės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, todėl prašė jį palikti jo asmenine nuosavybe įpareigojant grąžinti 14 481 Eur (50 000 Lt) skolą V. S. ir ieškovei sumokant 3 330,62 Eur (11 500 Lt) piniginę kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnės vertės turto dalį. Neprieštaravo, jog priekaba, kurios v/n (duomenys neskelbtini) ir kuri registruota Ž. V. vardu, liktų ieškovės asmenine nuosavybe.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 23 d. sprendimu (b. l. 68 – 79, t. VIII) ieškovės Ž. V. ieškinį ir atsakovo A. V. priešieškinį patenkino iš dalies. Teismas santuoką tarp ieškovės Ž. V. ir atsakovo A. V., įregistruotą (duomenys neskelbtini) Marijampolės savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo ieškovei paliko pavardę V., šalių nepilnametės dukros K. V. gyvenamąją vietą nustatė su motina Ž. V., priteisė iš atsakovo A. V. dukros K. V. išlaikymui po 116 Eur kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2013 m. balandžio 17 d.) iki vaiko pilnametystės, jas atitinkamai indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė ieškovę Ž. V.. Teismas nustatė tokią šalių bendravimo su dukra tvarką: A. V. antrą ir ketvirtą mėnesio savaitgalį paima vaiką į savo gyvenamąją vietą; dukra K. V. savaitgaliui paimama nuo penktadienio pasibaigus užsiėmimui ugdymo įstaigoje, o jos nelankant (išskyrus ligos atveju) nuo 18 val. ir pristatoma į gyvenamąją vietą iki sekmadienio 19 val., tėvas A. V. turi teisę viena kartą per metus su dukra praleisti savo atostogas tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, kurios truktų ištisai iki 28 dienų, apie numatomas atostogas jis turi informuoti Ž. V. ne vėliau kaip prieš 30 kalendorinių dienų, taip pat turi nurodyti tikslų planuojamų su dukra praleisti atostogų dienų skaičių ir vietą; abiejų tėvų atostogos negali būti planuojamos švenčių dienomis, kurias dukra pagal rotacijos principu nustatytą grafiką turi praleisti su kitu iš tėvų; šventes dukra leis su mama ir tėtė rotacijos principu: Šv. Kūčios: 2013 metais su tėvu, 2014 m. su mama, 2015 m. su tėvu ir t. t.; Šv. Kalėdas: 2013 m. su mama, 2014 m. su tėvu, 2015 m. su mama ir t. t.; Naujuosius metus – 2013 m. su tėvu, 2014 m. su mama, 2015 m. su tėvu ir t. t.; Šv. Velykas – 2013 m. su mama, 2014 m. su tėvu, 2015m. su mama ir t. t.; valstybės (Karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną: 2013 m. su mama, 2014 m. su tėvu, 2015 m. su mama ir t. t.; Žolines – 2013 m. su tėvu, 2014 m. su mama, 2015 m. su tėvu ir t. t.; mamos Ž. V. ir jos artimų giminaičių gimimo dienų šventimo dienomis bei Motinos dieną dukra bus su mama, tėvo A. V. ir jo artimų giminaičių gimimo dienomis bei Tėvo dieną dukra bus su tėvu. Dukters gimtadienius - tikrą gimimo dieną tėvai praleidžia su ja rotacijos principu: 2013 m. su tėvu, 2014 m. su mama, 2015 m. su tėvu ir t. t.; dukrai pradėjus lankyti mokyklą mama turi teisę su ja praleisti pusę pavasario, vasaros ir rudens ir žiemos atostogų; apie numatomą praleisti konkretų laikotarpį A. V. įsipareigoja informuoti Ž. V. ne vėliau kaip likus dviem savaitėms iki vaiko atostogų pradžios. Teismas padalijo santuokos metu įgytą nekilnojamąjį turtą taip : klėties pastatą 1I1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), registruotą A. V. vardu, kiemo-rūsio pastatą 2I1b, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kitus inžinierinius pastatus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), registruotus A. V. vardu, po santuokos nutraukimo padalino po ½ asmeninės nuosavybės teise ieškovei Ž. V. ir atsakovui A. V.. Priteisė atsakovui ½ dalį Ž. V. , teismo sprendimu, priteisto turto – klėties pastatą 1I1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo - rūsio pastatą 2I1b , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinierinius pastatus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) ir pripažino asmenine A. V. nuosavybe, o iš A. V. ieškovės Ž. V. naudai, už jam tenkančią ½ dalį Ž. V. turto dalį, priteisė 12 093,05 Eur kompensaciją, įpareigojant ją sumokėti per 1 mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Taip pat teismas pripažino 2013 m. balandžio 3 d. transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartį, sudarytą tarp A. V. ir M. N. dėl automobilio Hummer H3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo, negaliojančia nuo jos sudarymo momento, taikė restituciją ir priteisė iš atsakovo A. V. M. N. naudai 2 896,20 Eur; ieškovei Ž. V. asmeninės nuosavybės teise priteisė automobilį Hummer H3, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), bei 50 vardinių UAB „Lauriva“ akcijų. Likusioje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmetė. Nuspręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų, teismas: priteisė iš ieškovės Ž. V. 82 Eur žyminio mokesčio, 22,73 Eur pašto išlaidų valstybės naudai; priteisė iš atsakovo A. V. 22,73 Eur pašto išlaidų valstybės naudai ir ieškovės Ž. V. naudai 1088,67 Eur bylos vedimo išlaidų; priteisė iš atsakovo M. N. valstybės naudai 41 Eur žyminio mokesčio ir 22,73 Eur pašto išlaidų bei ieškovės Ž. V. naudai 100 Eur bylos vedimo išlaidų.
Teismas nustatė, jog tiek ieškovė, tiek atsakovas A. V. yra konfliktiškos asmenybės, abu linkę ginčus spręsti pasinaudodami psichologinį ir fizinį smurtą, nesutaria dėl bendro gyvenimo principų, abu skirtingai vertina šeimyninius bendro gyvenimo kriterijus, nevienodai supranta sutuoktinio pareigas ir nesiekia ginčų išspręsti taikiai, priešingai – tik vis aštrina juos, todėl sprendė, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas, spręsdamas klausimą dėl šalių nepilnametės dukros gyvenamosios vietos nustatymo, nustatė, jog atsakovas A. V. bylos nagrinėjimo metu pakeitė savo poziciją ir atsisakė savo priešieškinio reikalavimo dėl dukros gyvenamosios vietos nustatymo su juo ir šioje dalyje su ieškiniu sutiko, todėl šalių nepilnametės dukros gyvenamąją vietą nustatė su motina. Teismas, nustatęs, šalių nepilnametės dukros gyvenamąją vietą su motina, sprendė išlaikymo dydžio klausimą ir atsižvelgdamas į šalių materialinę padėtį, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, gaunamas pajamas, išlaikytinių skaičių, nustatė, jog augančio vaiko poreikius labiausiai patenkintų 116 Eur dydžio išlaikymo suma, nusprendė tokio dydžio išlaikymą priteisti iš atsakovo A. V. nuo ieškinio padavimo dienos iki dukters pilnametystės. Teismas vertino, kad ieškovė nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovas neteikia išlaikymo nuo 2012 m. gegužės 25 d., todėl netenkino ieškovės prašymo priteisti išlaikymą nuo šios datos.
Teismas, spręsdamas klausimą dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, nustatė, jog šalys nesutaria dėl žemės sklypo, klėties, kiemo ir rūsio statinių, esančių (duomenys neskelbtini), kurie registruoti atsakovo A. V. vardu ir kuriuos ieškovė prašė priteisti jai asmenine nuosavybe. Šalys pripažino, jog ginčo žemės sklypas yra padovanotas atsakovui jo tėvo, o klėtis statyta šalims gyvenant santuokoje. Teismas sprendė, jog ieškovė, prašydama jai priteisti žemės sklypą, nepateikė teismui jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima ginčo sklypą laikyti bendrąja jungine sutuoktinių nuosavybe, todėl šį jos reikalavimą atmetė. Teismas taip pat laikė nepagrįstu ieškovės argumentą, kad ginčo klėtį priteisus atsakovui A. V., ji su dukra neturės kur gyventi, nes tai yra vienintelis jos nekilnojamasis turtas ir būstas. Teismas iš byloje esančių įrodymų nustatė, jog labiau tikėtina, kad šalys iki 2012 m. gruodžio mėnesio kartu gyveno adresu (duomenys neskelbtini), pažymėjo, jog iš atsakovo A. V. teismui pateikto 2015 m. kovo 31 d. faktinių aplinkybių konstatavimo akto matyti, jog ginčo pastate nesimato ieškovės ir dukros nuolatinio gyvenimo detalių, avalynės, rūbų, dėl ko laikė, jog nėra pagrindo spręsti, kad ieškovė su savo dukra nuolatos ir reguliariai gyvena (duomenys neskelbtini). Teismas pažymėjo, jog abi šalys neginčijo, jog (duomenys neskelbtini) ketino įrengti kaimo turizmo sodybą ir verstis šiuo verslu, kas, pasak atsakovo A. V., ir buvo daroma laikotarpiu nuo 2010 m. iki 2011, kadangi nuo 2012 metų prasidėjo šalių nesutarimai. Atsižvelgiant į tai, kad žemės sklypas su jame iškastu tvenkiniu atsakovui buvo dovanotas, o klėtis, kiti ūkio statiniai – rūsys, pavėsinė buvo statyti gyvenant santuokoje tikslu verstis kaimo turizmo teikiamomis paslaugomis ir gauti pajamas šeimai, teismas sprendė, jog ieškovė su nepilnamete dukra šioje sodyboje nuolatinai ir pastoviai negyvena. Kadangi nei viena iš šalių neprašė nukrypti nuo lygių dalių principo, todėl teismas traktavo, kad nekilnojamasis turtas – pastatai ir kiti kiemo statiniai, esantys (duomenys neskelbtini) pripažintini nuosavybės teise po ½ dalį ieškovei ir atsakovui A. V., tačiau, atsižvelgiant į tai, jog namas nėra gyvenamosios paskirties ir dėl šalių tarpusavio nesutarimu, kurie neigiamai įtakoja vaiko interesus bei tai, jog žemė, ant kurios stovi ginčo nekilnojamasis turtas, priklauso atsakovui A. V., sprendė, jog tikslinga nekilnojamąjį turtą – klėtį, ūkio pastatą, kiemo statinius priteisti natūrą atsakovui iš jo ieškovei priteisiant piniginę kompensaciją.
Teismas, spręsdamas klausimą dėl trečiojo asmens V. S. 14 481 Eur (50 000 Lt) paskolos atsakovui A. V. suteikimo, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas A. V. ir trečiasis asmuo V. S. patvirtino, jog 2009 m. gegužės 5 d. V. S. paskolino A. V. 14 481 Eur (50 000 Lt) ir sutarė, kad paskola bus grąžinta po 5 metų, tačiau lyg šio ji nėra grąžinta, sprendė, jog nėra pagrindo netikėti, kad paskola nebuvo suteikta. Teismas nurodė, jog šiai aplinkybei pagrįsti atsakovas pateikė teismui su namelio statyba, įrengimu ir registracija susijusius įrodymus, tuo tarpu ieškovė nepateikė teismui jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima spręsti priešingai. Atsižvelgiant į nustatytą, teismas įpareigojo atsakovą A. V. grąžinti 14481 Eur (50 000 Lt) paskolą V. S. bei šioje dalyje sumažino ieškovei iš atsakovo A. V. priteistiną kompensaciją už nekilnojamąjį turtą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniame skunde (b. l. 1 – 2, t. IX) atsakovė Ž. V. prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 23 d. sprendimą pakeisti, padalijant santuokoje įgytą turtą nekilnojamąjį turtą (klėtį ir jos priklausinius) paskirti ieškovei Ž. V., iš jos priteisti atitinkamą kompensaciją atsakovui A. V.,
Teismas netinkamai bei neatsižvelgiant į šalių nepilnamečio vaiko interesus išsprendė nekilnojamojo turto padalijimo klausimą, nepagrįstai jį visa apimtimi priskyrė atsakovui A. V. ir paliko šalių nepilnametę dukrą be gyvenamosios vietos.Teismas nepagrįstai sprendė, jog klėtis buvo statoma kaimo turizmo verslui ir dėl to ji nėra pritaikyta nuolatiniam gyvenimui. Laiko, jog nėra svarbu, kokiu tikslu buvo statoma klėtis, svarbiausia, kad joje eilę metų gyveno šalių šeima, o vėliau tik ieškovė su dukra. Teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškovė su dukra nuolat ginčo klėtyje negyveno, tačiau šiai aplinkybei pagrįsti nenurodė kitos ieškovės ir šalių nepilnametės dukros gyvenamosios vietos. Teismas nepagrįstai pripažino, jog atsakovas A. V. yra skolingas V. S. 14 481 Eur (50 000 Lt) ir tuo pagrindu sumažino ieškovei iš atsakovo priteistą kompensaciją. Pažymi, jog paskola buvo grąžinta, ji nebuvo panaudota klėties statybai.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 84 – 86, t. IX) atsakovas A. V. prašo apeliacinį skundą atmesti, Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 23 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išaiškinęs bylos faktines aplinkybes, tinkamai pritaikė procesines bei materialines teisės normas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, o apeliaciniame skunde yra klaidingai nurodomos faktinės aplinkybės, pateiktas faktinių aplinkybių subjektyvus vertinimas, taip pat pateikiamas netinkamas jų vertinimas, keliami reikalavimai prasilenkia su sveika logika, kas lemia klaidingą ginčo situacijos teisinį kvalifikavimą. Pažymi, jog klėtis nebuvo šeimos gyvenamoji vieta, ji buvo statoma kaimo turizmo veiklai. Šalys iki 2012 m. gruodžio mėnesio gyveno su atsakovo A. V. tėvu jam priklausančiame bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) ir tik kilus tarpusavio nesutarimams, ieškovė su dukra kuriam laikui išsikėlė į (duomenys neskelbtini). Laiko, kad pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai nustatė, jog klėtis nebuvo šeimos gyvenamoji vieta ir, kad ji nėra ieškovės ir šalių nepilnametės dukros nuolatinė gyvenamoji vieta. Taip pat nurodo, jog teismas pagrįstai pripažino, jog atsakovas A. V. yra skolingas V. S. 14 481 Eur, tą patvirtino ir pats V. S., ir tuo pagrindu sumažino ieškovei iš atsakovo A. V. priteistą kompensaciją. Pažymi, kad teismas teisingai nustatė, jog paskola buvo imama būtent klėties statybai ir turėjo būti grąžinta iš pajamų, kurios bus gautos iš kaimo turizmo veiklos, tačiau dėl prasidėjusių nesutarimų kaimo turizmo veikla sustojo, todėl ir paskola nebuvo grąžinta.
Atsakovai M. N. ir B. Ulio įmonė, tretieji asmenys Ž. K. (buvusi V.) ir V. S., institucijos duodančios išvadą Marijampolės savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius ir K. R. savivaldybės Vaikų teisių apsaugos skyrius atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl apeliacinės instancijos teismas nagrinėja atsakovės apeliacinį skundą neperžengdamas jo ribų (CPK 320 str. 2 d.).
CK 1.137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, taip pat teise į teisminę gynybą. Tai reiškia, kad asmenys patys sprendžia visus su turimos teisės įgyvendinimu ir gynimu susijusius klausimus, t. y. patys nusprendžia, kokiais būdais ir kokia apimtimi įgyvendinti savo teises. Ieškovė, iš dalies nesutikdama su Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 23 d. sprendimu, padavė dėl jo apeliacinį skundą.
Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad apeliacija yra pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma, todėl apeliaciniame procese byla nenagrinėjama iš naujo. Apeliaciniam procesui taikomos bendrosios CPK nuostatos, taip pat pirmosios instancijos teismo procesą reglamentuojančios nuostatos, neprieštaraujančios apeliacinį procesą reglamentuojančioms normoms (CPK 302 straipsnis), bei specialiosios apeliacinį procesą apibrėžiančios CPK normos, kuriomis, pavyzdžiui, ribojamas naujų įrodymų priėmimas (CPK 314 straipsnis), draudžiama apeliantui kelti naujus reikalavimus (CPK 312 straipsnis) arba teismui priimti dėl apelianto blogesnį sprendimą nei skundžiamas (CPK 313 straipsnis). Tai reiškia, kad apeliacinis teismas, nors nagrinėja bylą pagal proceso normų nustatytas taisykles, tačiau kaip ir pirmosios instancijos teismas yra saistomas pirmiau aptartų proceso normų, reglamentuojančių ieškinio pagrindą ir dalyką bei draudimą peržengti ieškinio ribas, taikant ieškovo pažeistų teisių gynybą didesne apimtimi, negu ji nustatyta ieškinyje. Be to, CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatytos bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos – jas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nustatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529-469/2015).
Nagrinėjamoje byloje apeliacijos dalykas – patikrinimas remiantis ieškovės apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė dėl ieškovės ir atsakovo pareikštų reikalavimų padalyti jų santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą.
Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai bei neatsižvelgdamas į šalių nepilnamečio vaiko interesus išsprendė nekilnojamojo turto padalijimo klausimą, nepagrįstai visą tokį turtą paskyrė atsakovui A. V. ir paliko šalių nepilnametę dukrą be gyvenamosios vietos, taip nuspręsdamas nepagrįstai vertino, jog klėtis buvo statoma kaimo turizmo verslui ir dėl to ji nėra pritaikyta nuolatiniam gyvenimui, nelaikytina reikšmingu, kokiu tikslu buvo statoma klėtis, svarbiausia, kad joje eilę metų gyveno šalių šeima, o vėliau tik ieškovė su dukra, teismas darė nepagrįstą išvadą, kad ieškovė su dukra nuolat ginčo klėtyje negyveno, šiai aplinkybei pagrįsti nenurodė kitos ieškovės ir šalių nepilnametės dukros gyvenamosios vietos.
Marijampolės rajono apylinkės teismas, spręsdamas dėl šalių santuokoje įgyto nekilnojamojo turto padalijimo, pripažino, jog toks turtas yra pastatai – klėtis ir kiemo statiniai, esatys (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisė į juos pripažintina tiek ieškovei, tiek ir atsakovui, kiekvienam į ½ dalį pastatų. Tačiau, atsižvelgdamas į tai, kad padalyti šį turtą natūra be rekonstrukcijos ir pritaikymo gyventi dviem šeimoms be didelių investicijų nėra galimybės, nekilnojamojo turto – klėties paskirtis yra ne gyvenamas namas ir ją rekonstruoti, tikslu pritaikyti gyventi dviem šeimininkams, reikalinga daug papildomų investicijų, ji buvo statoma tikslu vystyti kaimo turizmo veiklą ir gauti pajamas, ką atsakovas ir vykdė, turėjo verslo liudijimus, išklausė kursus, kad šalių santykiai labai konfliktiški, o ir žemė ant kurios stovi pastatai, asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovui A. V., teismas šį turtą priteisė asmeninės nuosavybės teise natūra atsakovui A. V., iš jo priteisė ieškovei Ž. V. piniginę kompensaciją.
Teisėjų kolegijos vertinimu, remiantis ieškovės apeliacinio skundo argumentais, kad jai ir nepilnametei dukrai reikalingas nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), gyventi, negalima pripažinti, jog teismas nepagrįstai šį turtą paskyrė atsakovui, įpareigodamas jį sumokėti ieškovei piniginę kompensaciją. Aptariami pastatai yra pastatyti atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, jie statyti ne šeimai gyventi, bet tikslu vystyti kaimo turizmo veiklą ir gauti pajamas, šią veiklą vykdė atsakovas. Todėl teismas, dalydamas sutuoktinių turtą, pagrįstai tokį turtą paskyrė atsakovui, toks teismo sprendimas neprieštarauja protingumo principams. Pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismas, dalydamas šalių turtą, įvertino ieškovės argumentus apie statinių reikalingumą jai su dukra gyventi. Teismas konstatavo, jog pastatai statyti ne šeimai gyventi, kad šalių šeima nuolat gyveno (duomenys neskelbtini), bute esančiame adresu (duomenys neskelbtini), nurodė, kad tai patvirtina labai daug konkrečių įrodymų. Kodėl tokios teismo padarytos išvados ir tokie teismo sprendimo argumentai yra nepagrįsti, ieškovė apeliaciniame skunde nenurodė, nepaaiškino, kodėl apeliacinės instancijos teismas turėtų ir galėtų vertinti aptartus įrodymus kitaip, nei tą darė pirmosios instancijos teismas. Todėl teisėjų kolegija negali sutikti su ieškovės apeliacinio skundo argumentais ir pripažinti, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje yra nepagrįstas.
Su ieškovės apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, jog atsakovas yra skolingas trečiajam asmeniui V. S. 14481 Eur ir tuo pagrindu sumažino iš atsakovo jai priteistiną piniginę kompensaciją, teisėjų kolegija taip pat negali sutikti. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, jog paminėta skola buvo grąžinta, pinigai nebuvo panaudoti klėties statybai, tačiau šiai aplinkybei patvirtinti nepateikė įrodymų, net nepaaiškino, kuo remdamasis apeliacinės instancijos teismas turėtų pripažinti nustatyta tokią aplinkybę, kada visa eilė pirmosios instancijos teismo aptartų įrodymų leidžia daryti priešingas išvadas.
Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija pripažįsta, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 23 d. sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, jį keisti, kaip kad prašo ieškovė, apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Šį sprendimą teisėjų kolegija palieka nepakeistą (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, Marijampolės rajono apylinkės teismas 2013 m. gegužės 17 d. nutartimi taikė laikinąją apsaugos priemonę – įpareigojo atsakovą A. V. gyventi skyrium su ieškove Ž. V., netrukdyti ieškovei Ž. V. su dukra naudotis šeimos gyvenamuoju namu, esančiu (duomenys neskelbtini), kurį 2015 m. rugsėjo 23 sprendimu teismas priteisė atsakovui.
2015 m. gruodžio 18 d. Kauno apygardos teisme buvo gauta Marijampolės rajono apylinkės teisme išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-13-571/2015 su ieškovės Ž. V. apeliaciniu skundu dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 23 sprendimo, o 2015 m. gruodžio 30 d. Kauno apygardos teisme buvo gautas atsakovo A. V. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių, šioje byloje taikytų Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 17 d. nutartimi, pakeitimo. Prašyme atsakovas nurodė, kad prašo pakeisti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013-05-17 nutartimi pritaikytą laikinąją apsaugos priemonę – įpareigojimą atsakovui A. V. netrukdyti ieškovei Ž. V. su dukra naudotis šeimos gyvenamuoju namu, esančiu (duomenys neskelbtini), ir nustatyti, kad iki teismo sprendimo šioje civilinėje byloje (Nr. 2-13-571/2015) įsiteisėjimo, pastatus esančius (duomenys neskelbtini) naudos ir prižiūrės atsakovas A. V., bei įpareigoti ieškovę netrukdyti atsakovui A. V. naudotis klėties pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini), patenkinus prašymą pakeisti laikinąją apsaugos priemonę, nutartį leisti vykdyti skubiai.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, gavusi ieškovės prieštaravimus dėl šio atsakovo prašymo, neturėdama pakankamai duomenų apie tai, kad atsakovo prašymo patenkinimas nepažeis nepilnametės šalių dukters interesų, 2016 m. sausio 26 d. nutartimi atsakovo A. V. 2015-12-28 prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo nagrinėjimą atidėjo, nutarė jį toliau nagrinėti kartu su byloje pateiktu ieškovės Ž. V. apeliaciniu skundu rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje 2016 m. kovo 3 d.
Po 2016 m. sausio 26 d. Kauno apygardos teismas gavo Marijampolės savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyriaus ir K. R. savivaldybės vaiko teisių apsaugos tarnybos išvadas dėl atsakovo A. V. prašymo panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Iš šių institucijų pateiktų duomenų matyti, kad ieškovė Ž. V. ir nepilnametė šalių dukra K. V. yra išvykusios į JAV, įrodymų, kad jos gyvena (duomenys neskelbtini), vaiko teisių apsaugos tarnybos neturi. Todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su ieškovės prieštaravimais dėl atsakovo prašymo naikinti 2013-05-17 nutartimi pritaikytą laikinąją apsaugos priemonę – įpareigojimą atsakovui A. V. netrukdyti ieškovei Ž. V. su dukra naudotis šeimos gyvenamuoju namu, esančiu (duomenys neskelbtini). Ši laikinoji apsaugos priemonė naikinama.
Paduodama apeliacinį skundą ieškovė privalėjo sumokėti 775 Eur žyminį mokestį. Ji sumokėjo 200 Eur žyminį mokestį, dalies – 575 Eur – žyminio mokesčio sumokėjimas ieškovei Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 12 d. nutartimi buvo atidėtas iki jos apeliacinio skundo išnagrinėjimo. Teisėjų kolegijai atmetus ieškovės apeliacinį skundą, iš jos į valstybės biudžetą priteistina nesumokėta paduodant apeliacinį skundą žyminio mokesčio dalis – 575 Eur. Taip pat iš ieškovės į valstybės biudžetą priteistinos apeliacinės instancijos teismo turėtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos – 16,84 Eur. Viso iš ieškovės į valstybės biudžetą priteistina 591,84 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 149 straipsniu ir 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti.
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės Ž. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 591,84 Eur (penkis šimtus devyniasdešimt vieną eurą ir 84 centus) bylinėjimosi išlaidų. (Šią sumą mokėti į biudžeto surenkamąją sąskaitą, nurodant gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas – 188659752), įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos).
Panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013-05-17 nutartimi pritaikytą laikinąją apsaugos priemonę – įpareigojimą atsakovui A. V. netrukdyti ieškovei Ž. V. su dukra naudotis šeimos gyvenamuoju namu, esančiu (duomenys neskelbtini).
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.