- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-10-09
- Bylos Nr.
- N1-301-387/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-28-1-00456-2014-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Algimantas Valantinas
- Kaltinamasis
- E. P.
- Nukentėjusysis
- K. M., A. R., V. R., K. R.
- Advokatai
- Rimas Andrikis
Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algimantas Valantinas sekretoriaujant Editai Bekerytei,
nukentėjusiesiems K. M., A. R., nukentėjusiųjų V. R., V. R., A. R., K. R., K. M. atstovui, advokatui Rimui Andrikiui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
E. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), sav., gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, besimokantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 str.1d.,-
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. P. tyčia nužudė kitą žmogų tokiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis.
2014-11-30 apie 01.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, namo, esančio (duomenys neskelbtini)., verandoje, tarpusavio konflikto metu dėl asmeninių nesutarimų, tyčia, ranka ir koja sudavė P. R. ne mažiau 2 smūgių į galvos sritį, padarydamas kraujosruvą viršutinėje lūpoje, nuo šių smūgių nukentėjusysis nukrito nuo laiptų, atsitrenkdamas galva į plytelėmis išklotus laiptus, tokiu būdu P. R. padarydamas muštinę žaizdą pakaušyje, pakauškaulio lūžį, nusitęsiantį į pamatą, kraujo krešulius (60 g) po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairio pusrutulio sferinio paviršiaus, sumušimo židinius galvos smegenų pusrutulių kaktinių skilčių poliuose bei pamatiniuose ir tarpsmegeniniuose paviršiuose, kraujo išsiliejimą po minkštaisiais dangalais galvos smegenų kairio pusrutulio kaktinės skilties sferiniame paviršiuje, kraujo patekėjimą po minkštaisiais dangalais virš smegenėlių kirmino bei pusrutulių sferinių paviršių, skystu krauju galvos smegenų skilveliuose. Tai komplikavosi smegenų pabrinkimu, smegenų koma, ūmiu centrinės kilmės širdies ir kvėpavimo veiklos sutrikimu, nuo ko nukentėjusysis mirė, taip tyčia nužudė P. R..
Apklaustas teismo posėdyje kaltinamasis E. P. savo kaltę pripažino. Kaltinamasis parodė, kad 2014-11-29 K. G. pakvietė jį ir kitus draugus į savo gimtadienį. Gimtadienį šventė sodyboje pas K. G. močiutę. Šventė vyko normaliai, niekas nekonfliktavo, buvo vartojamas alkoholis. Vidurnaktį sveikino jubiliatą išėję ant terasos - laistėsi alumi, šampanu. Vėliau K. G. močiutė liepė eiti miegoti. Jis, E. D. bei P. R. dar pasiliko pirmame namo aukšte, paprašė močiutės pašildyti cepelinų. Būnant virtuvėje tarp jo ir P. R. kilo konfliktas. Viskas prasidėjo nuo to, kad jam susijuokus P. R. pasakė „ko čia daune juokiesi“. Jam paklausus, kodėl taip jį vadina, P. R. pasakė, kad ir jo motina daunė. Po tų žodžių jis pasiūlė išeiti į lauką parūkyti. Tik išėjus į lauką, P. R. pasakė „ką tu man lochas padarysi“. Po šių žodžių jis sudavė P. R.. Pirmiausia jam trenkė ranka į veidą, nepataikė , bet grįžtamuoju judesiu sudavė smūgį nuo kurio nukentėjusysis susilenkė. Tuomet jis spyrė koja į veidą. Po šio smūgio P. R. griuvo aukštielninkas. Krito nuo pat laiptų viršaus, užpakaliu, nugara, galva ant trinkelių. Nukentėjęs nukrito į laiptų nišą. Smūgio metu jis nepagalvojo apie laiptus. Nukentėjusiajam nugriuvus jis kartu su E. D. nuėjo prie jo pažiūrėti. P. R. kažką murmėjo. Jie pasodino nukentėjusįjį ant laiptų, o patys nuėjo į namą. Tuo metu į lauką išėjo parūkyti trys merginos, kurios pakvietė tiek jį, tiek E. D. ir pasakė, kad nukentėjusįjį reikia pernešti į namo vidų. Jie taip ir padarė. Parnešę paguldė ant lovos verandoje, o patys nuėjo į namo antrą aukštą. Po kiek laiko į antrą aukštą atėjo K. G. močiutė, pasakė, kad draugui kažkas negerai. Nusileido pažiūrėti kas jam yra. P. R. kažkaip knarkė, po to jam pradėjo mėlynuoti lūpos. K. G. močiutė paskambino Greitajai. Kartu kaltinamasis nurodė, jog jis nepastebėjo (nešant į verandą), kad nukentėjusiajam sužalota galva. Iš karto nekvietė Greitosios, nes galvojo, kad nieko baisaus. Kaltinamasis taip pat nurodė, kad dėl smūgių sudavimo ir dėl to, kad paliko nukentėjusįjį savo elgesį vertina labai blogai. Sugadino gyvenimą P. R. šeimai ir sau. Nori atsiprašyti P. R. brolio, sesers. Kaltinamasis taip pat nurodė, kad su ieškiniu sutinka ir savo uždarbį skirs ieškinio dengimui. Jis dirba Vievio paukštyne, darbininku. Sportuoja profesionaliai, yra jaunimo rinktinės narys, žaidžia vyrų klube ledo ritulį.
Motyvuojamoji dalis
Savo parodymus kaltinamasis patvirtino ir jų patikrinimo vietoje metu. Šis ikiteisminio tyrimo veiksmo protokolas laikytinas tinkamu įrodymu šioje byloje. (2 t., b.l. 28-48)
E. P. kaltė padarius nusikalstamą veiką teismo nustatytomis aplinkybėmis be pačio kaltinamojo parodymų įrodyta nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais, ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo metu surašytais protokolais, specialisto išvada, kitais bylos duomenimis.
Taip, nukentėjusiosios K. M. parodymais nustatyta, kad iki įvykio ji nepažinojo nei kaltinamojo, nei jo tėvų. Iš brolio K. jai žinoma, kad E. P. ir iki paskutinio įvykio konfliktavo su broliu, buvo jam sudavęs. Apie tai, kad brolis mirė ji sužinojo tą pačią naktį iš mamos. Buvo nuvažiavusi į tą namą, kur įvyko nelaimė. Kai nuvažiavo, tai brolio jau neberado , jis buvo išvežtas. Ten buvo žmonių. Kažkas pasakė, kad P. nugriuvo nuo laiptų. Apie tai, kad švenčiant Gimtadienį tarp brolio ir kaltinamojo kilo konfliktas ji sužinojo vėliau. Tai pasakė vienas iš P. draugų susiekęs su jos tėvu. Nukentėjusioji taip pat nurodė, kad pilnai palaiko civilinį ieškinį. Laidojimo išlaidas sudarė salių nuoma, karstas, drabužiai, gėlės, kapo ruošimas, brolio kelionės išlaidos iš Anglijos, gedulingi pietūs. Brolio žūtis didžiulė trauma ir jai, ir visai šeimai. Mama iki šiol bijo išeiti į miestą.
Nukentėjusiojo A. R. parodymais, duotais teismo posėdyje nustatyta, kad kaltinamojo iki įvykio jis nepažinojo. Jau po įvykio jam tapo žinoma, kad broliui smogė E. P.. Jaunesnis brolis K. nurodė, kad E. P. su P. yra konfliktavęs ir anksčiau. Įvykio metu buvo Anglijoje. Nukentėjusysis taip pat nurodė, kad brolis P. visada buvo aktyvus, bet nebuvo agresyvus. Jis sportavo, lankė dailųjį čiuožimą. Po nelaimės jis iš karto užsakė bilietus, sumokėjo 310 Eur. Negrįžo į darbą dėl įvykio, kad palaikytų šeimą. Šiuo metu gyvena su tėvais. Kartu su tėvais gyvena brolis K.. Po įvykio mama bijo išeiti į miestą, jai vaidenasi. Mama pasidarė labai nervinga, dažnai verkia. Tėvas važinėja į tolimus reisus, turi dirbti. Nukentėjęs nurodo palaikantis savo civilinį ieškinį.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje apklausto liudytojo E. D. parodymais nustatyta, kad jis pažįsta tiek kaltinamąjį, pažinojo ir P. R.. Jis dalyvavo K. G. Gimtadienyje. Gimtadienis vyko įprastai, tarpusavyje bendravo, išgėrinėjo, šoko. Tarpusavio kivirčų nebuvo. Apie 24 val. vakaro visi išėjo į terasą pasveikinti K. G.. Buvo pilstomas šampanas. Prilaistė ir ant terasos plytelių. Tą vakarą šalo, plytelės apledijo. Vienu metu jis pats buvo paslydęs. Vėliau visi pradėjo skirstytis, užlipo į antrą namo aukštą. Jis, E. P. ir P. R. dar norėjo pavalgyti, tad pasiliko virtuvėje. Bevalgant P. R. negražiai atsiliepė apie E. šeimą. Prasidėjo žodinis konfliktas su keiksmažodžiais. E. paprašė apie tai nekalbėti. Pasiūlė išeiti į lauką parūkyti, pakalbėti. Kai išeidinėjo į terasą, jis pagalvojo, kad gali būti muštynės, nes vyko žodinis konfliktas, buvo liečiama šeima. Jis atsimena žodžius „alkoholikai“, „daunas“. Išėjus į lauką P. R. keldamas ranką pasakė: „ką tu man daune padarysi“. Muštynės vyko labai greitai. P. R. artinantis prie E. P., pastarasis sudavė jam ranka, bet nepataikė, o po to grįžtamuoju judesiu sudavė alkūne į veidą. Po šio smūgio E. P. dar spyrė koja ir po šio smūgio P. R. krito, kojos slydo nuo laiptų ir jis griuvo visu kūnu. Nukritęs P. R. kvėpavo, bet buvo kaip be sąmonės, jokių judesių neatliko. Jis su E. P. jį pasodino ant laiptų, atrėmę šonu ir galva į namo sieną. Taip jis pasėdėjo apie minutę ar dvi. Kai atėjo merginos nutarė, kad P. R. reikia įnešti į verandą. Nešė jį už rankų ir už kojų. Galvojo, kad jis arba praradęs sąmonę, arba nuo alkoholio. Paguldė pirmame kambaryje, įėjus iš verandos. Vėliau K. G. močiutė iškvietė Greitąją. Iki atvykstant Greitąjai P. R. knarkė ir dusliai kvėpavo. Atvykę medikai konstatavo, kad P. R. miręs. Po to atvyko policija. Policijai buvo pasakyta, kad P. R. nukrito nuo laiptų. Kartu liudytojas nurodė, kad nei nukentėjusysis, nei kaltinamais agresyvumu nepasižymi. Liudytojas taip pat nurodė, kad E. P. sudavė P. R. prie laiptų. Apie tuos laiptus žinojo visi, ten buvo vaikščiota. Liudytojas nurodė, kad apšvietimas buvo menkas, šviesa buvo išjungta.
Liudytojo E. D. parodymai buvo patikrinti ir patikrinimo metu. Šio ikiteisminio tyrimo veiksmo protokolas laikytinas tinkamu įrodymu nustatant nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. (2 t., b.l. 99-113)
Teismo posėdyje apklaustos liudytojos I. K. parodymais nustatyta, kad kaltinamąjį šiek tiek pažįsta, o su P. R. pirmą kartą pasimatė K. G. Gimtadienyje. Gimtadienis buvo švenčiamas K. močiutės sodyboje. Buvo šokama, linksminamasi. Dalyvavo apie 10-11 žmonių. Sodyba yra (duomenys neskelbtini) kaime. Šventės metu konfliktų nebuvo. Iš suaugusių buvo K. močiutė ir mama. Buvo vartojami alkoholiniai gėrimai. 24 val. buvo išėję į lauką, pasveikino sukaktuvininką, laistėsi alumi. Po 24 val. močiutė lipė sumažinti muziką, padėjo susitvarkyti stalą, daug kas išėjo į kambarius. Po to ir įvyko šis įvykis, t.y. vienu metu ji buvo išėjusi į lauką parūkyti. Su ja kartu dar buvo E. ir G.. Lauke rado P. R. sėdintį ant laiptų, jis atrodė kaip knarkiantis. Pamanė, kad jis miega, nes buvo išgėręs. Sutiko E. (P.) su E. (D.), paklausė kas atsitiko, jie pasakė, kad gal paslydo. Pasakė, kad reikia P. R. parnešti į vidų, nes buvo gana šalta. Laiptai buvo slidūs, ji pati buvo paslydusi, todėl ir pagalvojo, kad P. R. galėjo paslysti. P. R. parnešė į namą, po ko ji nuėjo miegoti. P. R. reikėjo nešti, pats nėjo. Kai jį nešė nepastebėjo kraujo, nematė, kad jis sužalotas. Lauke buvo gana tamsu, švietė tik per langą. Po to sužinojo, kad P. R. mirė. Jai miegant buvo atvažiavusi Greitoji. Visiems buvo didelis šokas. Tik vėliau jai tapo žinoma, kad tarp E. P. ir P. R. buvo konfliktas, tačiau detalės jai nėra žinomos. Kartu liudytoja nurodė, kad tą vakarą šalo, alumi aplaistytos terasos plytelės ir laiptai buvo slidūs. Visi apie tai žinojo. Tais laiptais visi vaikščiojo į lauką. Išeidavo į terasą parūkyti, o visi vaikinai eidavo laiptais į tualetą. Liudytoja taip pat nurodė, kad terasoje šviesos nebuvo, greta buvo langas, tiek kiek nuo lango ėjo šviesos, tiek jos buvo. Jos manymu tiek P. R., tiek E. P. buvo išgėrę, bet pastarasis mažiau.
Teismo posėdyje apklaustos liudytojos E. S. parodymais nustatyta, kad ji pažįsta kaltinamąjį iš mokyklos laikų. Su juo nelabai bendrauja. Pažinojo ir P. R.. Nurodė, kad ji dalyvavo K. G. Gimtadienyje. Iš merginų dar dalyvavo I., G., E., A.. Šventės metu viskas buvo normaliai. Maždaug 24 valandą pasveikino K. G., pakilnojo. Laiptai buvo aplaistyti, slidūs. Po kurio laiko ji su I. ir G. išėjo į lauką parūkyti, pamatė P. R. sėdintį ant laiptų. Jis buvo lyg be sąmonės. Pamanė, kad jis girtas. Paprašius, vaikinai nunešė P. R. į kambarį. Po kiek laiko močiutė atėjo į antrą aukštą, pasakė, kad draugas miršta. Pernešus P. R. į kitą kambarį ji matė, kad jis kraujuoja. Kai atvyko policija klausinėjo apie įvykį. Jai nežinoma kaip buvo sužalotas P. R.. Pradžioje buvo kalbama, kad jis nugriuvo. Po to buvo sakoma, kad jam trenkė. Buvo kalbama, kad P. R. sudavė E. P.. Sudavė į veidą.
Teismo posėdyje apklausto liudytojo V. V. parodymais nustatyta, kad jis pažįsta kaltinamąjį. Pastarasis yra jo draugas. P. R. buvęs klasiokas, taip pat draugas. Liudytojas nurodė, kad jis dalyvavo K. G. gimtadienyje. Šventės metu konfliktų nebuvo. Tą naktį jis su K. G. pernešė P. R. iš verandos į kambarį. Galvojo, kad pastarasis girtas. Vėliau atėjo K. G. močiutė, pasakė, kad draugas miršta. Sužinojo, kad jis nukrito nuo laiptų. Visi taip kalbėjo tarpusavyje. Kaip tai atsitiko niekas nesakė. Po poros dienų sužinojo, kad kažkas buvo įvykę tarp E. P. ir P. R.. Liudytojas taip pat nurodė tokią aplinkybę, kad po vidurnakčio jiems būnant kambaryje antrame aukšte, atėjęs E. P. pasakė frazę „iškirtau R.“. Kai atvažiavo policija, niekas nesakė apie muštynes. Dar iki atvažiuojant policijai E. P. prašė, kad niekas nesakytų, kad kažkas buvo. Jam nežinoma ar iki to įvykio E. P. pykosi su P. R. ir jam nežinoma dėl ko E. P. susimušė su P. R. per Gimtadienį. Liudytojas nurodė, kad tą vakarą visi buvo išgėrę. Liudytojas taip pat nurodė, kad jis kraujo dėmių įvykio vietoje nematė, bet kai nunešė P. R. paguldyti ant lovos buvo kraujo.
Teismo posėdyje apklausto liudytojo K. G. parodymais nustatyta, kad jis pažįsta kaltinamąjį, tarpusavio santykiai geri. Nužudytąjį pažinojo, su juo santykiai irgi buvo geri. Įvykio dieną šventė savo aštuonioliktąjį gimtadienį. Susirinko (duomenys neskelbtini), jo senelių namuose, išgėrė. Iš suaugusiųjų namuose buvo T. M. ir R. G.. Gimtadienio šventėje dalyvavo apie 14-15 žmonių. Jų tarpe buvo ir kaltinamasis, ir P. R.. Po vidurnakčio jis nuėjo į antrą aukštą miegoti. Kažkuriuo metu į kambarį atėjo V. V., pasakė, kad P. R. blogai. Nuėjęs į apačią jis pagalvojo, kad P. R. girtas. Pernešė jį iš verandos į kitą kambarį, o patys nuėjo toliau miegoti. Kai pernešė P. R. į kitą kambarį matė, jog pagalvė išmirkusi krauju, nešant susitepė rankas gleivėmis. Į Greitąją pagalbą neskambino galvodamas, kad nukentėjusysis atsigaus. Po kurio laiko sužinojo, kad P. R. mirė. Liudytojas taip pat nurodė, kad jam būnant antrame aukšte vienu momentu buvo užėjęs E. P., kuris pasakė, kad trenkė R. į galvą. Liudytojas taip pat nurodė, kad švenčiant jokių konfliktų nematė ir negirdėjo. Po įvykio neišsiaiškino, dėl ko taip atsitiko. Aplinkybių nežino. Liudytojas taip pat nurodė, jog atvykus policijai tą vakarą nepasakė, kad E. P. sudavė smūgį nukentėjusiajam. Jis netikėjo, kad nukentėjusysis mirė dėl to smūgio.
Liudytojos T. M. parodymais teisme nustatyta, kad ji kaltinamojo nepažįsta. Ji yra K. G. močiutė ir būtent jos namuose vyko anūko gimtadienio šventė. Šventėje dalyvavo apie 10 jaunuolių. Šventėje buvo valgoma, geriama. Apie 24 val. visi buvo išėję į verandą sveikinti anūko. Viskas vyko gražiai, grojo muzika, jaunimas šoko. Po 24 val. jaunimas nuėjo į antrą aukštą. Vienu metu ji pamatė, kad du jaunuoliai kelia apačioje nuo laiptų berniuką. Paklausus kas atsitiko, pasakė, kad paslydo ir nugriuvo. Jis buvo išgėręs. Jį paguldė verandoje. Jaunuolis gulėjo ramiai. Po kurio laiko jis buvo perneštas į kambarį. Maždaug po valandos po šio pernešimo jaunuolis pradėjo knarkti. Ji pastebėjo, kad mėlynuoja jo lūpos. Ji iš karto paskambino Greitajai pagalbai. Greitoji atvažiavo po gero laiko, nes negalėjo surasti jos namo. Kai greitoji atvažiavo, felčerė pažiūrėjo ir pasakė, kad jaunuolis miręs. Po to atvyko policija. Jaunuoliai pareigūnams aiškino, kad nukentėjusysis paslydo ir nugriuvo. Kartu liudytoja nurodė, kad ji negirdėjo jokių barnių ir triukšmo. Liudytoja nurodė, kad verandoje yra apšvietimas. Tą naktį ji liepė negesinti šviesos. Šviesa degė nuolat. Šviesa įsijungdavo ir lauke, ir verandoje, vidaus patalpoje. Visur degė šviesa.
Teismo posėdyje apklaustos liudytojos R. G. parodymais nustatyta, kad ji kaltinamojo nepažįsta. T. M. name buvo švenčiamas jos sūnaus K. gimtadienis. Šventė jaunimas.
Šventės metu didelio triukšmo nebuvo, grojo muzika, buvo šokama. Konfliktų nematė. Po vidurnakčio, apie 1 valandą jaunimas pradėjo skirstytis. Vienas vaikinas gulėjo verandoje, vėliau jį pernešė į kambarį. Šnekėjo, kad jis labai girtas. Liudytoja nurodė nemačiusi, kad tas jaunuolis būtų sužalotas. Vėliau liudytojai pasirodė, kad tam vaikinui negerai. Jos mama iškvietė Greitąją. Kvietė Greitąją, nes vaikinui pradėjo mėlynuoti lūpos. Pati pagalvojo, kad bus stiprus apsinuodijimas alkoholiu. Medikai atvažiavę konstatavo, kad vaikinas mirė. Dabar iš kalbų jai žinoma, kad kaltinamasis mušė šį vaikiną. Kai įvykio naktį atvažiavo policija, buvo šnekama, kad tas vaikinas nukrito.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje apklausto liudytojo D. M. parodymais nustatyta, kad jis kaltinamojo nepažįsta. Nužudytojo sesuo yra jo žmona. Apie įvykį jis žino tik nuogirdas, kad įvyko kažkoks konfliktas ir smūgio metu P. R. numetė nuo laiptų. Įvykio naktį su žmona buvo nuvažiavęs prie namo kur įvyko nelaimė. Ten buvo policijos pareigūnai, jaunimas, policijos tyrėja. Pradžioje kažkas paaiškino, kad P. R. nukrito nuo laiptų. Kad buvo ne taip, sužinojo po laidotuvių. Kartu liudytojas nurodė, kad laidotuvėmis jis taip pat rūpinosi. Laidotuvių išlaidos apie 2500.
Be liudytojų parodymų teismo nustatytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės patvirtintos ir kitais duomenimis, kurie teismo pripažįstami tinkamais įrodymais.
Taip, Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad įvykio vieta yra nuosavas namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Namas yra mūrinis, dviejų aukštų. Įėjimas į namą yra aukštais, stačiais, pilkos spalvos laiptais, kurie išklijuoti plytelėmis. Plytelių danga lipni (batai limpa prie plytelių, lyg kažkas būtų išpilta ant laiptų). Prie laiptų yra matomos 5 raudonos spalvos dėmės, nuo 3 cm iki 1 cm dydžio, panašios į kraują. Ant antrojo laiptelio, taip pat yra 1 cm dydžio raudona dėmė, panaši į kraują. Pakilus laiptais į viršų, per medines duris patenkama į namo verandą, kurioje stovi sofa ir fotelis. Užėjus pro antras duris, patenkama į ilgą koridorių, kur tiesiai eina laiptai į antrą aukštą, kambarys kairėje ir kambarys dešinėje. Per medines duris patenkama į dešinėje esantį kambarį, kur ant medinių grindų, greta lovos ant nugaros guli P. R., gim. 1997 m., lavonas. Lavonas yra su viršutiniais rūbais: juodos spalvos marškinėliais, pakeltais į viršų, matomos pilkos spalvos apatinės kelnaitės ir mėlynos džinsinės kelnės. P. R. veide, prie lūpų matomos dėmės, panašios į kraują, galvoje matoma žaizda (nubrozdinimas). Ant lovos užtiesta marga lovatiesė, ant lovos matomos raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują. Ant lovos guli geltonos spalvos rankšluostis su raudonomis dėmėmis, panašiomis į kraują. Ant medinių grindų, šalia lavono, matomos dėmės, panašios į kraują. (1 t., b.l. 6-14)
Žemesnės instancijos teismas
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. M 1582/14(01) nustatyta, kad P. R. mirė nuo galvos sumušimo, pasireiškusio kraujosruva viršutinėje lūpoje, muštine žaizda pakaušyje, pakauškaulio lūžiu, nusitęsiančiu į pamatą, kraujo krešuliais (60 g) po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairio pusrutulio sferinio paviršiaus, sumušimo židiniais galvos smegenų pusrutulių kaktinių skilčių poliuose bei pamatiniuose ir tarpsmegeniniuose paviršiuose, kraujo išsiliejimu po minkštaisiais dangalais galvos smegenų kairio pusrutulio kaktinės skilties sferiniame paviršiuje, kraujo patekėjimu po minkštaisiais dangalais virš smegenėlių kirmino bei pusrutulių sferinių paviršių, skystu krauju galvos smegenų skilveliuose, kas komplikavosi smegenų pabrinkimu, smegenų koma, ūmiu centrinės kilmės širdies ir kvėpavimo veiklos sutrikimu. Lavoninių reiškinių būklė, konstatuota lavono tyrimo metu 2014-12-01 12:50 val. rodo, kad nuo P. R. mirties iki lavoninių reiškinių tikrinimo jo lavone praėjo 1-3 paros laiko. P. R. lavono kraujyje rasta 1,45 %o (promilės) etilo alkoholio, šlapime rasta 2,19 %o (promilės) etilo alkoholio. Gyvam asmeniui tai atitiktų lengvą girtumo laipsnį. P. R. lavono kraujyje ir šlapime opijatų, amfetaminų ir benzodiazepinų nerasta. Kraujyje kokaino ir kokaino metabolitų nerasta. Imuninės analizės duomenimis šlapime kanabinoidų, kokaino ir kokaino metabolitų nerasta. P. R. lavono kūne nustatyta: 1. Kraujosruva viršutinėje lūpoje, muštinė žaizda pakaušyje, pakauškaulio lūžis, nusitęsiantis į pamatą, kraujo krešuliai (60 g) po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairio pusrutulio sferinio paviršiaus, sumušimo židiniai galvos smegenų pusrutulių kaktinių skilčių poliuose bei pamatiniuose ir tarpsmegeniniuose paviršiuose, kraujo išsiliejimas po minkštaisiais dangalais galvos smegenų kairio pusrutulio kaktinės skilties sferiniame paviršiuje, kraujo patekėjimas po minkštaisiais dangalais virš smegenėlių kirmino bei pusrutulių sferinių paviršių, skystas kraujas galvos smegenų skilveliuose, pagal makromorfologinį vaizdą ir lokalizaciją, padaryti kietu buku daiktu (daiktais). Labiausiai tikėtina, kad nustatyti sužalojimai galvoje padaryti po trauminio poveikio į veidą, konkrečiai viršutinę lūpą, po ko su pagreičiu nugriuvus ir atsitrenkus pakaušiu į kietą buką daiktą (daiktus) ar plokštumą, netrukus iki mirties. Šie sužalojimai, remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.1. punktu, kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu. 2. Poodinės kraujosruvos alkūnėse, pagal makroskopinį vaizdą, padarytos kietu buku daiktu (daiktais) netrukus iki mirties. Šie sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. 3. Odos nubrozdinimas dešinėje blauzdoje, pagal makroskopinį vaizdą, padarytas kietu buku daiktu (daiktais) paros laikotarpiu iki mirties. Šis sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. P. R. mirė nuo sužalojimų galvoje visumos. (1 t., b.l. 18-26 )
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. pM-2/15- 1582/14(01) nustatyta, kad P. R. po jo lavono kūne nustatytų sužalojimų galėjo atlikti savarankiškus veiksmus, pvz., judėti, kol neprarado sąmonės. P. R. lavono galvoje nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai 2 trauminiais poveikiais, kitur galūnėse - mažiausiai 3 trauminiais poveikiais. P. R. lavono galvoje nustatyti sužalojimai, pagal makromorfologinį vaizdą ir lokalizaciją padaryti kietu buku daiktu (daiktais). Labiausiai tikėtina, kad nustatyti sužalojimai galvoje ir alkūnėse padaryti po trauminio poveikio į veidą konkrečiai viršutinę lūpą, po ko su pagreičiu nugriuvus ir atsitrenkus pakaušiu į kietą buką daiktą (daiktus) ar plokštumą, taip pat traumuojant alkūnes, ko pasėkoje buvo padarytos kraujosruvos. Nustatytas odos nubrozdinimas dešinėje blauzdoje, pagal makroskopinį, vaizdą padarytas kietu buku daiktu (daiktais). (1 t., b.l. 28-29)
Teismo posėdyje apklaustas specialistas S. L. pilnai patvirtino savo išvadas. Specialistas pasisakė dėl tam tikrų sužalojimo aplinkybių, nurodydamas, kad šiuo atveju nustatyti labai dideli galvos smegenų pažeidimai, kas leidžia teigti, kad po patirtos galvos traumos mirtis galėjo ištikti per 20 min. laikotarpį. Po patirtos traumos nukentėjusysis iškart prarado sąmonę. Tas neprieštarauja autopsijos duomenims, nes yra labai masyvus galvos smegenų sužalojimai. Tai galėjo sąlygoti nukentėjusiojo komą. Girdėtas knarkimas, tai simptomas dažnai stebimas agonijos metu. Jis vystosi prieš pat mirtį ir prieš ištinkant klinikinei mirčiai. Sužalojimas blauzdoje yra senesnis. Sužalojimai alkūnėse, vertinant jų išsidėstymą, tikėtina, kad galėjo būti padaryti vienmomentiškai ar neužilgo vienas po kito, nukentėjusiajam griūnant ant nugaros. Lavono tyrimą darė po kelių dienų, buvo paimti kraujo, šlapimo mėginiai. Praktikoje laikoma, kad po mirties gauti alkoholio koncentracijos rezultatai atitinka tuos, kurie buvo žmogui esant gyvam. Laikoma, kad kai žmogų ištinka mirtis, sustoja fermentinė sistema kuri gali skaidyti alkoholį organizme. Šlapime koncentracija didesnė nei kraujyje rodo, kad nukentėjusysis buvo išblaivėjimo stadijoje, alkoholio šalinimas iš organizmo jau vyko. Specialistas taip pat nurodė, kad nukentėjusysis traumavosi pakaušį nugriuvęs. Galimai griūdamas traumavosi ir alkūnę.
Specialistas taip pat nurodė, kad sužalojimai padaryti po nugriuvimo su pagreičiu, kurį galimai suteikė smūgis į veidą. Įvertinta tai, kad nugriuvus be pagreičio, sumušimo židiniai siekia tik pilkąją galvos smegenų medžiagą. Šiuo atveju nustatyti net iki 3 cm. gylio sumušimo židiniai. Nukentėjusiojo kaukolė ganėtinai stora, tokiam lūžiui susiformuoti reikia papildomos jėgos, kurią galėjo suteikti pagreitis. Specialistas taip pat nurodė, kad sužalojimui įtakos turėjo ir griuvimas nuo laiptų, nes gaunasi didesnis aukštis, bet ir iš tokio aukščio pačiam nukritus, be pašalinio poveikio, būtų mažesni sužalojimai.
Šie aukščiau išdėstyti duomenys teismo pripažįstami tinkamais įrodymais ir teismo vertinimu pilnai patvirtina, kad E. P. tyčia nužudė kitą žmogų teismo nustatytomis aplinkybėmis. Kaip jau buvo paminėta kaltinamasis E. P. tiksliai nurodė įvykio aplinkybes, pripažindamas, kad nukentėjusiajam sudavė du smūgius nuo kurių pastarasis griuvo nuo laiptų. Šias aplinkybes pilnai patvirtino ir liudytojas E. D.. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes patvirtina ir specialisto išvada. Teismas konstatuoja, kad E. P. nužudė P. R. veikdamas netiesiogine tyčia. E. P. sudavęs smūgį nuo kurio nukentėjusysis susilenkė dar spyrė pastarajam ir koja į veidą, stovint šalia laiptų, kas rodo, kad kaltinamasis galėjo ir turėjo numatyti galimus padarinius. Nors jų nesiekė, bet sąmoningai leido jiems atsirasti. Taigi pripažinta jį veikus netiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 3 dalis). Paminėtina, kad kilę padariniai šioje situacijoje buvo dėsningi. E. P. kaip jau buvo minėta sudavė ne vieną, o du smūgius, kas leidžia teigti, kad jis norėjo, jog nukentėjusysis griūtų. Tokį jo norą patvirtina ir vėlesnis jo aiškinimas „Iškirtau R.“ (V. V. parodymai). Smūgiai buvo suduoti šalia laiptų, kuriais tą vakarą naudojosi ir pats E. P. kas taip pat patvirtina išvadą, jog kaltinamasis turėjo numatyti galimus padarinius. Specialistas S. L. patvirtino, kad tokie sužalojimai nukentėjusiajam nebūtų atsiradę dėl savaiminio griuvimo, o sužalojimų sunkumą nulėmė padidėjęs kūno kritimo pagreitis dėl suduotų smūgių. Taigi E. P. suduodamas smūgius ir siekdamas, kad nuo smūgių nukentėjusysis griūtų nors ir nesiekė nukentėjusįjį nužudyti, tačiau sąmoningai leido atsirasti tokiems padariniams. Kaltinamasis negalėjo nesuvokti, jog suduodamas smūgius šalia laiptų, siekdamas nukentėjusiojo griuvimo, daro veiką, keliančią pavojų kito žmogaus sveikatai ir gyvybei. Tai suvokdamas, kaltininkas numatė, kad nuo tokių veiksmų nukentėjusiajam gali būti padaryti sveikatos sužalojimai, iš jų ir tokie, dėl kurių jis gali mirti. Pagal susiformavusią teismų praktiką apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, nusikalstamų veiksmų intensyvumą ir kt. Iš bylos aplinkybių matyti, kad nuteistasis, būdamas pakankamai fiziškai stiprus, normalaus protinio išsivystymo, turintis pakankamai gyvenimiškos patirties, smūgiuodamas kumščiu į kito neblaivaus žmogaus gyvybei svarbų organą – galvą, negalėjo nesuprasti, kad nuo tokio pavojingo veikimo žmogus gali nugriūti, pavojingai susitrenkti galvą, kad tokie smūgiai į galvą yra pavojingi žmogaus gyvybei ir nuo tokių veiksmų nukentėjusysis gali ne tik patirti sužalojimus, bet ir mirti. Pagal šioje byloje nustatytas aplinkybes kaltinamasis sudavė nukentėjusiajam tiek smūgių, kiek reikėjo, jog pastarasis nugriūtų, tai vyko šalia laiptų, kas dar labiau padidino tikimybę dėl galimų sunkių padarinių. Teismas vertina ir kaltinamojo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. E. P. nukentėjusįjį įnešė į namo vidų tik paragintas merginų. Pats būdamas atsakingas dėl nukentėjusiojo būklės net nepasidomėjo kas jam yra, nekvietė Greitosios medicinos pagalbos, t.y. išliko abejingas dėl galimų padarinių, nors savo veiksmais juos ir sukėlė. Teismas atmeta aiškinimą neva kaltinamasis nesuprato, kad nukentėjusiojo būklė yra tokia sunki. Pats kaltinamasis puikiai matė, kad po jo smūgių nukentėjusysis nugriuvo nuo laiptų, po nugriuvimo jis buvo praradęs sąmonę, pats jį nešė į kambarį, tad nepastebėti sunkios nukentėjusiojo būklės buvo neįmanoma. Šios aplinkybės dar kartą patvirtina teismo išvadą, kad E. P. suprato , kad savo veiksmu kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę ir, nors to nenorėjo, sąmoningai leido padariniams (mirčiai) atsirasti. Kitaip tariant kaltinamasis buvo abejingas padariniams, kurie galėjo atsirasti , todėl ir privalo atsakyti pagal faktiškai sukeltus padarinius.
Kaltinamojo veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str.1d., nes jis tyčia nužudė kitą žmogų.
Skiriant kaltinamajam E. P. bausmę atsižvelgiama, kad jis iki šiol nebuvo teistas, nebaustas administracine tvarka. Jis psichiatrijos ligoninėje negydytas, į narkologinę įskaitą neįrašytas, nusikalto būdamas nepilnamečiu. (2 t., b.l. 83-93) Kaltinamojo E. P. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Pavartoto alkoholio kiekis be abejonės turėjo įtakos kaltinamojo elgsenai, o tuo pačiu turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. (BK 60 str.1d.9p.) Nelaikytina, kad E. P. nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys. Pačio kaltinamojo ir liudytojo E. D. parodymais nustatyta, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo kilo žodinis konfliktas, nukentėjusysis nepagarbiai atsiliepė apie kaltinamojo šeimą, tačiau kaltinamojo veiksmai nebuvo momentinė reakcija į nukentėjusiojo žodžius. Kaltinamasis turėjo galimybę pasirinkti ir kitą elgsenos būdą, siekti išvengti konflikto tuo labiau, kad nukentėjusysis buvo neblaivus, tačiau pakvietė nukentėjusįjį išeiti į lauką, akivaizdžiai siekdamas į pasakytus žodžius reaguoti fiziniu poveikiu.
Kaltinamasis padarė labai sunkų nusikaltimą (BK 11 str.). Už tokio nusikaltimo padarymą numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas. Jokių aplinkybių, kurios įgalintų teismą svarstyti švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimą, numatytų BK 62 str. nėra, tad E. P. skirtina laisvės atėmimo bausmė. BK 54 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Toks reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje išryškėjusių aplinkybių visuma, rodančia, kad nustatytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Pažymėtina, kad šioje byloje tokių aplinkybių visuma nėra nustatyta, t.y. nenustatytos jokios išskirtinės aplinkybės, kurios leistų taikyti BK 54 str.3d. Teismas pažymi, kad padarytas tyčinis labai sunkus nusikaltimas, sukėlęs negrįžtamus padarinius – žmogaus mirtį.
Vertintinos ir kitos nustatytos aplinkybės. Kaip jau buvo paminėta teismas konstatavo, kad nusikaltimas padarytas netiesiogine tyčia. Kaltinamasis akivaizdžiai nenorėjo tokių padarinių. Jis nusikalto būdamas nepilnamečiu, dirba, charakterizuojamas gerai (t.2., b.l. 95; 167-170). Siekdamas nors dalinai atlyginti padarytą turtinę žalą į teismo depozitinę sąskaitą įnešė 700 Eur. Kaltinamojo asmenybę charakterizuojantys duomenys leidžia teigti, kad jo padaryta nusikalstama veika buvo atsitiktinio pobūdžio, o ne dėsninga jo gyvenimo būdo pasekmė.
Atsižvelgdama į aukščiau išdėstytas aplinkybes, E. P. asmenybę, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, teismas kaltinamajam parenka sankcijoje numatytą artimesnę vidurkiui bausmės trukmę. Nustatydamas bausmės trukmę teismas atsižvelgia į tai, kad nusikalstamą veiką E. P. padarė būdamas nepilnamečiu kas įtakoja bausmės vidurkio paskaičiavimą.
BK 50 str. 3d. pagrindu, atsižvelgiant į E. P. asmenybę, nusikaltimo padarymo aplinkybes ir jo pavojingumą, nustatytina, jog paskirtą bausmę E. P. turi atlikti pataisos namuose.
Šioje byloje nukentėjusieji pareiškė civilinį ieškinį ir prašė priteisti iš kaltinamojo E. P. atitinkamai: V. R. 1274 Eur turtinės žalos atlyginimo bei 40000 Eur neturtinės žalos atlyginimo; A. R. 310 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 10000 Eur neturtinės žalos atlyginimo; V. R. 40 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo; K. R. 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo; K. M. 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei 1210 Eur turėtų atstovavimo išlaidų atlyginimui.
Kaltinamasis ir jo gynėjas su civiliniu ieškiniu iš esmės sutiko, nurodant, kad turėtų būti mažinamas neturtinės žalos dydis. Prokuroras prašė civilinį ieškinį tenkinti pilnai.
Civilinis ieškinys tenkintinas.
Turtinės žalos dydis pilnai pagrįstas. Teismas pripažįsta protingomis ir pagrįstomis 1274 Eur laidojimo išlaidas, kurių dydis patvirtintas ir pridedamais dokumentais (t.2., b.l. 146-148) bei 310 Eur išlaidas, kurias patyrė A. R. atvykdamas į laidotuves (t.2., b.l. 149).
Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą teismas remiasi kriterijais numatytais CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Neturtinė žala yra padaroma nematerialioms vertybėms, todėl jos piniginis įvertinimas ir kompensavimas yra sąlyginio pobūdžio. Pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes. Kartu pažymėtina ir tai, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos (pvz. gyvybės praradimo) tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus netekus artimųjų ir kt.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi ir artimieji giminaičiai, t. y. broliai, seserys, tėvai. Tačiau vien formalaus giminystės ryšio nustatyti nepakanka, būtina nustatyti, kad ieškovą su nusikaltimo auka iki jo mirties siejo itin artimi santykiai, glaudūs dvasiniai, emociniai ryšiai. Bylos medžiaga nustatyta, kad dėl E. P. įvykdyto nusikaltimo nukentėjusieji neteko sūnaus bei brolio ir dėl to patyrė stiprius dvasinius išgyvenimus. P. R. gyveno kartu su savo tėvais ir jaunesniu broliu. Akivaizdu, kad tarp žuvusiojo ir jo tėvų bei jaunesniojo brolio buvo susiformavę artimi santykiai, todėl netektis sukėlė nukentėjusiesiems didelius dvasinius išgyvenimus ir emocinius pergyvenimus. A. R. bei K. M. taip pat artimai bendravo su nužudytuoju. Jie nuolat bendraudavo, dažnai matydavosi, kartu sprendė įvairias gyvenimiškas problemas, tad dėl artimo, mylimo ir reikalingo žmogaus netekties taip pat išgyveno ir išgyvena išskirtinį skausmą. Dėl brolio nužudymo ir stiprių motinos išgyvenimų A. R. net metė darbą Anglijoje ir grįžo gyventi kartu su tėvais, nes motina pastoviai depresuoja ir labai išgyvena dėl Povilo mirties. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas vertina tai, kad E. P. įvykdė tyčinį nusikaltimą. Pažymėtina, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi, nustatant neturtinės žalos dydį, tačiau šios bylos kontekste pažymėtina, kad pats kaltinamasis iš esmės sutinka su ieškinio dydžiu manydamas, kad neturtinės žalos dydis yra per didelis.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas bylai reikšmingas aplinkybes, suformuotą teismų praktiką nustatant neturtinės žalos dydį panašaus pobūdžio bylose, bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais teismas sprendžia, kad nukentėjusiesiems priteistinos neturtinės žalos dydis mažintinas. V. R. ir V. R. priteistina po 30 000 Eur, o A. R., K. R. ir K. M. – po 9 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Vadovaujantis BK 66 str. į bausmės atlikimo laiką E. P. įskaitytinas sulaikymo laikas nuo 2015-01-20 iki 2015-01-22 (dvi paros).
E. P. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Šios kardomosios priemonės panaikintinos faktiškai pradėjus atlikinėti laisvės atėmimo bausmę.
E. P. įmokėti į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sąskaitą pinigai išmokėtini V. R. daliniam ieškinio padengimui.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
E. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 str. 1 d. ir nubausti 6 (šešerių) metų laisvės atėmimu.
Bausmę E. P. skirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinės bausmės atlikimo pradžios įsiteisėjus nuosprendžiui.
Vadovaujantis BK 66 str. į bausmės atlikimo laiką E. P. įskaityti sulaikymo laiką nuo 2015 01 20 iki 2015-01-22.
E. P. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Šias kardomąsias priemones panaikinti E. P. faktiškai pradėjus atlikinėti laisvės atėmimo bausmę.
Civilinį ieškinį tenkinti dalinai.
Priteisti iš kaltinamojo E. P.: V. R. 1274 Eur turtinės žalos atlyginimo bei 30000 Eur neturtinės žalos atlyginimo; A. R. 310 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 9000 Eur neturtinės žalos atlyginimo; V. R. 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo; K. R. 9 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo; K. M. 9 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei 1210 Eur turėtų atstovavimo išlaidų atlyginimo.
E. P. įmokėtus į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sąskaitą pinigus – 700 Eur , išmokėti V. R. daliniam ieškinio padengimui. (t.2. b.l. 187)
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.