- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-03-30
- Bylos Nr.
- eI-1191-815/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03902-2016-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Egidija Puzinskaitė, Rasa Ragulskytė-Markovienė, Ernestas Spruogis
- Pareiškėjas
- I. G.-K.
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijos Puzinskaitės, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. G.-K. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I
1. Pareiškėja I. G.-K. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su 2016 m. rugsėjo 30 d. skundu, prašydama:
1.1. įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrių (toliau – ir atsakovas, ir VSDFV Vilniaus skyrius) pakeisti 2016 m. liepos 15 d. sprendimą Nr. 6-24-11388 „Dėl I. G.-K. teisės į motinystės pašalpą“ (toliau – ir sprendimas Nr. 6-24-11388), nusprendžiant nustatyti pareiškėjai asmens dienos kompensuojamąjį uždarbį (teisės į pašalpą atsiradimo dieną) 81,21 Eur, skirti motinystės pašalpą už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį nuo 2016 m. liepos 5 d. iki 2016 m. lapkričio 7 d., pritaikant pareiškėjos asmens dienos kompensuojamąjį uždarbį – 81,21 Eur ir apskaičiuoti 7 065,27 Eur pašalpos sumą;
1.2. įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių išmokėti pareiškėjai sprendime Nr. 6-24-11388 apskaičiuotos motinystės pašalpos nepriemoką – 1 165,80 Eur;
1.3. panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir atsakovė, ir Fondo valdyba, ir VSDFV) 2016 m. rugsėjo 2 d. sprendimą Nr. (11.1E) I-5101 „Dėl motinystės pašalpos dydžio“ (toliau – ir sprendimas Nr. (11.1E) I-5101).
2. Pareiškėja skunde nurodo, kad sprendime Nr. 6-24-11388 pareiškėjai paskirta motinystės pašalpa už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį nuo 2016 m. liepos 5 d. iki 2016 m. lapkričio 7 d., taikant ne pareiškėjos dienos kompensuojamąjį uždarbį (teisės į pašalpą atsiradimo dieną), t. y. 78,63 Eur, bet maksimalų, t. y. 67,81 Eur, kad apskundus minėtą sprendimą Fondo valdybai, Fondo valdyba sprendime Nr. (11.1E) I-5101 konstatavo, kad VSDFV Vilniaus skyrius priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą Nr. 6-24-11388, todėl naikinti jo nėra teisinio pagrindo. Pareiškėjos skundas grindžiamas iš esmės tokiais argumentais.
2.1. VSDFV Vilniaus skyriaus 2014 m. liepos 21 d. sprendime Nr. 6-24-10793 (toliau – ir sprendimas Nr. 6-24-10793) pareiškėjai buvo skirta motinystės (tėvystės) pašalpa nuo 2014 m. liepos 15 d. iki 2016 m. balandžio 28 d., ši pašalpa mokėta paminėtame sprendime nurodytą laikotarpį. Atsižvelgiant į tai bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 6 straipsnio 3 dalimi pareiškėjai sprendime Nr. 6-24-11388 apskaičiuotas kompensuojamasis darbo uždarbis galėjo būti apskaičiuotas iš kompensuojamojo uždarbio, pagal kurį buvo apskaičiuota sprendime Nr. 6-24-10793 skirta motinystės pašalpa. Sprendime Nr. 6-24-10793 nurodyta, kad pareiškėjos (asmens) dienos kompensuojamasis uždarbis (teisės į pašalpą atsiradimo dieną) yra 280,40 Lt (81,21 Eur), o sprendime Nr. 6-24-11388 pareiškėjos (asmens) dienos kompensuojamasis uždarbis (teisės į pašalpą atsiradimo dieną) nurodytas 78,63 Eur. Pareiškėja 2016 m. liepos 13 d. prašyme VSDFV Vilniaus skyriui skirti motinystės pašalpą už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį neužpildė šio prašymo 2 punkto, kuriame suformuluotas prašymas skirti pašalpą pagal palankesnį kompensuojamąjį darbo užmokestį, t. y. nepažymėjo nei grafos „taip“, nei grafos „ne“. Nepaisant akivaizdžiai nevisiškai užpildyto 2016 m. liepos 13 d. prašymo, šį prašymą VSDFV Vilniaus skyrius priėmė, nenustatęs jokių jo trūkumų, neinformavo pareiškėjos apie nevisiškai pilnai užpildytą prašymą ir neįpareigojo pašalinti trūkumų. Fondo valdyba sprendime Nr. (11.1E) I-5101 nurodė, kad tais atvejais, kai asmuo prašymo skirti motinystės pašalpą 2 punkte nepasirenka jokio galimo varianto („Taip“ arba „Ne“), o skiriant pašalpą nustatoma, kad kompensuojamojo uždarbio skaičiuotinu laikotarpiu asmuo gavo motinystės (tėvystės) pašalpą už prieš tai gimusį vaiką, apskaičiuojant motinystės pašalpą atsižvelgiama į asmens palankesnį kompensuojamąjį uždarbį, taip pat nurodė, jog šiuo atveju ankstesnei motinystės pašalpai už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu nuo 2014 m. vasario 25 d. iki 20014 m. liepos 14 d. taikytas maksimalus kompensuojamasis uždarbis (65,67 Eur) yra mažesnis už teisės į motinystės pašalpą atsiradimo mėnesį (t. y. 2016 m. liepos m.) galiojusį maksimalų dienos kompensuojamąjį uždarbį (67,81 Eur). Vis tik atsižvelgdama į tai, kad sprendime Nr. 6-24-10793 pareiškėjos (asmens) dienos kompensuojamasis uždarbis (teisės į pašalpą atsiradimo dieną) buvo nustatytas 81,21 Eur (280,40 Lt), t. y. didesnis nei sprendime Nr. 6-24-11388 nurodytas asmens dienos kompensuojamasis uždarbis, bei vadovaudamasi Įstatymo 6 straipsnio 3 dalimi, taip pat įvertindama tolesnius šio skundo motyvus, pareiškėja prašo pakeisti sprendime Nr. 6-24-11388 nurodytą jos (asmens) dienos kompensuojamąjį uždarbį, nurodant, kad pareiškėjos (asmens) dienos kompensuojamasis uždarbis (teisės į pašalpą atsiradimo dieną) yra 81,21 Eur.
2.2. Sprendime Nr. 6-24-11388 taip pat nurodyta, kad jis priimtas, vadovaujantis Įstatymo 16, 17 straipsniais bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 25 d. nutarime Nr. 86 patvirtintų Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 38, 40, 58 punktais. Pažymėtina, kad nė viena iš sprendime Nr. 6-24-11388 nurodytų teisės aktų nuostatų nereglamentuoja ir nenurodo, kokiu pagrindu pareiškėjai šiame sprendime paskirta motinystės pašalpa buvo apskaičiuota pritaikant ne pareiškėjo turėtas draudžiamąsias pajamas, t. y. ne pagal faktinį jos asmens kompensuojamąjį uždarbį, o pritaikant maksimalų kompensuojamąjį uždarbį, kuris yra žymiai mažesnis už pareiškėjos turimą realų faktinį asmens kompensuojamąjį uždarbį. Nors sprendime Nr. 6-24-11388 ir nenurodyta, priimant jį bei skiriant pašalpą kompensuojamojo uždarbio dydis (maksimalus) buvo pritaikytas pagal Įstatymo 6 straipsnio 5 dalyje nustatytą maksimalų dydį – maksimalus kompensuojamasis uždarbis pašalpoms apskaičiuoti negali viršyti teisės į atitinkamą pašalpą atsiradimo mėnesį galiojusių Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 3,2 dydžio sumos (atitinkama nuostata įtvirtinta ir Nuostatų 7 punkte).
2.3. Pareiškėja remiasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2016 m. kovo 15 d. nutarimu Nr. KT8-N5/2016 (toliau – ir Nutarimas), taip pat nurodo, kad Fondo valdyba sprendime (11.1E) I-5101 nurodė, jog nuo 2017 m. sausio 2 d. Įstatymo 6 straipsnio 5 dalies ir Nuostatų 7, 10 punktų nuostatos, skiriant motinystės pašalpas, negalės būti taikomos.
2.4. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika, iš Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto asmens, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, teisės kreiptis į teismą konstitucinio imperatyvo kyla teismo pareiga asmens teises ginti ne formaliai, o realiai ir veiksmingai (administracinės bylos Nr. A552-519/2013, Nr. A143-816/2014). Pareiškėja remiasi Konstitucijos 110 straipsnio 1 dalimi, nurodo, kad Lietuvos teisinėje sistemoje galiojančių teisinės valstybės principų privalo laikytis ir jais vadovautis visi Lietuvos Respublikos teritorijoje veikiantys subjektai, taip pat ir valstybės institucijos, taip pat remiasi Konstitucinio Teismo jurisprudencija dėl Konstitucijos 110 straipsnio, 107 straipsnio 1 dalies (2012 m. gruodžio 19 d. nutarimu), nurodo, kad nors Nutarimo oficialus paskelbimas atidėtas iki 2017 m. sausio 2 d., tačiau į jame pateiktus imperatyvius išaiškinimus privalo būti atsižvelgiama ir iki jo įsigaliojimo sprendžiant prašymus dėl motinystės pašalpų skyrimo, nes Konstitucinio Teismo sprendimas yra priimtas, jo atšaukti ar pakeisti teisinės galimybės nėra, Nutarimo turinys viešai paskelbtas Konstitucinio Teismo interneto svetainėje ir jame aiškiai konstatuotas šį teisinį ginčą išspręsti aktualių teisės normų nuostatų prieštaravimas Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Nutarime Konstitucinis Teismas nurodė, kad Nutarimo paskelbimo atidėjimas yra susijęs tik su tuo, kad Nutarimo įgyvendinimas susijęs su viešųjų finansų planavimu bei dėl to, jog būtina tinkamai pasirengti motinystės pašalpų, kurių dydis tiek, kiek nurodyta, nebūtų ribojamas, skyrimui ir mokėjimui. Pažymėtina, kad ši aplinkybė nepanaikina atitinkamų teisės aktų prieštaravimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai fakto. Nutarimo netaikymas ir Lietuvos Respublikos Konstitucijai akivaizdžiai ir nenuginčijamai prieštaraujančių teisės normų taikymas pareiškėjos atžvilgiu prieštarauja konstituciniams teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygiateisiškumo, sąžiningumo ir protingumo principams.
Taigi, sprendimas Nr. 6-24-11388 yra priimtas ir motinystės pašalpa pareiškėjai apskaičiuota remiantis teisės aktais, prieštaraujančiais Lietuvos Respublikos Konstitucijai, todėl šis sprendimas keistinas.
II
Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodo, kad su skundu nesutinka, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą, savo poziciją grindžia iš esmės tokiais argumentais.
1. Motinystės pašalpų skyrimo, apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką reglamentuoja Įstatymas ir Nuostatai (šiuo atveju aktualios 6 straipsnio 2, 3 ir 5 dalys) ir Nuostatai (šiuo atveju aktualūs 7, 8, 9, 10 punktai). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. gruodžio 13 d. nutarime Nr. 1354 patvirtintas einamųjų 2016 m. draudžiamųjų pajamų dydis – 445 Eur. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. gruodžio 23 d. įsakyme Nr. A1-789 patvirtintas 2016 m. vidutinis mėnesio darbo dienų skaičius esant 5 darbo dienų savaitei, – 21 darbo diena.
Šalies argumentai
2. Pareiškėja su 2016 m. liepos 13 d. prašymu kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyrių dėl motinystės pašalpos skyrimo nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 5 d. iki 2016 m. lapkričio 7 d. Pareiškėjai nėštumo ir gimdymo atostogos suteiktos nuo 2016 m. liepos 5 d. iki 2016 m. lapkričio 7d., todėl, vadovaujantis Įstatymo ir Nuostatų nuostatomis, pareiškėjai kompensuojamasis uždarbis apskaičiuotas pagal draudžiamąsias pajamas, turėtas laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 1 d. iki 2016 m. gegužės 31 d., t. y. šiuo laikotarpiu turėtas draudžiamąsias pajamas padalinus iš to paties laikotarpio darbo dienų skaičiaus (19 972,42 Eur / 254 d. d. = 78,63 Eur). Maksimalus vienos dienos kompensuojamasis uždarbis, apskaičiuotas pagal 2016 m. liepos mėnesį galiojusių einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 3,2 dydžio sumą bei 2016 m. vidutinį mėnesio darbo dienų skaičių, buvo 67,81 Eur (445 Eur × 3,2 / 21 d. d. = 67,81 Eur).
3. Pareiškėja 2016 m. liepos 13 d. prašymo skirti motinystės pašalpą už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį 2 punkte pažymėjo, kad pašalpą prašo apskaičiuoti pagal palankesnį kompensuojamąjį uždarbį (pagal kurį buvo apskaičiuota ankstesnė (pirminė) atitinkamai motinystės ar motinystės (tėvystės) pašalpa), nors skunde ir nurodė, jog minėtame punkte nepažymėjo nė vieno galimo varianto. Pažymėtina, kad net ir tais atvejais, kai asmuo prašymo 2 punkte nepasirenka jokio galimo varianto („Taip“ ar „Ne“), o skiriant pašalpą nustatoma, kad kompensuojamojo uždarbio skaičiuotinu laikotarpiu asmuo gavo motinystės (tėvystės) pašalpą už prieš tai gimusį vaiką, apskaičiuojant motinystės pašalpą atsižvelgiama į asmeniui palankesnį kompensuojamąjį uždarbį.
4. Pareiškėjos kompensuojamojo uždarbio skaičiuotinu laikotarpiu, t. y. nuo 2015 m. birželio 1 d. iki 2016 m. gegužės 31 d., pareiškėjai už 2014 m. balandžio 28 d. gimusį vaiką iki 2016 m. balandžio 28 d. buvo mokama motinystės (tėvystės) pašalpa, taikant maksimalų kompensuojamąjį uždarbį 65,67 Eur (VSDFV Vilniaus skyriaus 2014 m. kovo 20 d. sprendimas Nr. 6-24-4232 (toliau – ir sprendimas Nr. 6-24-4232)), VSDFV Vilniaus skyrius, įvertinęs, kad pareiškėjos vidutinis dienos kompensuojamasis uždarbis (78,63 Eur), apskaičiuotas pagal laikotarpio nuo 2015 m. birželio 1 d. iki 2016 m. gegužės 31 d. draudžiamąsias pajamas buvo didesnis ir už ankstesnei motinystės pašalpai apskaičiuoti taikytą maksimalų kompensuojamąjį uždarbį 65,67 Eur (sprendimas Nr. 6-24-4232), ir už teisės į pašalpą atsiradimo mėnesį galiojusį maksimalų dienos kompensuojamąjį uždarbį (67,81 Eur), motinystės pašalpos dydį apskaičiavo, įvertinęs tiek naujai apskaičiuotą maksimalų kompensuojamąjį uždarbį (67,81 Eur), tiek ankstesnei motinystės pašalpai už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu nuo 2014 m. vasario 25 d. iki 2014 m. liepos 14 d. apskaičiuoti taikytą maksimalų kompensuojamąjį uždarbį (65,67 Eur).
Taigi, sprendime Nr. 6-24-11388 pagrįstai taikytas maksimalus 67,81 Eur kompensuojamasis uždarbis ir pareiškėjai paskirta 5 899,47 Eur motinystės pašalpa už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį nuo 2016 m. liepos 5 d. iki 2016 m. lapkričio 7 d., t. y. vadovaudamasis Įstatymo 6 straipsnio 5 dalimi, Nuostatų 7 ir 10 punktais, teisėtai ir pagrįstai motinystės pašalpa pareiškėjai apskaičiuota taikant palankesnį maksimalų – 67,81 Eur – dienos kompensuojamąjį uždarbį.
5. Konstitucinis Teismas 2016 m. kovo 15 d. priėmė Nutarimą ir nustatė, kad Nutarimas Teisės aktų registre (toliau – ir TAR) turi būti oficialiai paskelbtas 2017 m. sausio 2 d.. Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 21 straipsnio 4 dalyje ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 84 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Konstitucinio Teismo nutarimai įsigalioja jų oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre dieną. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalį teisės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad teisės aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas Nutarime nurodė, kad Įstatymo nuostatos, pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai, pagal Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalį negalės būti taikomos nuo oficialaus Nutarimo paskelbimo dienos.
Taigi, pareiškėjai motinystės pašalpa apskaičiuota, vadovaujantis galiojančiomis Įstatymo 6 straipsnio 5 dalies, Nuostatų 7 ir 10 punktų nuostatomis, kurios, iki oficialiai TAR bus paskelbtas Nutarimas, ir toliau buvo taikytinos, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos reikalavimus ir skirti jai motinystės pašalpą už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį nuo 2016 m. liepos 5 d. iki 2016 m. lapkričio 7 d., netaikant Įstatymo 6 straipsnio 5 dalyje nustatyto maksimalaus kompensuojamojo uždarbio dydžio ir už šį laikotarpį išmokėti jai motinystės pašalpos nepriemoką.
III
Atsakovė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodo, kad su skundu nesutinka, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą, savo poziciją grindžia iš esmės tokiais argumentais.
1. Pareiškėjai nėštumo ir gimdymo atostogos suteiktos nuo 2016 m. liepos 5 d. iki 2016 m. lapkričio 7 d. Vidutinis vienos dienos kompensuojamasis uždarbis mokėtinos motinystės pašalpos dydžiui nustatyti, apskaičiuotas pagal pareiškėjos pajamas, turėtas nuo 2015 m. birželio 1 d. iki 2016 m. gegužės 31 d., yra 78,63 Eur (19 972,42 Eur / 254 d. d.). Pareiškėja, teikdama prašymą motinystės pašalpai gauti, neužpildė jo 2 punkto dėl pašalpos apskaičiavimo, taikant palankesnį kompensuojamąjį uždarbį, tačiau tais atvejais, kai asmuo šiame prašymo punkte nepasirenka jokio galimo varianto („Taip“ arba „Ne“), o skiriant pašalpą nustatoma, kad kompensuojamojo uždarbio skaičiuotinu laikotarpiu asmuo gavo motinystės (tėvystės) pašalpą už prieš tai gimusį vaiką, apskaičiuojant motinystės pašalpą atsižvelgiama į asmens palankesnį kompensuojamąjį uždarbį. Pareiškėjos kompensuojamojo uždarbio skaičiuotinu laikotarpiu (nuo 2015 m. birželio 1 d. iki 2016 m. gegužės 31 d.) už 2014 m. balandžio 28 d. gimusį vaiką iki 2016 m. balandžio 28 d. pareiškėja gavo motinystės (tėvystės) pašalpą, todėl motinystės pašalpos dydis apskaičiuotas, įvertinus tiek naujai apskaičiuotą (78,63 Eur), tiek ankstesnei motinystės pašalpai už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu nuo 2014 m. vasario 25 d. iki 2014 m. liepos 14 d. apskaičiuoti taikytą maksimalų kompensuojamąjį uždarbį (65,67 Eur). Teisės į motinystės pašalpą atsiradimo mėnesį (t. y. 2016 m. liepos mėn.) galiojęs maksimalus dienos kompensuojamasis uždarbis yra 67,81 Eur, maksimalus dienos kompensuojamasis uždarbis apskaičiuotas pagal 2016 m. liepos mėnesį galiojusių einamųjų metų draudžiamųjų pajamų (445,00 Eur) 3,2 dydžio sumą bei 2016 m. vidutinį mėnesio darbo dienų skaičių (445,00 Eur x 3,2 / 21 d. d. = 67,81 Eur). Pareiškėjos vidutinis dienos kompensuojamasis uždarbis (78,63 Eur), apskaičiuotas pagal nuo 2015 m. birželio 1 d. iki 2016 m. gegužės 31 d. turėtas draudžiamąsias pajamas, yra didesnis už ankstesnei motinystės pašalpai apskaičiuoti taikytą kompensuojamąjį uždarbį (65,67 Eur) bei didesnis už teisės į pašalpą atsiradimo mėnesį galiojusį maksimalų dienos kompensuojamąjį uždarbį (67,81 Eur), todėl VSDFV Vilniaus skyrius sprendime Nr. 6-24-11388 pagrįstai apskaičiavo pareiškėjai 5 899,47 Eur (67,81 Eur x 87 d. d. x 100 proc.) dydžio motinystės pašalpą už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį nuo 2016 m. liepos 5 d. iki 2016 m. lapkričio 7 d., taikydamas pastarąjį dydį (67,81 Eur).
2. Pareiškėja, nesutikdama su paminėtu VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimu, pateikė skundą Fondo valdybai. Fondo valdybos sprendime Nr. (11.1E) I-5101 pareiškėjos skundas buvo netenkintas ir sprendimas Nr. 6-24-11388 buvo paliktas galioti kaip pagrįstas ir teisėtas.
Motyvuojamoji dalis
3. Pagal Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 21 straipsnio 4 dalį Konstitucinio Teismo nutarimai įsigalioja jų oficialaus paskelbimo TAR dieną. Konstitucinis Teismas Nutarime paskelbė, kad Nutarimas TAR oficialiai skelbtinas 2017 m. sausio 2 d., taigi, Nutarimo įsigaliojimo data – 2017 m. sausio 2 d. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 1 dalį Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo nutarimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Konstitucijai. Taigi, Įstatymo ir Nuostatų nuostatos, kurios Nutarime pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai, negalės būti taikomos, skiriant motinystės pašalpas, nuo 2017 m. sausio 2 d., nes nuo 2017 m. sausio 2 d. Nutarimas įgis įstatymo galią. Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad galioja tik paskelbti įstatymai, remiantis Konstitucinio Teismo jurisprudencija, ši Konstitucijos nuostata reiškia, kad įstatymai negalioja ir negali būti taikomi, jeigu jie oficialiai nepaskelbti; oficialus įstatymų paskelbimas, laikantis Konstitucijoje ir įstatymuose nustatytos tvarkos, yra būtina sąlyga ne tik tam, kad įstatymai įsigaliotų, bet ir kad teisinių santykių subjektai žinotų, kokie įstatymai galioja, koks yra jų turinys, ir juos vykdytų.
Fondo valdyba yra viešojo administravimo institucija, privalo vadovautis galiojančiais įstatymais ir juos vykdyti. Nei Fondo valdybai, nei Fondo valdybos teritoriniams skyriams įstatymuose nesuteikta teisė taikyti teisės aktų nuostatų savo nuožiūra, jų netaikyti, nesivadovauti galiojančiais įstatymais ar vadovautis dar neįsigaliojusiais Konstitucinio Teismo nutarimais. Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punktą administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais.
4. Fondo valdyba šioje byloje yra išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija, sprendimą Nr. 6-24-11388 priėmė VSDFV Vilniaus skyrius. Tuo atveju, jeigu teismas nuspręstų pareiškėjos skundą tenkinti, visus veiksmus, susijusius su teismo sprendimo vykdymu, turėtų atlikti ne Fondo valdyba, o VSDFV Vilniaus skyrius. Taigi, Fondo valdybos procesinė padėtis šioje byloje keistina į trečiojo suinteresuoto asmens.
IV
Pareiškėja pateikė teismui 2017 m. kovo 21 d. paaiškinimus, kuriuose pateikė iš esmės tokius argumentus.
1. VSDFV po to, kai pareiškėja pateikė skundą teismui, 2017 m. vasario 14 d. sprendime Nr. PA_SPS-1744 (toliau – ir sprendimas Nr. PA_SPS-1744) pakeitė sprendimą Nr. 6-24-11388, nurodydamas, kad pareiškėjai skiriama motinystės pašalpa už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį nuo 2016 m. liepos 5 d. iki 2016 m. lapkričio 7 d. pagal tokį dienos kompensuojamąjį uždarbį (teisės į pašalpą atsiradimo dieną): asmens – 78,63 Eur, taikomas – 78,63 Eur. Pažymėtina, kad sprendime Nr. PA_SPS-1744 nebuvo patenkinti visi skundo reikalavimai, be to, neatlygintos patirtos bylinėjimosi išlaidos (atsižvelgdama į tai, kad sprendimas Nr. PA_SP5-1744 tiesiogiai susijęs su šios bylos nagrinėjimo dalyku, pareiškėja šio sprendimo Fondo valdybai neskundė).
2. Pareiškėjai 2014 m. liepos 21 d. sprendime Nr. 6-24-10793 buvo skirta motinystės (tėvystės) pašalpa nuo 2014 m. liepos 15 d. iki 2016 m. balandžio 28 d., ši pašalpa mokėta sprendime Nr. 6-24-10793 nurodytu laikotarpiu. Atsižvelgiant į tai bei vadovaujantis Įstatymo 6 straipsnio 3 dalimi pareiškėjai skundžiamame sprendime apskaičiuotas kompensuojamasis darbo uždarbis galėjo būti apskaičiuotas iš kompensuojamojo uždarbio, pagal kurį buvo apskaičiuota sprendime Nr. 6-24-10793 skirta motinystės (tėvystės) pašalpa. Pažymėtina, kad 2014 m. liepos 21 d. sprendime Nr. 6-24-10793 nurodyta, kad pareiškėjos dienos kompensuojamasis uždarbis (teisės į pašalpą atsiradimo dieną) yra 280,40 Lt (tai atitinka 81,21 Eur), o skundžiamame sprendime pareiškėjos dienos kompensuojamasis uždarbis (teisės į pašalpą atsiradimo dieną) nurodytas 78,63 Eur. Pareiškėja, atsižvelgdama į tai, kad sprendime Nr. 6-24-10793 jos dienos kompensuojamasis uždarbis (teisės į pašalpą atsiradimo dieną) buvo nustatytas 81,21 Eur (280,40 Lt), t. y. didesnis negu skundžiamame sprendime nurodytas jos dienos kompensuojamasis uždarbis, bei vadovaudamasi Įstatymo 6 straipsnio 3 dalimi, mano, kad skundžiamame sprendime nurodytas jos dienos kompensuojamasis uždarbis turėtų būti pakeistas, nurodant, kad pareiškėjos (asmens) dienos kompensuojamasis uždarbis (teisės į pašalpą atsiradimo dieną) yra 81,21 Eur.
Teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos skundo, atsiliepimų ir pareiškėjos rašytinių paaiškinimų motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,
konstatuoja:
I
1. VSDFV Vilniaus skyrius, gavęs pareiškėjos 2014 m. kovo 17 d. prašymą skirti motinystės pašalpą už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį nuo 2014 m. vasario 25 d. iki 2014 m. birželio 30 d. ir 2014 m. kovo 17 d. prašymą dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio taikymo, 2014 m. kovo 20 d. sprendime Nr. 6-24-4232 „Dėl I. G. K. teisės į motinystės pašalpą“ skyrė pareiškėjai 19 499,64 Lt (bruto) motinystės pašalpą už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį nuo 2014 m. vasario 25 d. iki 2014 m. birželio 30 d., pritaikęs ne pareiškėjos dienos kompensuojamąjį uždarbį (teisės į pašalpą atsiradimo dieną), t. y. 284,76 Lt, o maksimalų, t. y. 226,74 Lt; mokėtina suma, atskaičiavus gyventojų pajamų mokestį (toliau – ir GPM) ir privalomojo sveikatos draudimo įmokas (toliau – ir PSDĮ), sudarė 15 464,72 Lt.
2. VSDFV Vilniaus skyrius 2014 m. gegužės 12 d. sprendime Nr. 6-24-6900 „Dėl I. G.-K. teisės į motinystės pašalpą“ skyrė pareiškėjai 2 267,40 Lt (bruto) motinystės pašalpą už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį nuo 2014 m. liepos 1 d. iki 2014 m. liepos 14 d., pritaikęs ne pareiškėjos dienos kompensuojamąjį uždarbį (teisės į pašalpą atsiradimo dieną), t. y. 284,76 Lt, o maksimalų, t. y. 226,74 Lt; mokėtina suma, atskaičiavus GPM ir PSDĮ, sudarė 1 791,25 Lt.
3. VSDFV Vilniaus skyrius 2014 m. liepos 21 d. sprendime Nr. 6-24-10793 „Dėl I. G.-K. teisės į motinystės (tėvystės) pašalpą“ skyrė pareiškėjai motinystės (tėvystės) pašalpą nuo 2014 m. liepos 15 d. iki 2016 m. balandžio 28 d. (iki vaikui sukaks 2 m.), pritaikęs ne pareiškėjos dienos kompensuojamąjį uždarbį (teisės į pašalpą atsiradimo dieną), t. y. 284,76 Lt, o maksimalų, t. y. 226,74 Lt: 3 333,08 Lt per mėnesį iki 2015 m. balandžio 28 d., 1 904,62 Lt per mėnesį iki 2016 m. balandžio 28 d., t. y. nuo 2014 m. liepos 15 d. iki 2014 m. liepos 31 d. – 1 827,82 Lt, nuo 2015 m. balandžio 1 d. iki 2015 m. balandžio 28 d. – 3 110,87 Lt, nuo 2015 m. balandžio 29 d. iki 2015 m. balandžio 30 d. – 126,97 Lt, nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. balandžio 28 d. – 1 777,65 Lt.
4. Pareiškėjai nėštumo ir gimdymo atostogos už antrą vaiką suteiktos nuo 2016 m. liepos 5 d. iki 2016 m. lapkričio 7 d. (nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimas, serija EC Nr. 629057).
5. Pareiškėja 2016 m. liepos 13 d. pateikė prašymą VSDFV Vilniaus skyriui prašymą skirti motinystės pašalpą už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį nuo 2016 m. liepos 5 d. iki 2016 m. lapkričio 7 d., kurio 2 punkte pažymėjo, kad prašo pašalpą apskaičiuoti pagal palankesnį kompensuojamąjį uždarbį, ir 2016 m. liepos 13 d. prašymą dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio taikymo.
6. VSDFV Vilniaus skyrius, vadovaudamasis Įstatymo 16, 17 straipsniais ir Nuostatų 38,40 ir 58 punktais, 2016 m. liepos 15 d. sprendime Nr. 6-24-11388 „Dėl I. G.-K. teisės į motinystės pašalpą“ skyrė pareiškėjai 5 899,47 Eur (bruto) motinystės pašalpą už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį nuo 2016 m. liepos 5 d. iki 2016 m. lapkričio 7 d., pritaikęs ne pareiškėjos dienos kompensuojamąjį uždarbį (teisės į pašalpą atsiradimo dieną), t. y. 78,63 Eur, o maksimalų, t. y. 67,81 Eur; mokėtina suma, atskaičiavus GPM ir PSDĮ, sudarė 4 714,59 Eur.
7. Pareiškėja, nesutikdama su sprendimu Nr. 6-24-11388, 2016 m. rugpjūčio 4 d. skunde Fondo valdybos prašė: pakeisti sprendimą Nr. 6-24-11388 ir nustatyti pareiškėjai asmens dienos kompensuojamąjį uždarbį (teisės į pašalpą atsiradimo dieną) 81,21 Eur, skirti motinystės pašalpą už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį nuo 2016 m. liepos 5 d. iki 2016 m. lapkričio 7 d., pritaikant pareiškėjos asmens dienos kompensuojamąjį uždarbį – 81,21 Eur ir apskaičiuoti 7 065,27 Eur pašalpos sumą; patenkinus pirmąjį reikalavimą, išmokėti sprendime Nr. 6-24-11388 apskaičiuotos motinystės pašalpos nepriemoką – 1 165,80 Eur.
8. Fondo valdyba, išnagrinėjusi pareiškėjos 2016 m. rugpjūčio 4 d. skundą, 2016 m. rugsėjo 2 d. sprendime Nr. (1.1E) I-5101 „Dėl motinystės pašalpos dydžio“ pareiškėjos skundo netenkino, taip pat be kita ko, nurodė:
8.1. Kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomas motinystės pašalpos dydis, apskaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas per paeiliui einančius 12 mėnesių, buvusių iki praeito kalendorinio mėnesio prieš nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios mėnesį (Įstatymo 6 straipsnio 2 dalis). Pagal Nuostatų 9 punktą asmens vidutinis dienos kompensuojamasis uždarbis motinystės pašalpai apskaičiuojamas paeiliui einančių 12 kalendorinių mėnesių, buvusių iki praeito kalendorinio mėnesio prieš nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios mėnesį, draudžiamąsias pajamas dalijant iš to paties laikotarpio darbo dienų pagal kalendorių skaičiaus (taikoma 5 dienų darbo savaitė), atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu perkeltas poilsio dienas.
8.2. Pagal Įstatymo 6 straipsnio 3 dalį ir Nuostatų 8 punktą, jeigu laikotarpiu, pagal kurio draudžiamąsias pajamas turi būti apskaičiuojamas kompensuojamasis uždarbis motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) pašalpos dydžiui nustatyti, apdraustajam asmeniui buvo mokama motinystės (tėvystės) pašalpa už prieš tai gimusį vaiką ar jis buvo prieš tai gimusio vaiko nėštumo ir gimdymo, tėvystės arba vaiko priežiūros atostogose, jo prašymu nauja pašalpa gali būti apskaičiuota iš kompensuojamojo uždarbio, pagal kurį buvo apskaičiuota atitinkama ankstesnė (pirmesnė) motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) pašalpa. Ši nuostata gali būti taikoma tik tais atvejais, kai nors dalis laikotarpio, iš kurio pajamų turėtų būti skaičiuojamas kompensuojamasis uždarbis, sutampa su motinystės (tėvystės) pašalpos už prieš tai gimusį vaiką gavimu ar su bet kuriomis iš minėtų atostogų. Pagal Įstatymo 6 straipsnio 2 ar 3 dalies nuostatas apskaičiuotas asmens kompensuojamasis uždarbis pašalpoms apskaičiuoti negali viršyti teisės į atitinkamą pašalpą atsiradimo mėnesį galiojusių Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 3,2 dydžio sumos (Įstatymo 6 straipsnio 5 dalis ir Nuostatų 7 punktas). Maksimalus dienos kompensuojamasis uždarbis apskaičiuojamas einamųjų metų draudžiamųjų pajamų, galiojusių nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios mėnesį, 3,2 dydžio sumą dalijant iš tų metų vidutinio mėnesio darbo dienų skaičiaus (taikoma 5 dienų darbo savaitė). Metinis vidutinis mėnesio darbo dienų skaičius kiekvienais metais tvirtinamas Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu (Nuostatų 10 punktas). Tuo atveju, jeigu apskaičiuotas asmens kompensuojamasis uždarbis yra didesnis už nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios mėnesį galiojusį maksimalų dienos kompensuojamąjį uždarbį, motinystės pašalpa apskaičiuojama taikant maksimalų dienos kompensuojamąjį uždarbį. Tai, kad sprendime Nr. 6-24-11388 nenurodyti Įstatymo ir Nuostatų punktai, kuriais remiantis motinystės pašalpos dydis apribojamas maksimaliu dydžiu, nėra pagrindas panaikinti sprendimą Nr. 6-24-11388, nes jis yra priimtas vadovaujantis Įstatymu ir Nuostatais.
8.3. Pareiškėjai nėštumo ir gimdymo atostogos suteiktos nuo 2016 m. liepos 5 d. iki 2016 m. lapkričio 7 d. Vidutinis vienos dienos kompensuojamasis uždarbis mokėtinos motinystės pašalpos dydžiui nustatyti apskaičiuojamas pagal pareiškėjos pajamas, turėtas nuo 2015 m. birželio 1 d. iki 2016 m. gegužės 31 d., yra 78,63 Eur (19 972,42 Eur / 254 d. d.). Pareiškėja skunde teigia, kad neužpildė prašymo skirti motinystės pašalpą 2 punkto dėl pašalpos apskaičiavimo, taikant palankesnį kompensuojamąjį uždarbį, tačiau tais atvejais, kai asmuo šiame prašymo punkte nepasirenka jokio galimo varianto („Taip“ arba „Ne“), o skiriant pašalpą nustatoma, kad kompensuojamojo uždarbio skaičiuotinu laikotarpiu asmuo gavo motinystės (tėvystės) pašalpą už prieš tai gimusį vaiką, apskaičiuojant motinystės pašalpą atsižvelgiama į asmens palankesnį kompensuojamąjį uždarbį. Pareiškėja kompensuojamojo uždarbio skaičiuotinu laikotarpiu (nuo 2015 m. birželio 1 d. iki 2016 m. gegužės 31 d.) už 2016 m. balandžio 28 d. gimusį vaiką iki 2016 m. balandžio 28 d. gavo motinystės (tėvystės) pašalpą, motinystės pašalpos dydis apskaičiuojamas įvertinus tiek naujai apskaičiuotą (78,63 Eur), tiek ankstesnei motinystės pašalpai už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu nuo 2014 m. vasario 25 d. iki 2014 m. liepos 14 d. apskaičiuoti taikytą maksimalų kompensuojamąjį uždarbį (65,67 Eur). Teisės į motinystės pašalpą atsiradimo mėnesį (t. y. 2016 m. liepos mėn.) galiojęs maksimalus dienos kompensuojamasis uždarbis yra 67,81 Eur, jis apskaičiuotas pagal 2016 m. liepos mėn. galiojusių einamųjų metų draudžiamųjų pajamų (445,00 Eur) 3,2 dydžio sumą bei 2016 m. vidutinį mėnesio darbo dienų skaičių (445,00 Eur x 3,2 / 21 d. d. = 67,81 Eur). Pareiškėjos vidutinis dienos kompensuojamasis uždarbis (78,63 Eur), apskaičiuotas pagal laikotarpio nuo 2015 m. birželio 1 d. iki 2016 m. gegužės 31 d. draudžiamąsias pajamas, yra didesnis už ankstesnei motinystės pašalpai apskaičiuoti taikytą kompensuojamąjį uždarbį (65,67 Eur) bei didesnis už teisės į pašalpą atsiradimo mėnesį galiojusį maksimalų dienos kompensuojamąjį uždarbį (67,81 Eur), todėl sprendime Nr. 6-24-11388 pagrįstai apskaičiuota 5 899,47 Eur (67,81 Eur x 87 d. d. x 100 proc.) dydžio motinystės pašalpa už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį nuo 2016 m. liepos 5 d. iki 2016 m. lapkričio 7 d., taikydamas pastarąjį dydį (67,81 Eur).
8.4. Konstitucinio Teismo 2016 m. kovo 15 d. nutarimo Nr. KT8-N5/2016, kuriame Įstatymo 6 straipsnio 5 dalis ir Nuostatų 7, 10 punktai tiek, kiek juose nustatyta, kad maksimalus kompensuojamasis uždarbis motinystės pašalpai apskaičiuoti negali viršyti teisės į ją atsiradimo mėnesį galiojusių Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 3,2 dydžio sumos, buvo pripažinti prieštaraujančiais Lietuvos Respublikos Konstitucijai, įsigaliojimo data – 2017 m. sausio 2 d., oficialiai paskelbus Nutarimą Teisės aktų registre, ir nuo šios datos minėtos Įstatymo ir Nuostatų nuostatos negali būti taikomos, skiriant motinystės pašalpas.
8.5. Šio sprendimo priėmimo metu Įstatymo 6 straipsnio 5 dalies ir Nuostatų 7, 10 punktų nuostatos nepanaikintos ar pakeistos ir galioja. Fondo valdyba ir jos teritoriniai skyriai yra viešojo administravimo institucijos, kurios, atlikdamos Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose norminiuose teisės aktuose nustatytas funkcijas, turi vadovautis galiojančiais jų veiklą reglamentuojančiais teisės aktais ir juos vykdyti. Nei Fondo valdybai, nei Fondo valdybos teritoriniams skyriams įstatymuose nesuteikta teisė nesivadovauti galiojančiomis teisės aktų nuostatomis ar taikyti jas savo nuožiūra.
Taigi, sprendimas Nr. 6-24-11388 yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti nėra teisinio pagrindo.
9. VSDFV Vilniaus skyrius, vadovaudamasis Įstatymo 16, 17 straipsniais ir Nuostatų 38,40 ir 58 punktais, atsižvelgdamas į Nutarimą, 2017 m. vasario 14 d. sprendime Nr. PA_SPS-1744 „Dėl I. G.-K. motinystės pašalpos perskaičiavimo“ perskaičiavo pareiškėjai motinystės pašalpą nuo 2016 m. liepos 5 d. iki 2016 m. lapkričio 7 d., taikydamas pareiškėjos kompensuojamąjį dienos uždarbį (teisės į pašalpą atsiradimo dieną), t. y. 78,63 Eur, apskaičiuota suma sudaro 6 840,81 Eur; išmokėtina nepriemoka, atskaičiavus GPM ir PSDĮ bei atėmus išmokėtą motinystės pašalpos sumą sudaro 743,66 Eur, ši suma 2017 m. vasario 21 d. pervesta pareiškėjai į jos banko sąskaitą.
II
1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėja I. G.-K. kreipėsi į teismą su 2016 m. rugsėjo 30 d. skundu, prašydama:
1.1. įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrių pakeisti 2016 m. liepos 15 d. sprendimą Nr. 6-24-11388 „Dėl I. G.-K. teisės į motinystės pašalpą“ (žr. šio sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 6 punktą), nusprendžiant nustatyti pareiškėjai asmens dienos kompensuojamąjį uždarbį (teisės į pašalpą atsiradimo dieną) 81,21 Eur, skirti motinystės pašalpą už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį nuo 2016 m. liepos 5 d. iki 2016 m. lapkričio 7 d., pritaikant pareiškėjos asmens dienos kompensuojamąjį uždarbį – 81,21 Eur ir apskaičiuoti 7 065,27 Eur pašalpos sumą;
1.2. įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių išmokėti pareiškėjai sprendime Nr. 6-24-11388 apskaičiuotos motinystės pašalpos nepriemoką – 1 165,80 Eur;
1.3. panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2016 m. rugsėjo 2 d. sprendimą Nr. (11.1E) I-5101 „Dėl motinystės pašalpos dydžio“ (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 8 punktą).
2. Šioje byloje nustatyta, kad VSDFV Vilniaus skyrius, vadovaudamasis Įstatymo 16, 17 straipsniais ir Nuostatų 38,40 ir 58 punktais, atsižvelgdamas į Nutarimą, 2017 m. vasario 14 d. sprendime Nr. PA_SPS-1744 „Dėl I. G.-K. motinystės pašalpos perskaičiavimo“ perskaičiavo pareiškėjai motinystės pašalpą nuo 2016 m. liepos 5 d. iki 2016 m. lapkričio 7 d., taikydamas pareiškėjos kompensuojamąjį dienos uždarbį (teisės į pašalpą atsiradimo dieną), t. y. 78,63 Eur, apskaičiuota suma sudaro 6 840,81 Eur; išmokėtina nepriemoka, atskaičiavus GPM ir PSDĮ bei atėmus išmokėtą motinystės pašalpos sumą sudaro 743,66 Eur, ši suma 2017 m. vasario 21 d. pervesta pareiškėjai į jos banko sąskaitą. Taigi, skundžiami sprendimai nėra galiojantys, o naujai priimto sprendimo Nr. PA_SPS-1744 pareiškėja neskundė privaloma ikiteismine tvarka. Vadinasi, šioje administracinėje byloje nebeliko ginčo dalyko, todėl pareiškėjos skundas negali būti tenkinamas, jis atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalimi, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos I. G.-K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.