- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2019-12-30
- Bylos Nr.
- 1-2059-1072/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Eglė Venckienė
- Kaltinamasis
- D. E. B.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 7-ojo skyriaus (Ukmergė) prokuroro pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-53390-19, ir susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, kurioje
D. E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), pilietybė Lietuvos, faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), išsituokęs, bedarbis, teistas:
1) 1992 m. gruodžio 10 d. Lietuvos Aukščiausiojo teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 105 straipsnio 2 punktą, 8 punktą, 153 straipsnio 2 dalį, laisvės atėmimu 15 metų;
2) 2005 m. kovo 31 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 159 straipsnį, laisvės atėmimu 1 metams. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalį, 3 dalį, paskirtą bausmę subendrinus
su 1992 m. gruodžio 10 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, galutinė bausmė skirta 4 metai laisvės atėmimo;
3) 2015 m. vasario 3 d. Šiaulių apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį – 1 m. 4 mėn. laisvės apribojimo bausme;
4) 2015 m. birželio 1 d. Šiaulių apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį – 9 mėn. laisvės apribojimo bausme;
5) 2015 m. gruodžio 23 d. Šiaulių apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį – 6 mėn. laisvės apribojimo bausme;
6) 2017 sausio 25 d. Šiaulių apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį – 6 mėn. laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant 1 metams;
7) 2017 m. balandžio 12 d. Šiaulių apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį –11 mėn. laisvės atėmimo bausme;
8) 2019 m. gruodžio 5 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį – 20 parų arešto (apie baudžiamojo įsakymo įsigaliojimą dar nežinoma), turintis neišnykusį ir nepanaikintą teistumą,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. E. B. mušdamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent:
jis, 2019 m. gruodžio 17, apie 19 val. 00 min., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas girtas, tyčią vieną kartą delnu sudavė savo sugyventinei nukentėjusiajai D. Č. į kairę ausį ir tokiu būdu mušdamas sukėlė savo sugyventinei nukentėjusiajai fizinį skausmą.
D. E. B., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, kaltu prisipažino pilnai ir parodė, kad D. Č. yra jo sugyventinė, su ja jis jau gyvena apie metus laiko. 2019 m. gruodžio 17 d. jie kartu su D. Č. nusipirko automobilį, nutarė atšvęsti, nusipirko porą butelių degtinės 0,5 1 talpos. Jie gerti alkoholį pradėjo apie 14 val. 00 min., gėrė iki vakaro. Kai išgėrė alkoholį, pas juos į svečius atėjo A. K., kuris yra D. Č. dėdė. Kaip gėrė jis atsimena, bet kas vyko toliau dėl girtumo neatsimena. Buvo girtas. Kad buvo du kartus atvažiavusi policija, jis nepamena. Lygtai su D. Č. ir nesipyko, nesiginčijo viskas buvo gerai. Gal paskui būdami girti ir dėl ko nors susipyko. Jeigu D. Č. sako, kad jis jai sudavė delnu į ausį, vadinasi taip ir buvo, kam jai meluoti. Jis to negali atmesti. Jis taip pasielgė dėl to, kad buvo labai girtas, priešingu atveja jis taip pasielgti negalėtų. Kai būna blaivūs, jie su D. Č. sutaria gerai, nesipyksta. Išgeria labai retai. Vakar buvo proga, nusipirko automobilį. Dėl to, kad taip pasielgė labai gailisi, esant galimybei D. Č. atsiprašys. Jis ir toliau planuoja gyventi su D. Č., jeigu ji norės (b. l. 65-66).
Kaltinamojo D. E. B. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo paties prisipažinimo, patvirtina ir kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga.
Nukentėjusioji D. Č., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2019 m. gruodžio 17 d. po pietų įsigijo automobilį ir su D. E. B. nusprendė atšvęsti. Nusipirko du 0,5 l talpos butelius degtinės. Pradėjo švęsti namuose apie 15 val. 00 min. – 16 val. 00 min. Po kurio laiko, tiksliai neprisimena kada, į svečius atėjo jos dėdė A. K.. Apie 18 val. 00 min. D. E. B. pradėjo jai priekaištauti, pavyduliauti. Nenori tiksliai pasakoti dėl ko, bet jis ją išvadino necenzūriniais žodžiais, pradėjo stumdyti. Ji tada iš karto iškvietė policiją. Jai tada neskaudėjo, kaip jis pastūmė. Atvykę pareigūnai nuramino D. E. B. ir jie susitaikė. Ji neprisimena, kur tada buvo A. K., gal kitame kambaryje. Išvykus policijos pareigūnams, apie 19 val. 00 min., D. E. B. jai pradėjo priekaištauti, kad iškvietė policiją. Ji jam dar aiškino, kad dėl to kvietė, kad jis ją stumdė, tada ji pašaukė A. K., kuris tuo meta buvo kitame kambaryje, nes matė, kad D. E. B. vėl šūkauja. Atėjus A. K., D. E. B. jam pasakė: „ko tu čia atėjai?“ ir jį pastūmė, o jai D. E. B. delnu sudavė į kairę ausį. Jis sudavė jai vieną kartą, daugiau nieko jai nedarė. Tada ji pasakė D. E. B., kad vėl iškvies policiją, o jis atsakė: „kviesk“. Jai skaudėjo ir dabar skauda, po suduoto smūgio ji verkė. D. E. B. ne pirmą kartą smurtauja. Ji nenori jokio ikiteisminio tyrimo, atleidžia jam (b. l. 30-31).
Iš tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nustatyta, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas D. E. B. atžvilgiu dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 140 straipsnio 2 dalyje (b. l. 1-3).
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad įvykio vietos apžiūros metu apžiūrėtas namas, esantis (duomenys neskelbtini). Nusikalstamos veikos ar grumtynių pėdsakų nerasta (b. l. 7-8, 9-13).
Iš alkoholio kiekio matuoklio fotonuotraukos, neblaivumo nustatymo žurnalo kopijų nustatyta, kad 2019 m. gruodžio 17 d., 20 val. 08 min., alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 7510 Nr. ARKL-0679 D. E. B. nustatytas 2,36 promilių neblaivumas, D. Č. – 1,95 promilės neblaivumas (b. l. 14-15, 16, 17-18, 19, 24-25, 26, 27).
Iš asmens apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėjus D. Č., ant jos veido, kairės ausies ar kitų kūno dalių išorinių smurto žymių nesimato (b. l. 38-39, 41-42).
BK 140 straipsnyje nurodytu nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Mušimas ar kitoks smurtavimas gali pasireikšti poveikiu į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Fizinis skausmas negali būti objektyviai užfiksuotas kaip pavyzdžiui nežymus sužalojimas ar trumpas susargdinimas, kuriuos gali pagrįsti rašytiniai įrodymai (specialisto išvados, medicininiai dokumentai ir pan.). Tačiau toks pojūtis turi būti taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą arba turi būti kreipiamasi į medikus pagalbos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2A-5/2014, Nr. 2K-152-693/2016).
Nagrinėjamos bylos kontekste aktualu pabrėžti, kad pagal BK įtvirtintų normų, saugančių asmens sveikatą, sistemą neteisėtas fizinis poveikis bet kokio amžiaus žmogui laikomas nusikalstamu, jei sukelia jam bent fizinį skausmą (BK 140 straipsnis). Fizinio skausmo sukėlimas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui baudžiamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Įvertinęs byloje esančius įrodymus, tiek atskirai, tiek jų visetą, teismas daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju yra surinkta pakankamai duomenų (nuketėjusiosios parodymai, tarnybiniai pranešimai, apžiūros protokolai, kaltinamojo parodymai ir kita) pagrįsti D. E. B. kaltę padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Teismas, priimdamas sprendimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso XXXI skyriuje reglamentuotą bylų nagrinėjimo supaprastinta tvarka procesą, vadovaujasi bendrais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje.
Svarstant kaltinamojo D. E. B. baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį. Padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad D. E. B. prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe nustatyta tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – anksčiau teistas, teistumas neišnykęs (b. l. 80-88), administracine tvarka nebaustas (b. l. 78). Yra bedarbis (b. l. 80), registruojasi Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (b. l. 79). Psichiatrijos ligoninėje ar priklausomybės ligų centre negydytas.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad šiuo atveju, įvertinus kaltinamojo asmenybę bei jį charakterizuojančius duomenis, bei į tai, kad D. E. B. ne kartą teistas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, paskutinį kartą 2019 m. gruodžio 5 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, D. E. B. skirtina arešto bausmė bus pakankamai efektyvi ir pasieks BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.
Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, D. E. B. skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu.
Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad D. E. B. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2019 m. gruodžio 5 d. teismo baudžiamuoju įsakymu buvo nuteistas 20 parų arešto. Minėtas teismo baudžiamasis įsakymas iki šiol nėra įsiteisėjęs, todėl šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu D. E. B. skirtina arešto bausmė nebendrintina su Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2019 m. gruodžio 5 d. teismo baudžiamuoju įsakymu.
Iš 2019 m. gruodžio 18 d. nutarimo nustatyta, kad D. E. B. buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. gruodžio 17 d. 19 val. 20 min. iki 2019 m. gruodžio 18 d. 15 val. 17 min., t. y. viena laikino sulaikymo diena (b. l. 69-70), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsnio 2 dalimi, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.
Padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis BK 67 ir 72² straipsniais, gali būti skiriamos viena arba daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, tarp kurių yra numatytas ir dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 42 straipsnio 6 dalis). Atsižvelgiant į kaltinamojo D. E. B. asmenybę, padarytos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, pobūdį, kaltinamajam, kaip smurtavusiam prieš šeimos narį asmeniui, yra paskirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas probacijos tarnybos organizuojamuose smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72² straipsnis).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2019 m. gruodžio 18 d. nutarimu (b. l. 73-75) D. E. B. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.
Iš 2019 m. gruodžio 18 d. pakvitavimo nustatyta, kad D. E. B. grąžinta asmens tapatybės kortelė, pinigai (b. l. 71).
Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas.
Proceso išlaidų baudžiamojoje byloje nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas,
nusprendė:
D. E. B. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 30 (trisdešimt) parų arešto bausmę.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio pagrindu, D. E. B. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti galutinę 20 (dvidešimt) parų arešto bausmę, bausmę atliekant Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje – pataisos namuose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsnio 2 dalimi, į bausmės laiką įskaityti D. E. B. sulaikymą nuo 2019 m. gruodžio 17 d. 19 val. 20 min. iki 2019 m. gruodžio 18 d. 15 val. 17 min., t. y. viena laikino sulaikymo diena, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.
Paskirti D. E. B. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą probacijos tarnybos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose, per 12 (dvylika) mėnesių nuo laisvės apribojimo bausmės vykdymo pradžios išklausant visą šių programų kursą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsnis).
D. E. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.
Arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo D. E. B. sulaikymo dienos.
Kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudami surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Padavus prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamųjų gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.