Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos M. S. apeliacinį skundą dėl (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2023 m. gegužės 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos M. S. pareiškimą dėl neveiksniu tam tikrose srityse pripažinto asmens neveiksnumo peržiūrėjimo, suinteresuoti asmenys A. S., V. S., išvadą duodanti institucija viešoji įstaiga (duomenys neskelbtini) poliklinika.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja M. S. pareiškimu prašė panaikinti (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 9 d. spendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) arba pakeisti šį teismo sprendimą, pripažįstant pareiškėją M. S. ribotai veiksnia asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su lizingo, daiktų pirkimo – pardavimo išsimokėtinai, sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimų kreditų sutarčių sudarymu ir pan. srityje; kilnojamojo daikto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo srityje; nekilnojamojo daikto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo srityje; paveldėjimo teisinių santykių srityje ir jų valdyme; dalyvavimo ūkinėje-komercinėje veikloje srityje; šeimos santykių srityje, o kitose srityse ją pripažįstant visiškai veiksnia.

2. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 9 d. sprendimu pareiškėja buvo pripažinta neveiksnia tam tikrose turtinių santykių srityse ir tam tikrose asmeninių neturtinių santykių srityse. Taip pat pareiškėja pripažinta iš dalies neveiksnia asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su smulkiais buitiniais sandoriais, srityje ir savitvarkos įgūdžių srityje. Pareiškėja pripažįsta, kad serga psichikos liga, turi neįgalumą, tačiau geba suprasti savo veiksmus ir juos valdyti, gali priimti sprendimus visais gyvenimo klausimais, būti visapusiškai savarankiška, dėl to turėtų būti pripažinta veiksnia nesant asmens pripažinimo neveiksniu juridinio kriterijaus. Pareiškėją psichiatras apibūdina kaip orientuotą, gebančią pakankamai prasmingai atsakyti į klausimus, medicininiuose dokumentuose nurodoma, kad kontaktas su pareiškėja yra produktyvus, o jos mąstymas – konkretus. Pareiškėja geba planuotis savo laiką ir užsiėmimus, atsakingai žiūri į savo sveikatos būklę, todėl pareiškėja gali efektyviai valdyti savo ligą. Pareiškėjos globėja (mama) A. S. dirba, todėl faktiškai pareiškėja būna viena ir savo kasdieniais poreikiais iš esmės rūpinasi pati (pasigamina valgyti, apsitvarko ir kt.), tačiau dėl nustatyto neveiksnumo/ riboto veiksnumo tam tikrose srityse, pareiškėjos galimybės tai daryti yra varžomos. Pareiškėja jaučiasi ribojama esminėje sveikatos priežiūros srityje, nes globėja dėl užimtumo neskiria dėmesio pareiškėjos sveikatos poreikiams, neregistruoja pareiškėjos pas jos pasirinktus gydytojus, draudžia naudotis mokamomis medikų konsultacijomis, o nuvykus pas medikus pareiškėjai nesuteikiama galimybė būti išklausytai ir gauti tiesiogines konsultacijas. Pareiškėja yra įsitikinusi, kad yra pajėgi suprasti ir priimti sprendimus, susijusius su šia sritimi – kreiptis į medikus esant poreikiui, užsiregistruoti vizitui, savarankiškai nuvykti į konsultacijas, įsigyti paskirtus medikamentus ir kt. Ribojama pareiškėjos teisės kreiptis į institucijas bei į teismus, nors ji nėra linkusi piktnaudžiauti savo teisėmis. Pareiškėja neturėtų būti laikoma visiškai neveiksnia dokumentų gavimo srityje, nes sugebėjo savarankiškai kreiptis į pirminės teisinės pagalbos tarnybą, pateikti dokumentus antrinės teisinės pagalbos gavimui, suderintu laiku atvykti konsultacijai pas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskirtą advokatą, pateikti turimus dokumentus. Pareiškėja geba planuotis savo pajamas bei išlaidas, nes iš gaunamų lėšų pareiškėja pirmiausiai vykdo savo prievoles, pati atlikdama reikalingus mokėjimus už įsigytą telefoną ir kitą įrangą, taip pat mokėdama paskolą. Likusias lėšas pareiškėja naudoja maistui, privačioms psichoterapijos konsultacijoms ir kitiems savo kasdieniams poreikiams. Pareiškėja gali kritiškai įvertinti, kokie daiktai, paslaugos jai reikalingos, neapsiribojant smulkiais buitiniais sandoriais, matydama poreikį, prisiimti tam tikrus finansinius įsipareigojimus, yra pajėgi susiplanuoti savo finansus taip, kad pajamų pakaktų išlaidoms padengti. Pareiškėja geba suprasti ir valdyti savo veiksmus, todėl turėtų būti laikoma visiškai veiksnia.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2023 m. gegužės 26 d. sprendimu teismas atmetė M. S. pareiškimą dėl neveiksniu tam tikrose srityse pripažinto asmens neveiksnumo peržiūrėjimo; paliko nepakeistą (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2021 m. gruodžio 9 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

4. Teismas įvertinęs bylos duomenis, pareiškėjos, suinteresuotų asmenų, institucijos teikiančios išvadą atstovo paaiškinimus, padarė išvadą, jog išliko būtinumas riboti M. S. veiksnumą. Teismas vertino, kad dėl diagnozuoto (duomenys neskelbtini), pareiškėja šiuo metu negali savarankiškai pasirūpinti savo teisėmis ir teisėtais interesais, o nustatyti apribojimai pareiškėjos teisių nesuvaržo tiek, kad būtų pažeistos jos teisės ir užtikrina apsaugą, kad nebūtų pasinaudota jos psichine būkle ir padaryta žalos.

5. Teismas akcentavo, kad psichiatrijos ekspertizės akte konstatuota, jog M. S. iš dalies gali suprasti savo veiksmų esmę ir teisingai juos valdyti ir asmeninių neturtinių santykių srityje – mokėjimo priemonių gavimo srityje. Ši sritis nebuvo vertinama atliekant teismo psichiatrijos ekspertizę iki M. S. 2021 m. gruodžio 9 d. sprendimu nustatant neveiksnumą ir ribotą veiksnumą tam tikrose srityse. Teismas atsižvelgęs, kad pareiškėjos globėja A. S. patvirtino, jog dukra su jos leidimu pati pasidarė naują banko kortelę, jokių problemų dėl to nekilo, jog pareiškėja neprašo pripažinti ją iš dalies veiksnia ar visiškai veiksnia šioje srityje, sprendė, jog netikslinga plėsti sričių, kuriose M. S. yra pripažinta neveiksnia ar ribotai veiksnia sąrašą, nes dokumentų gavimo sritis apima ir siauresnę sritį mokėjimo priemonių gavimą. Teismas įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą sprendė, jog yra pagrindas palikti galioti 2021 m. gruodžio 9 d. sprendimą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

6. Apeliaciniu skundu pareiškėja M. S. prašo panaikinti (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2023 m. gegužės 26 d. sprendimą; priimti naują sprendimą, kuriuo pakeisti (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 9 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), pripažįstant M. S., ribotai veiksnia asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusioje su lizingo, daiktų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai, sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimų kreditų sutarčių sudarymu ir pan. srityje; kilnojamojo daikto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo srityje; nekilnojamojo daikto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo srityje; paveldėjimo teisinių santykių srityje ir jų valdyme; dalyvavime ūkinėje komercinėje veikloje; šeimos santykių srityje, o sveikatos priežiūros srityje, kreipimosi į teismą ir kitas institucijas srityje, asmens dokumentų gavimo srityje M. S., pripažįstant visiškai veiksnia. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1. Pareiškėjos psichinė sveikatos būklė gerėja. Pareiškėjos neveiksnumas ir ribotas veiksnumas tam tikrose srityse buvo konstatuotas jai nedalyvaujant teisme, remiantis vien ekspertizės išvada bei suinteresuotų asmenų paaiškinimais. Pareiškėja nepaisant ligos, geba suprasti savo veiksmus ir juos valdyti, gali priimti sprendimus visais gyvenimo klausimais, būti visapusiškai savarankiška, dėl to teismas ją turėjo pripažinti veiksnia. Pareiškėja reguliariai lankosi pas psichiatrą, gydosi. Psichiatras pareiškėją apibūdino kaip orientuotą, gebančią pakankamai prasmingai atsakyti į klausimus, o medicininiuose dokumentuose nurodoma, kad kontaktas su M. S. yra prasmingas, produktyvus, o jos mąstymas – konkretus. Be to, pareiškėja papildomai savarankiškai lanko psichoterapiją ir dienos centrą. Ji gebu planuoti savo laiką ir užsiėmimus, atsakingai žiūriu į savo sveikatos būklę, todėl gali valdyti savo ligą.

6.2. Globėja dirba, gyvena atskirai (sodo namelyje), todėl faktiškai pareiškėja būna viena ir savo kasdieniais poreikiais rūpinasi pati (pasigamina valgyti, apsitvarko ir kt.), kreipiasi dėl medicininės pagalbos į gydytojus, nes turi labai daug sveikatos problemų. Globėja neskiria dėmesio pareiškėjos sveikatos poreikiams, neregistruoja pareiškėjos pas pasirinktus gydytojus, o nuvykus pas medikus, visus klausimus derina globėja, t. y. pareiškėjai nesuteikiama galimybė būti išklausytai ir gauti tiesiogines konsultacijas. Todėl pareiškėja negauna visapusiško gydymo, kyla konfliktai su globėja.

6.3. Pareiškėja tvirtina, kad yra pajėgi suprasti ir priimti sprendimus, susijusius su šia sritimi – kreiptis į medikus esant poreikiui, užsiregistruoti vizitui, savarankiškai nuvykti į konsultacijas, įsigyti paskirtus medikamentus ir kt. Pareiškėja šiais metais 4 kartus gavo psichologinę konsultaciją – psichoterapiją. Pareiškėja specialistą susirado ir lankėsi savarankiškai, pati už paslaugas sumokėjo 140 eurų. Pareiškėja savarankiškai nuvyko į Vilnių gydyti juosmens ir kitų negalavimų. Ji gydytojų nurodymus suprato, juos vykdo, vartoja vaistus. Pareiškėją pripažinus neveiksnia sveikatos priežiūros srityje, ji negali registruotis pas specialistus. Ją priima ir konsultuoja tik privačios gydymo įstaigos, o valstybinės tik esant būtinajai pagalbai.

6.4. Minėti sprendimai riboja pareiškėjos teisę kreiptis į institucijas bei teismus. Pareiškėja nepiktnaudžiavo savo teisėmis šioje srityje, todėl teismas nepagrįstai paliko galioti ankstesnį sprendimą, kuriuo šioje srityje pareiškėja pripažinta neveiksnia, nors šios teisės ribojimas pagal skunde nurodytą Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktiką yra galimas tik ypatingais atvejais.

6.5. Pareiškėja sugeba savarankiškai kreiptis į pirminės teisinės pagalbos tarnybą, pateikti dokumentus antrinės teisinės pagalbos gavimui, ji suderintu laiku atvyko pas savo advokates, pateikė dokumentus, paaiškino, ko siekia, todėl pareiškėja pajėgi orientuotis, atlikti veiksmus panašioje srityje kaip „asmens dokumentų gavimas“, todėl neturėtų būti laikoma visiškai neveiksnia šioje teisinių santykių srityje.

6.6. Pareiškėja tinkamai planuoja savo pajamas bei išlaidas. Iš gaunamų lėšų pirmiausiai vykdo savo prievoles, pati atlieka mokėjimus už įsigytą telefoną ir kitą įrangą, kurią kasdien naudoja, taip pat perveda pinigus už paskolą.

7. Atsiliepimu į apeliacinį skundą suinteresuoti asmenys A. S. ir V. S. prašo (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2023 m. gegužės 26 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2YT-132-1003/2023 palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

7.1. Suinteresuoti asmenys palaiko teismo psichiatrijos ekspertizės metu nustatytas aplinkybes.

7.2. Pareiškėja nepagrįstai nurodo, kad globėja neskiria dėmesio jos sveikatos poreikiams. Pareiškėja negeba tinkamai įvertinti vaistų poreikio, perka dideliais kiekiais, nors jų nevartoja, o tik kaupia. Globėja visada tinkamai rūpinosi ir rūpinasi pareiškėjos sveikata, registruoja pas medikus, kai tikrai to reikia.

7.3. Nesutinka su pareiškėjos argumentais, kad yra pažeista jos teisė dėl kreipimosi į teismą ir kitas institucijas, nes šią teisę gali įgyvendinti per globėją. Pareiškėja su globėja šių klausimų nesprendžia ir nediskutuoja. Neįrodžius pareiškėjos teisių pažeidimo, apeliacinis skundas turi būti atmestas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

9. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016).

10. Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu į bylą pateikė naujus įrodymus – medicininius dokumentus: 2023 m. birželio 21 d. stacionaro epikrizę ir 2023 m. birželio 21 d. medicinos dokumentų išrašą/siuntimą. Apeliantė nurodė, kad nauji įrodymai patvirtina, kad ji yra pajėgi savarankiškai kreiptis į medikus, nuvykti į konsultacijas, įsigyti medikamentus.

11. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nagrinėjamos bylos specifiką, siekdamas išlaikyti protingą pusiausvyrą tarp proceso koncentruotumo, ekonomiškumo ir dispozityvumo, rungtyniškumo principų, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, priima į bylą naujai pateiktus įrodymus. Naujų įrodymų priėmimas būtinas siekiant nustatyti visas reikšmingas bylai aplinkybes, sprendžiant socialiai jautrų klausimą, siekiant maksimalios neveiksniu pripažinto asmens teisių apsaugos.

12. Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2021 m. gruodžio 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) M. S. buvo pripažinta neveiksnia šiose turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su lizingo, daiktų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimų kreditų sutarčių sudarymu ir pan. srityje; kilnojamojo daikto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo srityje; nekilnojamojo daikto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo srityje; paveldėjimo teisinių santykių srityje ir jų valdyme; dalyvavime ūkinėje komercinėje veikloje. M. S. pripažinta neveiksnia šiose asmeninių neturtinių santykių srityse: sveikatos priežiūros srityje; šeimos santykių srityje; asmens dokumentų gavimo srityje; kreipimosi į teismą ir kitas valstybės institucijas srityje. Taip pat M. S. pripažinta iš dalies neveiksnia asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su smulkiais buitiniais sandoriais, srityje ir savitvarkos įgūdžių srityje. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2022 m. sausio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-782-1004/2022 M. S. globėja (rūpintoja) ir turto administratore paskirta jos motina A. S..

Dėl teismo sprendimo pripažinti asmenį neveiksniu ir ribotai veiksniu peržiūrėjimo

13. Apeliantė skunde teigia, kad jos psichinė sveikatos būklė gerėja, ji geba suprasti savo veiksmus ir juos valdyti, gali priimti sprendimus visais gyvenimo klausimais, būti visapusiškai savarankiška, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jos nepripažino veiksnia.

14. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.10 straipsnio 3 dalis numato, kad jeigu pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje asmuo pasveiksta arba jo sveikata labai pagerėja, teismas pripažįsta jį veiksniu toje srityje. Atitinkamai CK 2.11 straipsnio 3 dalis numato, kad išnykus aplinkybėms, dėl kurių asmens veiksnumas buvo apribotas tam tikroje srityje, teismas panaikina asmens veiksnumo apribojimą toje srityje.

15. CPK 469 straipsnyje numatyta, jeigu pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje fizinis asmuo pasveiksta arba pagerėja jo sveikatos būklė ir dėl šio sveikatos pagerėjimo jis gali visiškai ar iš dalies suprasti savo veiksmų reikšmę ar juos valdyti, bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pagal asmens globėjo ar kitų CPK 463 straipsnio 1 dalyje išvardytų asmenų arba paties neveiksniu tam tikroje srityje pripažinto asmens pareiškimą, remdamasis teismo psichiatrijos ekspertizės išvada, priima sprendimą panaikinti pirmiau priimtą savo sprendimą ir pripažinti pasveikusįjį veiksniu arba pripažinimą neveiksniu tam tikroje srityje pakeisti į pripažinimą ribotai veiksniu tam tikroje srityje.

16. Šios bylos kontekste aktuali EŽTT praktika, kurioje nuosekliai pabrėžiama, kad asmens veiksnumo ribojimo klausimas negali būti sprendžiamas pernelyg formaliai, o medicininė išvada negali būti pernelyg suabsoliutinama. Todėl teismas, priimdamas sprendimą dėl asmens veiksnumo ribojimo, negali vadovautis tik medicininėje išvadoje nustatytu medicininiu kriterijumi, vertindamas jį kaip pakankamą pagrindą neveiksnumui (ribotam veiksnumui) konstatuoti. Bet koks sprendimas, pagrįstas asmens psichinių gebėjimų vertinimu, turi būti pagrįstas medicininiais dokumentais, tačiau teisėjas, o ne gydytojas, kad ir psichiatras, turi įvertinti visas svarbias aplinkybes, susijusias su suinteresuotu asmeniu ir jo asmeninėmis aplinkybėmis. Todėl tai yra bylą nagrinėjančio teisėjo funkcija nuspręsti, ar tokia kraštutinė priemonė kaip veiksnumo ribojimas yra būtina, ar gali pakakti mažiau ribojančios priemonės (EŽTT 2011 m. lapkričio 3 d. sprendimas byloje X. ir Y. prieš Kroatiją, peticijos Nr. 5193/09; 2008 m. kovo 27 d. sprendimas byloje Shtukaturov prieš Rusiją, peticijos Nr. 44009/05).

17. Esminiai apeliantės skundo argumentai yra tai, jog teismo sprendimu apribotas veiksnumas varžo jos teises ir teisėtus interesus, kadangi ji yra veiksni visose srityse, pati sugeba pasirūpinti savimi, gyvena iš dalies viena, geba pati planuoti savo išlaidas ir pajamas, pati be pagalbos užsiregistruoti ir nuvykti į gydymo įstaigas, nors ir pripažįsta, kad serga, tačiau jos psichinė sveikata gerėja. Globėja dirba, todėl apeliantė negali, kada nori apsilankyti pas gydytojus, medikai bendrauja tik su globėja, apeliantės nekonsultuoja. Globėja neregistruoja apeliantės pas jos pačios pasirinktus gydytojus, todėl apeliantės tokia situacija netenkina. Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius duomenis apie apeliantės sveikatą, todėl nepagrįstai pareiškimo netenkino.

18. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl apeliantės neveiksnumo peržiūrėjimo įvertino ne tik pačios apeliantės pateiktus medicininius dokumentus, bet ir išvadą teikiančios institucijos atstovės paaiškinimą, jog apeliantės psichinės sveiktos būklė nuo anksčiau priimto sprendimo nepagerėjo, jai nustatytas didelis specialiųjų poreikių lygis ir ji negalėtų pati planuotis vizitų pas gydytojus, o juo labiau tvarkyti savo finansinius reikalus; apeliantė atvykusi pas gydytojus, nežino, kokia pagalba jai reikalinga; nors apeliantė lanko dienos stacionarą, psichologo konsultacijas, jai teikiama didelė pagalba, tačiau ji netobulėja; apeliantė nesugebėtų pasirūpinti savimi pareiškime nurodytose srityse, kuriose prašo būti pripažinta veiksnia.

19. Iš VšĮ (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centro socialinės darbuotojos 2022 m. liepos 28 d. išvados dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdieninius sprendimus nustatyta, kad apeliantė geba iš dalies suprasti jai pateiktą informaciją, tačiau dėl psichinės būsenos nesugeba priimti tinkamų sprendimų bei jų tinkamai įgyvendinti. Negali įvertinti aplinkybių ir numatyti pasekmių. Savarankiškai negali tinkamai įvertinti sprendimų esmės ir priežasčių. Taip pat iš minėtos išvados matyti, kad apeliantė linkusi priimti sprendimus paskubomis, neapgalvotai. Į tėvų patarimus menkai reaguoja, tačiau tėvų nuomone, nustatytas neveiksnumas turtinėse srityse apsaugo pacientę nuo naujos finansinės žalos sau pačiai. Nuo neveiksnumo nustatymo momento apeliantė nėra paėmusi naujų paskolų ar prekių išsimokėtinai. Apeliantė psichinei savo būsenai nekritiška, jai aktualios sveikatos problemos. Iki neveiksnumo nustatymo dažnai keitė gydymo įstaigas, šeimos gydytojus, psichiatrus, nes „nenustatydavo diagnozių“, savo iniciatyva atlikdavo daug mokamų tyrimų. Jai yra išlikęs poreikis savo iniciatyva konsultacijoms vykti į kitus Lietuvos miestus – (duomenys neskelbtini), nes (duomenys neskelbtini) teikiamos gydytojų paslaugos jos netenkina. M. S. asmens higiena pasirūpina savarankiškai. Rūbus išsirenka ir apsirengia savarankiškai. Namuose jokių buities darbų neatlieka, buitimi pilnai ir toliau rūpinasi tėvai. Kambario nesitvarko. Mokesčiais už būstą nesidomi, apmoka tėvai. Pavalgo savarankiškai. Nors pati teigia, kad geba pasigaminti, kai kuriuos patiekalus savarankiškai, tačiau globėjos teigimu pati nieko negamina. Valgo tėvų pagamintą maistą arba nusiperka pagamintą maistą iš parduotuvės. Apeliantės nuolatiniai kreipimaisi į įvairias institucijas yra nepagrįsti ir neadekvatūs. Nuo 2022 m. vasario 9 d. iki 2024 m. vasario 8 d. apeliantei nustatytas (duomenys neskelbtini) proc. darbingumo lygis ir pirmojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis.

20. Byloje 2022 m. rugsėjo 13 d. nutartimi buvo paskirta ambulatorinė pirminė teismo psichiatrijos ekspertizė apeliantės psichinei būklei nustatyti ir taip pat įvertintas Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (duomenys neskelbtini) teismo psichiatrijos skyriaus teismo (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio nustatyta, kad M. S. nustatomas (duomenys neskelbtini), kuomet reikia atkreipti dėmesį ar gydyti, bei (duomenys neskelbtini). M. S. psichinė būklė iš esmės nėra pasikeitusi, jos psichikos sutrikimai yra lėtinio ir progresuojančio pobūdžio. Dėl savo psichinės sveikatos būklės M. S. iš dalies gali suprasti savo veiksmų esmę ir teisingai juos valdyti šioje turtinių santykių srityje – asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkyme, susijusiame su smulkiais buitiniais sandoriais. Dėl savo psichinės sveikatos būklės M. S. negali suprasti savo veiksmų esmės ir teisingai juos valdyti šiose turtinių santykių srityse: 1) asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkyme, susijusiame su lizingo, daiktų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimų kreditų sutarčių sudarymu ir pan. srityje; 2) kilnojamojo daikto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo srityje; 3) nekilnojamojo daikto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo srityje; 4) paveldėjimo teisinių santykių srityje ir jų valdyme; 5) dalyvavime ūkinėje komercinėje veikloje. Dėl savo psichinės sveikatos būklės M. S. negali suprasti savo veiksmų esmės ir teisingai juos jų valdyti šiose neturtinių santykių srityse: 1) sveikatos priežiūros srityje; 2) šeimos santykių srityje; 3) asmens dokumentų gavimo srityje; kreipimosi į teismą ir kitas valstybės institucijas srityje. Dėl savo psichinės sveikatos būklės M. S. iš dalies gali suprasti savo veiksmų esmę ir teisingai juos valdyti šiose asmeninių neturtinių santykių srityse: 1) savitvarkos įgūdžių srityje; 2) mokėjimo priemonių gavimo srityje. Atsižvelgiant į M. S. psichinę sveikatos būklė, nerekomenduojama dalyvauti teismo posėdyje ir duoti paaiškinimus.

21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios nutarties 18–20 punktuose nurodytas institucijos teikiančios išvadą atstovės paaiškinimas ir dokumentai, kuriuose užfiksuotos specialistų, turinčių specialių žinių, išvados dėl apeliantės gebėjimo priimti savarankiškus sprendimus, taip pat medicininiai duomenys apie jos sveikatos būklę, paneigia apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus dėl apeliantės savarankiškumo ir galimybės suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, kuriose ji yra pripažinta ribotai veiksnia ir neveiksnia.

22. Nors apeliantė skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamą sprendimą priėmė remdamasis tik psichiatrijos ekspertizės aktu, tokiu apeliantės argumentus paneigia pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime nurodyti motyvai ir atliktas byloje esančių duomenų vertinimas. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, nesirėmė išimtinai tik ekspertizės aktu, o vertino į bylą pateiktus įrodymus, apeliantės pareiškimo turinį ir jos atstovės nurodytus argumentus teismo posėdžio metu, suinteresuotų asmenų globėjos A. S. ir kartu su ja gyvenančio apeliantės tėvo V. S. paaiškinimus, gydymo įstaigos išvadą, teismo posėdyje pateiktą išvadą dėl M. S. psichinės sveikatos būklės.

23. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, kad išliko būtinumas riboti M. S. veiksnumą, nes dėl diagnozuoto (duomenys neskelbtini), apeliantė šiuo metu negali savarankiškai pasirūpinti savo teisėmis ir teisėtais interesais. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs bylos medžiagą, daro išvadą, kad ankstesniu teismo sprendimu nustatyti apribojimai užtikrina, kad nebūtų pasinaudota apeliantės psichinės sveikatos būkle ir nepadaryta pačiai apeliantei žala.

24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantės skundo argumentai, ginčijant skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, yra iš esmės susiję su netinkamu įrodymų vertinimu apie apeliantės sveikatos būklę, tačiau vien tai, kad pirmosios instancijos teismo išvados neatitiko apeliantės lūkesčių, nedaro skundžiamo sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu.

25. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamame teismo sprendime nustatytas aplinkybes, jų pagrindu padarytas išvadas, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, numatytų CPK 178 – 185 straipsniuose, teismo padarytos išvados atitinka faktinius bylos duomenis ir nustatytas bylos aplinkybes, o apeliacinio skundo argumentai neteikia pagrindo jas pripažinti nepagrįstomis.

26. Pažymėtina, kad, spręsdamas dėl šalies faktinio veiksnumo, teismas, visų pirma, turi vadovautis asmens civilinio veiksnumo prezumpcija, kuri reiškia, kad teisiškai asmuo laikomas veiksniu tol, kol neįrodyta priešingai. Asmens veiksnumo prezumpciją privaloma taikyti kiekvienam veiksmui ar sprendimui, kurį asmuo atlieka ar priima. Kadangi asmens veiksnumas atskirais laikotarpiais ir skirtingose situacijose gali kisti, todėl jį privaloma vertinti kiekvienu atveju individualiai, nepaisant to, ar yra abejonių dėl asmens veiksnumo, gerbiant asmens privatumą ir orumą. Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos, kurią Lietuvos Respublika ratifikavo 2010 m. gegužės 27 d., 12 straipsnio 2 dalies nuostata, kad neįgalieji turi teisinį veiksnumą lygiai su kitais asmenimis visose gyvenimo srityse, įtvirtina sutrikusios psichikos asmenų veiksnumo maksimalaus išsaugojimo principą, pagal kurį, atsižvelgiant į tai, kad gali egzistuoti įvairaus laipsnio nesugebėjimas suprasti savo veiksmų reikšmės ar juos valdyti ir kad jis gali kisti, visiškas sutrikusios psichikos asmenų teisinio veiksnumo atėmimas neturėtų būti neišvengiamas tokių asmenų teisinės apsaugos priemonių įgyvendinimo rezultatas. Šiomis nuostatomis priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas vadovavosi ir jų nepažeidė.

Dėl procesinės baigties

27. Atsižvelgdamas į nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą visapusiškai ir išsamiai ištyrė bylos aplinkybes bei tinkamai, pagal įrodymų vertinimo taisykles, vertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai aiškino bei taikė tiek materialinės, tiek procesinės teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl teismo sprendimo naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

28. Byloje dalyvaujantys asmenys prašymų priteisti bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nespręstina.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

(duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2023 m. gegužės 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.