Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo R. Š. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo R. Š. ieškinį atsakovui T. S. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovo 100,00 Eur skolos, 0,90 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 170,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-06-08 nutartimi nustatė ieškovui 7 dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos pašalinti nutartyje nurodytą ieškinio trūkumą – patikslinti atsakovo gyvenamąją vietą, pateikiant papildomus duomenis bei įrodymus, nurodė, jog šios aplinkybės yra svarbios sprendžiant ieškinio teismingumo klausimą. Nurodė, jog ieškovas ieškinyje nenurodė atsakovo gyvenamosios vietos, prašo įteikti procesinius dokumentus atsakovui viešo paskelbimo internetiniame tinklalapyje būdu, atsakovo deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini).

Vykdydamas nutartį dėl ieškinio trūkumo pašalinimo, ieškovo atstovas 2015-06-10 pateikė prašymą, kuriame paaiškino, jog sutartis tarp šalių sudaryta žodžiu 2015-03-16 prekybos ir pramogų centre BIG Klaipėdoje, adresu Taikos pr. 139, Klaipėda. Visi šalių susitikimai ir sutarties įvykdymas buvo numatytas Klaipėdoje, todėl, vadovaujantis CK 30 straipsnio 9 dalimi, ieškinys paduotas Klaipėdos miesto apylinkės teismui.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-06-10 nutartimi nutarė ieškovo ieškinį laikyti nepaduotu ir grąžinti su priedais jį padavusiam asmeniui, grąžinti 20,00 Eur žyminį mokestį. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovas nepatikslino atsakovo gyvenamosios vietos adreso, nenurodė net paskutinės gyvenamosios vietos adreso, todėl laikė, kad ieškovas nepašalino ieškinio trūkumo.

Atskiruoju skundu ieškovas prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-06-10 nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės. Atskirajame skunde nurodo šiuos argumentus:

Ieškovui nustatytas terminas patikslinti atsakovo gyvenamąją vietą su tikslu išspręsti teismingumo klausimą, todėl ieškovo pateikti duomenys, jog žodinis sutarimas su atsakovu įvyko Klaipėdoje, sutarties įvykdymo vieta buvo numatyta Klaipėdoje, buvo pakankamas pagrindas teismui išspręsti ieškinio teismingumo klausimą (CK 30 straipsnio 9 dalis).

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl to, ar pirmos instancijos teismas pagrįstai ieškovo ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino su priedais jį padavusiam asmeniui, nustačius, jog ieškovas nepašalino ieškinio trūkumo – patikslinti atsakovo gyvenamosios vietos adresą ir pateikti papildomus įrodymus.

Nors tinkamas kreipimosi į teismą tvarkos įgyvendinimas yra į teismą besikreipiančių asmenų pareiga, teismų praktikoje turėtų būti užtikrinama proporcija tarp teisės kreiptis į teismą universalumo, procesiniams dokumentams keliamų formos ir turinio reikalavimų ir civilinio proceso efektyvumo. Dėl to visi formalūs reikalavimai, kuriuos turi atitikti ieškinys, turi būti suprantami ne kaip savitikslis dalykas, o taikomi taip, kad nevaržydami suinteresuoto asmens teisės kreiptis į teismą kartu nepažeistų šalių procesinio lygiateisiškumo ir sudarytų sąlygas teismui efektyviai vykdyti teisingumą. Kaip pažymima teismų praktikoje, reikalavimai ieškinio formai ir turiniui yra nustatyti tam, kad tiek teismas, tiek byloje dalyvaujantys asmenys, kuriems reiškiamas ieškinys arba kurių teisėms ir (ar) pareigoms ieškinyje reiškiami reikalavimai gali turėti įtakos, galėtų susipažinti su reiškiamais reikalavimais, kad dalyvaujantys byloje asmenys galėtų tinkamai ir laiku pasinaudoti procesinės gynybos priemonėmis, pareikšdami atsikirtimus ir pateikdami įrodymus, kuriais šiuos atsikirtimus jie grindžia, o teismas galėtų kuo operatyviau pareikštus reikalavimus išnagrinėti ir priimti pagrįstą spendimą, todėl tik esant tokiems ieškinio trūkumams, kurie trukdo įgyvendinti šiuos civilinio proceso tikslus, teismas gali pasinaudoti jam suteikta teise pareikalauti, kad ieškinį padavęs asmuo šiuos trūkumus pašalintų.

Iš skundžiamos nutarties motyvuojamosios dalies nustatyta, jog terminas ieškinio trūkumams pašalinti buvo nustatytas dėl to, kad būtų galima išspręsti bylos teismingumo klausimą, ieškovui nepatikslinus atsakovo gyvenamosios vietos adreso – ieškinys laikytas nepaduotu.

Byloje dalyvaujančių fizinių asmenų gyvenamosios vietos ar juridinio asmens buveinės vietos arba kitų pareiškėjui žinomų dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų įteikimo adresų nurodymas yra tinkamo procesinių dokumentų įteikimo įgyvendinimo garantija ir būtina sąlyga siekiant užtikrinti teisės būti išklausytam principo įgyvendinimą. Jeigu ieškinyje pateikiami duomenys apie byloje dalyvaujančių asmenų gyvenamąją, buveinės vietą ar kitus procesinių dokumentų įteikimo adresus yra netikslūs arba jie nežinomi, teismas netenka galimybės procesinius dokumentus įteikti tiems asmenims, kuriems jie skirti. Be to, teisingas byloje dalyvaujančių asmenų gyvenamosios vietos arba juridinio asmens buveinės nurodymas yra aktualus nustatant, kuriame teisme turi būti pradedamas procesas (CPK 29 straipsnis). Minėta, kad ieškinys atsakovui, kurio gyvenamoji vieta nežinoma, gali būti pareiškiamas pagal jo turto buvimo vietą arba pagal paskutinę žinomą jo gyvenamąją vietą (CPK 30 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1. Teismų praktika. 2012, 36, p. 347-393).

Fizinio asmens gyvenamoji vieta laikoma vieta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena (CK 2.16 straipsnio 1 dalis). Nors duomenys apie fizinių asmenų gyvenamąją vietą kaupiami viešame Gyventojų registre, pagal CK 2.17 straipsnio 1 dalį registro duomenys apie fizinio asmens gyvenamąją vietą yra tik vienas iš kriterijų gyvenamajai vietai nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31-916/2015).

Atskirajame skunde ieškovas teigia, jog ieškinys teismingas Klaipėdos miesto apylinkės teismui, vadovaujantis CPK 30 straipsnio 9 dalimi, kadangi žodinė sutartis tarp šalių sudaryta Klaipėdoje BIG prekybos centre, Taikos pr. 139, Klaipėdoje, sutarties vykdymo vieta taip pat sutarta Klaipėdos mieste. Apeliacinės instancijos teismas su atskirojo skundo argumentu nesutinka, kadangi įrodymų nei apie sutarties sudarymo vietą, nei jos įvykdymo vietą byloje nėra, todėl nagrinėjamoje byloje CPK 30 straipsnio 9 dalies nuostatos negali būti taikomos.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog ieškovas ieškinyje nurodė, kad atsakovo gyvenamoji vieta nežinoma. Gyventojų registro tarnybos duomenimis, atsakovo deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini). Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, patikrinus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenis, nustatyta, jog atsakovas vykdo individualią veiklą, adresu (duomenys neskelbtini).

Kaip buvo minėta, vadovaujantis CPK 30 straipsnio 1 dalimi, ieškinys atsakovui, kurio gyvenamoji vieta nežinoma, gali būti pareiškiamas pagal jo turto buvimo vietą arba pagal paskutinę žinomą jo gyvenamąją vietą. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, jog atsakovas vykdo individualią veiklą ir veiklos vykdymo vieta nurodyta (duomenys neskelbtini), apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog yra pagrindas pripažinti, kad paskutinė žinoma atsakovo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Taigi, įvertinus nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio teismingumo klausimą, vadovaudamasis ekonomiškumo principu, turėjo būti aktyvus ir nustatyti ne tik Gyventojų registro, bet ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenis apie atsakovą, o ne įpareigoti ieškovą patikslinti atsakovo gyvenamąją vietą.

Be to Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo apžvalgos 4.2 p. išaiškinta, kad, kai ieškovui nežinoma atsakovo (fizinio asmens) gyvenamoji vieta ar kiti galimi procesinių dokumentų įteikimo adresai arba šiais adresais siųsti procesiniai dokumentai neįteikiami, ieškovas turi teisę procesiniame dokumente nurodyti, kad fizinio asmens gyvenamoji vieta nėra deklaruota, faktinė gyvenamoji vieta ar kiti procesinių dokumentų įteikimo adresai nežinomi ir prašyti teismo procesinius dokumentus įteikti teisme (CPK 127 straipsnis), kuratoriui (CPK 129 straipsnis), viešo paskelbimo (CPK 130 straipsnis) ar kitais būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1. Teismų praktika. 2012, 36, p. 347-393).

Atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką, bei į tai, jog ieškinyje ieškovas buvo išreiškęs prašymą įteikti procesinius dokumentus atsakovui viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnis), kadangi atsakovo gyvenamoji vieta ieškovui nežinoma, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl ieškinio teismingumo, turėjo galimybę padaryti pagrįstą išvadą, jog ieškinys teismingas Klaipėdos miesto apylinkės teismui, vadovaudamasis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, o nustatyti terminą ieškovui patikslinti atsakovo gyvenamosios vietos adresą, pagrindo nebuvo.

Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas dėl netinkamo civilinio proceso teisės normų (CPK 29 straipsnis, 30 straipsnio 1 dalis, 115 straipsnis) taikymo ir aiškinimo nepagrįstai suvaržė ieškovo teisę ginti savo teises ir interesus teisme ir priėmė neteisėtą bei nepagrįstą nutartį. Tuo pagrindu skundžiama nutartis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas pirmosios instancijos teismui perduotinas nagrinėti iš naujo, kadangi ieškinio priėmimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas, be to su atskiruoju skundu ieškovas nepateikė teismui ieškinio originalo su priedais (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 10 d. nutartį panaikinti ir ieškovo R. Š. ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.