- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-12-27
- Bylos Nr.
- e2-48053-863/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-41114-2016-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Lysionok
- Ieškovas
- UAB „Senamiesčio ūkis“
- Atsakovas
- V. S.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Lysionok, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Senamiesčio ūkis“ ieškinį atsakovui V. S. dėl įsiskolinimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo 422,22 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinys buvo priimtas 2016 m. lapkričio 11 d. teisėjos rezoliucija, ši diena laikoma bylos iškėlimo teisme diena (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 1 dalis).
Atsakovui ieškinio ir jo priedų kopijos bei teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo du kartus buvo išsiųsti ieškinyje nurodytu jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), tačiau buvo neįteikti ir grąžinti į teismą. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis atsakovas nuo (duomenys neskelbtini) vykdo individualią veiklą. Kadangi atsakovui nepavyko įteikti dokumentų aukščiau nurodytu būdu, procesinius dokumentus nutarta atsakovui įteikti viešo paskelbimo būdu. 2016 m. gruodžio 9 d. procesiniai dokumentai atsakovui įteikti viešo paskelbimo būdu, paskelbiant specialiame interneto puslapyje www.teismai.lt, todėl laikytina, kad atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai. Kadangi atsakovas nepateikė tinkamai įforminto atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą 14 dienų terminą, o ieškovė pareiškė prašymą priimti sprendimą už akių, yra visi CPK 142 straipsnio 4 dalyje, 285 straipsnyje numatyti pagrindai priimti sprendimą už akių.
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Byloje nustatyta, kad ieškovė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. 30-29 „Dėl UAB „Senamiesčio ūkis“ skyrimo Vilniaus miesto namų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratore“ (http://www.vilnius.lt/vaktai/Default.aspx?Id=3&DocId=30108861), Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. sausio 5 d. įsakymu Nr. 30-8 dėl minėto įsakymo keitimo (http://www.vilnius.lt/vaktai/Default.aspx?Id=3&DocId=30179737), Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. gruodžio 4 d. įsakymu „Dėl UAB „Senamiesčio ūkis“ skyrimo Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratore“ (http://www.vilnius.lt/vaktai2011/DefaultLite.aspx?Id=3&DocId=30217806), 2012 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 30-2610 „Dėl Administracijos direktoriaus 2012 m. gruodžio 4 d. įsakymo Nr. 30-2398 „Dėl UAB „Senamiesčio ūkis“ skyrimo Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratore“ pakeitimo“ (http://www.vilnius.lt/vaktai/default.aspx?Id=3&DocId=30218912) buvo paskirta namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratore. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovui V. S. (el. b. l. 4-5).
Gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), yra daugiabutis, todėl pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.82, 4.83 straipsnių nuostatas atsakovui kartu su kitais šio namo butų savininkais bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso minėto namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga, ir jis kartu su kitais bendraturčiais privalo bendro naudojimo objektus tinkamai prižiūrėti ir remontuoti, proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Kaip nurodo ieškovė, atsakovas proporcingai savo nuosavybės daliai mokesčius už daugiabučio namo bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir komunalines paslaugas mokėjo nereguliariai, todėl už laikotarpį nuo 2016 m. kovo mėn. iki 2016 m. rugsėjo mėn. (imtinai) liko skolingas 283,33 Eur (el. b. l. 6-7). Vadovaujantis 2015 m. balandžio 15 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 390 „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų lėšų, skiriamų namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinio naudojimo ir priežiūros reikalavimus, kaupimo, dydžio apskaičiavimo ir sukauptų lėšų apsaugos tvarkos aprašo patvirtinimo“ pradėtos skaičiuoti kaupiamosios lėšos, tačiau atsakovas jų nesumokėjo, todėl susidarė 138,89 Eur įsiskolinimas. Atsakovo bendrą 422,22 Eur dydžio įsiskolinimą patvirtina teismui pateiktas apyvartos žiniaraštis už paslaugas ir 2016 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaita-faktūra (el. b. l. 6-7). Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas su ieškove būtų atsiskaitęs dėl reikalaujamos įsiskolinimo sumos (CPK 178 straipsnis).
Pagal CK 6.38 straipsnio nuostatas prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais. Vadovaujantis CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktu, skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai jis praleidžia prievolės įvykdymo terminą. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad ieškovės reikalavimas priteisti jam iš atsakovo 422,22 Eur skolą yra pagrįstas ir tenkintinas.
CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio l dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (422,22 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2016 m. lapkričio 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.
Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatomis, ieškovės ieškinį patenkinus visa apimtimi, ieškovei iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 15 Eur sumokėto žyminio mokesčio (el. b. l. 8-9) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).
Kadangi šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (3 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį patenkinti.
Priteisti iš atsakovo V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovės UAB „Senamiesčio ūkis“, juridinio asmens kodas 121452134, naudai 422,22 Eur (keturių šimtų dvidešimt dviejų eurų ir 22 euro centų) skolą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (422,22 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2016 m. lapkričio 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15 Eur (penkiolikos eurų) bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, bet per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui dėl pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti CPK 287 straipsnio reikalavimus.
Ieškovė turi teisę per 30 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos apskųsti sprendimą apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.