- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-10-12
- Bylos Nr.
- e2-1082-314/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-09-3-00795-2017-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Antanas Šeštokas
- Atsakovas
- D. S.
- Advokatai
- Vytas Kantaravičius
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Gelvora“ ieškinį atsakovui D. S. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė UAB „Gelvora“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo D. S. 5 578,38 Eur skolą, 5 025,67 Eur palūkanas, 1 097,17 Eur delspinigius, 58,26 Eur palūkanų delspinigius, 5 procentų procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 17,4 procentų sutartines palūkanas pagal sutartį Nr. 10‑082033‑GV nuo pagrindinės skolos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodė, kad 2010 m. spalio 28 d. „Swedbank“, akcinė bendrovė (toliau – AB) ir atsakovas sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. 10-082033-GV, pagal kurią „Swedbank“, AB atsakovui suteikė minėtoje sutartyje nurodyto dydžio kreditą, atsakovas įsipareigojo minėtoje sutartyje nustatyta tvarka kreditą grąžinti bei mokėti palūkanas, delspinigius, kitas sutartyje numatytas sumas „Swedbank“, AB naudai. Atsakovas netinkamai vykdė sutartį, todėl „Swedbank“, AB pastarąją nutraukė ir įgijo teisę reikalauti iš atsakovo grąžinti visą likusį kreditą bei pateikti reikalavimus atsakovui dėl atitinkamų palūkanų, delspinigių ir kitų susijusių piniginių sumų sumokėjimo. „Swedbank“, AB ir ieškovė 2013 m. vasario 22 d. sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 13-20-10/ST-13-6294, pagal kurią „Swedbank“, AB perleido ieškovei visus reikalavimus atsakovo atžvilgiu pagal 2010 m. spalio 28 d. sudarytą Vartojimo kredito sutartį Nr. 10-082033-GV. Ieškovė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.109 straipsnyje nustatyta tvarka pranešė atsakovui apie reikalavimo perleidimą ir tuo pačiu pareikalavo įvykdyti įsipareigojimus pagal sutartį, tačiau atsakovas pastarųjų nėra įvykdęs. Atsakovas buvo raginamas atsiskaityti, tačiau visi ieškovės bandymai susigrąžinti skolą ikiteismine tvarka buvo nesėkmingi.
Ieškovės atstovas į teismo posėdį neatvyko, pateikė pranešimą, kuriuo prašė ieškinį tenkinti ir bylą išnagrinėti jam nedalyvaujant. Pareiškime papildomai nurodė, kad „Swedbank“, AB ieškovei perleido reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą pagal 2010 m. spalio 28 d. Vartojimo kredito sutartį Nr. 10-082033-GV, todėl atsakovas visiškai nepagrįstai teigia, kad jam turėtų būti taikomos vartojimo kredito sutartyje Nr. 08-116323-GV numatytos sąlygos. Pabrėžė, kad „Swedbank“, AB su atsakovu 2010 m. spalio 28 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. 10-082033-GV, kurioje susitarė dėl mokėjimo funkciją atliekančių 17,4 proc. dydžio metinių palūkanų. Sutartyje numatyta, kad paskola grąžinama ir palūkanos mokamos pagal numatytą grafiką nuo paskolos likučio už faktinį naudojimosi paskola laikotarpį, o sutartinės atsakovo prievolės dėl paskolos, palūkanų ir netesybų sumokėjimo galioja iki visiško atsiskaitymo. Nagrinėjamos bylos atveju šalys susitarė, kad palūkanos, kurios skaičiuojamos nuo kredito gavėjo paimtos ir negrąžintos kredito sumos, skaičiuojamos iki visiško kredito grąžinimo dienos, kas patvirtina atsakovo pareigą mokėti pelno palūkanas po sutarties nutraukimo. Atsakovo nurodomais motyvais mažinti sutartines palūkanas nėra jokio teisinio pagrindo.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies ir sumažinti prašomų palūkanų dydį iki 500 Eur. Atsiliepime nurodė, kad 2008 m. spalio 6 d. su „Swedbank“, AB sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. 08-116323-GV, kurios pagrindu jam buvo suteiktas 30 000 Lt kreditas iki 2013 m. rugsėjo 7 d. Iki 2010 m. vasario 22 d. sąžiningai vykdė minėtos sutarties sąlygas, gražino 10 617,50 Lt, tačiau neteko darbo, pablogėjo finansinė padėtis, todėl su „Swedbank“, AB 2010 m. vasario 22 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. 10-012442-GV, nustatant 14,40 proc. metines palūkanas, pagal kurią jam buvo suteiktas 33 906,73 Lt kreditas, kurio paskirtis pagal sutartį Nr. 08-116323-GV gauto kredito grąžinimas. Pagal šią sutartį gautos lėšos buvo panaudotos ankstesniam kredito grąžinimui, tik su blogesnėmis sąlygomis – ženkliai didesnėmis palūkanomis. Finansinei padėčiai negerėjant 2010 m. spalio 28 d. su „Swedbank“, AB sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. 10-082033-GV, nustatant 17,40 proc. metines palūkanas. Pagal šią sutartį buvo suteiktas 35 114,79 Lt kreditas, kurio paskirtis paskolos Nr. 10-01442-GV refinansavimas. Faktinės aplinkybės patvirtina, kad santykis tarp jo ir „Swedbank“, AB susiklostė 2008 m. spalio 6 d. ir turi būti taikomos būtent Vartojimo kredito sutartyje Nr. 08-116323-GV numatytos sąlygos, įskaitant metinių palūkanų ir delspinigių dydį. Šalys buvo susitarusios dėl pelno palūkanų, kaip mokesčio už pinigų skolinimą. Prašomos priteisti 5 025,67 Eur palūkanos yra aiškiai labai didelės, nes nuo reikalavimo teisės dėl skolos išieškojimo perleidimo iki kreipimosi į teismą su ieškiniu, yra praėjęs labai ilgas laiko tarpas, kas lėmė daug didesnes palūkanas. Be to, jis yra vartotojas, priėmė paslaugų tiekėjo siūlomas sutarties sąlygas ir neturėjo galimybės dėl jų derėtis, todėl yra pagrindas sumažinti prašomų priteisti palūkanų dydį iki 500 Eur.
Atsakovas ir jo atstovas advokatas Vytas Kantaravičius teismo posėdyje palaikė atsiliepime į ieškinį nurodytas aplinkybes ir jų pagrindu ieškinį prašė tenkinti iš dalies.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Proceso dalyvių paaiškinimais, bylos duomenimis nustatyta, kad tarp „Swedbank“, AB ir atsakovo 2010 m. spalio 28 d. sudaryta Vartojimo kredito sutartis Nr. 10-082033-GV (toliau – Sutartis), pagal kurią „Swedbank“, AB įsipareigojo suteikti atsakovui 22 841,00 Lt (6 615,21 Eur) dydžio kreditą iki 2015 m. rugsėjo 27 d., o atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditą Sutartyje nustatytu terminu, mokėti palūkanas ir kitas Sutartyje numatytas įmokas. Už suteiktą kreditą nustatyta 17,40 proc. metinė palūkanų norma, 19,27 proc. metinė kredito grąžinimo norma bei 0,10 proc. delspinigių dydis. Atsakovas savo prisiimtų įsipareigojimų pagal Sutartį tinkamai nevykdė, nuo 2010 metų kredito ir kitų įmokų nemokėjo, todėl „Swedbank“, AB 2012 m. lapkričio 9 d. pranešimu informavo, jog atsakovas privalo ne vėliau kaip iki 2012 m. lapkričio 27 d. sumokėti įsiskolinimą, priešingu atveju Sutartis bus laikoma nutraukta nuo 2012 m. lapkričio 27 d. Duomenų apie tai, kad atsakovas „Swedbank“, AB nustatytu terminu būtų įvykdęs prievolę pagal Sutartį, byloje nėra. Pradinė kreditorė „Swedbank“, AB ir ieškovė 2013 m. vasario 22 d. sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 13‑20‑10, kurios pagrindu „Swedbank“, AB perleido ieškovei reikalavimo teisę į atsakovo skolą pagal Sutartį. Ieškovė CK 6.109 straipsnyje nustatyta tvarka pranešė atsakovui apie reikalavimo teisių perleidimą bei paragino atsakovą sumokėti susidariusią skolą, tačiau byloje duomenų, kad atsakovas būtų atsiskaitęs su ieškove prieš ar po bylos iškėlimo, nėra.
Dėl skolos priteisimo
Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad 2008 m. spalio 6 d. su „Swedbank“, AB sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. 08-116323-GV, kurios pagrindu jam buvo suteiktas 30 000 Lt kreditas iki 2013 m. rugsėjo 7 d. Be to, 2010 m. vasario 22 d. su „Swedbank“, AB sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. 10-012442-GV, nustatant 14,40 proc. metines palūkanas, pagal kurią jam buvo suteiktas 33 906,73 Lt kreditas, kurio paskirtis pagal sutartį Nr. 08-116323-GV gauto kredito grąžinimas. Pagal šią sutartį gautos lėšos buvo panaudotos ankstesniam kredito grąžinimui, tik su blogesnėmis sąlygomis – ženkliai didesnėmis palūkanomis. Finansinei padėčiai negerėjant, 2010 m. spalio 28 d. su „Swedbank“, AB sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. 10-082033-GV, nustatant 17,40 proc. metines palūkanas. Pagal šią sutartį buvo suteiktas 35 114,79 Lt kreditas, kurio paskirtis paskolos Nr. 10-01442-GV refinansavimas. Atsakovo nuomone šios faktinės aplinkybės patvirtina, kad santykis tarp jo ir „Swedbank“, AB susiklostė 2008 m. spalio 6 d. ir turi būti taikomos būtent Vartojimo kredito sutartyje Nr. 08-116323-GV numatytos sąlygos, įskaitant metinių palūkanų ir delspinigių dydį.
Reikalavimo perleidimas (cesija) (CK 6.101 straipsnis) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi. Šis esminis cesijos požymis atskleidžiamas reikalavimo perleidimo instituto normose: CK 6.101 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės, CK 6.107 straipsnio 1 dalyje – kad skolininkas turi teisę reikšti naujojo kreditoriaus reikalavimams visus atsikirtimus, kuriuos jis turėjo teisę reikšti pradiniam kreditoriui tuo metu, kai gavo pranešimą apie reikalavimo perleidimą; pagal CK 6.101 straipsnio 2 dalį reikalavimo įgijėjui (naujajam kreditoriui) pereina ne tik pagrindinė prievolė, bet ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos bei kitos papildomos teisės. Dėl šių teisės normų nagrinėjamai bylai aktualiu reikalavimo perleidimo įtakos prievolės šalių teisėms klausimu kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad pagal cesijos sutartį pradiniam kreditoriui perdavus savo reikalavimo teisę naujajam kreditoriui, jis nustoja būti prievolės šalis, o vietoje jo prievolėje atsiranda naujasis kreditorius. Naujasis kreditorius yra saistomas pradinio kreditoriaus ir skolininko sutarties sąlygų. Naujasis kreditorius negali įgyti daugiau teisių, nei jų turėjo pradinis kreditorius, pradinis ir naujasis kreditorius negali keisti prievolės įvykdymo sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Arisanda“ v. UAB „2B Pack“, bylos Nr. 3K-3-199/2008; 2009 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. R. v. Nacionalinė kredito unija ir kt.,bylos Nr. 3K-3-394/2009; 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Jaukurai“ v. UAB ,,Forsitia“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-469/2010; kt.).
Kaip jau minėta, bylos duomenimis nustatyta, kad 2013 m. vasario 20 d. Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 13-20-10 pagrindu pradinė kreditorė „Swedbank“, AB perleido naujajai kreditorei UAB „Gelvora“ reikalavimo teises į atsakovo skolą, susidariusią pagal pradinės kreditorės ir atsakovo 2010 m. spalio 28 d. sudarytą Vartojimo kredito sutartį Nr. 10-082033-GV. Pagal Sutartį atsakovas įsipareigojo grąžinti „Swedbank“, AB suteiktą 22 841 Lt (6 615,21 Eur) kreditą ir mokėti 17,40 procentų dydžio metines palūkanas už suteiktą kreditą. Sutartyje nustatyta 19,27 procentų metinė kredito grąžinimo norma bei 0,10 procento delspinigių dydis. Pagal Sutarties 7.2 punktą atsakovas praleidęs Sutartyje numatytus kredito ar jo dalies grąžinimo, palūkanų ar kitų Sutartyje numatytų mokėjimų terminus, įsipareigojo už kiekvieną kalendorinę termino praleidimo dieną mokėti „Swedbank“, AB Sutartyje nustatyto dydžio delspinigius nuo sumos, kuriuos mokėjimo terminas praleistas. Pagal 2013 m. vasario 22 d. Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 13-20-10 2.2 punktą, sutartyje numatytomis sąlygomis pradinis kreditorius perleis, o naujasis kreditorius įgis reikalavimą į kiekvienu konkrečiu reikalavimų portfelio perleidimo atveju pasirašomame Bylų priėmimo – perdavimo akte nurodytus skolininkus, pagal kredito (paskolos), kredito limito sąskaitoje ir/ar kitas sutartis. Reikalavimo perleidimo sutarties 2.3 punkte „Swedbank“, AB ir ieškovė susitarė, kad naujajam kreditoriui, kaip reikalavimo perėmėjui, perleidžiama teisė gauti reikalavimo patenkinimą iš skolininkų turto bei kitos su perleidžiamu reikalavimu neatsiejamai susijusios papildomos teisės, taip pat teisė į įstatymų nustatytas palūkanas, delspinigius, baudas ir kt. Pažymėtina, kad „Swedbank“, AB ir ieškovės 2013 m. vasario 22 d. sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis yra galiojanti, nenuginčyta ir neginčijama įstatymų nustatyta tvarka. Byloje pateiktas išrašas iš „Swedbank“, AB bylų priėmimo – perdavimo akto Nr. 1 prie 2013 m. vasario 22 d. Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. ST-13-6294/13-20-10, iš kurio matyti, kad „Swedbank“, AB perleido reikalavimo teisę į atsakovo skolą susidariusią pagal Sutartį. Esant nurodytoms aplinkybėms teismas neturi pagrindo sutikti su atsakovo argumentais, kad šioje byloje turi būti taikomos Vartojimo kredito sutartyje Nr. 08-116323-GV numatytos sąlygos, įskaitant metinių palūkanų ir delspinigių dydį, nes 2013 m. vasario 22 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi pradinė kreditorė perleido ieškovei reikalavimo teisę į atsakovo skolą būtent pagal 2010 m. spalio 28 d. sudarytą Vartojimo kredito sutartį Nr. 10-082033-GV.
Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad tarp „Swedbank“, AB ir atsakovo sudarytos Sutarties pagrindu atsirado prievoliniai teisiniai santykiai. CK 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.59 straipsnis). Atsakovas tinkamai ir laiku sutartinės prievolės nevykdė, ieškovė reikalavimo teisių perleidimo sutarties pagrindu įgijo reikalavimo teisę (CK 6.101 straipsnio 1 dalis, 6.109 straipsnio 1 dalis), todėl iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 5 578,38 Eur negrąžinto kredito.
Dėl palūkanų ir delspinigių priteisimo
Atsakovas nesutikdamas su ieškovės paskaičiuotomis palūkanomis atsiliepime į ieškinį nurodė, kad prašomos priteisti 5 025,67 Eur palūkanos yra aiškiai labai didelės, nes nuo reikalavimo teisės dėl skolos išieškojimo perleidimo iki kreipimosi į teismą su ieškiniu, yra praėjęs labai ilgas laiko tarpas, kas lėmė daug didesnes palūkanas. Be to, jis yra vartotojas, priėmė paslaugų tiekėjo siūlomas sutarties sąlygas ir neturėjo galimybės dėl jų derėtis, todėl yra pagrindas sumažinti prašomų priteisti palūkanų dydį iki 500 Eur.
Pažymėtina, kad CK 6.261 straipsnyje reglamentuojamos palūkanos yra minimalūs kreditoriaus nuostoliai, kuriuos praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą. Palūkanos gali būti nustatytos šalių susitarimu (sutartinės) arba įstatymu (įstatyminės), kurios gali būti mokamos kaip mokestis (atlyginimas) už pinigų skolinimą (mokėjimo arba pelno palūkanos), arba palūkanos kaip minimalių kreditoriaus nuostolių, kurių nereikia įrodyti, kompensacija už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (CK 6.261 straipsnis). Kompensuojamosios palūkanos laikytinos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, patirtais dėl laiku negrąžintos skolos. Skolininkui laiku negrąžinus paskolos sumos, jis privalo mokėti kreditoriui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų CK 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita. Pažeidus paskolos sutarties sąlygas, kreditorius įgyja teisę reikalauti kompensuojamųjų palūkanų už prievolės įvykdymo termino praleidimą. Pelno palūkanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai, kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma. Mokėjimo (pelno) palūkanų už naudojimąsi paskolos pinigais kreditorius gali prašyti vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 1 dalies ir 6.213 straipsnio 1 dalies nuostatomis.
Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos priteisiamos CK 1.138 straipsnio 1 dalies ketvirtojo punkto ir 6.213 straipsnio 1 dalies pagrindu, nes ieškovė, prašydama priteisti palūkanas, reikalauja piniginę prievolę įvykdyti natūra, todėl šalių sutartas pelno (mokėjimo) palūkanų dydis gali būti mažinamas taikant sutarčių teisės normas (CK 6.223, 6.228 straipsniai), tačiau turi būti nustatytas tam teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2014). Nagrinėjamu atveju šalių sutartis sudaryta laikantis sutarties laisvės principo (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad CK 6.228 straipsnio 1 dalyje suteikta teisė šaliai atsisakyti sutarties arba tam tikros sąlygos, jeigu sutarties sudarymo metu sutartis ar atskira jos sąlyga nepagrįstai suteikė kitai šaliai perdėtą pranašumą. Kai viena šalis kitos sąskaita įgyja neproporcingai didelę, palyginti su jos prievolėmis, naudą, o kita šalis negauna nieko arba jos nauda yra neproporcingai maža, palyginti su kitos šalies prievole, konstatuojama, kad atsisakoma sąlyga nulemia didelę šalių prievolių neatitiktį. Tokia nelygybė dėl tarpusavio prievolių neatitikties turi būti jau sudarant sutartį. Esant esminei šalių teisių ir pareigų neatitikčiai, būtų nesąžininga ir neprotinga reikalauti vykdyti sutartį, tokiu atveju šalis, kuri būtų nukentėjusioji, turi teisę pareikšti kitai šaliai, kad atsisako vykdyti tokią sutartį ar tam tikrą jos sąlygą, tokios sutarties ar jos sąlygos galima atsisakyti vienašališkai, nesikreipiant į teismą. CK 6.228 straipsnio 2 dalis suteikia nukentėjusiai šaliai teisę reikalauti teismo tvarka pakeisti sutarties sąlygas, taigi nukentėjusi šalis turi pasirinkimą: ji gali iš viso atsisakyti sutarties arba tam tikros sąlygos; be to, gali reikalauti pakeisti sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2010). Teismas turi teisę išnagrinėti sutarties sąlygą ir ją atitinkamai pakeisti CK 6.228 straipsnio pagrindu tik esant šalies prašymui, jai įrodinėjant šios materialiosios teisės normos taikymo pagrindus konkrečiu atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2014). Nagrinėjamoje byloje atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, tačiau reikalavimų dėl šalių sudarytos Sutarties sąlygų dėl palūkanų normos modifikavimo nereiškė, Sutartis sudaryta laisva valia, todėl darytina išvada, kad šalys susitarė dėl palūkanų skaičiavimo ir mokėjimo tvarkos.
Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad Reikalavimo perleidimo sutartis sudaryta 2013 m. vasario 22 d., po šio sutarties sudarymo ieškovė siuntė atsakovui pranešimą apie skolos perleidimą bei reikalavimą sumokėti skolą, ieškinys teismui pateiktas 2017 m. liepos 24 d. Teismo vertinimu, ši aplinkybė negali būti laikoma pagrindu mažinti palūkanas, kadangi susikaupusių palūkanų dydį lėmė ne procentais išreikštas palūkanų dydis, o aplinkybė, kad atsakovas netinkamai vykdė savo prievolę ieškovei, todėl atsižvelgiant į tai, jog atsakovas prisiimtas prievoles netinkamai vykdo itin ilgą laikotarpį. Iš teismui pateikto 2017 m. rugsėjo 22 d. ieškovės atstovės el. laiško, adresuoto atsakovo atstovui, matyti, kad ieškovė buvo sutikusi sumažinti ieškinio reikalavimą iki 10 025,65 Eur sumos (5 025,64 Eur skola, 4 000 Eur palūkanos, 1 000 Eur delspinigiai), 5 proc. bei 17,4 proc. dydžio palūkanų iki visiško atsiskaitymo, tačiau teisme 2017 m. spalio 4 d. gautas ieškovės pranešimas, kuriuo ieškovė prašo ieškinį tenkinti visiškai, todėl teismas sprendžia, kad šalims nesusitarus taikiai, ieškovė atsisakė nuo ieškinio reikalavimų mažinimo. Esant nurodytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką, į tai, kad atsakovas neginčijo Sutarties sąlygų, byloje nėra jokių kitų įrodymų, leidžiančių apskaičiuotų palūkanų sumą pripažinti neteisėta ir nepagrįsta, pagrindo mažinti šalių Sutartyje nustatytą palūkanų normą nėra, todėl iš atsakovo ieškovės naudai priteistinos 5 025,67 Eur sutartinės palūkanos, 17,4 procento sutartinės palūkanos pagal sutartį Nr. 10-082033-GV nuo pagrindinės 5 578,38 Eur skolos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
CK 6.71 straipsnyje numatyta, kad netesybos yra įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai. Taigi šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas yra kompensuoti galimus kreditoriaus nuostolius, skolininkui neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus. Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovas pažeidė savo sutartinę prievolę, todėl yra pagrindas iš atsakovo ieškovei priteisti delspinigius (CK 6.258 straipsnio 1 dalis).
Pagal Sutarties 7.2 punktą atsakovas praleidęs Sutartyje numatytus kredito ar jo dalies grąžinimo, palūkanų ar kitų Sutartyje numatytų mokėjimų terminus, įsipareigojo už kiekvieną kalendorinę termino praleidimo dieną mokėti Sutartyje nustatyto dydžio delspinigius nuo sumos, kuriuos mokėjimo terminas praleistas. Šalys Sutartyje susitarė dėl 0,10 procentų dydžio delspinigių. Iš ieškovės pateiktų delspinigių paskaičiavimo aktų matyti, kad ieškovė prašo priteisti Reikalavimo perleidimo metu apskaičiuotas delspinigių sumas ir delspinigius, apskaičiuotus nuo pagrindinės negrąžintos kredito sumos už 180 dienų iki kreipimosi į teismą dienos. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas pažeidė sutartinę prievolę, įvertinus Vartojimo kredito sutarties ir Reikalavimo perleidimo sutarties sąlygas, ieškovės pateiktus apskaičiavimus bei kasacinio teismo praktiką nagrinėjamu klausimu, iš atsakovo ieškovės naudai priteistini 1 097,17 Eur delspinigiai už negrąžintą pagrindinę kredito sumą ir 58,26 Eur delspinigiai už nesumokėtas palūkanas.
Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies. Ieškinys tenkinamas visiškai, todėl iš atsakovo ieškovės naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos: 265,00 Eur žyminis mokestis (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Taip pat iš atsakovo valstybės naudai priteistinos teismo turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 3,99 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 264, 265, 268, 270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovės UAB „Gelvora“, įmonės kodas 125164834, naudai 5 578,38 Eur skolą, 5 025,67 Eur sutartines palūkanas, 1 097,17 Eur delspinigius, 58,26 Eur palūkanų delspinigius, t. y. iš viso 11 759,48 Eur (vienuolika tūkstančių septynis šimtus penkiasdešimt devynis eurus 48 ct), 17,4 procento dydžio sutartines metines palūkanas pagal sutartį Nr. 10-082033-GV nuo pagrindinės 5 578,38 Eur skolos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. liepos 28 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 11 759,48 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. liepos 28 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas – 265,00 Eur (dviejų šimtų šešiasdešimt penkių eurų) žyminį mokestį.
Priteisti iš atsakovo D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 3,99 Eur (tris eurus 99 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios turi būti sumokėtos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: AB „Citadele“ banke Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB DNB banke Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB banke Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB Šiaulių banke Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, Danske Bank A/S Lietuvos filiale Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, Nordea Bank AB Lietuvos skyriuje Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, „Swedbank”, AB, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, UAB Medicinos banke Nr. LT42 7230 0000 0012 0025. Mokėjimo nurodyme būtina nurodyti gavėjo pavadinimą (Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, juridinio asmens kodas 188659752), surenkamosios sąskaitos numerį, mokėtojo identifikacinį numerį (Lietuvos juridinio asmens – Juridinio asmenų registro kodą, Lietuvos gyventojo – asmens kodą, užsienio juridinio asmens ar organizacijos – registro tvarkytojo suteiktą mokesčių mokėtojo identifikacinį numerį); mokėtojo pavadinimą ar vardą, pavardę; įmokos kodą – 5660, sumą.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Druskininkų miesto apylinkės teismą.