- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-08
- Bylos Nr.
- AN2-184-417/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00227-2021-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Eduardas Maškevičius (pirm.)
- Institucija
- Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eduardas Maškevičius apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyriausiosios specialistės, atliekančios skyriaus viršininko pareigas, apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2021-04-23 nutarimo administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos (toliau – Institucija) 2021-01-25 nutarimu administracinio nusižengimo byloje P. M. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis 2020-12-26 10.12 val. Klaipėdos miesto savivaldybėje, Klaipėdoje, Kairių g., vairavo transporto priemonę, darydamas Kelių eismo taisyklių pažeidimus iš chuliganiškų paskatų, kėlė pavojų eismo saugumui, savo bei kitų žmonių saugumui, tai yra vairavo transporto priemonę (lengvąjį keleivinį automobilį) gatvėje, kurios važiuojamoji kelio danga padengta šlapiu sniegu ir ledu, neatsižvelgdamas į vietovės ypatumus, važiuojamosios dalies būklę, nesilaikydamas saugaus važiavimo greičio, tyčia (specialiai) staigiai sukdamas kairėn, taip keisdamas transporto priemonės judėjimo kryptį ir nerodydamas atitinkamos krypties įspėjamojo posūkio signalo, naudodamas rankinį (stovėjimo) stabdį ir spausdamas akceleratoriaus pedalą – didino variklio apsukas, dėl to priekiniai automobilio ratai neteko pilno sukibimo su kelio danga (ratai prasisukinėjo ant kelio dangos paviršiaus), taip priversdamas transporto priemonę slysti šonu („piešiant saulę“) ir padarant transporto priemonę sunkiai valdomą, dėl to atsiranda didžiulė rizika įvykti eismo įvykiui ar avarinės situacijos sukėlimui. Tokiais savo veiksmais tyčia negerbė žmonių ir visuomenės, paniekindamas elementarias moralės bei elgesio normas, ir pademonstravo niekinamą požiūrį į visuomeninę tvarką, kuri ypač tarp eismo dalyvių yra grindžiama tarpusavio suvokimu, pagalba ir pagarba. Tokiais savo veiksmais P. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET), 4, 9 ir 127 punktų reikalavimus. Nutarimu P. M. paskirta nuobauda – 450 Eur bauda – bei administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas dvylikai mėnesių.
Žemesnės instancijos teismas
2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai, išnagrinėję administracinio nusižengimo bylą, įvertinę byloje surinktų duomenų visumą, 2021-04-23 nutarimu konstatavo, kad vien tik liudytojo parodymai ir jo surašytas tarnybinis pranešimas nėra pakankami įrodymai P. M. veiksmuose nustatyti administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje, sudėtį, todėl Institucijos 2021-01-25 nutarimą panaikino ir administracinio nusižengimo teiseną P. M. nutraukė.
II. Apeliacinio skundo argumentai
3. Institucija su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2021-04-23 nutarimu nesutinka, prašo skundžiamą nutarimą panaikinti ir palikti galioti Institucijos 2021-01-25 nutarimą be pakeitimų. Institucija skunde nurodo, kad tiek policijos pareigūno L. J. tarnybiniame pranešime, tiek jo apklausoje pirmosios instancijos teisme jis nuosekliai nurodė pagrindines įvykio aplinkybes. Netikėti ar abejoti savo tarnybines pareigas atlikusio policijos pareigūno parodymais nėra jokio pagrindo. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kurios leistų manyti, kad policijos pareigūnas gali būti šališkas ir duoti neobjektyvius parodymus ir teikti klaidinančią informaciją, siekdamas nepagrįstai apkaltinti P. M.. Institucijos nuomone, akivaizdu, kad P. M. vairuotas automobilis ne šiaip paslydo dėl slidžios ir apsnigtos kelio dangos ar vairavimo įgūdžių stokos, o tyčia keitė važiavimo kryptį, nerodydamas atitinkamos krypties įspėjamojo posūkio signalo ir didindamas važiavimo greitį, slydo šonu „piešiant saulę“, t. y. vairavo chuliganiškai. Be to, jeigu P. M. vairuotu automobiliu būtų tik šiaip paslydęs, tai būtų supratę ir policijos pareigūnai. Tai, kad įvykio metu bei vietoje buvo ir daugiau automobilių, patvirtina faktą, kad dėl administracinėn atsakomybėn patraukto P. M. chuliganiško vairavimo buvo atsiradusi didžiulė rizika įvykti eismo įvykiui ar avarinės situacijos sukėlimui, jis savo veiksmais tyčia negerbė žmonių ir visuomenės, paniekindamas elementarias moralės bei elgesio normas, pademonstravo niekinamą požiūrį į visuomeninę tvarką. Administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjęs apylinkės teismas tinkamai neįvertino byloje surinktų įrodymų visumos, jų nuoseklumo bei logiškumo, todėl nepagrįstai suteikė išskirtinę reikšmę P. M. pateiktai versijai ir nusprendė, kad nagrinėjamoje byloje nėra surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių P. M. veiksmuose buvus ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymius.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
4. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 1 dalies nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 569 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Dėl to paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
5. Susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga ir apeliacinio skundo argumentais, apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančius duomenis vertino nepažeisdamas ANK 569 straipsnio reikalavimų. Patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, skundą nagrinėjantis teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veikoje nagrinėjamu atveju nėra ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties, todėl P. M. administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagrįstai.
6. Nagrinėjamu atveju Institucija teigia, kad P. M. padarytas administracinis nusižengimas yra neabejotinai įrodytas, teigia, kad administracinio nusižengimo padarymo faktą pagrindžia administracinio nusižengimo byloje esantys L. J. tarnybinis pranešimas ir išsamūs parodymai. Tačiau administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo administracinio nusižengimo padarymą kategoriškai neigia. Nors Institucija atsiliepime į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pirmosios instancijos teismui pateiktą skundą nurodė, kad jo kaltė įrodyta, be kita ko, ir administracinio nusižengimo byloje esančiais vaizdo įrašais, tačiau iš Institucijos tarnybiniame automobilyje esančios kameros vaizdo įrašo matyti tik P. M. vairuoto automobilio sustabdymo momentas, jokie P. M. veiksmai vairuojant automobilį ir pažeidžiant KET šiame vaizdo įraše neužfiksuoti. Iš administracinio nusižengimo byloje esančio policijos pareigūno dėvimąja vaizdo kamera filmuoto vaizdo ir garso įrašo „2020_1226_101325_054“ (b. l. 83) nustatyta, kad KET pažeidimai P. M. vairuojant automobilį taip pat neužfiksuoti. Minėtame vaizdo įraše užfiksuotos tik aplinkybės, kad P. M. nuo pat jo sustabdymo momento nurodė, kad jis administracinio nusižengimo nepadarė, tiesiog apsisuko. O atsižvelgus į tai, kad kelias yra dengtas ledu, automobilis tiesiog netyčia praslydo. Akceleratoriaus tikrai nespaudė. Taigi byloje nustatyta, kad policijos pareigūnas teigia, kad P. M. administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje, padarė, kaip minėta, pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo tai kategoriškai neigė nuo pat jo sustabdymo momento, ir tokios pozicijos nuosekliai laikėsi viso proceso metu.
7. Nors apygardos teismas sutinka su Institucijos apeliaciniame skunde nurodytomis aplinkybėmis, kad byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kurios leistų manyti, kad policijos pareigūnas gali būti šališkas ir duoti neobjektyvius parodymus bei teikti klaidinančią informaciją, siekdamas nepagrįstai apkaltinti P. M., tačiau nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad nėra pagrindo netikėti ar abejoti savo tarnybines pareigas atlikusio policijos pareigūno parodymais. Pažymėtina tai, kad, nors policijos pareigūnas nėra šališkas ar suinteresuotas P. M. nubaudimu, tačiau tai nepaneigia aplinkybės, kad pareigūnas galėjo klaidingai įvertinti situaciją, kai P. M. vairuojamas automobilis, apsisukinėdamas ant ledu padengto kelio, paslydo ir apie šią galbūt klaidingai suvoktą situaciją duoti subjektyvius parodymus P. M. vairavimą įvertinęs kaip chuliganišką. Nesant kitų objektyviai P. M. kaltę patvirtinančių duomenų, nėra galimybės pašalinti abejonių dėl P. M. nurodytos versijos, kad jis apsisukdamas paslydo. Tuo labiau, kad tokia administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nurodyta versija, atsižvelgus į tai, kad kelias įvykio metu iš tiesų buvo padengtas ledu, yra visiškai įtikima.
8. P. M. kaltė nagrinėjamu atveju yra grindžiama tik vieno policijos pareigūno galbūt subjektyviu situacijos įvertinimu, tiesioginių įrodymų, neginčijamai pagrindžiančių P. M. kaltę dėl jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo padarymo, Institucija nepateikė, todėl lieka neišsklaidyta abejonė, kad P. M. vairuojamas automobilis ant ledu padengto kelio apsisukdamas galėjo paslysti, o pareigūnas neteisingai situaciją įvertinti. Pažymėtina, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-24-139/2016, 2AT-78-788/2016, 2AT-27-976/2015). Administracinio nusižengimo nagrinėjimo procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi Institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai Institucijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-31-2014). Taigi įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės nustato, jog visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka administracinio nusižengimo protokolą surašiusiai Institucijai. Asmuo negali būti nubaustas grindžiant jo kaltę prielaidomis.
9. Esant išdėstytiems argumentams konstatuotina, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2021-04-23 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, Institucijos apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo teisėtą ir pagrįstą nutarimą keisti ar naikinti, todėl skundžiamas nutarimas paliktinas nepakeistas, o Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyriausiosios specialistės, atliekančios skyriaus viršininko pareigas, apeliacinis skundas netenkinamas (ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2021-04-23 nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyriausiosios specialistės, atliekančios skyriaus viršininko pareigas, apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.