Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Egidijaus Jono Grigaravičiaus, teisėjų Jūratės Jakubonienės, Rimo Švirino, sekretoriaujant Astai Leonavičienei, Laimai Grėbliūnienei, Rolandai Bučmienei, dalyvaujant prokurorui Mariui Kazlauskui, išteisintajam K. P., jo gynėjui advokatui Kęstučiui Dobilui, nukentėjusiajai civilinei ieškovei J. A., jos atstovei advokatei Angelei Fominienei, civiliniam ieškovui R. A.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros šeštojo skyriaus prokuroro Mariaus Kazlausko ir nukentėjusiosios J. A. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nuosprendžio, kuriuo

K. P. pagal nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 str. 5 d. išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 str. 5 d. 1 p).

Nukentėjusiosios civilinės ieškovės J. A., civilinio ieškovo R. A. ieškiniai atmesti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. P. pagal BK 281 str. 5 d. buvo kaltinamas tuo, kad 2011-09-26 apie 17.15 val. Kauno r., Čekiškės sen., (duomenys neskelbtini) k., vairuodamas krovininį automobilį „GAZ-SAZ 3507“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvažiavo iš šalutinio kelio Seredžius-Čekiškė į pagrindinį kelią Vilkija-Čekiškė, Čekiškės kryptimi, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9, 158 punktų reikalavimus, nesilaikydamas visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui – prieš pasukdamas į kairę sankryžoje, neįsitikino, kad tai daryti saugu, įvažiavo į pagrindinį kelią, įvažiavęs į pagrindinį kelią, nedavė kelio pagrindiniu keliu iš kairės pusės važiavusiam motociklui „SUZUKI GSX 600“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir su juo susidūrė, dėl ko motociklo vairuotojas eismo įvykio metu žuvo.

K. P. dėl šios veikos, numatytos BK 281 str. 5 d., išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p., 2 d.).

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros šeštojo skyriaus prokuroras Marius Kazlauskas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 30 d. išteisinamąjį nuosprendį ir priimti naują, apkaltinamąjį nuosprendį, pripažįstant K. P. kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 str. 5 d., ir nuteisti jį 2 metams laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymą atidėti 2 metams. Paskirti K. P. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti vairuoti transporto priemones 3 metus, taip pat įpareigoti jį neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (ar rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Iš draudimo bendrovės „PZU Lietuva“ ir K. P. priteisti J. A. naudai 30000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Iš draudimo bendrovės „PZU Lietuva“ priteisti J. A. naudai 1460 Lt turtinei žalai atlyginti. Iš draudimo bendrovės „PZU Lietuva“ priteisti R. A. naudai 1940 Lt turtinės žalos.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas objektyviai neįvertino įrodymų, surinktų tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu, o įrodymus, kuriais grindžiamas kaltinimas, paneigė darydamas klaidingas išvadas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad specialistas V. Venckus, atlikęs eismo įvykio tyrimą, išvadoje nurodė, kad buvusioje kelio eismo situacijoje, techniniu požiūriu pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti, buvo krovininio automobilio „GAZ“ vairuotojo K. P. veiksmai. Tačiau bylą nagrinėjant teisme, specialistas V. Mitunevičius pateikė kardinaliai priešingą išvadą, konstatuodamas, kad šio eismo įvykio kilimą sąlygojo motociklo „Suzuki GSX 600“ vairuotojo D. A. techniniu požiūriu nepriimtini veiksmai – nesuvaldė vairuojamo motociklo ir išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, kur susidūrė su automobiliu „GAZ“. Tačiau teismas šiose išvadose esančių esminių prieštaravimų nepašalino (prašymus, apklausti skirtingas išvadas pateikusius specialistus to paties posėdžio metu, paskirti komisijinį eismo įvykio tyrimą, teismas atmetė). Iš nuosprendžio matyti, kad teismas, darydamas išvadą dėl pagrindinės sąlygos eismo įvykiui kilti, akcentavo didelį motociklo greitį. Suabejojęs specialisto V. Venckaus išvada dėl nustatyto greičio (90 km/h), teismas pasirėmė specialisto V. Mitunevičiaus išvada ir konstatavo, kad susiduriant transporto priemonėms, motociklo greitis buvo 115 km/h. Tačiau, darydamas išvadą dėl pagrindinės sąlygos šiam eismo įvykiui kilti, teismas jau nesivadovavo ir specialisto V. Mitunevičiaus pateikta išvada ir priėmė jokiais faktiniais duomenimis neparemtą išvadą, kad krovininio automobilio vairuotojas K. P., išvažiuodamas iš šalutinio į pagrindinį kelią, objektyviai neturėjo galimybės matyti dideliu greičiu atvažiuojančio motociklo, jo nematė ir negalėjo pamatyti, nes jo matomu atstumu tuo metu nebuvo, todėl K. P. išvažiavimą į pagrindinį kelią atliko tinkamai.

Abu specialistai nenurodė, kad nustatytas važiavimo greitis, ar jis būtų 90 km/h, ar 115 km/h, ar dar didesnis, būtų turėjęs lemiamos įtakos, sprendžiant dėl pagrindinės sąlygos šiam eismo įvykiui kilti. Teismas, analizuodamas įrodymus, nurodė, kad abu specialistai nustatė, kad sunkvežimio nuvažiuotas atstumas nuo sankryžos iki susidūrimo vietos ~ 18 metrų, o 6,7 s yra laikas, per kurį jis nuvažiavo šį atstumą. Tačiau teismas neanalizavo, kokiu atstumu iki susidūrimo vietos buvo motociklas, krovininiam automobiliui įvažiuojant į pagrindinį kelią. V. Venckaus pateiktoje išvadoje nurodyta, kad pradiniu grėsmės eismo saugumui kilimo momentu, krovininiam automobiliui įvažiavus į pagrindinį kelią, motociklas, važiuodamas apie 90 km/h greičiu, iki susidūrimo vietos buvo 165,0 m atstumu. O V. Mitunevičius išvadoje nurodė, kad motociklas „Suzuki“, važiuodamas pastoviu 115 km/h greičiu, per 6,7 s įveikė apie 214 m atstumą. Duomenų, kad kelio „Vilkija-Čekiškė“ matomumas (Čekiškės kryptimi), sunkvežimio vairuotojui įvažiuojant į pagrindinį kelią, buvo mažesnis už šiuos atstumus, byloje nėra. Iš visos bylos medžiagos matyti, kad kelias „Vilkija-Čekiškė“ yra gerai apžvelgiamas, jo matomumas neribotas. Tai patvirtina ne tik objektyvūs bylos duomenys, bet ir paties sunkvežimio vairuotojo parodymai, jog jis motociklo vairuotoją pastebėjo toli, apie 400 metrų atstumu. Todėl, net darant prielaidą, kad motociklas važiavo 200 km/h greičiu (kas prieštarautų kitiems bylos duomenims), jis turėjo būti pastebimas sunkvežimio vairuotojui, kadangi motociklas būtų nutolęs ~ 372 m atstumu (6,7x200/3,6-372 m).

Kelių eismo taisyklių 158 punkte įtvirtinta imperatyvi nuostata, jog nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu. Todėl esminėmis nustatinėtinomis aplinkybės šioje byloje turėjo būti tai, ar sunkvežimio vairuotojas, prieš įvažiuodamas į pagrindinį kelią, galėjo pastebėti link jo artėjusį motociklą ir įvertinti jo greitį. Iš kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo, schemos, fotonuotraukų, specialistų išvadų matyti, kad kelias yra gerai apžvelgiamas, matomumas neribotas. Dėl šių priežasčių, kad baudžiamojoje byloje buvo surinkta pakankamai duomenų, jog K. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 158 punktų reikalavimus, todėl jam pagrįstai buvo inkriminuota BK 281 str. 5 d. numatyta veika, kadangi nustatyta, kad dėl sukelto eismo įvykio žuvo žmogus, o jo padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai buvo tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su kilusiomis pasekmėmis.

Nukentėjusioji civilinė ieškovė J. A. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013m. gruodžio 30 d. ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį pripažįstant K. P. kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą BK 281 str. 5 d. bei patenkinti pareikštą civilinį ieškinį ir priteisti iš atsakovų UAB DK „PZU Lietuva“ ir kaltinamojo K. P. jos naudai turtinės žalos atlyginimui 4875,25 Lt, ir neturtinės žalos atlyginimui 30 000 Lt.

Apeliantė nesutinka su teismo išvadomis, kadangi jos nuomone, jo pagrįstos subjektyvia įrodymu analize ir prielaidomis, todėl toks nuosprendis yra neteisingas ir naikintinas.

Teismo posėdžio metu apklausti specialistai paliudijo, kad K. P. turėjo matyti atvažiuojanti motociklą. Tačiau vienas jų teigia kad sunkvežimis turėjo sustoti ir praleisti motociklą, o kitas teigia, kad jo paskaičiavimais motociklas buvo pakankame atstume, kad sunkvežimis galėtų saugiai įvažiuoti į pagrindinį kelią. Iš to teismas padarė prieštaringą išvadą, kad vairuotojas K. P., įvažiuodamas į pagrindinį kelią, negalėjo matyti atvažiuojančio motociklo, nes jis buvo per toli, todėl K. P. išvažiavimą į pagrindinį kelia atliko tinkamai. Tačiau apeliantei neaišku, kuo buvo paremta tokia išvada.

Apeliantė nesutinka ir su teismo išvada, kad motociklas važiavo dideliu greičiu. Byloje specialistai pasisako, kad motociklas galėjo važiuoti 90 km/h greičiu (V. Venckaus išvada), arba apie 115 km/h. greičiu (privati V. Mitunevičiaus išvada). Koks laikytinas didelis greitis, kokiu iš tikrųjų greičiu važiavo motociklas, byloje nenustatyta. Apklausti liudytojai teigia, kad tą dieną matė apeliantės sūnų važinėjantį dideliu greičiu, tačiau koks buvo motociklo greitis įvykio metu, niekas nematė. Todėl teismas negalėjo vadovautis liudytojų parodymais nustatant, kad įvykio metu motociklas važiavo dideliu greičiu bei kad automobilis važiavo 20-40 km/h. greičiu prieš išvažiuodamas į kelią.

Teismų praktikoje eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių greitis nustatomas, pagal jų stabdymo pėdsakus, jų sugadinimus, išsidėstymą vietovėje po susidūrimo, todėl specialisto V. Venckaus paskaičiavimai, kad pagal tai, kokiu atstumu po susidūrimo nukrito motociklas, kokie padaryti transporto priemonių sugadinimai, jis daro išvadą, kad motociklas galėjo važiuoti apie 90 km/val. greičiu, yra objektyvus greičio paskaičiavimas.

K. P. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme parodė, kad važiuojantį motociklą jis pamatė maždaug 300 m. atstumu, kai įvažiavo į kelią ir automobilis buvo ties kelio viduriu. Jo manymu, jis važiavo apie 150 km/h greičiu. Jam išvažiavus į kelią, motociklas ėmė manevruoti po kelią, blaškytis, tai pamatęs, jis suko dešiniau į savo eismo juostą, duodamas motociklui kelią, tačiau motociklas į savo eismo juostą negrįžo ir atsitrenkė į jo sustabdyto automobilio priekinį dešinį kampą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuojamoje teismų praktikoje dėl kelių eismo taisyklių pažeidimų, ne kartą pažymėjo, kad tarp eismo dalyvių galioja pasitikėjimo principas, kuris reiškia, kad kiekvienas laikosi KET reikalavimų bei nekelia grėsmės eismo saugumui. Todėl, apeliantės nuomone, jos sūnus pamatęs, kad automobilis įvažiavo į kelią ir jo nepraleidžia pravažiuoti jo važiavimo krypties eismo juosta, pamanė, jog tai pamatęs sunkvežimio vairuotojas elgsis pagal kelių eismo taisykles, stabdys ir praleis pravažiuoti priešingos krypties eismo juosta, dėl ko, jos manymu, jis ir pasuko į dešinę, tačiau sunkvežimio vairuotojas nestabdė, o važiavo toliau. Pirmos instancijos teismas nevertino ar techniniu požiūriu buvo priimtini tokie K. P. veiksmai, kai išvažiavęs į pagrindinį kelią ir pamatęs atvažiuojantį motociklą bei supratęs, kad kažkas gali įvykti, nestabdė savo automobilio, o važiavo toliau.

Teismas padarė išvadą, kuri prieštarauja byloje esantiems objektyviems įrodymams, jos sūnaus padaryti pažeidimai nebuvo priežastiniame ryšyje su eismo įvykiu, kurio metu jis žuvo, o byloje ištirti įrodymai patvirtina, kad pagrindinė priežastis eismo įvykiui kilti buvo sunkvežimio vairuotojo K. P. padaryti KET pažeidimai.

Teisėjų kolegija, atlikusi įrodymų tyrimą, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokurorą, nukentėjusiąją bei jos atstovę ir civilinį ieškovą, prašiusius apeliacinius skundus tenkinti, išteisintąjį ir gynėją, prašiusius apeliacinius skundus atmesti, sprendžia, kad prokuroro ir nukentėjusiosios apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies civilinio ieškinio dalyje.

Apeliacinėje instancijoje, atsižvelgiant į apeliaciniuose skunduose keliamus reikalavimus, prieštaravimus dėl pirmosios instancijos priimto nuosprendžio pagrįstumo, buvo atliktas įrodymų tyrimas, buvo apklausti išteisintasis K. P., nukentėjusioji civilinė ieškovė J. A., civilinis ieškovas R. A., paskirta bei atlikta komisinė eismo įvykio ekspertizė.

Apeliacinėje instancijos apklaustas išteisintasis K. P. parodė, jog prieš įvažiuodamas krovininiu automobiliu, kurio masė apie 3 t, su pakrautais grūdais, kurių svoris apie 4 300 kg, „Y“ formos sankryžoje iš šalutinio kelio į pagrindinį, buvo visiškai sustabdęs transporto priemonę, nes žinojo ten buvus pavojingą sankryžą, tik kai įsitikino, kad kitiems eismo dalyviams netrukdys, įvažiavo ir suko kairėn, bevažiuojant netoli vidurio kelio skiriamosios juostos, pastebėjo iš kairės pusės už apytikriai 300 metrų greitai atvažiuojantį motociklą, pamatė važiuojantį šiam priešingoje eismo juostoje. Pats bevažiuodamas tęsė manevrą į savo krypties eismo juostą, ketindamas atlaisvinti motociklo krypties eismo pusę, manydamas, kad motociklininkas grįš į savo eismo juostą. Tačiau motociklininkas tik atliko vingį iki savo eismo juostos, lanku tebevažiuodamas vėl išvažiavo skersuodamas per kelią į šiam priešingą eismo juostą. Tikėdamasis, kad gal motociklininkas skersuodamas iš savo eismo juostos į priešingą, išvažiuos iš kelio į pievas dar prieš sunkvežimį ar bus silpnesnis smūgis, sustabdė sunkvežimį, tačiau motociklininkas atsitrenkė į sunkvežimio priekio dešinę pusę. Smūgis buvo stiprus, smarkiai apgadintas ir sunkvežimis. Motociklininkas važiavo per dideliu greičiu, blaškėsi po kelią.

Nukentėjusioji civilinė ieškovė J. A. paaiškino, kad žuvusysis eismo įvykio metu nepilnametis sūnus Deividas neturėjo nei motociklininko, nei automobilio vairuotojo pažymėjimo, ji nematė jo važiuojant motociklu.

Civilinis ieškovas R. A. paaiškino, kad motociklą „Suzuki GSX 600“ įsigijo prieš mėnesį, tuo laikotarpiu lankė užsiėmimus gauti „B“ kategorijos vairuotojo pažymėjimą, motociklu važinėjosi pats. Motociklas buvo galingas 600 cm³. Jį laikė pas draugą. Broliui Deividui davęs važiuoti tik vieną kartą. Brolis vairuotojo pažymėjimo neturėjo, nelankė automobilių ar motociklų vairavimo užsiėmimų, treniruočių. Brolis motociklą pasiėmė pats kitų neatsiklausęs.

Taigi, tiek prokuroro, tiek ir nukentėjusiosios apeliaciniuose skunduose nesutikima su pirmosios instancijos teismo priimtu išteisinamuoju nuosprendžiu, argumentuojant, kad byloje buvo pateiktos dvi skirtingos specialistų išvados dėl eismo įvykio kilimo pagrindinės priežasties, kurios neleido daryti neginčijamos išvados, kad K. P. nepažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimų, ir kad ne jo tokie veiksmai buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kilusiomis pasekmėmis – žuvusiu motociklo vairuotoju. Apeliantai nesutinka su apylinkės teismo išvada, kad K. P. iš šalutinio kelio į pagrindinį išvažiavo tinkamai. Kadangi skunduose iš esmės nurodomi motyvai ir reikalavimai sutampa, skundų argumentai vertinami kartu.

BK 281 str. 5 d. nustato baudžiamąją atsakomybę už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, jeigu autoįvykio metu žuvo žmogus ir yra nustatytas priežastinis ryšys tarp kaltininko padarytų KET pažeidimų ir įvykio metu kilusių padarinių.

Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad tarp K. P. veiksmų ir eismo įvykio priežastinio ryšio nebuvo, todėl K. P. pagal BK 281 str. 5 d. išteisintas, nepadarius veikos turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Apeliantai, nesutikdami su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, akcentuoja, kad baudžiamojoje byloje yra dvi specialistų išvados, kuriose nustatytos skirtingos eisimo įvykio kilimo priežastys, o pirmosios instancijos teismas išvadas padarė, nepašalinęs esamų prieštaravimų. Šiems apeliantų argumentams iš dalies pritartina, kadangi byloje tikrai yra dvi specialistų išvados, kuriose iš tiesų nustatytos skirtingos eismo įvykio kilimo priežastys.

Ikiteisminio tyrimo metu 2012-05-31 buvo paskirta užduotis atlikti autotechninį tyrimą, siekiant nustatyti įvykio situaciją ir kitas reikšmingas aplinkybes.

Lietuvos teismo ekspertizės specialisto V. Venckaus 2012-09-24 išvadoje Nr. 11-1476 (t.1, b. l. 54-59) pažymėta, jog 1) Kelio pločio atžvilgiu krovininis automobilis „Gaz-Saz“ ir motociklas „Suzuki GSX 600“ susidūrė kelio važiuojamosios dalies kairėje pusėje, žiūrint kryptimi nuo Čekiškės link Vilkijos, arčiau važiuojamosios dalies krašto. 2) Susidūrimo metu motociklo „Suzuki GSX 600“ greitis buvo apie 90 km/h. 3) Susidūrimo metu krovininis automobilis „Gaz- Saz“ stovėjo. Apskaičiuoti koks buvo krovininio automobilio greitis prieš susidūrimą, negalima. 4) Eismo įvykio eiga- motociklo „Suzuki GSX 600“ vairuotojas D. A. važiavo keliu Vilkija- Čekiškė, kryptimi nuo Čekiškės link Vilkijos ir artėjo prie sankryžos su šalutiniu keliu link Eikščių. Tuo metu iš dešinės iš šalutinio kelio išvažiavo krovininis automobilis „Gaz- Saz“. Motociklo vairuotojas, bandydamas išvengti susidūrimo, suko į kairę į priešpriešinio eismo juostą, o krovininio automobilio vairuotojas pagrindiniame kelyje stabdė. Kelio važiuojamosios dalies kairėje pusėje, arčiau jos krašto, motociklas, judėdamas apie 90 km/h greičiu, priekiu trenkė į pilnai sustabdyto krovininio automobilio „Gaz-Saz“ priekinę dalį. Po atsitrenkimo motociklas ir motociklo vairuotojas judėjo į priekį ir į kairę. 5) Buvusioje kelio eismo situacijoje krovininio automobilio „Gaz-Saz“ vairuotojo K. P. veiksmai- įvažiavęs į pagrindinį kelią, nedavė kelio pagrindiniu keliu iš kairės pusės važiavusiam motociklui „Suzuki GSX600“ ir techniniu požiūriu tai buvo pagrindinė sąlyga kilti šiam eismo įvykiui. 6) Jeigu krovininis automobilis „Gaz-Saz“, prieš įvažiuodamas į pagrindinį kelią, buvo sustojęs, tuomet motociklo „Suzuki GSX 600“ vairuotojo D. A. veiksmai- vengdamas susidūrimo su iš dešinės, iš šalutinio kelio išvažiavusiu krovininiu automobiliu, suko į kairę, į priešpriešinio eismo juostą, o ne laiku stabdė dešinėje važiuojamosios dalies pusėje, dėl to prarado techninę galimybę išvengti įvykio- techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su šiuo eismo įvykio kylimu.

K. P. gynėjas advokatas K. Dobilas teisminio nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme pateikė UAB „Impulsana“ specialisto V. Mitunevičiaus 2013-10-14 išvadą Nr. 2013-64 (t. 2, b. l. 51-63), kurioje pažymėta, jog atlikto tyrimo metu 2.6 punkte nustatytas apibendrintas įvykio mechanizmas: 1) Automobilio GAZ vairuotojas, važiuojant nuo Eikščių šalutiniu keliu Seredžius – Čekiškė, įvažiavo į pagrindinį kelią Vilkija – Čekiškė. Jei automobilio GAZ vairuotojas prieš įvažiuojant į pagrindinį kelią buvo visiškai sustabdęs vairuojamą automobilį, tai nuo pajudėjimo momento iki automobilio sustabdymo (prieš susidūrimą su motociklu) automobilis judėjo ne mažiau kaip 6,7 s. 2) Motociklas SUZUKI judėjo keliu Vilkija – Čekiškė kryptimi nuo Čekiškės ne mažesniu kaip 115 km/h greičiu, prieš susiduriant su automobiliu GAZ – priešpriešine eismo juosta. 2) Susidūrimo metu automobilis GAZ stovėjo, o motociklas judėdamas iš priekio ir iš kairės automobilio atžvilgiu, atsitrenkė į priekinę dešinę automobilio pusę, judėdamas ne mažesniu kaip 115 km/h greičiu. 3) Po susidūrimo automobilis GAZ liko stovėti susidūrimo vietoje, o motociklas buvo atblokštas į priekį ir į kairę (jo judėjimo prieš susidūrimą krypties atžvilgiu) apie 18 m. Specialisto išvadoje konstatuota, kad eismo įvykio kilimą sąlygojo motociklo „Suzuki GSZ 600“ vairuotojo D. A. techniniu požiūriu nepriimtini veiksmai – nesuvaldė vairuojamo motociklo ir išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, kur susidūrė su automobiliu GAZ.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, atlikdama įrodymų tyrimą ir vertindama pakankamai skirtingas specialistų išvadose konstatuotas aplinkybes, atkreipė dėmesį, jog specialisto V.Venckaus tyrime nėra aiškių argumentų, ar buvo atsižvelgta į būtent krovininio automobilio apgadinimus ir buvusią bendrą masę, ar įvertinus visus reikšmingus duomenis pripažintas motociklininko važiavimo greitis išties tik 90 km/h, kad susidūrimas įvyko motociklininkui priešingos krypties eismo juostoje. Svarstant ginčytinas aplinkybes atkreiptas dėmesys, ar buvo tinkamai įvertinti motociklininko, kuris neturėjo teisių vairuoti išties galingą motociklą 600 cm³ bei nėra duomenų šį turėjus pakankamų įgūdžių, manevrai važiuojant priešingos krypties eismo juostoje ir ten susidūrimas su krovininiu automobiliu.

Atitinkamai ir liudytoja A. Ž., apklausta pirmosios instancijos teisme, važiavusi keleive kabinoje kartu su K. P., taip pat paaiškino, kad įvažiuojant į pagrindinį kelią nesimatė atvažiuojančio motociklininko.

Teisėjų kolegijai kėlė abejones aplinkybė, ar išties motociklininkas, jei būtų važiavęs savo krypties eismo juostoje dešiniau, būtų atsitrenkęs į krovininę transporto priemonę, šiam net spėjus sustabdyti, nes krovininio automobilio liko užimta tik minimali motociklininko važiavimo krypties kelio juostos dalis.

Reikšminga ir tai, jog eismo įvykio metu žuvęs motociklo vairuotojas buvo dar nepilnametis, nebuvo įgijęs teisės vairuoti jokių motorinių transporto priemonių, neturėjo kategorijų, neturėjo motociklų vairavimo patirties nei silpnesnės galios, nei netgi didesnės galios, kaip šiuo atveju 600 cm³, o KET 178 p. nustatyta, kad neturintiems 2 metų vairavimo stažo vairuotojams, leidžiama važiuoti kituose keliuose – ne didesniu kaip 70 km/h greičiu.

Atsižvelgiant į apeliaciniuose skunduose keliamus reikalavimus, prieštaravimus išteisintajame nuosprendyje nustatytoms aplinkybėms, dvi pakankamai skirtingas specialistų išvadas kokiu greičiu važiavo motociklininkas, dėl būtent kurio vairuotojo veiksmų, nesilaikant saugaus eismo reikalavimų, nurodytų Kelių eismo taisyklėse, ar galbūt mišrios kaltės, priežastiniame ryšyje įvyko avarija bei žuvo žmogus, siekiant išsamiai ir nešališkai išnagrinėti baudžiamąją bylą, taip pat pagal proceso dalyvių prašymus dėl eismo įvykio tyrimo, 2014-03-18 nutartimi buvo paskirta komisinė eismo įvykio autotechninė ekspertizė.

Lietuvos teismo ekspertizės centro 2014-07-18 ekspertizės akto Nr. 11-838(14) išvadose konstatuota, kad:

1) Buvusioje kelio eismo situacijoje krovininio automobilio „GAZ-SAZ 3507“ vairuotojo K. P. veiksmai, – įvažiavęs į pagrindinį kelią, sudarė kliūtį pagrindiniu keliu iš kairės pusės važiavusiam motociklui „Suzuki GSX 600“, dėl ko pastarasis buvo priverstas keisti savo judėjimo kryptį – techniniu požiūriu sąlygojo šio eismo įvykio kilimą. Motociklo „Suzuki GSX 600“ vairuotojo D. A. veiksmai, – viršijo maksimalų leistiną 90 km/h greitį, o iškilus grėsmei eismo saugumui, laiku efektyviai nestabdė savo vairuojamą transporto priemonę važiuojamosios dalies dešinėje pusėje, o nusuko į kairę į priešpriešinio eismo juostą, kur susidūrė su automobiliu „GAZ-SAZ 3507“, – techniniu požiūriu sąlygojo šios eismo įvykio kilimą. Nesant galimybės nustatyti automobilio „GAZ-SAZ 3507“ važiavimo greičio ir režimo (buvo sustojęs prieš įvažiuodamas į pagrindinį kelią ar ne) iki susidūrimo, negalima atsakyti į klausimą kieno iš vairuotojo veiksmai techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti. 2) į antrą nutartyje užduotą klausimą buvo atsakyta pirmu punktu; 3) Eismo įvykio mechanizmas tikėtina buvo toks: Motociklo „Suzuki GSX 600“ vairuotojas D. A. važiavo keliu Vilkija - Čekiškė kryptimi nuo Čekiškės link Vilkijos ir artėjo prie sankryžos su šalutiniu keliu link Eikščių. Tuo metu iš dešinės iš šalutinio kelio išvažiavo krovininis automobilis „GAZ-SAZ 3507“. Motociklo vairuotojas nusuko į kairę į priešpriešinio eismo juostą. Tuo tarpu automobilio „GAZ-SAZ 3507“ vairuotojas įvažiavęs į pagrindinį kelią stabdė. Įvažiavęs į eismo juostą kryptimi link Čekiškės automobilis „GAZ-SAZ 3507“, tikėtina, buvo sustabdytas ir į jo priekinės dalies dešinę pusę apie 110 km/h greičiu trenkėsi motociklas „Suzuki GSX 600“, kai tarp išilginių transporto priemonių ašių buvo bukas kampa atviras link jų galinių dalių. Transporto priemonių susidūrimas įvyko priešpriešinio eismo juostoje, žiūrint pirmine motociklo „Suzuki GSX 600“ važiavimo kryptimi, ties kairiuoju kraštu. Po atsitrenkimo motociklas ir motociklo vairuotojas judėjo į priekį ir į kairę už važiuojamosios dalies ribų. Po susidūrimo automobilis „GAZ-SAZ 3507“ liko stovėti važiuojamoje dalyje užfiksuotoje padėtyje. 4)Tikėtina, kad prieš pat susidūrimą motociklas „Suzuki GSX 600“ važiavo apie 110 km/h greičiu. Iš esamų duomenų negalimą apskaičiuoti (nustatyti) koks buvo motociklo „Suzuki GSX 600“važiavimo greitis prieš eismo įvykį. 5) Automobiliui „GAZ-SAZ 3507“ įvažiavus į pagrindinį kelią, motociklo vairuotojas privalėjo stabdyti, nes buvusioje kelio situacijoje prasilenkimas važiuojant 70-90-110 km/h greičiais ir nestabdant buvo nesaugus. Motociklo „Suzuki GSX 600“ vairuotojas, tiek važiuodamas maksimaliu leistinu toje kelio atkarpoje 90 km/h greičiu, tiek važiuodamas nustatytu 110 km/h greičiu bei važiuodamas savo pirminės krypties eismo juosta (neišvažiuodamas į priešpriešinio eismo juostą), laiku stabdydamas turėjo techninę galimybę išvengti eismo įvykio. 6) Automobilio „GAZ-SAZ 3507" vairuotojas K. P. turėjo techninę galimybę išvengti eismo įvykio prieš įvažiuodamas iš šalutinio kelio duodamas kelią prie jo pagrindiniu keliu artėjusiam motociklui. 7) Motociklui „Suzuki GSX 600" važiuojant 70 km/h greičiu motociklo vairuotojas butų turėjęs techninę galimybę išvengti susidūrimo ir neefektyviai stabdydamas. 8) Buvusioje kelio situacijoje automobilio „GAZ-SAZ 3507“ vairuotojas K. P. prieš įvažiuodamas į pagrindinį kelią privalėjo įsitikinti, kad tai bus saugu, ir duoti kelią prie jo iš kairės pagrindiniu keliu artėjančiam motociklo „Suzuki GSXy 600“ vairuotojui D. A.. Motociklo „Suzuki GSXy 600“ vairuotojas D. A. buvusioje kelio eismo situacijoje privalėjo važiuoti neviršydamas maksimalaus leistino 90 km/h greičio, o iškilus grėsmei eismo saugumui – laiku stabdyti savo vairuojamą transporto priemonę ir nevažiuoti į priešpriešinio eismo juostą. Paskutiniosios ekspertizės išvados iš esmės atitinka ir UAB „Impulsana“ specialisto V. Mitunevičiaus 2013-10-14 išvadas Nr. 2013-64, kuriose nustatyta, kad D. A. viršijo leistiną greitį (nustatyti greičiai skiriasi 5 km/h), jis nesuvaldė motociklo, išvažiavo į priešingą eismo juostą, kas turėjo įtakos eismo įvykiui kilti.

Kaip matyti iš pastarojo tyrimo ekspertizės akto, vienareikšmiškų išvadų kieno iš vairuotojo veiksmai techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti, nėra. Ekspertai negalėjo atsakyti kieno iš vairuotojų veiksmai techninių požiūriu buvo pagrindinė sąlyga šiam įvykiui kilti, nes tiek vieno, tiek kito vairuotojo veiksmai pažeidė Kelių eismo taisykles ir techniniu požiūriu sąlygojo šio eismo įvykio kilimą.

Visgi specialistų, ekspertų išvados vertinami tomis pačiomis įrodymų vertinimų taisyklėmis, nustatytomis BPK 20 str., kaip ir kiti byloje surinkti duomenys. Atkreiptinas dėmesys, kad priežastinis ryšis yra nusikaltimo sudėties požymis ir jo nustatymas yra tik teismo, o ne ekspertų kompetencijoje. Ekspertai sprendžia specialius techninius klausimus, teisinius – teismas. Priežastinio ryšio buvimas techniniu požiūriu dar nereiškia priežastinio ryšio buvimo teisiniu požiūriu. Teismas vertina faktinių aplinkybių visumą, eismo dalyvių veikas, ryšį ir padarinius teisiniu požiūriu. Eismo saugumo taisyklių pažeidimo (nusikalstamos veikos) fakto nustatymas yra teismo, ne ekspertų kompetencijoje. Tik teismo kompetencijoje yra vertinti ekspertų išvadas ir sutikti su jomis pilnai ar iš dalies (kasacinio teismo nutartis 2K-187/2005).

Pažymima, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad kai kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles pažeidžia keli eismo dalyviai, kaltininko (kaltininkų) veika yra priežastiniu ryšiu susijusi su kilusiais padariniais, jeigu nustatoma, kad analogiškoje situacijoje jam (jiems) laikantis kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių, o kitam (kitiems) eismo dalyviui jas pažeidus, eismo įvykis, dėl kurio kilo BK 281 straipsnyje numatyti padariniai, neįvyktų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-2/2005, Nr. 2K-151/2011, Nr. 2K-402/2012). Tokiu atveju svarbu nustatyti, kuris eismo dalyvis pažeidė KET reikalavimus ir ar šie kiekvieno eismo dalyvio padaryti KET pažeidimai buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga (kasacinės nutartis Nr. 2K-513/2012). Nustatant, ar kaltininko padarytas kelių transporto eismo saugumo pažeidimas buvo būtina padarinių kilimo atsiradimo sąlyga, taikomas objektyvaus išvengiamumo kriterijus – sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje asmuo turėjo objektyvią galimybę išvengti eismo įvykio. Taigi reikalinga įvertinti abiejų eismo dalyvių padarytų pažeidimų reikšmę nusikalstamų padarinių atsiradimui.

Paskutiniame ekspertizės akte nustatyta, kad K. P. prieš įvažiuodamas į pagrindinį kelią privalėjo įsitikinti, kad tai bus saugu, ir duoti kelią prie jo iš kairės pagrindiniu keliu artėjančiam motociklo „Suzuki GSXy 600“ vairuotojui D. A., tačiau KET reikalavimų pažeidimo pagrįsti jo kaltei dėl BK 281 straipsnio 5 dalyje numatyto nusikaltimo, nepakanka, kadangi turi būti nustatytas priežastinis ryšys tarp KET pažeidimo ir kilusių padarinių, nes ir D. A. pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, todėl kiekvieno iš jų pažeidimas potencialiai galėjo sąlygoti padarinius. Teismo užduotis yra nustatyti kokie pažeidimai ir kokio asmens vairuojančio kokią transporto priemonę padaryti pažeidimai sukėlė padarinius, t. y. buvo būtina padarinių kilimo sąlyga ir buvo būtiname (dėsningame) priežastiniame ryšyje.

Apylinkės teismas, padaręs išvadą, kad K. P. išvažiavimą į pagrindinį kelią atliko tinkamai ir objektyviai neturėjo galimybės matyti dideliu greičiu atvažiuojančio motociklo, o pamatęs kliūtį – sustojo, taigi K. P. stengėsi, tačiau neturėjo galimybės išvengti eismo įvykio dėl paties žuvusiojo itin pavojingo ir neatsargaus elgesio.

Apeliacinės instancijos teismas pritaria tokiai pirmosios instancijos išvadai. K. P. tvirtino, kad įvažiavo į pagrindinį kelią visiškai įsitikinęs, kad tai daryti bus saugu, važiuojantį motociklą pamatė, kai automobilis buvo įvažiavęs į kelią ties kelio viduriu ir motociklas buvo už 300 metrų nuo automobilio. Vairuotojas įvažiavo į savo eismo juostą, stengdamasis atlaisvinti motociklui jo eismo juostą, tačiau motociklas buvo išvažiavęs į savo važiavimo krypčiai priešingą eismo juostą, t.y. važiavo K. P. eismo juosta, todėl išteisintasis, manydamas, kad motociklas grįš į savo juostą, ir duodamas tam laiko bei bandydamas išvengti susidūrimo, priėmė sprendimą sustoti. Visgi D. A. į savo eismo juostą negrįžo, stabdyti nebandė, todėl atsitrenkė į „Gaz-SAZ 3507“. Šiuos K. P. parodymus patvirtino ir liudytoja A. Ž.. Juos iš esmės atitinka ir 2014-07-18 ekspertizės aktas.

Pabrėžtina, kad žuvusysis D. A. net negalėjo vairuoti motociklo ir jo negalėjo būti kelyje, nes jis neturėjo tam būtino įstatymo nustatyta tvarka išduoto vairuotojo pažymėjimo. Pastebėtina, kad teisė vairuoti tokio darbinio tūrio (599 cm³) motociklus, išduodama asmenims, sulaukusiems tik 20 m. ir dargi turintiems dvejų metų A2 kategorijos transporto priemonių vairavimo stažą, t.y. turintiems dvejų metų stažą vairuoti motociklus, kurių galia ne didesnė kaip 35 kW, galios ir svorio santykis ne didesnis kaip 0,2 kW/kg ir kurie nėra kilę iš daugiau kaip du kartus galingesnės transporto priemonės. Šis reikalavimas netaikomas 24 metų sulaukusiems asmenims. Teisė vairuoti A2 kategorijos transporto priemones suteikiama tik nuo 18 metų. (Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymas (Žin., 2000, Nr. 92-2883; 2007, Nr. 128-5213, 23 str. 1 d. 4 p, 2 d. 4 p.) Šiuo gi atveju D. A. įvykio metu buvo nepilnametis – tik 17 metų, taigi niekaip negalėjo turėti teisės vairuoti tokio darbinio tūrio motociklą. Kad žuvusysis neturėjo teisės vairuoti ir motociklą paėmė be leidimo, patvirtino ir nukentėjusioji J. A. bei civilinis ieškovas R. A.. Nėra duomenų, kad D. A. būtų sportavęs, treniravęsis motokrosą, motociklų vairavimą, kt., t.y. netgi ir tokios patirties neturėjęs.

Be to, D. A. ne tik vairavo motociklą neturėdamas tam teisės, bet ir žymiai viršijo leistiną greitį – KET 136.1. p. nustato, kad keliuose su asfalto ar betono danga, leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 90 km/h greičiu, be to, KET 139 p. nurodo, kad pradedantiesiems vairuotojams, taip pat asmenims, kurie mokosi vairuoti, leidžiama kituose keliuose – ne didesniu kaip 70 km/h greičiu. Šiuo atveju nustatyta, kad prieš pat susidūrimą motociklas „Suzuki GSX 600“ važiavo 110 km/h. Visgi ekspertizės akte nurodyta, kad motociklo „Suzuki GSX 600“ vairuotojas, tiek važiuodamas maksimaliu leistinu toje kelio atkarpoje 90 km/h greičiu, tiek važiuodamas nustatytu 110 km/h greičiu, bet važiuodamas tik savo pirminės krypties eismo juosta (neišvažiuodamas į priešpriešinio eismo juostą), laiku stabdydamas turėjo techninę galimybę išvengti eismo įvykio, o važiuodamas 70 km/h greičiu būtų turėjęs techninę galimybę išvengti susidūrimo ir neefektyviai stabdydamas. Eismo įvykio plane nėra užfiksuota jokių motociklo „Suzuki GSX 600“ stabdymo pėdsakų, taigi D. A. nestabdė, nors tokiu atveju būtų turėjęs pakankamą galimybę išvengti susidūrimo, išvažiavo iš savo eismo juostos, kas buvo itin svarbi eismo įvykio kilimo priežastis. Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti (KET 9 p.). Taip pat vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas (KET 133 p.) O KET 105 p. nurodo, kad eismas Lietuvos Respublikoje vyksta dešine kelio puse. Tačiau D. A. šių nuostatų nesilaikė. Ekspertų išvadose fiksuota, kad motociklo „Suzuki GSXy 600“ vairuotojas D. A. buvusioje kelio eismo situacijoje privalėjo važiuoti neviršydamas maksimalaus leistino 90 km/h greičio, o iškilus grėsmei eismo saugumui – laiku stabdyti savo vairuojamą transporto priemonę ir nevažiuoti į priešpriešinio eismo juostą.

Išvadose nurodyta, kad automobilio „GAZ-SAZ 3507“ vairuotojas K. P. prieš įvažiuodamas į pagrindinį kelią privalėjo įsitikinti, kad tai bus saugu, ir duoti kelią prie jo iš kairės pagrindiniu keliu artėjančiam motociklo „Suzuki GSXy 600“ vairuotojui D. A.. Visgi atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, spręstina, kad K. P. neturėjo objektyvios galimybės išvengti susidūrimo, nes, pradėdamas posūkio manevrą, buvo įsitikęs dėl manevro saugumo – motociklas nuo jo buvo pakankamai toli, todėl, įvertinus leistiną važiavimo greitį, tikintis, jog motociklas jo neviršija, K. P. buvo įsitikinęs savo galimybe sėkmingai įvažiuoti į pagrindinį kelią ir baigti manevrą. Pastebėtina, kad K. P. prieš susidūrimą jau buvo bebaigiąs savo manevrą ir beveik įvažiavęs į savo eismo juostą, kuri buvo priešinga motociklo važiavimo krypčiai, tačiau, pamatęs, kad motociklas važiuoja jo eismo juosta, ir nesuprasdamas motociklininko elgesio, sustojo. Taigi, K. P. buvo ganėtinai atidus ir elgdamasis pakankamai apdairiai, šioje situacijoje įvažiuodamas į pagrindinį kelią neturėjo pagrindo numatyti, kad kitas eismo dalyvis elgsis neatsakingai ir ypatingai grubiai nesilaikydamas eismo taisyklių, dėl ko staiga sudarys kliūtį. O iš ekspertizės akto nustatyta, kad motociklui važiuojant leistinu greičiu ir savo kelio juosta, laiku stabdant, susidūrimas šioje situacijoje nebūtų įvykęs. Pabrėžtina, kad D. A., neturėdamas teisės vairuoti motociklo, apskritai negalėjo būti kelyje, o dar važiavo žymiai viršydamas leistiną greitį bei nesavo eismo juosta, taigi įvykio kilimui ypatingai didelės įtakos turėjo itin neatsargūs, pavojingas ir rizikingas paties žuvusiojo D. A. elgesys. Remiantis šiais argumentais kolegija daro išvadą, kad D. A. padaryti reikšmingi eismo taisyklių pažeidimai galėjo būti susiję priežastiniu ryšiu su atsiradusiais padariniais.

Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką, tačiau tokių įrodymų, jų visumos šioje byloje nėra, o abejonės išnaudojus visas galimybes, liko nepašalintos.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nebuvo surinkta pakankamai objektyvių ir neginčitinų įrodymų, kurie leistų patvirtinti K. P. kaltę, o tokiu atveju būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos prin­cipu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai.

Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos išvada, kad K. P. veikoje nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 str. 5 d. sudėties požymių, todėl jis pagrįstai išteisintas vadovaujantis BPK 303 str. 5 d. 1 d.

Tačiau apylinkės teismas neteisingai išsprendė civilinio ieškinio klausimą. Nukentėjusioji J. A. byloje pareiškė 4875,25 Lt civilinį ieškinį dėl turtinės žalos ir 30 000 Lt dėl neturtinės žalos atlyginimui, R. A. pareiškė 2150 Lt ieškinį turtinei žalai atlyginti. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šio ieškinio klausimą, padarė prieštaringą išvadą, nurodydamas, jog civilinis ieškinys atmetamas, nors K. P. išteisintas, nes nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Toks teismo sprendimas yra neteisingas. Išteisinus asmenį pagal BPK 303 str. 5 d. 1 d. civilinis ieškinys ne atmetamas, o paliekamas nenagrinėtu (BPK 115 str. 3 d. 2 p.), taip garantuojant nukentėjusiam teisę ieškinį pareikšti civilinio proceso tvarka. Todėl nuosprendis keičiamas šioje dalyje.

Atliekant įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teisme, buvo paskirta ir atlikta komisinė eismo įvykio ekspertizė, kurios vertė 1305,70 Lt. Šios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis (BPK 103 str. 6 d.), tačiau kai kaltinamasis išteisinamas, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka (BPK 105 str. 5 d.), todėl tyrimo vertės atlyginimas iš K. P. nepriteistinas.

Byloje gautas Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos raštas, jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos nukentėjusiajai J. A., išlaidas iki 2014 m. rugsėjo 19 d. sudaro 300 litų (86,89 EUR) dydžio advokato užmokestis, ir jos priteistinos valstybės naudai. Tačiau BPK 106 str. 2 d. numato, kad nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtos išlaidos advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti priteisiamos tik iš kaltinamojo, kuris pripažintas kaltu, šiuo atveju K. P. išteisintas, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš jo negali būti priteistos.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p., 332 str., teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros šeštojo skyriaus prokuroro Mariaus Kazlausko ir nukentėjusiosios civilinės ieškovės J. A. apeliacinius skundus tenkinti iš dalies, Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nuosprendį pakeisti: J. A. ir R. A. pareikštus civilinius ieškinius dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtus, vadovaujantis BPK 115 str. 3 d. 2 p.

Kitoje dalyje Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nuosprendį palikti nepakeistą.