Kauno apygardos teismo nutartis

2013-05-07 · Civilinė byla Nr. 2S-1085-254/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-05-07
Bylos Nr.
2S-1085-254/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dalė Burdulienė
Skolininkas
uždarosios akcinės bendrovės „Kifato Baltic“
Kreditorius
uždarosios akcinės bendrovės „Alprofas“
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-1085-254/2013;Procesinio sprendimo kategorijos: 110.1; 122.4; (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gegužės 7 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė, rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininkės uždarosios akcinės bendrovės „Kifato Baltic“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. L2-7218-717/2013 pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Alprofas“ pareiškimą dėl skolos išieškojimo iš skolininkės uždarosios akcinės bendrovės „Kifato Baltic“.

Aprašomoji dalis

Teisėja nustatė:

I . Ginčo esmė

kreditorė kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo ir prašė priteisti iš skolininkės 15 586,92 Lt skolos, 879,38 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 123 Lt žyminio mokesčio ir reikalavimo įvykdymo užtikrinimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti pinigines lėšas, esančias skolininkės atsiskaitomojoje banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir kitose sąskaitose bei kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą. Kreditorė pareiškime nurodė, kad 2010 m. gegužės 11 d. sudarė su skolininke patalpų nuomos sutartį Nr. 2010/05/11, tačiau skolininkė prievolės ilgai nevykdo, į raginimus atsiskaityti geruoju nereaguoja, todėl nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo įsakymo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2013 m. kovo 13 d. nutartimi kreditorės reikalavimų įvykdymo užtikrinimui areštavo 16 466,30 Lt sumai skolininkei nuosavybės teise priklausančius kilnojamuosius ir/ar nekilnojamuosius daiktus, uždraudžiant skolininkei jais disponuoti, tačiau paliekant teisę juos valdyti ir jais naudotis; nesant daiktų ar esant nepakankamai, trūkstamai sumai areštuoti pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias skolininkei ir esančias pas skolininkę arba trečiuosius asmenis, uždraudžiant jomis disponuoti, tačiau leidžiant iš areštuotų piniginių lėšų atsiskaityti su kreditore, mokėti darbo užmokestį, įstatymo nustatytus privalomus mokėjimus valstybei, privalomojo sveikatos draudimo ir valstybinio socialinio draudimo įmokas; uždraudė areštuotu turtu disponuoti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Teismas nurodė, kad skolininkė įsipareigojimų gera valia nevykdė ilgą laiką, skolos suma yra santykinai didelė, todėl sprendė esant pagrįsta prielaidą, kad ji gali turtą paslėpti ar perleisti tretiesiems asmenims, kas apsunkintų teismo įsakymo įvykdymą. Teismas taip pat nurodė, kad siekiant nepagrįstai nesuvaržyti skolininkės interesų, pirmiausia areštuotinas jos nekilnojamasis ir/ar kilnojamasis turtas, ir tik jo nesant ar esant nepakankamai – piniginės lėšos ir turtinės teisės, neviršijant ieškinio sumos.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Skolininkė atskiruoju skundu prašo nutartį panaikinti. Atskirajame skunde nurodė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neigiamai įtakos skolininkės finansinį pajėgumą bei verslo santykius. Kiti skolininkės atskirajame skunde nurodyti argumentai susiję su skolos dydžio nepagrįstumu.

Atsiliepimas

Kreditorė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad atskirasis skundas yra visiškai be argumentų.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Nustatyta, kad kreditorė UAB „Alprofas“ kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, prašydama priteisti iš skolininkės UAB „Kifato Baltic“ 15 586,92 Lt skolos, 879,38 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo bei 123 Lt žyminio mokesčio. Patenkinus kreditorės pareiškimą, 2013 m. kovo 13 d. buvo išduotas teismo įsakymas, kurio įvykdymo užtikrinimui tos pačios dienos nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir pareiškimo sumai areštuotas skolininkės turtas, piniginės lėšos ir (ar) turtinės teisės. Apeliantė su skundžiama teismo nutartimi nesutinka tuo pagrindu, kad tokiu būdu bus pakenkta bendrovės finansinei padėčiai ir apsunkintas atsiskaitymas su verslo partneriais

Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 436 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad išsprendęs pareiškimo dėl teismo įsakymo priėmimo klausimą, teismas nedelsdamas, ne vėliau kaip kitą darbo dieną, išduoda kreditoriui teismo įsakymą ir šio Kodekso nustatyta tvarka išsprendžia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo skolininkui klausimą. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.).

Pirmosios instancijos teismas savo sprendimą apeliantės turtui taikyti areštą motyvavo aplinkybe, jog skolininkė skolos negrąžina ilgą laiką, be to, pareiškimo sumą skolininkei laikė didele. Apeliacinės instancijos teismo teisėja pažymi, kad sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, didelė ieškinio suma savaime nesudaro pagrindo byloje automatiškai taikyti atsakovo turto areštą kaip laikinąją apsaugos priemonę. Kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, tai yra ar jam ši ieškinio suma, palyginus ją su nuosavybės teise valdomo turto verte yra didelė (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje nutartyje Nr. 2-160/2012). Pažymėtina, kad kiekvienu atveju atsakovas (skolininkas) gali pateikti duomenis, įrodančius jo gerą turtinę padėtį, todėl kai yra įrodymų, jog reikalavimo suma konkrečiam asmeniui pagal jam priklausančio turto vertę, gaunamas pajamas, turimus įsipareigojimus nėra didelė, tai yra kai jis paneigia objektyvios grėsmės (dėl didelės reikalavimo sumos) būsimo teismo procesinio sprendimo įvykdymui egzistavimą, teismas neturi pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Teismų praktikoje nagrinėjamu klausimu yra susiklosčiusi nuostata, jog paskirstant įrodinėjimo naštą atsižvelgtina į tai, kuriai iš bylos šalių yra paprasčiau (lengviau) įrodyti teisiškai reikšmingas aplinkybes esant minimalioms sąnaudoms (CPK 3 str. 1 d.). Akivaizdu, kad geriausiai savo turtinę padėtį žino, taigi ir gali ją įrodyti, būtent atsakovas (skolininkas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugsėjo mėn. 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1995/2011). Nagrinėjamu atveju apeliantė su atskiruoju skundu nepateikė jokių su įsiskolinimu ir jo negrąžinimu susijusių paaiškinimų, konstatuotas aplinkybes paneigiančių įrodymų ar kitų duomenų, kurių pagrindu būtų galima laikyti turto areštą esant pritaikytam nepagrįstai. Byloje nepateikti ir apeliantės finansinės atskaitomybės dokumentai, kurie būtų pagrindu konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismo iš apeliantės kreditorės naudai priteista skola nėra didelė, taigi neapsukinanti teismo įsakymo įvykdymo. Pažymėtina, kad apeliantės interesai buvo apginti tuo aspektu, jog pirmiausia buvo areštuotas atsakovės nekilnojamasis turtas ir kilnojamieji daiktai, ir tik šio turto nesant ar esant nepakankamai – piniginė lėšos.

Pažymėtina, kad sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nėra sprendžiamas klausimas dėl ieškinio (pareiškimo) pagrįstumo ar ieškovo (kreditoriaus) teisės reikšti reikalavimus atsakovui (skolininkui) (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugsėjo mėn. 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1995/2011), todėl apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl apeliantės atskirojo skundo argumentų, susijusių su skolos ir nuomos dydžiu, nes minimi klausimai nėra šios apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos dalyku.

Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo skundžiamą nutartį panaikinti, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Dalė Burdulienė