- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-12-19
- Bylos Nr.
- eII-461-927/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-52-3-00232-2025-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jolanta Bagdonienė
- Pareiškėjas
- D. N.
- Kategorijos
- 9.38Kontrabanda (ANK 208 str.)
- 19.20Tarptautinių sankcijų arba Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytų ribojimų priemonių pažeidimas (ANK 515 str.)
- 21.9.4Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimas teisme (ANK 630 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
dalyvaujant institucijos – Vilniaus teritorinės muitinės (toliau – Institucija), priėmusios nutarimą administracinio nusižengimo byloje – atstovui Deividui Frankai,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi D. N., gimusio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečio, gyvenančio adresu (duomenys neskelbtini), adresas Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini), skundą dėl 2025 m. spalio 2 d. Institucijos nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. MD-VM00-ANR_N-l229-2025, (toliau – Skundžiamas nutarimas).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Skundžiamo nutarimo esmė.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose 2025 m. spalio 30 d. gautas Pareiškėjo skundas su priedais dėl Skundžiamo nutarimo pakeitimo, kuris priimtas nagrinėti.
II. Pareiškėjo skundo argumentai ir prašymai.
4. Skundu Pareiškėjas prašo panaikinti Skundžiamą nutarimą. Nurodo, kad su Skundžiamu nutarimu nesutinka dalinai, t. y. sutinka, kad padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 515 straipsnio 1 dalyje ir neprieštarauja alkoholinių gėrimų ir cigarečių konfiskavimui, tačiau mano, kad pagal ANK 208 straipsnio 3 dalį atsakomybėn yra patrauktas nepagrįstai. Kaip seka iš 2025 m. balandžio 8 d. nutarimo, jis, neva, neteisėtai gabendamas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną nepateikiant prekių muitinei kontrolei, slėpdamas aukščiau nurodytas prekes ir taip siekiant išvengti muitinės kontrolės, tokiais savo veiksmais pažeidė Sąjungos muitinės kodekso 139 straipsnio l dalį ir padarė administracinį nusižengimą numatytą ANK 208straipsnio 3 dalyje. ANK 208 straipsnis kontrabandos sąvoką traktuoja kaip prekių, pinigų ar kitų privalomų pateikti muitinei daiktų gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną nepateikiant jų muitinės kontrolei arba kitaip išvengiant muitinės kontrolės. Iš skundžiamo nutarimo lieka neaišku, kokiais konkrečiais veiksmais jis siekė išvengti vežamų prekių muitinės kontrolės, kokiu būdu jis slėpė vežamas prekes. Atvirkščiai, pačiame nutarime nurodyta, kad prekės buvo automobilio Mercedes Sprinter bagažinėje tarp trijų krepšių. Tai reiškia, kad muitinės pareigūnai turėjo laisvą priėjimą prie vežamų prekių ir jos nebuvo paslėptos. Taip pat nutarime neminimi jokie jo veiksmai nukreipti į muitinės kontrolės vengimą. Tiek 2025 m. birželio 12 d. Administracinio nusižengimo protokole, tiek 2025m. spalio 2 d. nutarime Nr.MD-VMOO-ANR N-1229-2025 yra užfiksuota, kad jis žodžiu deklaravo prekių įvežimą, tačiau sąžiningai klydo dėl įvežamų prekių kiekio ir nustatytų prekių įvežimo normų, už kurias nustatyti importo muitai ir mokesčiai arba kurioms taikomi draudimai ir apribojimai. Tokie jo muitinės pareigūnų nurodyti veiksmai neatitinka ANK 208 straipsnio dispozicijoje aprašyto nusižengimo. Vykstant muitinės kontrolei, jis rodė Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnams įvežamų prekių pirkimo dokumentus ir, nežiūrint į tai, kad klydo dėl įvežamų prekių kiekio ir nustatytų prekių įvežimo normų, sutiko deklaruoti įvežtas prekes ir sumokėti muito mokestį. Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnai atsisakė paimti prekių pirkimo dokumentus ir prekių deklaravimo tvarkos jam neišaiškino. Muitinės kontrolės metu visos jo įvežtos prekės buvo paimtos. Dėl prekių muitinės vertės Pareiškėjas savo skunde nurodė, kad pagal Sąjungos muitinės kodekso (toliau – SMK) 70 straipsnį muitinės vertės pagrindas yra sandorio vertė t. y. kaina, faktiškai sumokėta arba mokėtina už importuojamas prekes, parduodamas eksportui į Sąjungos muitų teritoriją, kuri prireikus patikslinama. Turi būti deklaruojama reali prekių vertė, nurodoma ir dokumentais pagrindžiama visa už prekes faktiškai sumokėta ar mokėtina pinigų suma. Kadangi prekių paėmimo metu Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnai atsisakė paimti įvežamų prekių pirkimo dokumentus, mano, kad prekių vertė buvo nustatyta neteisingai.
5. Teismo posėdyje Pareiškėjas nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką Pareiškėjas buvo informuotas tinkamai, todėl Pareiškėjo skundas išnagrinėtas jam nedalyvaujant.
III. Institucijos atsiliepimo į skundą argumentai ir prašymai
6. Atsiliepimu į Pareiškėjo skundą Institucija nurodė, jog nesutinka su skundu ir mano, jog Skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Institucija savo atsiliepime nurodė, jog Pareiškėjas skunde nurodo, kad žodžiu deklaravo prekių įvežimą, tačiau sąžiningai klydo dėl įvežamų prekių kiekio ir nustatytų prekių įvežimo normų, už kurias nustatyti importo muitai ir mokesčiai arba kurioms taikomi draudimai ir apribojimai, tačiau iš faktinių bylos aplinkybių matyti, kad Pareiškėjas sąmoningai gabentų prekių nedeklaravo. Pareiga deklaruoti į Sąjungos muitų teritoriją įvežtas prekes kyla iš 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 139 straipsnio 1 dalies a) punkto, kuriame numatyta, kad į Sąjungos muitų teritoriją įvežtas prekes, po to, kai jos atvežamos į nurodytą muitinės įstaigą ar kitą muitinės nustatytą ar jai priimtiną vietą, arba į laisvąją zoną, muitinei nedelsdamas pateikia į Sąjungos muitų teritoriją prekes įvežęs asmuo. Kaip matyti iš 2025 m. balandžio 8 d. prekių sulaikymo protokolo Nr. 5KMB100432, D. N. žodžiu deklaravo, kad gabena tik asmeninius daiktus, tačiau muitinio tikrinimo metu nustatyta, kad Pareiškėjas gabeno ne tik asmeninius daiktus, bet ir prekes, skirtas komerciniams tikslams bei akcizais apmokestinamas prekes – cigaretes ir degtinę. Remiantis 2009 m. lapkričio 16 d. Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 1186/2009, nustatantis Bendrijos atleidimo nuo muitų sistemą, 2 straipsnio 1 dalies c) punktu, asmeninis turtas - tai bet kuris turtas, skirtas atitinkamų asmenų asmeniniam naudojimui arba jų namų ūkio poreikiams tenkinti. Atsižvelgiant į tai, kad D. N. bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad gabenta avalynė yra ne tik vyriška, bet ir moteriška, kad avalynę ir kvepalus gabeno kitiems asmenims, be to, į tai, kad buvo gabentas didelis kiekis avalynės ir kvepalų, darytina išvada, jog Pareiškėjo gabentos prekės nelaikytinos asmeniniais daiktais, nes jos neskirtos Pareiškėjo asmeniniam naudojimui arba jo namų ūkio poreikiams tenkinti. Vadovaujantis tuo, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo deklaravo, kad gabena tik asmeninius daiktus, tačiau faktiškai buvo gabentos ir prekės skirtos komerciniams tikslams bei akcizais apmokestinamos prekės – cigaretės ir degtinė, kurias importuojant iš Baltarusijos Respublikos į Sąjungos teritoriją taikomi Reglamente (EB) Nr. 765/2006 įtvirtinti draudimai ir apribojimai, darytina išvada, kad D. N. tyčia nepateikė gabentų prekių muitinės kontrolei, siekdamas kontrabandos būdu įvežti minėtas prekes, taip išvengiant mokestinės prievolės bei tarptautinių sankcijų. Pažymėtina, kad Pareiškėjas bylos nagrinėjimo metu pripažino ne kartą kirtęs valstybės sieną, todėl jam prekių deklaravimo tvarka neabejotinai yra žinoma.
Šalies argumentai
Pareiškėjo teiginiai, jog jis sutiko deklaruoti įvežtas prekes ir sumokėti muito mokestį yra laikytini kaip gynybinė versija, asmeniui siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Tokie teiginiai atsirado tik pateikus skundą, kuriame Pareiškėjas ir nurodo, kad sutiko deklaruoti prekes tik muitinio tikrinimo metu, pareigūnams radus nedeklaruotas ir nepateiktas muitinės kontrolei prekes. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo skunde, be kito, nurodo, kad prekių paėmimo metu Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnai atsisakė paimti įvežamų prekių pirkimo dokumentus, todėl prekių vertė buvo nustatyta neteisingai. Atsikertant į šį skundo argumentą, pabrėžtina, jog 2025 m. balandžio 8 d. prekių sulaikymo protokole Nr. 5KMB100432, nurodyta, kad D. N. neturėjo ir muitinei nepateikė muitinės deklaracijos, taip pat komercinėms paskirties prekėms neturėjo įsigijimo dokumentų ir jų nepateikė. Administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu prekių įsigijimo dokumentų nebuvo pateikta, šie dokumentai nebuvo pateikti ir nagrinėjant bylą ne teismo tvarka. Administracinio nusižengimo byloje yra pateiktas Vilniaus teritorinės muitinės Tarifų ir muitinio įvertinimo kontrolės skyriaus 2025-05-28 tarnybinis pranešimas dėl sulaikytos prekės vertės nustatymo, kuriame nurodyta aukščiau nurodytų konfiskuotų prekių vertė, viso 3061,85 eurų (61, 237 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių). Pastebėtina, jog kvalifikuoti specialistai, atsižvelgiant į tai, kad nebuvo pateikti prekių sandorio dokumentai, negalėjo vadovautis sandorio vertės metodu, numatytu Sąjungos muitinės kodekso 70 straipsniu. Atsižvelgiant į tai, sulaikytų prekių muitinė vertė buvo nustatyta vadovaujantis Sąjungos muitinės kodekso 74 straipsnio 2 dalyje numatytais muitinio įvertinimo metodais, todėl tokiu kvalifikuotų specialistų vertinimu nėra pagrindo abejoti. Pažymėtina, kad net ir įvertinus, prie skundo pateiktus prekių pirkimo dokumentus, šie D. N. veikos kvalifikavimui reikšmės neturi, nes šių dokumentų pagrindu prekių vertė, viso 3140,97 eurų (62,8194 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių), vis tiek viršija penkiasdešimt bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, bet neviršija vieno šimto penkiasdešimt bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.
Atsiliepimas
Vilniaus teritorinės muitinės nuomone, administracinio nusižengimo byloje išsamiai ištirtos ir įvertintos visos bylai reikšmingos faktinės aplinkybės, nustatyti visi administracinių nusižengimų, numatytų ANK 208 straipsnio 3 dalies ir 515 straipsnio 1 dalies, požymiai, nustatytas teisingas administracinės atsakomybės subjektas bei įrodyta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė, pasireiškusi tyčia, todėl Nutarimas yra teisėtas ir jo naikinti skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
7. Teismo posėdyje Institucijos atstovas palaikė savo atsiliepimą. Paaiškino, jog visi argumentai pateikti atsiliepime. Muitinė įvertino savaip, tada jie paėmė, ką pateikė Pareiškėjas, jie paskaičiavo ir gavosi dar didesnė suma pagal Pareiškėjo pateiktus dokumentus. Prašė Pareiškėjo skundo netenkinti ir palikti Skundžiamą nutarimą nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Teismo argumentai ir išaiškinimai
8. ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
9. Nagrinėjamu atveju Skundžiamu nutarimu D. N. nubaustas pagal ANK 208 straipsnio 3 dalį bei ANK 515 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta galutinė 3500 eurų bauda bei administracinio poveikio priemonė – gabentų cigarečių ir alkoholinių gėrimų, nepaženklintų Lietuvos Respublikos nustatyta tvarka, avalynės bei kvepalų konfiskavimas.
10. ANK 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius.
12. Byloje nėra ginčo dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 515 straipsnio 1 dalyje, t. y. dėl to, kad D. N., įveždamas į Sąjungą iš Baltarusijos Respublikos prekes, kurios įrašytos į 2006 m. gegužes 18 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 765/2006 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Baltarusijoje ir į Baltarusijos įsitraukimą į Rusijos agresiją prieš Ukrainą XXVII priedą, ir kurias draudžiama importuoti į Sąjungą, pažeidė Reglamento (EB) Nr. 765/2006 lra str. 1 d. Tačiau skundu Pareiškėjas ginčija skundžiamą nutarimą dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 208 straipsnio 3 dalyje, padarymo.
13. ANK 208 straipsnio 3 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už prekių, pinigų ar kitų privalomų pateikti muitinei daiktų, išskyrus kilnojamąsias kultūros vertybes, šaunamuosius ginklus, šaudmenis, sprogmenis, sprogstamąsias, radioaktyviąsias medžiagas ar kitas strategines prekes, Lietuvos Respublikos tam tikrų dopingo medžiagų kontrolės įstatyme nurodytas tam tikras dopingo medžiagas, nuodingąsias ir stipriai veikiančias, psichotropines ar narkotines medžiagas, jų pirmtakus (prekursorius), gabenimą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną nepateikiant jų muitinės kontrolei arba kitaip išvengiant muitinės kontrolės, kai neteisėtai gabenamų prekių, pinigų ar kitų privalomų pateikti muitinei daiktų vertė viršija penkiasdešimt bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, bet neviršija vieno šimto penkiasdešimt bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Pagal ANK 208 straipsnio 4 dalį, už šio straipsnio 1, 2, 3 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas gabenimo ir kitų priemonių, skirtų kontrabandos daiktams per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenti arba jiems slėpti, konfiskavimas, už šio straipsnio 1, 2, 3 dalyse numatytus administracinius nusižengimus privaloma skirti kontrabandos daiktų konfiskavimą.
14. ANK 208 straipsnio 3 dalies dispozicija nėra blanketinė, pačioje straipsnio dispozicijoje yra įtvirtinta ir aprašyta pavojinga veika. Kontrabanda objektyviai gali pasireikšti privalomų pateikti muitinei daiktų, neteisėtu gabenimu, t. y. jų gabenimu: 1) nepateikiant jų muitinės kontrolei arba 2) kitaip išvengiant šios kontrolės. Nepateikimas daiktų muitinės kontrolei yra tada, kai asmenys, privalantys pateikti gabenamus daiktus, jų nedeklaruoja ir nepateikia muitiniam tikrinimui, t. y. nuslepia nuo muitinės kontrolės. Šio nusikaltimo sudėtis yra formalioji, todėl bendriausia prasme kontrabanda laikoma baigta nuo privalomų pateikti daiktų muitinės kontrolei ar kitokio jos išvengimo momento (nereikalaujant padarinių atsiradimo). Tais atvejais, kai kontrabandos dalykas gabenamas per muitinės postą į Lietuvos Respubliką iš kitos valstybės, nusikaltimas laikomas baigtu nuo to momento, kai daiktai, kurie turi būti pateikti muitinei, nėra pateikiami muitinės kontrolei ar kitaip šios kontrolės išvengiama.
15. ANK 208 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo (kontrabandos) subjektyviąją pusę apibūdina kaltė, pasireiškianti tiesiogine tyčia, t. y. asmuo darydamas administracinį nusižengimą suvokia, kad jis neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabena privalomus pateikti muitinei daiktus, siekia išvengti tinkamos muitinės kontrolės ir nori taip veikti (ANK 8 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kaltės, jos formos, rūšies, t. y., subjektyvių (vidinių – psichinių) administracinio nusižengimo požymių, turinys atskleidžiamas ne vien tik paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens prisipažinimu padarius administracinį nusižengimą, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius objektyvius veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, būdą ir pan.
16. ANK 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, o 4 dalyje – pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Įstatymo apibrėžto konkretaus administracinio nusižengimo, turinčio visus įstatymo nurodytus administracinio nusižengimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas nuobaudas bei kitas poveikio priemones. Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvieji ir subjektyvieji požymiai: a) objektas; b) objektyvieji požymiai; c) subjektas; d) subjektyvieji požymiai. Administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno požymio nėra, tai nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-10-648/2019, 2AT-57-976/2020).
17. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais.
18. Komentuojamo straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.
19. Skunde Pareiškėjas nurodė, kad jis žodžiu deklaravo prekių įvežimą, tačiau sąžiningai klydo dėl įvežamų prekių kiekio ir nustatytų prekių įvežimo normų, už kurias nustatyti importo muitai ir mokesčiai arba kurioms taikomi draudimai ir apribojimai.
20. Pareiga deklaruoti į Sąjungos muitų teritoriją įvežtas prekes kyla iš 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 139 straipsnio 1 dalies a) punkto, kuriame numatyta, kad į Sąjungos muitų teritoriją įvežtas prekes, po to, kai jos atvežamos į nurodytą muitinės įstaigą ar kitą muitinės nustatytą ar jai priimtiną vietą, arba į laisvąją zoną, muitinei nedelsdamas pateikia į Sąjungos muitų teritoriją prekes įvežęs asmuo. Iš byloje esančių 2025 m. spalio 2 d. administracinio nusižengimo protokolo Nr. MD-VM00-ANR_N-l229-2025, 2025 m. balandžio 8 d. prekių sulaikymo protokolo Nr. 5KMB100432 ir 2025 m. birželio 12 d. administracinio nusižengimo protokolo Nr. MD-VM00-ANR_P-943-2025, matyti, kad D. N. žodžiu deklaravo, kad gabena tik asmeninius daiktus, taip pat negabena prekių, kurių kiekis yra didesnis už nustatytas įvežimo normas, už kurias nustatyti importo muitai ir mokesčiai arba kurioms taikomi draudimai ar apribojimai. 2025 m. spalio 2 d. administracinio nusižengimo protokole Nr. MD-VM00-ANR_N-l229-2025 nurodyta, kad bylos nagrinėjimo metu D. N. nurodė, kad vyko iš Kazachstano su dviem keleiviais, vyko iš Baltarusijos į (duomenys neskelbtini). Nežinojo, kad reikia, norėjo deklaruoti prekes, bet pateko į muitinį tikrinimą. Prekės buvo bagažinėje, tarp trijų krepšių, cigaretės buvo automobilio priekyje bagažo skyriuje, 3 pakeliai jo ir 3 pakeliai ne jo, alkoholis buvo krepšyje bagažinėje. Prekes nupirko Kazachstane, turguje, labai pigiai. Avalynę vežė ne tik sau, bet ir devyniems dėdėms ir tetoms bei šeimos nariams, avalynė buvo ne tik vyriška, bet ir moteriška. Kvepalus taip pat norėjo padovanoti šeimos nariams, pirko pigiai. Per sieną važiuoja retai, tik kada paprašo padirbėti.
21. 2009 m. lapkričio 16 d. Tarybos Reglamento (EB) Nr. 1186/2009, nustatančio Bendrijos atleidimo nuo muitų sistemą, 2 straipsnio 1 dalies c) punkte, įtvirtinta, jog asmeninis turtas – tai bet kuris turtas, skirtas atitinkamų asmenų asmeniniam naudojimui arba jų namų ūkio poreikiams tenkinti. Pabrėžtina, kad „asmeniniam turtui“ priklauso: i) namų apyvokos daiktai; ii) dviračiai ir motociklai, privačios motorinės transporto priemonės ir jų priekabos, turistiniai nameliai-autopriekabos, pramoginiai laivai ir privatūs lėktuvai. „Asmeniniu turtu“ taip pat laikomos įprastiems šeimos poreikiams reikalingos buitinės atsargos, malonumui laikomi gyvūnėliai ir balnojami gyvuliai, taikomųjų ar laisvųjų menų nešiojamosios priemonės, reikalingos asmens amatui ar profesinei veiklai. Nei savo pobūdžiu, nei kiekiu asmeninis turtas neturi kelti įtarimo, kad jis yra importuojamas komerciniais tikslais. Minėto straipsnio d) punkte nurodyta, kad „namų apyvokos daiktai“ – tai asmeniniai daiktai, patalynė, namų įranga ir prietaisai, skirti atitinkamų asmenų asmeniniam naudojimui ar jų namų ūkio poreikių tenkinimui.
22. Teismas, sutikdamas su Institucijos argumentais, kad atsižvelgiant į tai, jog D. N. bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad gabenta avalynė yra ne tik vyriška, bet ir moteriška, kad avalynę ir kvepalus gabeno kitiems asmenims, be to, į tai, kad buvo gabentas didelis kiekis avalynės ir kvepalų, daro išvadą, jog Pareiškėjo gabentos prekės nelaikytinos asmeniniais daiktais, nes jos neskirtos Pareiškėjo asmeniniam naudojimui arba jo namų ūkio poreikiams tenkinti.
23. Teismas pažymi, kad Pareiškėjas deklaravo, jog gabena tik asmeninius daiktus, tačiau transporto priemonės fizinio tikrinimo metu buvo nustatyta, kad faktiškai buvo gabentos ir prekės skirtos komerciniams tikslams bei akcizais apmokestinamos prekės – cigaretės ir degtinė, kurias importuojant iš Baltarusijos Respublikos į Sąjungos teritoriją taikomi Reglamente (EB) Nr. 765/2006 įtvirtinti draudimai ir apribojimai. Teismo vertinimu, byloje surinkti įrodymai – 2025 m. spalio 2 d. administracinio nusižengimo protokolas Nr. MD-VM00-ANR_N-l229-2025, 2025 m. balandžio 8 d. prekių sulaikymo protokolas Nr. 5KMB100432, 2025 m. balandžio 8 d. daiktų ir dokumentų paėmimo protokolas Nr. MD-VM00-ANR_T-890-2025, 2025 m. balandžio 8 d. sulaikytų prekių perdavimo laikinai saugoti aktas, kita rašytinė bylos medžiaga, patvirtina, kad Pareiškėjas administracinį nusižengimą padarė tiesiogine tyčia, suvokdamas pavojingą veikos pobūdį ir norėdamas taip veikti, t. y., paslėpęs, neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno 120 NAR cigarečių „Sobranie“, 6 LTR degtinės „Carskaja zolotaja“, 38 NPR batų, 1,35 LTR kvepalų „Bybozo, “ ir nepateikė šių prekių muitinės kontrolei, siekdamas kontrabandos būdu įvežti minėtas prekes, taip išvengiant mokestinės prievolės bei tarptautinių sankcijų.
24. Pareiškėjas skunde nurodė, kad sąžiningai klydo dėl įvežamų prekių kiekio ir nustatytų prekių įvežimo normų, už kurias nustatyti importo muitai ir mokesčiai arba kurioms taikomi draudimai ir apribojimai. Bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog nežinojo, kad reikia, norėjo deklaruoti prekes, bet pateko į muitinį tikrinimą. 2024 m. birželio 12 d. pasiaiškinime nurodė, kad nežinojo, kad neleidžiama pasiimti su savimi minėtų prekių, dėl to gailisi. Tačiau Teismas atkreipia dėmesį, jog pats Pareiškėjas minėjo, kad anksčiau yra kirtęs valstybės sieną, todėl yra pagrindas manyti, jog prekių deklaravimo tvarka Pareiškėjui neabejotinai yra žinoma, o tokie argumentai vertintini kaip Pareiškėjo gynybinė pozicija, pateikta siekiant išvengti atsakomybės.
25. Be kita ko, skunde Pareiškėjas, nurodė, kad prekių paėmimo metu Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnai atsisakė paimti įvežamų prekių pirkimo dokumentus, todėl prekių vertė buvo nustatyta neteisingai. Prie skundo Pareiškėjas pateikė prekių pirkimo sąskaitą-faktūrą, atsiskaitymo už prekes kvitus, iš kurių matyti, kad už batų poras bei kvepalus Pareiškėjas sumokėjo 1220000,00 KZT, tačiau Pareiškėjas nepateikė dokumentų, patvirtinančių cigarečių bei alkoholinių gėrimų kainas.
26. Iš 2025 m. spalio 2 d. administracinio nusižengimo protokolo Nr. MD-VM00-ANR_N-l229-2025, matyti, kad muitinės pareigūnams atlikus minėtos transporto priemonės fizinį tikrinimą, rastos nedeklaruotos prekės – 120 NAR cigarečių „Sobranie“, 6 LTR degtinės „Carskaja zolotaja“, 38 NPR batų, 1,35 LTR kvepalų „Bybozo“. Prekės sulaikytos, surašytas Prekių sulaikymo protokolas Nr. 5KMB100432. Atlikto tyrimo metu nustatyta, kad sulaikytų prekių muitinė vertė, įskaitant privalomus mokesčius yra 3061,85 Eur. Byloje taip pat pateiktas Vilniaus teritorinės muitinės Tarifų ir muitinio įvertinimo kontrolės skyriaus 2025 m. gegužės 28 d. tarnybinis pranešimas dėl sulaikytos prekės vertės nustatymo, kuriame nurodyta aukščiau nurodytų konfiskuotų prekių vertė, viso 3061,85 eurų (61,237 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių). Pastebėtina, jog kvalifikuoti specialistai, atsižvelgiant į tai, kad nebuvo pateikti prekių sandorio dokumentai, negalėjo vadovautis sandorio vertės metodu, numatytu Sąjungos muitinės kodekso 70 straipsniu. Atsižvelgiant į tai, sulaikytų prekių muitinė vertė buvo nustatyta vadovaujantis Sąjungos muitinės kodekso 74 straipsnio 2 dalyje numatytais muitinio įvertinimo metodais, todėl tokiu kvalifikuotų specialistų vertinimu nėra pagrindo abejoti. Pažymėtina, kad net ir įvertinus, prie skundo pateiktus prekių pirkimo dokumentus, šie D. N. veikos kvalifikavimui reikšmės neturi, nes šių dokumentu pagrindu prekių vertė, viso 3140,97 eurų (62,8194 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių), vis tiek viršija penkiasdešimt bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, bet neviršija vieno šimto penkiasdešimt bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.
27. Teismas neturi pagrindo netikėti Institucijos pateiktomis išvadomis, todėl, atsižvelgdamas į pateiktus dokumentus bei vertinimus, daro išvadą, jog Pareiškėjo gabentų prekių vertė (3061,85 Eur) yra apskaičiuota tinkamai, įrodyta byloje esančiais dokumentais ir atitinkanti ANK 208 straipsnio 3 dalyje numatytus požymius, t. y. viršija penkiasdešimt bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, bet neviršija vieno šimto penkiasdešimt bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Nutarime nurodyta suma 3061,85 eurų, yra mažesnė nei Pareiškėjo dokumentų pagrindu apskaičiuota prekių vertė (viso 3140,97 eurų), todėl atitinkamai nėra pagrindo keisti nurodytą sumą ir bloginti Pareiškėjo padėtį.
28. Teismas, patikrinęs Skundžiamą nutarimą, įvertinęs Pareiškėjo skundą ir Institucijos atsiliepimo į jį argumentus, kitą bylos medžiagą, daro išvadą, kad Vilniaus teritorinės muitinės 2025 m. spalio 2 dienos nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. MD-VM00-ANR_N-l229-2025, priimtas teisėtai ir pagrįstai, jo keisti nėra pagrindo, todėl Pareiškėjo skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutarė:
Pareiškėjo D. (D.) N. skundo netenkinti ir Vilniaus teritorinės muitinės 2025 m. spalio 2 dienos nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. MD-VM00-ANR_N-l229-2025 palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.