Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2018-07-23 · Civilinė byla Nr. e2-23094-600/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-07-23
Bylos Nr.
e2-23094-600/2018
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Renata Kasimovienė
Ieškovas
akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
Atsakovas
Vilniaus miesto savivaldybei
(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. liepos 23 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Renata Kasimovienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Byloje dalyvaujančių asmenų reikalavimų ir atsikirtimų santrauka.

Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ prašo priteisti iš atsakovės 153,96 Eur turtinę žalą, 5 procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 2017 m. kovo 15 d. (duomenys neskelbtini), automobiliui Chrysler Serbing, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiavus į kelio ženklais nepažymėtą duobę, buvo apgadinta priekinė dešinės pusės padanga. Ieškovė pažymi, kad siekiant įvertinti įvykio metu patirtus nuostolius, vadovaujantis Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcija, atlikta transporto priemonės apžiūra, surašytas defektavimo aktas, atliktos fotografijos. Taip pat, nesant akivaizdiems sugadinimams, pasitelkiant technines priemones, atliktas sugadintos priemonės tiesiogiai su įvykiu susijusių sugadinimų nustatymas ir keičiamų dalių apimties įvertinimas atsižvelgiant į gamintojo rekomendacijas. Nurodytas automobilis buvo apdraustas AB „Lietuvos draudimas“. Ieškovė draudimo sutarties pagrindu išmokėjo 153,96 Eur draudimo išmoką ir įgijo reikalavimo teisę į atsakingus dėl žalos atlyginimo asmenis. Nurodo, kad nagrinėjamu atveju žala atsirado dėl kelio duobės, todėl atsakovė, būdama kelio valdytoja, privalo atlyginti ieškovės patirtą žalą.

Atsiliepimas

Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė pateiktame atsiliepime prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad atsakovė Šiaurinės miesto dalies gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros funkciją yra perdavusi UAB „Gatvių statyba“. 2014 m. balandžio 7 d. tarp Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB „Gatvių statyba“ buvo pasirašyta darbų atlikimo sutartis Nr. A62-11/14(3.10.21-UK). Nurodytoje sutartyje įtvirtinta, kad rangovas, t. y. UAB „Gatvių statyba“, įsipareigoja nuolat vesti jam perduodamų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebėseną, priežiūrą, todėl UAB „Gatvių statyba“ laikytina Vilniaus miesto Šiaurinės dalies gatvių ir kiemų dangos valdytoja. Atsakovė taip pat nurodo, kad ieškovė neįrodė prašomos priteisti žalos dydžio, t. y. nepateikė pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) sąskaitų faktūrų, kasos kvito, todėl nėra aišku, kokios tiksliai sumos buvo mokamos už transporto priemonės remontą. Automobilio nuotraukos darytos ne įvykio vietoje, kas kelia abejonių dėl tikrosios įvykio vietos lokalizacijos ir kitų aplinkybių.

2018 m. birželio 19 d. nutartimi byla paskirta nagrinėti rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 441 straipsnis). Iki teismo posėdžio šalių prašymų nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka negauta (CPK 153 straipsnio 2 dalis).

II. Teismo nustatytos aplinkybės.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ išdavė A. G. transporto priemonių draudimo liudijimą (duomenys neskelbtini), kurio pagrindu, laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 30 d. iki 2017 m. gruodžio 29 d. buvo apdrausta transporto priemonė Chrysler Sebring, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 17-18). Iš teismui pateiktos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2017 m. kovo 15 d. pažymos, 2017 m. kovo 22 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato rašto Nr. 10R-33468547-17 nustatyta, kad 2017 m. kovo 15 d. 11 val. 20 min. įvykusio eismo įvykio metu, automobiliui Chrysler Sebring, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiavus į kelyje esančią duobę, buvo apgadintas šio automobilio priekinis dešinės pusės ratas (e. b. l. 13, 15). 2017 m. kovo 21 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos nutarimu Nr. AV2-694 administracinio teisės pažeidimo byla dėl nurodyto eismo įvykio nutraukta nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties. Tyrimo metu nustatyta, kad nurodyto eismo įvykio metu automobilio vairuotojas nepadarė Kelių eismo taisyklių pažeidimų, taip pat nustatyta, kad pavojinga eismui vieta (duobė) nebuvo pažymėta įspėjamaisiais kelio ženklais (e. b. l. 14). Dėl eismo įvykio metu padarytų automobilio sugadinimų ieškovė išmokėjo savo draudėjui A. G. 153,96 Eur sumą (e. b. l. 19-26). Iš bylos duomenų taip pat nustatyta, kad ieškovė siuntė atsakovei raginimą atlyginti jos patirtus nuostolius (e. b. l. 9-12).

Byloje kilo ginčas dėl tinkamo atsakovo ir prašomos priteisti žalos dydžio. Ginčo santykiai nagrinėjami vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) XXII skyriaus nuostatomis, reglamentuojančiomis civilinę atsakomybę.

Vadovaujantis CK 6.1015 straipsnio 1 dalies nuostatomis, jeigu draudimo sutartis nenumato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už žalą asmens.

Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas). Preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodomas kaip jų savininkas (valdytojas). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad pagal CK 6.266 straipsnio 2 dalį atsakomybės subjektu gali būti ne tik asmuo, valdantis daiktą nuosavybės teise, bet ir kitais teisėtais pagrindais – jo valdytojas. Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė savarankiškai spręsti dėl ūkinio bei fizinio poveikio darymo šiam objektui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2017). Siekdamas paneigti valdymo prezumpciją, viešajame registre nurodytas statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos savininkas privalo įrodyti, kad kitas asmuo savarankiškai įgyvendina tokio statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos valdymą.

Nagrinėjamoje byloje atsakovė nurodo, kad kelio, dėl kurio defektų buvo padaryta žala ieškovės apdraustam automobiliui, valdymą ji yra perdavusi rangovui UAB „Gatvių statyba“. Šias aplinkybės atsakovė įrodinėja tarp jos ir UAB „Gatvių statyba“ sudaryta 2014 m. balandžio 7 d. Darbų atlikimo sutartimi Nr. A62-11/14(3.10.1-UK) (toliau – Sutartis). Bylos duomenimis nustatyta, kad minėtos sutarties 1.1 punktu UAB „Gatvių statyba“ (rangovas) įsipareigojo pagal atsakovės (užsakovo) nurodymus, savo priemonėmis atlikti Vilniaus miesto Šiaurinės dalies gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus, o atsakovė įsipareigojo už atliktus darbus apmokėti Sutartyje nustatyta tvarka. (e. b. l. 51-67). Taigi, nurodytos Sutarties dalyku yra Sutartyje nurodytų gatvių kelio dangos remontas ir priežiūra.

Nepritartina atsakovės nurodytiems argumentams, jog nuo Sutarties pasirašymo dienos iki Sutarties galiojimo pabaigos rangovas yra laikomas gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto Šiaurinėje dalyje valdytoju pagal CK 6.266 straipsnį. Vadovaujantis CK 6.193 straipsnio nuostatomis, aiškinant sutartį negalima vadovautis vien pažodiniu sutarties vertinimu, turi būti vertinami tikrieji šalių ketinimai. Nagrinėjamu atveju Darbų atlikimo sutartimi atsakovė ir UAB „Gatvių statyba“ susitarė, kad rangovas atliks Vilniaus miesto Šiaurinės dalies gatvių priežiūrą ir remontą. Sistemingai įvertinus Sutarties nuostatas, darytina išvada, kad UAB „Gatvių statyba“ nebuvo perduota ginčo kelio valdymo teisė. Tokią išvadą, be kita ko, sąlygoja aplinkybės, kad UAB „Gatvių statyba“ įsipareigojo atlikinėti darbus ne savarankiškai, o gavusi atsakovės užsakymą, taip pat aplinkybė, kad Sutarties 4.3.5 punkte Sutarties šalys susitarė, kad tuo atveju, jei tretieji asmenys dėl žalos, atsiradusios dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės, patirtų nuostolių, kuriuos teismas priteistų iš užsakovo, užsakovas savo pasirinkimu turi teisę mažinti mokėjimus rangovui arba reikalauti, kad rangovas sumokėtų užsakovui kompensaciją, aplinkybė, kad rangovas privalo informuoti užsakovą apie defektus, aplinkybė, kad atsakovė apribojo UAB „Gatvių statyba“ teisę samdytis subrangovus Sutartyje nurodytiems darbams atlikti. Pažymėtina, kad esant iš esmės tapačioms aplinkybėms, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad sutartimi kitam asmeniui perdavus tik statinio techninės priežiūros, veikiant pagal užsakovo nurodymus, teisę, statinio valdymas tokiam asmeniui nepereina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-105-687/2016).

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, sistemingai išanalizavus Sutarties nuostatas, darytina išvada, kad Darbų atlikimo sutartimi atsakovė perdavė UAB „Gatvių statyba“ tik techninę ginčo kelio priežiūros teisę, bet ne valdymo teisę (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Atsakovė nurodo, kad žalos dydis turėtų būti mažinamas, kadangi žala atsirado dėl transporto priemonės valdytojo didelio neatsargumo. Nurodo, kad byloje nėra duomenų apie automobilio važiavimo greitį eismo įvykio metu. Iš bylos duomenų nustatyta, kad automobilio Chrysler Sebring, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas nepažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimų. Teismui pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad žala automobiliui padaryta dėl kelio duobės. Ieškovė taip pat pateikė įrodymus, patvirtinančius jos išmokėtos draudimo išmokos dydį bei įrodymus, pagrindžiančius padarytos žalos dydį. Pažymėtina, kad atsakovė, atsiliepime nurodžiusi, kad ieškovė neįrodė patirtos žalos dydžio, konkrečių ieškovės pateiktoje žalos sąmatoje nurodytų darbų, jų atlikimo kainos, neginčijo. Atkreiptinas dėmesys, kad eismo įvykio aplinkybės yra konstatuotos kompetentingų valstybės pareigūnų parengtuose dokumentuose. Atsakovė, pateiktame atsiliepime nurodžiusi, kad žala turi būti mažinama vadovaujantis CK 6.282 straipsnio pagrindu, nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių automobilio vairuotojo didelį neatsargumą (CPK 178 straipsnis). Atsakovės dėstomi argumentai yra deklaratyvaus pobūdžio, nekonkretūs, nenurodoma, kokiu būdu šiuo atveju pasireiškė automobilio vairuotojo neatsargumas, o teiginiai esą vairuotojas galėjo viršyti leistiną greitį nėra pagrįsti jokiais įrodymais.

Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad atsakovės atsiliepime išdėstyti argumentai nepaneigia ieškovės prašomos priteisti sumos pagrįstumo ir nekelia pagrįstų abejonių, kad žala transporto priemonei Chrysler Sebring, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo padaryta kitomis aplinkybėmis, nei nurodyta ieškinyje. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, pripažintina, kad ieškovės reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra pagrįstas ir iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 153,96 Eur turtinei žalai atlyginti.

Ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2018 m. birželio 5 d. – iki visiško teismo sprendimo įvykdymo tenkinamas CK 6.37 straipsnio 2 dalies, 6.210 straipsnio 1 dalies pagrindu.

Ieškinį tenkinus, ieškovei iš atsakovės priteisiamos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos – 15,00 Eur žyminio mokesčio (CPK 93 straipsnis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovės nepriteistinos, kadangi jos neviršija 3,00 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 259-270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, j. a. k. 188710061, ieškovei AB „Lietuvos draudimas“, j. a. k. 110051834, 153,96 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo 2018 m. birželio 5 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Renata Kasimovienė