Kauno apygardos teismo sprendimas

2019-07-12 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-337-658/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. II-99-311/2019Nutartis · 2019-05-30Kauno apylinkės teismas
  2. AN2-337-658/20192019-07-12Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Data
2019-07-12
Bylos Nr.
AN2-337-658/2019
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-00204-2019-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Nerijus Meilutis
Pažeidėjas
D. B.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-337-658/2019Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00204-2019-0Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3.; 21.11.10. (S)
Kauno apygardos teismasNutarTIsLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. liepos 12 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Nerijus Meilutis,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gegužės 30 d. nutarties D. B. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. D. B. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus (toliau – Institucija) vyresniojo specialisto 2019 m. sausio 3 d. nutarimu pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 8 dalyje, ir jam paskirta 10 Eur bauda, už tai, kad jis 2018 m. rugsėjo 3 d. 14 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę automobilį BMW 330D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatidus, neatsižvelgė į kelio ir priekyje važiavusios transporto priemonės ypatumus, išvažiuodamas iš teritorijos, kur važiavimo tvarka aptarta, įvažiavo į išvažiavimą į magistralinį kelią, kai prieš tai jau buvo įvažiavusi kita transporto priemonė Volvo FH, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepaliko tarpo iš šono ir su ja susidūrė. Eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės. Tuo D. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 126 punktus.

Šalies argumentai

2. Nesutikdamas su priimtu nutarimu, D. B. pateikė skundą Kauno apylinkės teismui, prašydamas panaikinti Institucijos 2019 m. sausio 3 d. nutarimą ir šią administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti.

Žemesnės instancijos teismas

3. Kauno apylinkės teismas 2019 m. gegužės 30 d. nutartimi skundą atmetė ir Institucijos 2019 m. sausio 3 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) paliko nepakeistą, motyvuojant tuo, jog pareiškėjo D. B. nurodytas aplinkybes, kad dėl eismo įvykio kaltas D. S., paneigia byloje užfiksuoti duomenys. Teismas nurodė, kad iš nukentėjusiojo D. S. ir liudytojo J. V. parodymų matyti, kad pirmas iš degalinės pajudėjo sunkiasvoris automobilis Volvo, kuris, norėdamas išvažiuoti, atsižvelgdamas į transporto priemonės ypatumus ir gabaritus, darė didesnį posūkį, kad priekabos ratai nekliudytų bortelio. Lengvasis automobilis BMW judėti nuo kolonėlės pradėjo sunkiasvoriui automobiliui jau važiuojant, norėjo pirmesnis išvažiuoti link magistralinio kelio, tačiau šio veiksmo atlikti nespėjo. Tada sustojo, signalizavo. Krovininiam automobiliui tęsiant manevrą, jis kliudė automobilį BMW. Teismas pažymėjo, jog šias aplinkybes patvirtina eismo įvykio vietos schema, kurioje akivaizdžiai nurodyta, kad sunkiasvoris automobilis yra įvažiavęs į išvažiavimą į magistralinį kelią ir atlieka posūkio manevrą, o lengvasis automobilis atsitrenkė į dešinį krovininio automobilio ratą. Teismas taip pat nurodė, kad pareiškėjo paaiškinimai yra prieštaringi ir nenuoseklūs, o jo nurodytos įvykio aplinkybės neatitinka byloje surinktų duomenų. Teismas konstatavo, kad bylos medžiaga neginčijamai patvirtina, kad D. B. pažeidė KET 9, 126 punktus, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjui Institucijos nutarimu paskirta nuobauda už jo padarytą administracinį nusižengimą nėra per griežta, atitinka padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Šalies argumentai

4. Apeliaciniame skunde D. B. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

4.1. Skunde nurodoma, jog krovininiams automobiliams išvažinėjant nuo sunkiasvorių transporto priemonių užsipylimo kolonėlių, pažiūrėjus pro veidrodėlį, nėra galimybės pamatyti iš dešinės artėjančių lengvųjų automobilių. Vaizdas, kuris būtų matomas, tai galinė transporto priemonės dalis ir keli metrai vaizdo į šoną nuo galinės transporto priemonės dalies. Tai patvirtina ir eismo įvykio vietos schema, todėl nukentėjusysis žiūrėdamas pro šoninį transporto priemonės veidrodėlį neturėjo galimybės pastebėti apelianto artėjančios transporto priemonės link išvažiavimo į magistralinį kelią. Apelianto nuomone, nukentėjusysis buvo abejingas galimiems padariniams, neįsitikino, jog prieš jam pajudant nuo kolonėlės, kuri yra arčiau išvažiavimo į magistralinį kelią, prie išsukimo galimai artėja kita transporto priemonė, toliau judėjo link išvažiavimo, vėliau išgirdęs įspėjamąjį signalizavimą jo nepaisė ir užvažiavo ant apelianto automobilio.

4.2. Skunde pažymima, kad liudytojas J. V. neturėjo galimybės įvertinti ir pasakyti, kuri transporto priemonė pirmoji pajudėjo link išvažiavimo į magistralinį kelią. Be to, liudytojas pylėsi degalus į savo sunkiasvorę transporto priemonę ir nebuvo susitelkęs į transporto priemonių stebėjimą ir jų judėjimą, bei buvo nutolusiu atstumu nuo eismo įvykio. Taip pat liudytojas pats yra tolimųjų reisų vairuotojas, vairuojantis sunkiasvores transporto priemones, todėl gali turėti suinteresuotumą padėti išvengti atsakomybės tokia pačia profesija užsiimančiam nukentėjusiajam. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad teismo posėdžio metu ir bylos nagrinėjimo metu skyrėsi liudytojo J. V. duoti paaiškinimai, todėl šio liudytojo parodymai nėra tinkami ir nuoseklūs. Kitos liudytojos O. Š., mačiusios įvykį iš arti, dalyvavusios eismo įvykyje, parodymai nebuvo nagrinėjami, nepasisakant dėl kokių priežasčių jie byloje yra nevertinami ar atmestini kaip nepagrįsti.

4.3. Skunde teigiama, kad eismo įvykio schema yra kritikuotina, kadangi ją paneigia liudytojo parodymai ir byloje esančios nuotraukos. Eismo įvykio schemoje aiškiai matoma, jog tiek lengvasis automobilis yra įvažiavęs į išvažiavimą link magistralinio kelio, tiek krovininis automobilis, tik vienas jų yra arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, kitas yra nutolęs nuo važiuojamosios dalies krašto. Be to, iš visų byloje esančių asmenų paaiškinimų matyti, jog prieš įvykstant eismo įvykiui, apeliantas sustojo ir, siekdamas išvengti eismo įvykio, naudojo garsinį signalą, tačiau nukentėjusysis ir toliau atlikinėjo manevrą, kol užvažiavo ant apelianto vairuojamos transporto priemonės.

4.4. Skunde nurodoma, jog šiuo atveju nėra ir nebuvo aiškinamasi ar nukentėjusysis padarė priešingą teisės normai veiką, ar ne, remiamasi tik apeliantą kaltinančiais įrodymais, nėra vertinama įrodymų visuma byloje, o apelianto atsakomybę šalinantys pagrindai yra nekonkretizuojami, nevertinami, nemotyvuojami.

4.5. Skunde apeliantas taip pat kritikuoja Institucijos formuluojamą administracinį kaltinimą. Apelianto nuomone, šiuo atveju pats nukentėjusysis buvo neatidus atlikdamas pavojingą manevrą su sunkiasvore transporto priemone, neatsižvelgė į galimas pasekmes, joms buvo abejingas ir išsukinėjo sau palankiu būdu ir trajektorija, neįsitikinęs, kad darant tokį manevrą jam iš dešinės gali išsukinėti kita transporto priemonė. KET 9 punkte įtvirtinta bendro pobūdžio eismo dalyvių pareiga, kurių privalo laikytis visi eismo dalyviai, o siekiant nustatyti dėl ANK 417 straipsnio 8 dalyje įtvirtinto pažeidimo kaltą asmenį, formuojant administracinį kaltinimą būtina nurodyti konkrečią KET specialiosios dalies normą, kuri buvo pažeista. Apeliantas jam inkriminuoto KET 126 punkto pažeidimo nepadarė, nes sukdamas iš degalinės link išvažiavimo į magistralinį kelią, neprivalėjo palikti tokio tarpo iš šono, kad nesusidurtu su šalia priešinga eismo juosta sukančia, nutolusia nuo važiuojamosios dalies krašto, transporto priemone. Dėl to nelieka nei vienos apeliantui inkriminuotos specialiosios normos, kurią savo elgesiu būtų pažeidęs.

4.6. Skunde teigiama, kad nukentėjusysis pažeidė KET 107 punktą, kadangi atlikdamas manevrą turėjo pilnai įsitikinti, ar jo vairuojamai sunkiasvorei transporto priemonei sukant į išvažiavimą į magistralinį kelią nebus sukliudyta kitai transporto priemonei, ar išsukinėjant nebus sudaryta galimybė kitai transporto priemonei įvažiuoti į tarpą ir pan. Be to, galimybę išsukti iš degalinės sunkiasvorėms transporto priemonėms neatliekant manevro, kuomet yra atliekamas posūkis toliau nuo važiuojamosios dalies krašto, patvirtina ir degalinės detalus planas, kuriame padaryti detalūs skaičiavimai, kokia trajektorija ir kaip reikalaujama išsukti iš degalinės į išvažiavimą į magistralinį kelią. Apelianto nuomone, nukentėjusysis taip pat pažeidė KET 105 punktą, kadangi jis dar prieš pradedant manevrą privalėjo įsitikinti ir praleisti apelianto vairuojamą transporto priemonę, kuri jam artėjo iš dešinės.

4.7. Skunde nurodoma, jog būtent nukentėjusysis turėjo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, asmenų ar jų turto saugumui, privalėjo važiuoti atsakingai, išsukinėti į magistralinį kelią arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto. Be to, atsižvelgdamas į važiavimo sąlygas, kelio ir transporto priemonės gabaritus bei eismo intensyvumą, atlikdamas pavojingą manevrą galėjo pasitelkti kitus asmenis, kurie padėtų tinkamai išvažiuoti į magistralinį kelią, nesukeliant kitiems vairuotojams pavojingų sąlygų, taip pat pasirinkti tokį važiavimo greitį, kad galėtų, bet kokiu atveju sustabdyti vairuojama automobilį iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Teismas nevertino nukentėjusiojo vairuotojo veiksmų, jog sukdamas į išvažiavimą link magistralinio kelio išsukinėjo tokia trajektorija, kad jo vairuojama transporto priemonė atsidūrė priešpriešinio eismo juostoje.

Atsiliepimas

5. Institucija atsiliepime į D. B. apeliacinį skundą prašo palikti skundžiamą Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutartį nepakeistą ir D. B. apeliacinio skundo netenkinti. Atsiliepime teigiama, jog administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nutarimas priimtas įvertinus byloje esančius įrodymus. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog apeliantas neatsižvelgė į kelio ypatumus, kad toje vietoje važiavimo tvarka aptarta ir privaloma važiuoti į dešinę viena eile, nes įvažiavus į pravažiavimą link kelio A5 ta kryptimi viena eismo juosta 3 m pločio. Apeliantas neatsižvelgė į krovininio automobilio ypatumus, kuris važiuodamas privalomai pagal kelio ženklo reikalavimus, dėl didelių transporto priemonės gabaritų, negali važiuoti prie pat dešinio krašto, nes manevro metu priekabos galiniai ratai užvažiuotų ant kelio bortelio. Atsiliepime nurodoma, jog apeliantas nevažiavo prie dešinio kelio krašto, o važiavo prie pat krovininio automobilio nepalikdamas tarpo iš šono, dėl ko ir įvyko susidūrimas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

D. B. apeliacinis skundas atmetamas.

6. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas iš esmės ginčija administracinio nusižengimo padarymą. Tvirtina, kad nukentėjusiojo D. S. veiksmai sąlygojo eismo įvykio kilimą, kadangi sunkiasvorio automobilio vairuotojas neįsitikino ar prie jo iš dešinės pusės neartėja kita transporto priemonė, išsukinėdamas išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, kai galėjo važiuoti arčiau dešinio krašto, taip pat paliko tokį tarpą, kad kitos transporto priemonės yra suklaidinamos. Apelianto nuomone, sunkiasvorio automobilio vairuotojas, darydamas posūkio manevrą, turėjo pagalvoti, kad lengvasis automobilis iš degalinės į greitkelį išvažiuos greičiau ir turėjo jį praleisti. Būtent šiais klausimais apygardos teismas ir pasisako.

7. Kaip numatyta ANK 5 straipsnio 1 dalyje, administracinis nusižengimas yra ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Tokiu būdu neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Sutinkamai su ANK 569 straipsnio 1 dalies nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

8. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su apylinkės teismo išvada, kad D. B. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 8 dalyje. Esminių procesinių pažeidimų bylos nagrinėjimo metu nenustatyta. Nesutikti su apylinkės teismo argumentacija bei naikinti apylinkės teismo nutartį remiantis apeliaciniame skunde pateiktais samprotavimais apie vertinamo įvykio faktines aplinkybes, teisinio pagrindo nėra. Skundžiamos nutarties turinys patvirtina, kad apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutartyje aiškiai ir išsamiai nurodė sprendimo motyvus, taip pat išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo sprendimo motyvams, o vien tai, kad apylinkės teismas priėmė kitokį sprendimą nei tikėjosi D. B. ir skundžiamos nutarties išvados dėl įrodymų vertinimo bei bylos faktinių aplinkybių nustatymo jam nėra priimtinos, nesudaro pakankamo pagrindo teisėtos ir pagrįstos apylinkės teismo nutarties panaikinimui.

9. ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatyta, jog pagal šį straipsnį administracinė atsakomybė kyla už kitus, ANK tiesiogiai nenumatytus, KET pažeidimus. Taigi, ši norma yra blanketinė, todėl kiekvienu atveju norint patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį, turi būti nurodomas konkretus KET punktas, kurio pažeidimu yra kaltinamas pažeidėjas.

10. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste analizuojant nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos medžiagą matyti, kad D. B. šios nutarties 1 punkte nurodytu laiku, vietoje ir aplinkybėmis vairuodamas automobilį BMW 330D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatidus, neatsižvelgė į kelio ir priekyje važiavusios transporto priemonės ypatumus, išvažiuodamas iš teritorijos, kur važiavimo tvarka aptarta, įvažiavo į išvažiavimą į magistralinį kelią, kai prieš tai jau buvo įvažiavusi kita transporto priemonė Volvo FH, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepaliko tarpo iš šono ir su ja susidūrė, ko pasėkoje apgadintos abi transporto priemonės, taip pažeisdamas KET 9, 126 punktų reikalavimus. Nors nei apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, nei apeliaciniu skundu D. B. su tokiu jo veiksmų kvalifikavimu nesutinka, teigdamas, kad ne jis, o krovininio automobilio vairuotojas kaltas dėl įvykusio eismo įvykio, tačiau, įvertinus nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje surinktų ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu tinkamai ir išsamiai ištirtų įrodymų visumą, sutikti su tokiais apelianto teiginiais ir jų pagrindu naikinti skundžiamą apylinkės teismo nutartį, nėra jokio objektyvaus pagrindo.

11. Apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad apelianto nurodomas įvykio aplinkybes paneigia nukentėjusiojo D. S. ir liudytojo J. V. parodymai. Šiuo atveju nukentėjusysis D. S., kuris vairavo krovininį automobilį Volvo, paaiškino, kad išvažiuodamas iš degalinės per veidrodį pasižiūrėjo į priekabos galą, tačiau jokio atvažiuojančio automobilio nematė. Artėjant prie išvažiavimo ir į jį įvažiuojant BMW automobilio nebuvo, o į išvažiavimą įvažiavo palikdamas tarpą iš dešinės, kad darant posūkį į dešinę, priekabos ratai nekliudytų dešinio kelkraščio. Jau darant manevrą krovininio automobilio vairuotojas pajuto smūgį ir sustojo, bei pamatė, kad atsitrenkė į BMW automobilį. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo D. S. paaiškinimais, kadangi juos pagrindžia ir kiti byloje esantys įrodymai.

12. Apygardos teismas sprendžia, kad apylinkės teismas teisingai įvertino ir pagrįstai faktinėms bylos aplinkybėms nustatyti bei D. B. kaltei įrodyti rėmėsi liudytojo J. V. parodymais, kurie, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, esminėse aplinkybėse buvo aiškūs, detalūs ir nuoseklūs viso proceso metu. Iš liudytojo J. V. parodymų matyti, kad jis 2018 m. rugsėjo 3 d. apie 14.30 val., degalinėje Statoil, adresu (duomenys neskelbtini), pylėsi kurą. Liudytojas matė, kaip šalia stovėjęs krovininio automobilio Volvo vairuotojas užsipylė degalų ir pajudėjo link išvažiavimo. Tuo metu jam atsivėrė vaizdas ir jis matė, kaip krovininiam automobiliui jau įvažiavus į išvažiavimą ir atliekant sukimo manevrą iš dešinės pusės nuo kolonėlės atvažiavo automobilis BMW, kuris, liudytojo nuomone, bandė pravažiuoti per tarpą. Pamatęs, kad nespėja pravažiuoti, jis sustojo, signalizavo. Krovinis automobilis atlikdamas manevrą kliudė BMW automobilį. Išvažiavimas yra toks, kad juo važiuoti gali dvi mašinos, bet posūkį gali daryti tik viena. Krovininis automobilis išsukinėjo apie 10 km/h greičiu. Pagal šio liudytojo parodymus, jis aiškiai matė, kaip lengvasis automobilis BMW į išvažiavimą įvažiavo tuo metu kai krovininis automobilis Volvo jau darė sukimo manevrą. Apygardos teismas nepritaria apelianto skundo argumentams, kad liudytojo J. V. parodymai yra netinkami, kadangi liudytojo pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duoti parodymai yra nuoseklūs, juolab kad analogiškas įvykio aplinkybes jis nurodė ir savo 2019 m. rugsėjo 4 d. paaiškinime (administracinio nusižengimo byla ROIK Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 16). Taip pat kritiškai vertinami apelianto teiginiai apie šio liudytojo suinteresuotumą, nes jie niekuo nepagrįsti. Vien aplinkybė, kad liudytojo profesija yra tokia pati kaip ir nukentėjusiojo (tolimųjų reisų vairuotojas), nesudaro pagrindo teigti, kad jis gali turėti suinteresuotumą padėti išvengti atsakomybės tokia pačia profesija užsiimančiam nukentėjusiajam. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kurios leistų manyti, jog liudytojas J. V. gali būti šališkas ir duoda neobjektyvius parodymus.

13. Nors apeliantas skunde labai daug dėmesio skiria toms aplinkybėms, kad liudytojas J. V. neturėjo galimybės įvertinti ir pasakyti, kuri transporto priemonė pirmoji pajudėjo link išvažiavimo į magistralinį kelią, tačiau, sprendžiant iš byloje esančių įrodymų visumos, galima pagrįstai teigti, kad liudytojas turėjo realią galimybę matyti, kuris automobilis į išvažiavimą įvažiavo pirmasis. Be to, iš byloje esančių įvykio vietos fotonuotraukų, paties D. B. pateiktų nuotraukų iš „google maps“ ir degalinės detaliojo plano matyti, kad krovininių automobilių kuro kolonėlės yra tiesiai prieš išvažiavimą bei nuo jo nutolusios labai nedideliu atstumu, kai tuo tarpu lengvųjų automobilių kuro kolonėlės yra šone ir nuo išvažiavimo nutolusios daug didesniu atstumu nei krovininių automobilių kuro kolonėlės (b. l. 8, 10–11, 43; administracinio nusižengimo byla ROIK Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 20–23, 26). Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei įvertinus tai, kad įvykis vyko šviesiu paros metu, kuomet išvažiavimas matosi labai gerai, darytina išvada, kad liudytojas J. V. neabejotinai galėjo matyti, kuris automobilis pirmiau įvažiavo į išvažiavimą. Dėl šių priežasčių nesiremti liudytojo J. V. parodymais pagrindo nebuvo.

14. Apeliaciniame skunde D. B. nurodytos aplinkybės, kad apylinkės teismas visiškai neatsižvelgė į O. Š. parodymus yra nepagrįstos. Apylinkės teismas visiškai pagrįstai nesivadovavo šios liudytojos rašytiniu paaiškinimu. Pastebėtina, kad liudytoja O. Š. yra administracinėn atsakomybėn patraukto D. B. pažįstama, todėl realu, jog ji siektų padėti D. B. išvengti administracinės atsakomybės teigdama, jog jis išvažiavime sukimo manevrą atlikinėjo tuo pačiu metu kaip ir sunkiasvorės transporto priemonės vairuotojas. Beje, šios liudytojos parodymai prieštarauja liudytojo J. V. parodymams, kuris, kaip nustatyta, neturėjo jokio suinteresuotumo melagingai apkalbėti D. B. ir apkaltinti jį nebūto administracinio nusižengimo padarymu.

15. Taigi, nagrinėjamu atveju nukentėjusiojo ir liudytojo J. V. parodymai patvirtina, jog į išvažiavimą pirmas įvažiavo sunkiasvoris automobilis Volvo, o tik po to lengvasis automobilis BMW bandė pravažiuoti pro sunkiasvorio automobilio paliktą tarpą, tačiau šio veiksmo nespėjo atlikti ir abu automobiliai susidūrė. Pažymėtina, kad šias aplinkybes patvirtina ir įvykio vietos nuotraukos, eismo įvykio vietos schema, iš kurių matyti, jog krovininis automobilis yra įvažiavęs į išvažiavimą į magistralinį kelią ir atlieka posūkio manevrą, o lengvasis automobilis yra atsitrenkęs į dešinį krovininio automobilio ratą (b. l. 10–11, 41–43; administracinio nusižengimo byla ROIK Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 14–15, 20–23, 26). Taip pat iš byloje esančių nuotraukų aiškiai matyti, jog BMW automobiliui iš dešinės pusės buvo pakankamai vietos, kad jis galėtų netrukdomas išvažiuoti pirmiau nei sunkiasvoris automobilis. Pažymėtina ir tai, kad, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, minėtoje vietoje važiavimo tvarka aptarta kelio ženklais, t. y. leidžiama važiuoti tik į dešinę ir tik viena eismo juosta. Dėl to apeliantas, matydamas, kad krovininis automobilis jau yra įvažiavęs į išvažiavimą, privalėjo leisti jam baigti manevrą. Atsižvelgiant į tai, atmestinas apelianto teiginys, kad nukentėjusysis pažeidė dešinės rankos taisyklę, kuri numatyta KET 105 punkte.

16. Atmestini ir apelianto teiginiai, kad nukentėjusysis pažeidė KET 107 punktą, kas turėjo įtakos eismo įvykio kilimui. KET 107 punkte nustatyta, kai dėl savo gabaritų ar kitų priežasčių transporto priemonė negali pasukti (apsisukti) iš kraštinės padėties, sukti leidžiama ir ne nuo važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto, jeigu tai nesukliudys kitoms transporto priemonėms ir nesukels pavojaus kitiems eismo dalyviams. Taigi, posūkis ne iš kraštinės padėties yra padidinto pavojingumo manevras. Sutiktina su apeliantu, kad toks posūkis gali būti netikėtas kitiems eismo dalyviams, juos suklaidinti. Todėl įstatymų leidėjas KET 107 punktu numato didesnio atidumo reikalavimą šį manevrą atliekančiam vairuotojui. Jis turi įsitikinti, jog manevras nesudarys kliūties kitoms transporto priemonėms ir nesukels pavojaus kitiems eismo dalyviams, įskaitant iš paskos arba greta važiuojančias transporto priemones. Vis dėlto pažymėtina, jog manevrą atliekantis vairuotojas turi teisėtą lūkestį manyti, jog kiti eismo dalyviai elgsis protingai, atsargiai, laikysis savitarpio pagarbos reikalavimo (KET 4, 9 punktai), nepažeis KET ir įstatymų (KET 5–6 punktai). Iš KET 107 punkto matyti, kad vairuotojas turi numatyti tokį pavojų, kurį sukels būtent jo manevras, o neprivalo numatyti pavojaus, kurį gali sukelti ne jo manevras, bet kitų vairuotojų pavojingas ar neteisėtas elgesys.

17. Nagrinėjamu atveju krovininis automobilis dėl didelių transporto priemonės gabaritų negalėjo važiuoti prie pat dešinio krašto, nes kitaip manevro metu priekabos galiniai ratai užvažiuotų ant kelio bortelio. Taigi, atsižvelgiant į krovininio automobilio ypatumus, jo vairuotojas pagrįstai, laikydamasis KET 107 punkto, važiavo toliau nuo dešinio važiuojamosios dalies krašto bei įvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, o kadangi su krovininiu automobiliu priešingoje eismo juostoje reikia būti kuo trumpiau, iš karto pradėjo sukimo manevrą. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad krovininio automobilio vairuotojas prieš įvažiuodamas į išvažiavimą įsitikino, kad daugiau niekas nebando išvažiuoti ar įvažiuoti, todėl galėjo pagrįstai tikėtis, jog jam atliekant manevrą kiti eismo dalyviai, šiuo atveju lengvojo automobilio BMW vairuotojas, taip pat elgsis atidžiai ir laikysis visų teisės aktų keliamų reikalavimų. Kadangi nagrinėjamu atveju būtent lengvojo automobilio BMW vairuotojas bandė atlikti pavojingą ir neteisėtą manevrą bandydamas greičiau išvažiuot iš kolonėlės pravažiuodamas pro tarpą tarp krovininio automobilio ir važiuojamosios dalies dešinio krašto, todėl krovininio automobilio vairuotojas neturėjo jokios pareigos numatyti tokių kitos transporto priemonės vairuotojo veiksmų. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad krovininio automobilio vairuotojas atlikdamas posūkį ne iš kraštinės padėties ir įvažiuodamas į priešpriešinio eismo juostą, nepažeidė KET 107 punkto reikalavimų, todėl nėra pagrindo teigti, kad būtent jo neteisėti veiksmai buvo kilusio eismo įvykio priežastis.

18. Vertinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog apeliantas neatsižvelgė į minėtoje vietoje aptartą važiavimo tvarką, krovininio automobilio ypatumus ir jo sukimo metu daromą manevrą. Taip pat apeliantas nevažiavo prie dešinio kelio krašto, o važiavo prie pat krovininio automobilio nepalikdamas tarpo iš šono. Visos aptartos aplinkybės leidžia teigti, kad būtent dėl apelianto neatidaus vairavimo bei KET nesilaikymo ir įvyko eismo įvykis.

19. Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, kad D. B. yra kaltas dėl KET 9, 126 punktų reikalavimų pažeidimo ir ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo. Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ar keisti ją apeliacinio skundo motyvais, teisinio pagrindo nėra, todėl administracinėn atsakomybėn patraukto D. B. apeliacinis skundas netenkinamas, o teismo nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gegužės 30 d. nutartį palikti nepakeistą ir D. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Nerijus Meilutis