Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės viešosios įstaigos „Vilniaus regbio akademija“ atstovui advokato padėjėjui Artur Jarovoj,

atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atstovui Aleksandrui Ivanovui,

atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, atstovui Viliui Kukiui,

atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei Joanai Narkevičienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės viešosios įstaigos „Vilniaus regbio akademija“ ieškinį atsakovėms valstybės įmonei "Regitra" ir Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

nacionalinėje Šengeno informacinėje sistemoje ar Interpolo generalinio sekretoriato duomenų bazėje. Taisyklių 14 punkte nurodyta, jog Taisyklių 13.1–13.3 papunkčiuose nurodytais atvejais informavusi

policiją, VĮ „Regitra“ nagrinėja pareiškėjų prašymus dėl transporto priemonių registravimo tik po

teisėsaugos institucijų atliktų patikrinimų ar tyrimų (išskyrus atvejus, kai numerio ženklai ar dokumentai įregistruoti atitinkamame registre dėl to, kad yra pripažinti negaliojančiais). Taisyklių 13.1.1 papunktyje nurodytos transporto priemonės gali būti registruojamos tik po to, kai jos išregistruojamos iš ieškomų transporto priemonių registro, Lietuvos nacionalinės Šengeno informacinės sistemos ir Interpolo generalinio sekretoriato duomenų bazės. Ieškovė laiko, jog policijos ieškomas automobilis neturėjo būti registruotas, turėjo būti atliekami patikrinimai, informuojama policija, tačiau nepaisant to automobilio savininkas laikotarpiu nuo 2013 m. vasario 1 d. iki 2018 m. gegužės 30 d. pasikeitė net 3 kartus. Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2019 m. gegužės 5 d. ieškovės atžvilgiu pradėjo ikiteisminį tyrimą nenustačiusi BK 189 straipsnio 1 dalyje nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių. Prieš pradedant ikiteisminį tyrimą pareigūnai galėjo apklausti Ieškovės direktorių V. V., pasikreipti į Muitinės departamentą, tačiau tas nebuvo padaryta. Tai atlikus ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas vos po keleto dienų, t. y. 2019 m. gegužės 17 d. nutarimu, nenustačius nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių. Minėta, jog 2019 m. gegužės 17 d. Vilniaus apygardos prokuratūros nutarimu ieškovė pripažinta teisėta automobilio savininke, o ikiteisminis tyrimas nutrauktas, tačiau VSATIS ir Interpolo duomenų bazėse neatlikti jokie pakeitimai, dėl ko nepagrįstai 2019 m. lapkričio 14 d. Kauno apskr. VPK Panemunės PK dar kartą pradėtas ikiteisminis tyrimas tuo pačiu BK 189 str. 1 d. pagrindu. Ikiteisminis tyrimas pradėtas nenustačius nusikalstamos veikos objektyvių požymių, apklausus ieškovės direktorių 2020 m. sausio 30 d. nutarimu buvo nutrauktas. Tai tik patvirtina, jog Lietuvos Respublikos institucijos ir pareigūnai nebendradarbiauja, nesikeičia informacija ir netinkamai vykdo savo pareigas. Ieškovė daro išvadą, kad atsakovė elgėsi nerūpestingai, neatidžiai, tinkamai nevykdė jai numatytų pareigų, taigi atsakovės neteisėti veiksmai įrodyti (CK 6.271 str.). Dėl Atsakovės neteisėtų veiksmų ginčo automobilis buvo konfiskuotas ir parduotas aukcione, vėliau net 3 kartus keitėsi automobilio savininkas, kol galiausiai Ieškovės automobilis 2019 m. gegužės 5 d. buvo sulaikytas ir apribota disponavimo teisė (sulaikymo dieną ieškovei teko skubiai ieškoti dviejų automobilių, dėl ko išlaidos už kurą ir kelių mokesčius padvigubėjo), vykstant ikiteisminiam tyrimui Ieškovei teko nuomotis kitą transporto priemonę, taip pat susidarė kuro išlaidos vykstant į apklausas bei atsiimant automobilį, buvo parengtas prašymas Muitinės departamentui. Ieškovei 2019 m. lapkričio 14 d. teko dalyvauti dar viename nepagrįstai pradėtame ikiteisminiame tyrime. Ieškovė patyrė neturtinę žalą, kadangi dėl atsakovės kaltės dalyvavo net 2 nepagrįstuose ikiteisminiuose tyrimuose, patyrė didžiulį stresą, išgyvenimus, nervinę įtampą. Minėta, jog Ieškovės direktorius V. V. pirmo ikiteisminio tyrimo metu pareigūnų buvo nedelsiant iškviestas iš Vilniaus į Medininkų postą, 2019-05-05 apklausiamas pareigūnų pasijuto prastai, ko pasekoje buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba, dėl skausmų krūtinėje ir aukšto kraujospūdžio V. V. išvežtas į Santaros klinikas, paskirti vaistai. Ieškovės moterų regbio komanda kelias valandas buvo laikoma pasienyje, informacija apie Ieškovės vogtą automobilį bei pradėtą ikiteisminį tyrimą buvo plačiai išviešinta. Antro ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo pareigūnai be jokio įspėjimo atvyko pas ieškovės direktorių V. V. bei vaikų akivaizdoje liepė atvykti apklausai. V. V. iš Vilniaus turėjo vykti į Kauną, dar kartą duoti paaiškinimus, konsultuotis su teisininkais, patirti milžinišką stresą ir įtampą, dar kartą įrodinėti savo nekaltumą. Visą šį laikotarpį Ieškovės atžvilgiu iš pareigūnų pusės buvo jaučiamas spaudimas, persekiojimas ir neigiamas nusistatymas. Nors abu ikiteisminiai tyrimai buvo nutraukti, tačiau dėl visų patirtų dvasinių ir moralinių išgyvenimų Ieškovė prašo atlyginti 1000 EUR patirtą neturtinę žalą (CK 6.250 str.1). Ieškovė pateikė dubliką, kuriame nurodė, kad palaiko ieškinyje nurodytas aplinkybes. Nurodė, kad atsižvelgiant į ieškinio 43 – 48 punktuose nurodytus argumentus, prašo pakeisti pradinę atsakovę į valstybės įmonę „Regitra“, į. k. 110078991, (duomenys neskelbtini) bei ieškinio 53 – 54 punktuose nurodytus argumentus - Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, 188608252, (duomenys neskelbtini). Ieškovės nuomone naujieji atsakovai yra solidariai atsakingi.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmetamas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė viešoji įstaiga Vilniaus regbio akademija 2018 m. gegužės 23 d. dovanojimo sutarties pagrindu iš uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) įgijo nuosavybės teis transporto priemonę, valstybės įmonė „Regitra“ 2017 m. gegužės 30 d. atliko pakeitimus transporto priemonių registre, įregistruojant duomenis apie transporto priemonės savininką. Vilniaus pasienio rinktinės Padvarionių pasienio užkardos veikimo teritorijoje Medininkų pasienio kontrolės punkte 2019 m. gegužės 5 d. iš Lietuvos Respublikos vyko ieškovei nuosavybės teise priklausantis automobilis, kuriuo vyko 9 asmenų grupė (iš jų – 3 nepilnamečiai vaikai) į Baltarusijos Respublikoje, Minske vykstantį tarptautinį moterų regbio turnyrą. Atliekant automobilio ir dokumentų patikrinimą, pasienio pareigūnų buvo nustatytas sutapimas transporto priemonei – VSATIS nurodė, kad automobilis rastas Interpolo ieškomų transporto priemonių duomenų bazėje. Paieškoje nurodyta, jog paieška paskelbta Rusijos Federacijoje dar 2013 m. sausio 3 d. Dėl aukščiau nurodyto Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės Ikiteisminio tyrimo skyriuje Ieškovės atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 02-5-00049-19 pagal BK 189 str. 1 d., t. y. dėl nusikalstamu būdu gauto turto įgijimo ar realizavimo. Automobilis buvo sulaikytas, ieškovės direktorius V. V. pareigūnų buvo nedelsiant iškviestas iš Vilniaus, apklausiamas pareigūnų pasijuto prastai, buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba, dėl skausmų krūtinėje ir aukšto kraujospūdžio V. V. išvežtas į Santaros klinikas, paskirti vaistai. Atsižvelgiant į tai, jog automobilis buvo sulaikytas, ieškovei teko skubiai ieškoti kitos transporto priemonės, buvo patirti dideli nuostoliai. Ieškovė 2019 m. gegužės 9 d. pateikė prašymus pripažinti nukentėjusiąja bei grąžinti automobilį, tačiau prašymai buvo atmesti. Ieškovė 2019 m. gegužės 20 d. buvo informuota, jog 2019 m. gegužės 17 d. Vilniaus apygardos prokuratūroje buvo priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, nesant padarytai nusikalstamai veikai, numatytai BK 189 str. 1 d. Nutarime nutraukti ikiteisminį turimą buvo nurodyta, kad „VSATIS duomenų bazėje bei INTERPOLO SMV duomenų bazėse užfiksuota, kad 2013 m. sausio 3 d. Rusijoje paskelbta automobilio "Mercedes Benz", kėbulo numeris (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), paieška. Lietuvos Respublikos e-regitra duomenų bazėje automobilis "Mercedes Benz Sprinter 213" WIN numeris (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nėra paieškomas. Ieškovė 2019 m. lapkričio 9 d. pardavė Automobilį Kirkizijos Respublikos piliečiui M. S.

Ieškovė savo reikalavimą atsakovei kildina iš deliktinės civilinės atsakomybės santykių (CK 6.245 straipsnio 4 dalis), todėl tam, kad būtų konstatuota valstybės prievolė atlyginti žalą turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp

CK 6.272 straipsnio 1 dalyje nustatyta valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl teisminių ir teisėsaugos institucijų veiksmų baudžiamajame ir administraciniame procese, kyla nepriklausomai nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Neteisėti veiksmai baudžiamajame procese yra neteisėtas nuteisimas, suėmimas, sulaikymas ir kitų procesinės prievartos priemonių (BPK XII skyrius) taikymas (CK 6.272 straipsnio 1 dalis). Iš administracinių nusižengimų bylų procese padarytų veiksmų tik neteisėtas administracinio arešto paskyrimas užtraukia valstybei pareigą atlyginti žalą vadovaujantis CK 6.272 straipsniu. Kitokie neteisėti veiksmai administracinių nusižengimų bylų procese gali užtraukti valstybės ar savivaldybės institucijos atsakomybę vadovaujantis CK 6.271 straipsnio nuostatomis. CK 6.272 straipsnio 1 dalyje nurodytų procesinių veiksmų teisėtumas vertintinas ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos garantuojamų teisių apsaugos kontekste. Sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės už teisėsaugos pareigūnų veiksmus, nurodytus CK 6.272 straipsnio 1 dalyje, kiekvienu atveju reikia išsiaiškinti, ar konkretaus asmens baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad jis padarė nusikalstamą veiką. Antra, sprendžiant dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo veiksmų neteisėtumo baudžiamajame procese neturi reikšmės, ar procesinis veiksmas, dėl kurio galimai buvo padaryta žala, buvo skundžiamas įstatymo nustatyta tvarka. Trečia, išteisinamojo nuosprendžio priėmimas savaime nėra pripažįstamas pagrindu preziumuoti, kad baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti ab initio. Kadangi CK 6.272 straipsnio 1 dalyje pateikiamas nebaigtinis neteisėtų veiksmų sąrašas, valstybės civilinė atsakomybė gali atsirasti ir tuo pagrindu, kad pareigūnai nevykdė bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai – laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 straipsnio 1 dalis). Tokiais atvejais taikytinos tiek bendrosios kasacinėje jurisprudencijoje suformuluotos atsakomybės taikymo sąlygos, tiek specifinis tokioms byloms būdingas kriterijus – pareigūnų klaidos esminė reikšmė asmens teisių pažeidimui. Tais atvejais, kai pareigūnų atsakomybės nereglamentuoja specialiosios teisės normos, teismai vertina pateiktus faktus apie galimus pažeidimus bendrųjų teisės principų, Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir tarptautinių susitarimų kontekste ir, nustatę, kad minėti teisės aktai nustato atsakomybę už panašius veiksmus, pagal analogiją taiko CK 6.272 straipsnio nuostatas (CK 1.8 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju ieškovė neteisėtas teismo veiksmais nurodo neišaiškinimą reikšmingų bylai aplinkybių ir priimant sprendimą konfiskuoti ne pažeidėjui priklausantį automobilį, tačiau ieškinyje neidentifikuota, kokias materialinės ar procesinės teisės normas pažeidė teismas, priimdamas nurodytą sprendimą, kokią įtaką bylos eigai galėjo turėti minėtos aplinkybės išsiaiškinimas, t. y. jog ne pažeidėjui, o kitam asmeniui nuosavybės teise priklausantis automobilis kaip kontrabandos priemonė negalėjo būti konfiskuotas. Tauragės rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 11 d. nutarimas administracinėje byloje Nr. A.2.11.-1644-377/2012 nebuvo skųstas, yra galiojantis. Ieškovė taip pat nurodo, jog Muitinės pareigūnų neteisėti veiksmai pasireiškė, muitinei žinant, jog automobilio savininkas buvo ne pažeidėjas J. G., o P. S., tačiau šio asmens net nebandant ieškoti, aiškintis ar jis susijęs su kontrabanda ir t. t., tačiau ieškovė niekaip nesusiejo tokių veiksmų atlikimo būtinybės su muitinės pareigūnų vykdytinomis funkcijomis. Muitinės pareigūnų veiksmai, nurodyti ieškinyje, yra įvertinti įsiteisėjusiu Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. kovo 13 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI2-1254-609/2020 (e.b.l. 79-84). Minėtas sprendimas turi prejudicinę reikšmę šioje byloje, konstatuojant muitinės pareigūnų veiksmų teisėtumą (CPK 182 straipsnio 2 dalis).

Be to, minėti procesiniai veiksmai atlikti dar 2012 metais, t. t. prieš daugiau nei septynis metus iki ieškovei įsigyjant automobilį, ir ne ieškovės atžvilgiu, todėl toks sprendimas negalėjo sukelti ieškovei jokių tiesioginių teisinių pasekmių. Iš Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros 2020 m. sausio 30 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-48605-19 matyti, kad automobilis buvo paieškomas Rusijos Federacijoje dėl ankstesnio baudžiamojo proceso – Rusijos Federacijoje padarytos nusikalstamos veikos.

Pagal CK 6.247 straipsnyje pateiktą priežastinio ryšio sampratą ir kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką priežastinis ryšys gali būti tiesioginis, kai dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų žala atsirado tiesiogiai, ir netiesioginis, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadaryta žalos, tačiau sudarytos sąlygos žalai atsirasti ar jai padidėti. Netiesioginis priežastinis ryšys yra tada, kai asmens veiksmai (veikimas, neveikimas) nėra vienintelė žalos atsiradimo priežastis, jie tik prisideda prie sąlygų šiai žalai kilti sudarymo, t. y. kartu su kitomis neigiamų padarinių atsiradimo priežastimis pakankamu laipsniu lemia šių padarinių atsiradimą. Nustačius, kad teisinę pareigą pažeidusio asmens elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, jam tenka civilinė atsakomybė pagal deliktinę prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. P. v. D. D. ir kt., bylos Nr. 3K-7-144/2014; kt.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad teisine prasme pripažįstama, jog priežastinis ryšys yra tais atvejais, jeigu asmuo turėjo pareigą ką nors atlikti, kokiu nors būdu veikti, tačiau neveikė, ir toks, neadekvatus susiklosčiusiai faktinei situacijai, jo elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, tiesiogiai sukeldamas žalingus padarinius arba sukurdamas sąlygas tokiems padariniams atsirasti. Taigi net ir nesant faktinio priežastinio ryšio, teisinis priežastinis ryšys gali būti nustatomas ir to gali pakakti civilinei atsakomybei taikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. U. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-91/2010; kt.).

Nagrinėjamu atveju tiesioginė automobilio sulaikymo ir su tuo susijusio ieškovės nuosavybės teisių į minėtą automobilį apribojimo priežastis yra Rusijos Federacijoje atlikta nusikalstama veika ir informacijos apie minėto automobilio paiešką patalpinimas atitinkamuose registruose 2013 m. sausio 3 d. Būtent dėl šios priežasties automobilis ir buvo sulaikytas Valstybės sienos apsaugos tarnybos Vilniaus pasienio rinktinės Padvarionių pasienio užkardos veikimo teritorijoje Medininkų pasienio kontrolės punkte 2019 m. gegužės 5 d. ir būtent dėl minėto sulaikymo ir su tuo susijusio ikiteisminio tyrimo pradėjimu ieškovė sieja ieškinyje nurodytą turtinę bei neturtinę žalą. Ikiteisminio tyrimo veiksmus atliko Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai, todėl tai buvo tiesioginė ieškinyje nurodytos turtinės žalos kilimo priežastimi. Nei Tauragės rajono apylinkės teismo, nei muitinės pareigūnų priimti procesiniai sprendimai bei veiksmai, atlikti 2012 metais, nėra susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu su ieškinyje nurodyta turtine žala, o taip pat ir netiesioginiu ryšiu, t. y. su Valstybės sienos apsaugos tarnybos pradėtu ikiteisminiu tyrimu ir automobilio sulaikymu 2019 m. gegužės 5 d.

Dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų veiksmų, pradedant ir vykdant ikiteisminį tyrimą neteisėtumo ieškovė taip pat nenurodė tai patvirtinančių aplinkybių ir įrodymų. Sprendžiant dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo teisėtumo, turi būti nustatyta, ar buvo objektyvūs ir pakankami duomenys, kurių pagrindu priimtas atitinkamas sprendimas. Aktualūs yra tie duomenys, kuriais disponuojama sprendimo priėmimo metu, o vėlesnis, t. y. po sprendimo priėmimo tų duomenų pasikeitimas, nereiškia neatidaus ir nerūpestingo atitinkamą sprendimą priėmusio subjekto elgesio. Ikiteisminio tyrimo pradėjimui ir su tuo susijusių procesinių veiksmų atlikimui nebūtina turėti surinktus visus įrodymus, pagrindžiančius įariamojo kaltę, o pakanka kad tokie duomenys apie asmens padarytą nusikalstamą veiką nebūtų aiškiai neteisingi. Vėliau tie duomenys patikrinami ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojo proceso nustatyta tvarka, o jiems nepasitvirtinus, ikiteisminis tyrimas nutraukiamas. Nagrinėjamu atveju ikiteisminis tyrimas pradėtas turint informaciją, kad ieškovės naudojama transporto priemonė yra paieškoma dėl Rusijos Federacijoje įvykdytos nusikalstamos veikos. Pažymėtina, jog ieškovei nebuvo pareikšto įtarimai minėtame ikiteisminiame tyrime, o transporto priemonės sulaikymo neteisėtumą patvirtinančių duomenų ieškovė nenurodė. Ieškinyje nurodytų Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų veiksmų teisėtumą įvertino Vilniaus apygardos prokuratūra 3-iojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro 2019 m. gegužės 15 d. nutarimu Nr. IBPS-V-719996 „Dėl pareigūnų veiksmų“ pripažino, jog Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai veikė teisėtai. Prokuratūra, kaip ikiteisminį tyrimą kontroliuojanti institucija, nėra priėmusi procesinių sprendimų, kuriais būtų konstatuotas Valstybės sienos apsaugos tarnybos veiksmų ikiteisminiame tyrime Nr. 02-5-00049-19 neteisėtumas.

Ieškovė valstybės įmonės „Regitra“ veiksmų neteisėtumą grindžia tuo, kad valstybės įmonė „Regitra“ vykdė automobilio registraciją VSATIS ir INTERPOLO SMV duomenų bazėse esant duomenų apie Rusijoje paskelbtą automobilio paiešką. Pareiga įrodyti aplinkybes, kad atsakovė Regitra neįvykdė teisės aktų reikalavimų registruojant automobilį bei vėliau keičiant jo duomenis ar juos atliko netinkamai, tenka ieškovei (CPK 178 straipsnis). Ieškovė tai patvirtinančių leistinų įrodymų nepateikė. Transporto priemonės registravimo tvarką reglamentuoja Kelių transporto priemonių registravimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2001 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. 260, kuriose numatyta, jog transporto priemonės apžiūra yra transporto priemonės registravimo procedūros sudėtinė dalis ir yra atliekama pirmiausia. Taisyklių 3.4. punktas apibrėžia, jog transporto priemonės apžiūra – tai transporto priemonės identifikavimas ir patikrinimas, ar registruotini transporto priemonės duomenys sutampa su: a) transporto priemonės registravimui teikiamuose dokumentuose esančiais duomenimis arba b) transporto priemonių registre esančiais įrašais. Remiantis Taisyklių 12 punktu, registruodama transporto priemones, Regitra tikrina, ar nėra taikomi apribojimai transporto priemonės registravimui. Šiam tikrinimui naudojami Turto arešto aktų, Hipotekos, Ieškomų transporto priemonių registrų duomenys. Transporto priemonių registravimo metu duomenys susijusiuose registruose yra tikrinami automatiškai realiame laiko rėžime. Suvedus transporto priemonės identifikacinį numerį ir/ar kitą tikrinamąjį duomenį, tikrinimas nurodytose duomenų bazėse vyksta automatiškai ir esant apribojimams transporto priemonės registracija yra negalima, nes sistema neleidžia užbaigti patikrinimo procedūros. Ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad nuo valstybės įmonei „Regitra“ nuo 2013 m. sausio 3 d. buvo prieinami duomenys apie skelbiamą paiešką ir šiuos duomenis turėjo valstybės įmonė „Regitra“ 2019 m. gegužės 5 d.

Taigi, ieškovė neįrodė ieškinyje nurodytų ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir kitų valstybės institucijų neteisėtų veiksmų nei kiekvieno subjekto atskirai, nei jų tarpusavio ryšio, t. y. jog visų ieškinyje nurodytų atsakovų veiksmai buvo susiję taip, kad būtų bendrai įtakoję vienas kitą (kad teismo, muitinės ir valstybės įmonės „Regitra“ veiksmai būtų įtakoję ikiteisminio tyrimo, kurio metu buvo sulaikytas ieškovės automobilis, pradėjimo pagrindą), o taip pat ir teisiškai reikšmingo priežastinio ryšio tarp ieškinyje nurodytų veiksmų ir kilusių žalingų pasekmių.

Ieškovė taip pat neįrodė ir turtinės bei neturtinės žalos ir jos dydžio.

Nagrinėjamu atveju ieškovė tiesiogine turtinės žalos priežastimi nurodo negalėjimą naudotis jai nuosavybės teise priklausančiu automobiliu, taip pat su dalyvavimu ikiteisminiame tyrime susijusias išlaidas. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovės nuosavybės teisė į minėtą automobilį buvo apribota laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 5 d. iki 2019 m. gegužės 17 d., kuomet Vilniaus apygardos prokuratūros sprendimu ieškovė pripažinta teisėta automobilio savininke. Minėtas automobilis ieškovei nuosavybės teise priklausė nuo 2018 m. gegužės 23 d. iki 2019 m. lapkričio 9 d.

Ieškovė kaip žalą nurodo papildomas išlaidas, kurių ji nebūtų patyrusi, jeigu jos nuosavybės teisė į automobilį nebūtų apribota, išlaidas, susijusias su būtinybe nuomotis kitą transporto priemonę su ieškovės veikla susijusiems tikslams, t. y. regbio komandos kelionei į varžybas. Tačiau iš ieškovės pateiktų keleivio vežimo sutarčių matyti, jog minėtos sutartys sudarytos dar iki ieškovės nuosavybės teisės į automobilį apribojimo, t. y. laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 7 d. iki 2019 m. birželio 4 d., t. y. ieškovė naudojosi keleivių vežimo paslaugomis ir po automobilio grąžinimo ieškovei. Be to, iš minėtų sutarčių turinio matyti, kad ieškovė pagal minėtas sutartis buvo suteiktos 22 ir 33 vietų autobusai, kai jai nuosavybės teise priklausęs automobilis buvo tik 9 vietų. Paramos sutarties, sudarytos 2018 m. gegužės 23 d. tarp ieškovės ir uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) 1.2 punkte nurodyta, kad parama – mikroautobusas Mercedes Benz 213 CDI Sprinter dovanojamas siekiant remti regbio sportą, o 4.1 punktu ieškovė kaip paramos gavėjas įsipareigojo naudoti gautą paramą išimtinai 1.2 punkte numatytais tikslais. Byloje nepateikta įrodymų, patvirtinančių, kokiais tikslais buvo naudojamos transporto priemonės, suteiktos ieškovei pagal keleivių vežimo paslaugų sutartį, todėl teismas neturi pagrindo ieškovės išlaidas pagal minėtas sutartis laikyti nuostoliais, kilusiais dėl ieškinyje nurodytų priežasčių, t. y. ikiteisminio tyrimo.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės ikiteisminio tyrimo skyriaus 2019 m. gegužės 7 d. šaukimas patvirtina, kad V. V. buvo šaukiamas apklausai liudytoju kaip fizinis asmuo. Prašymas pripažinti nukentėjusiuoju 2019 m. gegužės 9 d. pateiktas V. V., kaip fizinio asmens. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 104 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso išlaidos liudytojui atlyginamos iš ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros ar teismo lėšų. Šių išlaidų atlyginimo tvarką ir jų dydžius nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Taigi, kelionės į ikiteisminio tyrimo įstaigą išlaidas patyrė V. V., kaip fizinis asmuo, kuris turėjo teisę kreiptis dėl šių išlaidų atlyginimo BPK nustatyta tvarka į ikiteisminį tyrimą atlikusią instituciją. Byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių ieškovės pareigą kompensuoti minėtas išlaidas, todėl šios išlaidos nelaikytinos ieškovės nuostoliais CK 6.249 straipsnio 1 dalies prasme.

Apibendrinant pažymėtina, jog ieškovė neįrodė atsakovės valstybės civilinės atsakomybės sąlygų, todėl ieškinys atmetamas.

Kadangi ieškinys atmestas, iš atsakovės valstybės įmonės „Regitra“ patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro išlaidos už advokato teisines paslaugas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260 straipsniais, 264 - 265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės viešosios įstaigos „Vilniaus regbio akademija“ valstybei įmonei „Regitra“ 640,04 EUR (šešis šimtus keturiasdešimt eurų, keturis euro centus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) ieškovui L. B. 2333,85 EUR (du

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.