- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-01-10
- Bylos Nr.
- 2A-52/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algirdas Gailiūnas, Konstantinas Gurinas, Danutė Gasiūnienė
- Ieškovas
- V. T., I. T.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Smėlio takas“
- Kategorijos
- 45.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Gailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Konstantino Gurino ir Danutės Gasiūnienės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų V. T. ir I. T. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-278-524/2010 pagal ieškovų V. T. ir I. T. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Smėlio takas“ dėl piniginės prievolės įvykdymo natūra ir nuostolių atlyginimo ir pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Smėlio takas“ priešieškinį ieškovams V. T. ir I. T. dėl sutarties sąlygos pakeitimo ir sutarties nutraukimo bei
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Byloje kilo ginčas dėl pirkimo-pardavimo sutarties objekto (butas su palėpe ar be jos) ir atitinkamai dėl pardavėjo pareigos perduoti parduodamą turtą vykdymo.
Šalies argumentai
Ieškovai V. T. ir I. T. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl prievolės įvykdymo natūrą ir prašė solidariai priteisti iš atsakovo UAB „Smėlio takas” 960 000 Lt, o atsakovui iš ieškovų priteisti butą (duomenys neskelbtini), nurodant butą perduoti atsakovui po to, kai pastarasis sumokės ieškovams priteistą sumą, 53 221,05 Lt tiesioginių nuostolių, 30 113,50 Lt metinių palūkanų bei 5 procentus metinių procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovai nurodė, kad 2008 m. vasario 6 d. atsakovui pardavė butą (duomenys neskelbtini). Atsakovas už šį butą įsipareigojo sumokėti 960 000 Lt., tačiau šios prievolės neįvykdė. Kol atsakovas neįvykdo prievolės atsiskaityti už butą, ieškovai negali atsiskaityti su banku, todėl moka palūkanas, kas sudaro tiesioginius ieškovų nuostolius. Praleidus prievolės įvykdymo terminą skaičiuojamos palūkanos, todėl iš atsakovo priteistina 30 113,50 Lt palūkanų.
Atsiliepimas
Atsakovas prašė ieškinį atmesti ir priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad šalys sutartimi siekė už sutartyje nurodytą kainą pirkti-parduoti butą su pastogės patalpomis, tačiau sutarties sudarymo metu ieškovai nebuvo išpirkę visų pastogės patalpų dalių, todėl buvo susitarta tokių įsipareigojimų į sutartį neįrašyti, bet sutartyje nurodyti terminą, per kurį ieškovai įvykdys savo įsipareigojimus dėl pastogės patalpų išpirkimo. Kadangi ieškovai savo įsipareigojimų per nustatytą terminą neįvykdė, nereikalavo iš atsakovo įvykdyti įsipareigojimus.
Kadangi butas atsakovui nebuvo perduotas, jis neturi pagrindo mokėti nei nurodytą kainą, nei palūkanas. Ieškovų reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo nepagrįstas.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo SEB bankas nurodė, kad visa už parduodamą butą gauta pinigų suma turi būti pervesta bankui, nes ginčo butas yra įkeistas bankui.
Šalies argumentai
Atsakovas priešieškiniu prašė pakeisti 2008 m. vasario 6 d. notarinės sutarties 2.1 p. sąlygą dėl buto kainos, kainą sumažinant iki rinkos kainos, kurią nustatys ekspertas, ir nutraukti sutartį. Nurodė, kad per sutartyje nustatytą terminą ieškovai neįvykdė savo įsipareigojimų atsakovui dėl palėpės patalpų išpirkimo, dėl to iš esmės padidėjo sutarties įvykdymo kaina ir sumažėjo gaunamas įvykdymas (aplinkybės, kad ieškovai negali išpirkti visų palėpės patalpų, tapo žinomos tik po sutarties sudarymo). Ieškovams neišpirkus palėpės patalpų, mažinta sutartyje nurodyta buto kaina.
Teismui pakeitus sutarties sąlygas dėl kainos, sutartis turi būti nutraukta, nes tolimesnis sutarties vykdymas atsakovui beprasmis.
Šalies argumentai
Ieškovai su priešieškiniu nesutiko ir nurodė, kad atsakovas dėl sutarties sąlygų pakeitimo į ieškovus nesikreipė, nors dėl sutarties keitimo įstatymas numato ikiteisminę ginčo nagrinėjimo tvarką. Ieškovai tinkamai vykdė sutartį, todėl nėra pagrindo ją nutraukti. Susitarta buvo tik dėl ieškovams priklausančios palėpės dalies pardavimo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. rugsėjo 27 d. sprendimu ieškinį atmetė, o priešieškinio dalį dėl sutarties nutraukimo patenkino - nutraukė nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo datos 2008 m. vasario 6 d. pirkimo - pardavimo sutartį, sudarytą tarp V. T. ir I. T. bei UAB „Smėlio taktas“ dėl 7 buto, esančio (duomenys neskelbtini).
Teismas nurodė, kad tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius reglamentuoja CK 6.392-6.401 straipsniai bei bendrosios pirkimo - pardavimo sutarčių nuostatos (CK 6.305- 349 str.). Pirkimo-pardavimo sutartis yra konsensualinė dvišalė atlygintinė sutartis, susijusi su daikto pirkėjui perdavimu nuosavybėn ar patikėjimo teise (CK 6.305 str.). Pardavėjas turi pareigą perduoti pirkėjui sutarto kiekio daiktus (CK 6.329 str. 1 d.). Kai pardavėjas neįvykdo šios pareigos, pirkėjas turi teisę pasinaudoti įstatyme nustatytomis priemonėmis savo pažeistai teisei apginti (CK 6.330 str. l d. ), t. y., ar reikalauti perduoti trūkstamus daiktus, ar atsisakyti imti daiktus ir sumokėti kainą.
Bylos šalys nesudarė buto perdavimo akto, nes byloje iškilo ginčas dėl sutarties dalyko. Atsakovas atsisako vykdyti pirkimo-pardavimo sutartį, nurodydamas, jog šalys buvo nustačiusios šio buto kainą su palėpe, kurios dalis išpirkti iš kitų bendraturčių buvo įsipareigojęs, tačiau to nepadarė ieškovai, o ieškovai nurodo, kad buvo susitarta tik dėl jam priklausiusios buto dalies palėpės pardavimo.
Iš atsakovo paaiškinimo nustatyta, kad jis ketino pirkti ieškovo butą dėl palėpės, nes planavo ją pertvarkyti į kelis butus ir be visos palėpės butas jam yra nereikalingas. Iš ieškovo paaiškinimo nustatyta, kad jis buvo pradėjęs palėpės išpirkimo procedūrą, kuri neįvyko, nes joje yra vamzdynas.
Ekspertizės aktas įrodo, kad virš ieškovo buto yra 55,28 kv. m pastogė, į kurią galima patekti tik iš ieškovo buto, tačiau ieškovo dalis pastogėje yra tik 19,41 kv. m. Ši pastogė nėra įregistruota kaip atskiras nekilnojamojo turto vienetas, tačiau teisės į šią neįrengtą pastogę rinkos vertė 2008 m. vasario 6 d. buvo 57 000 Lt. Įvertinus šalių paaiškinimus, ginčo sutartimi parduodamą butą, jo kainą bei šalių elgesį po sutarties sudarymo, darytina išvada, jog atsakovo ketinimas buvo pirkti butą su visa palėpe, nors notaro patvirtintos sutarties 1.1 punkte ieškovui priklausanti 19,41 kv. m palėpės dalis kaip priklausinys nėra nurodyta (nurodytas kitas priklausinys – rūsys).
Pirkėjas (atsakovas) yra įmonė, kuri tikėjosi nupirkti butą, jį pertvarkyti į keletą butų ir juos realizuoti. Įėjimas į palėpę yra tik iš ieškovų buto, naudojimosi tvarka palėpėje nėra nustatyta, todėl apžiūrint butą prieš sutarties sudarymą ieškovai atsakovui parodė ir palėpės patalpas.
Ieškovai sutinka tik su ta aplinkybe, jog su atsakovu buvo susitarta tik dėl ieškovo butui priklausiusios palėpės dalies, lygios 19,41 kv. m., pardavimo, tačiau toks susitarimas nenurodytas rašytinėje notaro patvirtintoje sutartyje. Ši aplinkybė bei ekspertizės akte ir sutartyje šalių sutarta buto kaina leidžia padaryti išvadą, kad buvo galimas ir kitoks žodinis sutarties šalių susitarimas.
Parduodamo buto kaina buvo aukšta, šalys nebuvo sudariusios rašytinės preliminarios sutarties, ieškovai nepareikalavo avanso, be to, suėjus sutartyje 2.2 punkte nustatytam apmokėjimo terminui (2008 m. gegužės 21 d.), ieškovai negynė savo teisių dėl prievolės nevykdymo ir 2008 m. gruodžio 3 d., t. y. prieš bylos inicijavimą, kreipėsi į atsakovą dėl sutarties vykdymo. Šios aplinkybės patvirtina tiek ieškovo, tiek atsakovo paaiškinimus, jog ieškovai mėgino išspręsti palėpės įteisinimo jo vardu klausimą.
Byloje nėra įrodymų, kad ieškovai buvo parengę buto priėmimo-perdavimo aktą, kurį atsakovas vengė pasirašyti, todėl pagal CK 6.398 straipsnio 3 dalį darytina išvada, kad šalių sutartas sutarties dalykas (butas su visa palėpe) nebuvo suformuotas, todėl pagal raštu sudarytą sutartį atsakovui neperėjo nuosavybės teisė į butą. Butas neperduotas ir todėl atsakovas neturi pareigos už jį sumokėti, o ieškovų pasirinktas teisių gynimo būdas - įpareigojimas vykdyti prievolę natūra - prieštarautų sutarties laisvės principui ir yra nenumatytas pirkimo-pardavimo teisinius santykius reglamentuojančiose teisės normose.
Byloje nustačius, kad rašytinis pirkimo-pardavimo sutarties tekstas dėl sutarties dalyko iš viso neapėmė palėpės, o ieškovai pripažįsta, jog jos dalis turėjo būti parduota, nesudarius priėmimo - perdavimo akto, atsakovas neįgijo pareigos apmokėti sutartyje nurodytą kainą (ekspertizės aktu įrodyta, jog ši kaina buvo nustatyta su palėpe).
Motyvuojamoji dalis
Atmetus ieškinio dalį dėl sutarties įvykdymo natūra, atmestina ieškinio dalis dėl nuostolių atlyginimo.
Priešieškinio dalis dėl sutarties nutraukimo tenkintina.
Byloje nustatyta, kad ieškovai neįvykdė esminės pirkimo-pardavimo tarties sąlygos - pardavėjo įsipareigojimo perduoti daiktą kitai šaliai nuosavybės ar patikėjimo teise. Kai perduoto pirkėjui daikto trūkumai yra esminiai ir negali būti pašalinti, pirkėjas gali pasinaudoti sutarties nutraukimo teise.
Priešieškinio dalis dėl ginčo sutarties pakeitimo, t. y. parduodamo buto kainos sumažinimo, atmestina, nes atsakovui atsisakius vykdyti sutartį ir ją nutraukus, šio priešieškinio reikalavimo tenkinimas šalims nesukeltų teisinių pasekmių.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovai apeliaciniu skundo prašo panaikinti 2010 m. rugsėjo 27 d. Klaipėdos apygardos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti visiškai, priešieškinį atmesti. Nurodo šiuos svarbiausius argumentus:
1. Viso teisminio ginčo metu ieškovai teigė, jog jie turi tik teisę naudotis 19 kv.m. palėpe, kita palėpės dalis priklauso kitiems daugiabučio namo gyventojams, tačiau pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad pirkimo-pardavimo sandoriu be buto ieškovai buvo įsipareigoję parduoti ir namo palėpę.
2. Atsakovai ieškovų kaltę įrodinėjo tik savo pasvarstymais dėl palėpės įsigyjimo, todėl teismas be pagrindo nustatė kreditoriaus kaltę. Be to, spręsdamas dėl kreditoriaus kaltės teisinių padarinių, teismas nenustatė priežastinio ryšio.
3. Teismas nepagrįstai pasisakė, jog ginčo buto vertė buvo per didelė. Sutarties sąlygos atspindi suderintą abiejų šalių valią, jos buvo priimtinos abiems šalims.
4. Ieškovai elgėsi apdairiai: savo pareigą perduoti turtą atsakovams buvo pasiruošę įvykdyti pagal pirkimo - pardavimo sąlygas, t.y. po pinigų sumokėjimo, o įsipareigojimų padėti atsakovams nupirkti visą daugiabučio namo palėpę ieškovai sutartimi nebuvo prisiėmę.
5. Piniginėms prievolėms netaikomas negalėjimo įvykdyti institutas, piniginę prievolę galima reikalauti įvykdyti natūra visais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-612/2003), todėl atsakovui, sutartinę prievolę pažeidusiai šaliai, turi būti taikoma civilinė atsakomybė. Šalis, kuri patiria nuostolių dėl sutarties nevykdymo, turi teisę reikalauti šių nuostolių atlyginimo (CK 6.245 str. 3 d.).
6. Butas, esantis sutarties dalykas, buvo įkeistas bankui, siekiant gauti paskolą kitam butui įsigyti (kitas butas nupirktas 2007 m. gruodžio 19 d.). Pardavus butą, esantį (duomenys neskelbtini), už 960 000 litų, buvo tikimasi atsiskaityti su banku. Tai matyti ir iš sutarties 2.2 punkte įtvirtintos kainos sumokėjimo tvarkos - 600 000 litų turėjo būti skirti pardavėjų skolinių įsipareigojimų kreditoriui - AB SEB bankui pagal 2007 m. lapkričio 21 d. kredito sutartį Nr. 0450718015195-34 įvykdymui. Atsakovui neįvykdžius piniginės prievolės, ieškovai negalėjo atsiskaityti su banku ir iki šiol moka palūkanas, kurios sudaro jų tiesioginius nuostolius, kurie priteistini iš atsakovo.
7. Sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai, o sutarties šalys privalo bendradarbiauti.
8. Pirmosios instancijos teismas, nesant pagrindo, tenkino priešieškinio dalį dėl pirkimo- pardavimo sutarties nutraukimo. Atsakovas priešieškinį apmokėjo kaip neturtinį reikalavimą, o sutarties nutraukimas turi būti apmokėtas nuo visos sandorio sumos.
Tretysis asmuo AB SEB bankas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo bylą nagrinėti teismo nuožiūra, atsižvelgiant į bylos aplinkybės. Nurodo, kad ginčo objektu esantis butas (duomenys neskelbtini) yra įkeistas bankui užtikrinant ieškovo V. T. prievoles pagal 2007 m. lapkričio 21 d. kredito sutartį Nr. 0450718015195-34. Kredito sutarties pakeitimo susitarimo Nr. 2 9 punktas numato, kad bankas duoda sutikimą parduoti bankui įkeistą butą su sąlyga, kad visos gautos lėšos, bet ne mažiau kaip 600.000 Lt, būtų pervedamos įsipareigojimo bankui padengimui. 2008 m. vasario 6 d. buto pirkimo - pardavimo sutartis neatitinka šios sąlygos, kadangi jos 2.2 punkte numatyta, kad ne visa pirkimo kaina, bet tik 600.000 Lt skiriama skolinių įsipareigojimų bankui dengimui. Taigi visą parduodamo buto kainą (960 000 Lt) turi teisę gauti tik bankas, ne ieškovai. Jei teismas priteistų ieškovų naudai 960.000 Lt, ieškovai nesąžiningai praturtėtų banko sąskaita. Dėl šių aplinkybių, teismui nusprendus butą priteisti iš ieškovų atsakovui, tretysis asmuo visą buto kainą prašo priteisti trečiajam asmeniui AB SEB bankas.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Ieškovai V. T. ir I. T. 2008 m. vasario 4 d. sudarė sutartį su atsakovu UAB ,,Smėlio takas“, pagal kurią ieškovai pardavė butą, esantį (duomenys neskelbtini), atsakovui, kuris įsipareigojo iki 2008 m. gegužės 21 d. sumokėti ieškovams 960 000 Lt. Sutarties įvykdymo terminui suėjus, atsakovas buto kainos nesumokėjo, dėl ko ieškovai reikalauja, kad atsakovas įvykdytų prievolę natūra: sumokėtų buto kainą, 82 903,45 Lt tiesioginių nuostolių, 30113,50 Lt metinių palūkanų už piniginių prievolių termino praleidimą iki ieškinio pareiškimo teisme bei 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.
Pirmosios instancijos teismas ieškovų ieškinį atmetė, nustatęs, kad šalys ne visas buto pirkimo-pardavimo sąlygas aptarė notaro patvirtintoje 2008 m. vasario 4 d. sutartyje. Teismas nustatė, kad ieškovai, be to, kas buvo nustatyta sutartyje, buvo įsipareigoję iš kitų namo savininkų išpirkti pastogės patalpas ir perduoti jas kartu su perkamu butu atsakovui, tačiau šio savo įsipareigojimo neįvykdė per nustatytą terminą iki 2008 m. gegužės 21 d., dėl ko atsakovas pagrįstai atsisakė vykdyti savo prievolę sumokėti buto kainą 960 000 Lt.
Teisėjų kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas pilnai ir visapusiškai ištyrė byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino ir padarė pagrįstas išvadas, kad ieškovai savo prievolės neįvykdė, dėl ko atsakovas mokėti buto kainos neprivalo.
Šalių ginčas kilo dėl pirkimo-pardavimo sutarties objekto ir pardavėjo pareigos perduoti parduodamą turtą vykdymo. Spręsdamas tokį ginčą teismas vadovaujasi sutarčių aiškinimo taisyklėmis. Bendrosios sutarčių aiškinimo nuostatos įtvirtintos CK 6.193 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Aiškindamas šiame straipsnyje išdėstytą reglamentavimą kasacinis teismas ne kartą konstatavo, kad, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, o ne vien remiantis pažodiniu sutarties tekstu. Be to, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes. Pagal CK 6.193 straipsnio 5 dalį aiškinant sutartį taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo, sutarties vykdymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose 3K-3-424/2004; 3K-3-203/2007 ir kt.).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad konkrečios sutarties turinio ir jos sąlygų išaiškinimas, sutartimi sulygtų šalių pareigų bei teisių nustatymas yra fakto klausimas.
Apeliaciniame skunde ieškovai teigia, kad pirmosios instancijos teismas, nesant pakankamai įrodymų, padarė nepagrįstą išvadą, jog be buto jie buvo įsipareigoję parduoti ir namo palėpę. Faktas, kad šalių buvo sutarta pirkti-parduoti butą su visa namo palėpe, neįrodytas.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą.
Nagrinėjamoje byloje atsakovas teigia, kad atsisakė sumokėti sutartyje nustatytą buto kainą, nes ieškovai nevykdė susitarimo parduoti butą su visa palėpe. Be palėpės buto nebūtų pirkęs, nes jo tikslas buvo palėpėje įrengti butus ir juos parduoti, iš to gaunant pelną ir pajamas. Taigi atsakovas nurodo, kad negavo iš sutarties to, ko tikėjosi.
Tokie atsakovo teiginiai patvirtinti kitomis byloje nustatytomis aplinkybėmis: ieškovai buvo pradėję palėpės išpirkimo procedūras, tačiau jos nebuvo baigtos dėl bendro naudojimo vamzdynų; pirkimo pardavimo sutartyje buvo nustatytas terminas sumokėti buto kainą beveik po trijų mėnesių po sutarties sudarymo iki 2008 m. gegužės 21 d. (Sutarties 2.2 punktas), kas rodo, kad ieškovai ir atsakovas nebuvo pasiruošę savo prievoles įvykdyti nedelsiant; ieškovai po atsakovui nustatyto termino sumokėti buto kainą ilgą laiką nereikalavo vykdyti sutarties sumokėti buto kainą; ieškovai ieškinį atsakovui pareiškė tik po to, kai atsakovo reikalavimu teismo antstolis areštavo ieškovų turtą (ieškinys pareikštas 2008 m. gruodžio 10 d., turto areštas 2008 m. gruodžio 8 d.).
Esant tokioms bylos aplinkybėms ir teismo nustatytiems faktams, atsižvelgiant įrodymų visetą, teisėjų kolegija daro išvadą, jog atsakovas pagal šalių susitarimą negavo, ko tikėjosi iš sutarties, todėl ieškovų reikalavimai pagrįstai netenkinti.
Kiti apeliacinio skundo argumentai, nustačius, kad atsakovas neturi prievolės apmokėti buto kainą, tarp šalių iškilusio ginčo išsprendimui reikšmės nebeturi, todėl dėl jų nepasisakoma.
Pagal bylos duomenis Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartimi ieškovams buvo atidėtas žyminio mokesčio sumokėjimas iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Kadangi bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka ieškovų apeliacinis skundas atmetamas, iš ieškovų priteistinas už apeliacinį skundą mokėtinas žyminis mokestis. Už apeliacinį skundą mokėtinas tokio paties dydžio žyminis mokestis kaip ir už ieškinį (CPK 80 str. 4 d.). Apeliaciniu skundu ieškovai prašė tenkinti ieškinį, kuris pirmosios instancijos teismo buvo pilnai atmestas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti valstybei iš ieškovų V. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir I. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) 14 281 Lt (keturiolika tūkstančių du šimtai aštuoniasdešimt vienas litas) už apeliacinį skundą mokėtino žyminio mokesčio, kurio sumokėjimas teismo nutartimi buvo atidėtas.