Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė, sekretoriaujant Jolantai Dryžienei, dalyvaujant ieškovui V. T., ieškovų atstovui advokatui Maurui Urbonavičiui, atsakovės atstovui advokatui E. G., Tomui Domarkui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų V. T., I. T. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Smėlio takas“ dėl piniginės prievolės įvykdymo natūra ir nuostolių atlyginimo ir pagal atsakovės UAB „Smėlio takas“ priešieškinį ieškovams V. T., I. T. dėl sutarties sąlygos pakeitimo ir sutarties nutraukimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Pardavėjo pareiga perduoti pirkėjui sutarto kiekio daiktus (CK 6.329 straipsnio 1 dalis). Kai pardavėjas neįvykdo šios pareigos, pirkėjas turi teisę pasinaudoti įstatyme nustatytomis priemonėmis savo pažeistai teisei apginti (CK 6.330 str. 1d. ), t. y. ar reikalauti perduoti trūkstamus daiktus, ar atsisakyti priimti daiktus ir sumokėti kainą. CK 6.398 str. nustatytos nekilnojamojo daikto priėmimo-perdavimo taisyklės ir jo atsisakymo pasekmės.

Šioje byloje šalys 2008-02-06 sudarė bankui įkeisto ieškovo buto pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo sumokėti ieškovui 960 000 Lt (t.1, b. l. 29). Šalys nesudarė buto priėmimo-perdavimo akto iki šiol, ieškovai nepateikė tokio akto pasirašyti atsakovei, nes byloje iškilo ginčas dėl sutarties dalyko. Atsakovas atsisako vykdyti šią sutartį, nurodydamas, jog šalys buvo nustačiusios šio buto kainą su palėpe, kurios dalis išpirkti iš kitų bendraturčių buvo įsipareigojęs ieškovas, ieškovas nurodo, kad jie buvo susitarę tik dėl jam priklausiusios buto dalies palėpės pardavimo, t. y. dėl 19 kv. m. Savo argumentus šalys grindė savo paaiškinimais, notarine sutartimi, pranešimais dėl šios sutarties vykdymo ir nutraukimo, atsakovas buto su palėpe ir be palėpės kainai nustatyti prašė skirti ekspertizę (t.2, b.l.4). Todėl šie paminėti šalių įrodymai vertinti aiškinant neįvykdytos ir atsakovo prašomos nutraukti sutarties dalyką pagal CPK 178 str. nustatytas įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles. Iš atsakovo paaiškinimo nustatyta, kad jis ketino pirkti ieškovo butą dėl palėpės, nes planavo jį pertvarkyti į kelis butus ir be visos palėpės jam butas yra nereikalingas, ieškovas žadėjo per pusę metų išpirkti visą palėpę (t.1, b.l.145). Iš ieškovo paaiškinimo nustatyta, kad jis buvo pradėjęs palėpės išpirkimo procedūrą, kuri neįvyko, nes joje yra vamzdynas ir dėl jo panaikinimo reikia tartis su savivaldybe, nes gyventojai yra atsijungę nuo centrinio šildymo sistemos. Ekspertizės aktas įrodo, kad virš ieškovo buto yra 55,28 kv. m pastogė, į kurią galima patekti tik iš ieškovo buto, tačiau ieškovo dalis šioje pastogėje yra tik 19,41 kv. m. Ši pastogė nėra įregistruota kaip atskiras nekilnojamojo turto vienetas, tačiau teisės į šią neįrengtą pastogę rinkos vertė 2008-02-06 buvo 57 000 Lt (t. 2, b.l.20). Įvertinus šalių paaiškinimus, ginčo sutartimi parduodamą butą, jo kainą bei šalių elgesį po sutarties sudarymo darytina išvada, jog atsakovės ketinimas buvo pirkti butą su visa palėpe, nors notaro patvirtintos sutarties 1.1 p. net ieškovui priklausanti 19,41 kv. m palėpės dalis kaip priklausinys nėra nurodyta, tačiau nurodytas kitas priklausinys - rūsys. Šios sutarties pirkėjas, t. y. atsakovė yra įmonė, todėl nepaneigta jo atstovo pozicija, kad įmonė tikėjosi šį butą pertvarkyti į keletą butų ir juos realizuoti, įėjimas į palėpę yra tik iš ieškovo buto, naudojimosi tvarka palėpėje nėra nustatyta, todėl apžiūrint butą prieš sutarties sudarymą akivaizdu, jog ieškovai atsakovės atstovui parodė ir palėpės patalpas. Tą aplinkybę pripažįsta ir ieškovas, nurodydamas, jog jau seniai pradėta palėpės išpirkimo procedūra. Ieškovas sutinka tik su ta aplinkybe, jog su atsakove buvo susitarta tik dėl 19,41 kv. m palėpės pardavimo, t. y. dėl jo butui priklausiusios dalies, tačiau ir toks susitarimas nenurodytas rašytinėje notaro patvirtintoje sutartyje, todėl ši aplinkybė bei ekspertizės akte ir sutartyje šalių sutarta buto kaina leidžia padaryti išvadą, kad buvo galimas ir kitoks šalių žodinis susitarimas. Įvertintinas ir šalių elgesys prieš ir po sutarties sudarymo. Nereikalauja papildomo įrodinėjimo aplinkybė, jog parduodamo buto kaina buvo aukšta, tačiau šalys nebuvo sudariusios rašytinės preliminarios sutarties, ieškovai nepareikalavo avanso, be to, suėjus sutartyje 2.2 p. nustatytam apmokėjimo terminui -2008-05-21- ieškovai negynė savo teisių dėl prievolės nevykdymo ir tik 2008-12-03, t. y. prieš bylos iškėlimą su pareiškimu kreipėsi į atsakovę (t.1, b.l.36). Šios aplinkybės patvirtina tiek ieškovo, tiek atsakovo paaiškinimus, jog ieškovas mėgino išspręsti, kaip jis pats nurodo, užsitęsusį palėpės įteisinimo jo vardu klausimą. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovas buvo parengęs buto priėmimo-perdavimo aktą, kurį atsakovas vengė pasirašyti, todėl pagal CK 6.398 str. 3 d. darytina išvada, kad šalių sutartas sutarties dalykas - butas su visa palėpe nebuvo suformuotas, todėl pagal raštu sudarytą sutartį dėl nekilnojamojo daikto atsakovei neperėjo nuosavybės teisė į šį butą, nes jis neperduotas ir atsakovė neturi pareigos už jį sumokėti, todėl ieškovės pasirinktas jos teisių gynimo būdas - įpareigojimas įvykdyti prievolę natūra- prieštarautų sutarties laisvės principui ir yra nenumatytas paminėtose teisės normose, reglamentuojančiose pirkimo-pardavimo teisinius santykius. CK 6.58 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu sutartinės prievolės įvykdymas yra priešpriešinis, o prievolės šalis, kuri pirma turi atlikti veiksmus prievolei vykdyti, prievolės nevykdo arba yra aišku, jog nustatytu terminu jo neįvykdys, kita prievolės šalis turi teisę sustabdyti priešpriešinį savo prievolės vykdymą arba apskritai atsisakyti ją vykdyti, apie tai pranešti kitai šaliai ir pareikalauti atlyginti nuostolius. Byloje nustačius, kad rašytinis sutarties tekstas dėl sutarties dalyko iš viso neapėmė palėpės, o ieškovas pripažįsta, jog jos dalis turėjo būti parduota, todėl jam nesudarius priėmimo – perdavimo akto, atsakovė neįgijo pareigos apmokėti sutarties 2.2 p. nurodytą kainą, nes ekspertizės aktu įrodyta, jog ši kaina buvo nustatyta su palėpe.

Atmetus ieškinio dalį dėl sutarties įvykdymo natūra, atmestina ieškinio dalis dėl nuostolių atlyginimo, nes ieškovai neįrodė, kad nuostolius patyrė dėl atsakovės netinkamo sutarties vykdymo (CK 6.246-6.249 str.).

Dėl priešieškinio (t.1, b.l.123).

Priešieškinio dalis dėl sutarties nutraukimo tenkintina.

Nagrinėjamoje byloje atsakovė reikalauja teismo patvirtinti jo įvykdytą vienašalį pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimą, t. y. atsisakymą nuo sutarties (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktas), nes pagal CK 6.399 str. paminėtas straipsnis taikytinas ir nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutarčiai. Tačiau šiuo atveju byloje nustatyta, kad ieškovai neįvykdė esminės pirkimo–pardavimo sutarties sąlygos - pardavėjo įsipareigojimo perduoti daiktą kitai šaliai nuosavybės ar patikėjimo teise (CK 6.305 straipsnio 1 dalis). Pardavėjas, sudaręs pirkimo–pardavimo sutartį, privalo perduoti daiktus pirkėjui, t. y. jam valdyti nuosavybės (patikėjimo) teise, ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę (CK 6.317 straipsnio 1 dalis). Kai perduoto pirkėjui daikto trūkumai yra esminiai ir negali būti pašalinti, pirkėjas gali pasinaudoti sutarties nutraukimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Artrema“ v. UAB ,,SDG“, byla Nr. 3K-3-149/2009). Galimybė pirkėjui nutraukti sutartį suteikiama kaip paskutinė teisių gynimo priemonė, kai kitų CK 6.334 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nustatytų gynimo būdų nepakanka pažeistoms pirkėjo teisėms apginti, tačiau neperdavus sutarto nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartis laikytina neįvykdyta ir nutrauktina, nes iš ieškovų, kurie yra įpareigoti perduoti visą sutartą nekilnojamąjį objektą, pozicijos nustatyta, kad neįmanoma įvykdyti palėpės įteisinimo jų vardu, be to, ieškovai neigia tokį susitarimą.

Priešieškinio dalis dėl ginčo sutarties 2.1.p. pakeitimo, t. y. parduodamo buto kainos sumažinimo, atmestina, nes iš esmės atsakovei atsisakius vykdyti sutartį ir ją nutraukus, prašomo reikalavimo tenkinimas šalims nesukels teisinių pasekmių.

Iš ieškovų atsakovei priteistini po 33 Lt paduodant priešieškinį sumokėto žyminio mokesčio valstybei ir po 624,75 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti atsižvelgiant į bylos sudėtingumą ir į tai, kad priešieškinis patenkintas iš dalies ( CPK 93 str., 98 str., t.1, b.l.116, t.2, b.l.57) bei po 500 Lt atsakovės turėtų išlaidų ekspertizės skyrimui (CPK 88 str. 1d.1p., 93 str.).

Atsižvelgiant į tai, kad trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių dokumentų originalai teismo raštinėje buvo gauti teismo posėdžio dieną, nors teisėjai iki teismo posėdžio buvo perduoti tik faksu atsiųsti dokumentai, trečiojo asmens turėtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymas spręstinas. Trečiojo asmens prašymas priteisti 1714,93 Lt turėtų bylinėjimosi išlaidų tenkintinas iš dalies, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą ir į tai, kad trečiasis asmuo pateikė į bylą tik rašytinį paaiškinimą, todėl iš ieškovų trečiajam asmeniui priteistina po 100 Lt bylinėjimosi išlaidų, o iš atsakovės -50 Lt (CPK 93 str., 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priešieškinį patenkinti iš dalies ir nutraukti nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo datos 2008-02-06 pirkimo – pardavimo sutartį, sudarytą tarp V. T. ir I. T. bei UAB ,,Smėlio takas‘‘ dėl 7 buto, esančio (duomenys neskelbtini), notarinio registro Nr. LP-1449. Kitą priešieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš V. T. ir I. T. po 1157,75 Lt bylinėjimosi išlaidų UAB ,,Smėlio takas‘‘.

Priteisti AB SEB bankui iš V. T. , I. T. po 100 Lt, iš UAB ,,Smėlio takas‘‘ 50 Lt turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimą per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu galima apskųsti Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.