Telšių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant ieškovo Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Ž. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei I. S., trečiajam asmeniui I. M. dėl vaiko atskyrimo nuo motinos, nuolatinės globos ir gyvenamosios vietos nustatymo, globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo bei periodinio išlaikymo vaikui priteisimo.

ieškovas Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius kreipėsi į teismą prašydamas: taikyti nepilnametei A. R. atskyrimą nuo motinos I. S. dėl motinos sveikatos būklės; panaikinti A. R. Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. A1-3058 nustatytą laikinąją globą; nustatyti A. R. nuolatinę globą ir nuolatine globėja ir turto administratore paskirti I. M.; A. R. gyvenamąją vietą nustatyti globos vietoje; priteisti iš atsakovės I. S. nepilnametės A. R. išlaikymui po 80 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukters pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka.

Ieškinyje ieškovas nurodė, jog atsakovė I. S. dėl itin blogos sveikatos būklės negali tinkamai pasirūpinti nepilnamete dukra A. R., gimusia (duomenys neskelbtini), mergaitė yra likusi be tėvų globos ir priežiūros, nes jos mamai neterminuotai nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, o tėvas V. R. mirė (duomenys neskelbtini) Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. Al-3058 nepilnametei A. R. buvo nustatyta laikinoji globa ir laikinąja globėja paskirta jos tėvo mama, t. y. močiutė I. M.. Kadangi atsakovė dėl ligos negali tinkamai ir atsakingai rūpintis savo nepilnamete dukra, mergaitė atskirtina nuo motinos.

Ieškovo Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė Ž. K. teisme ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti ieškinyje nurodytais motyvais visa apimtimi. Papildomai paaiškino, jog atsakovė negali tinkamai pasirūpinti nepilnamete dukra dėl jos pačios itin sunkios sveikatos būklės, nes jai neterminuotai nustatyta nuolatinė slauga, jai pačiai reikalinga nuolatinė kito asmens priežiūra, mama negali tinkamai rūpintis dukra, užtikrinti jai maksimalias, vaiko interesus atitinkančias gyvenimo sąlygas. Gyvendama su neįgalia mama, mergaitė yra priversta ja rūpintis, atlikti nepilnamečiui vaikui nebūdingas pareigas. A. R. apsigyvenus pas močiutę I. M., labai pagerėjo jos mokymosi rezultatai, močiutė tinkamai atstovauja jos interesus, rūpinasi A. mokymusi, sveikata ir kt. Atsakovės sutuoktinis negali tinkamai pasirūpinti A., nes jis karas nuo karto išvyksta uždarbiauti į užsienį. Jos sesers šeima yra įtraukta į rizikos šeimų apskaitą dėl netinkamo rūpinimosi savo vaikais. Trečiasis asmuo I. M., sužinojusi apie netinkamas A. gyvenimo sąlygas ir mamos negalėjimą dėl ligos pasirūpinti dukra, pati kreipėsi į Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių dėl laikinos globos, užtikrina tinkamas mokymosi, gyvenimo, sveikatos apsaugos bei ugdymosi sąlygas mergaitei, todėl geriausiai atitinka A. R. globėjai keliamus reikalavimus. I. M. netrukdo mergaitei bendrauti su mama. Atskyrus A. R. nuo neįgalios mamos, nustačius globą ir paskyrus globėją, iš atsakovės priteistinas išlaikymas dukrai.

Atsakovė I. S. atsiliepime nurodė, kad iš esmės sutinka su ieškinio reikalavimais, nes dėl sveikatos būklės negali tinkamai pati pasirūpinti nepilnamete dukra, dėl regėjimo negalios bei apsunkinto judėjimo ji negali tinkamai atstovauti dukters interesų, santykiai su A. tėvo mama yra nėra geri, ji baiminasi, kad A. bus draudžiama pas ją lankytis. Nors dukra ir gyvena pas laikinąją globėją, tačiau ją beveik kasdien po mokyklos lanko, padeda jai buityje, tarp jų yra susiklostę itin artimi dvasiniai ryšiai, todėl nori, kad globėja ir toliau nedraustų dukrai lankytis pas ją. Teismo posėdžio metu atsakovė patvirtino, jog sutinka su ieškinio reikalavimais, tačiau ji norėtų, kad dukra augtų su ja, mergaite galėtų pasirūpinti ir pati, nes jos sveikatos būklė pamažu gerėja, jos mama yra pasirengusi paaukoti jai savo inkstą, kad būtų galima jai persodinti. Ją nuolat slaugo sutuoktinis, kuris sutinka rūpintis ir A., be to, jos sesuo bei mama taip pat ja rūpinasi, jo galėtų pasirūpinti A. Ieškovė nurodė, kad nesutaria su I. M., nes pastaroji pyksta ant jos už tai, kad jai su sesers šeima gyvenant I. M. nupirktame vieno kambario bute, buvo susikaupusios didelės skolos, be to, ji dažnai šaukia ant A., mergaitė skundžiasi, kad močiutė barasi, neįtinka. Ji gauna apie 500 Eur neįgalumo pensiją, iš kurios gyvena šeima, pinigų užtenka, be to, A. savaitgalius praleidžia taip pat pas ją, o šiokiadieniais po pamokų kasdien užeina iš mokyklos, padaro valgyti, pašildo. Ji su vyru gyvena nuomojamame vieno kambario bute, kol A. gyveno su ja, vyras pasirūpindavo dukters mokslais, tikrindavo el. dienyną, nes ji pati dėl aklumo to nėra pajėgi padaryti. Jei mergaitė bus atskirta, sutinka mokėti prašomą 80 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis išlaikymą dukrai.

Trečiasis asmuo I. M. prašė ieškinį tenkinti ir nurodė, kad ji nenori, kad A. bendrautų su motinos I. S. sesers šeima, ne daro mergaitei neigiamą įtaką, joje nėra susiformavę reikiami socialiniai įgūdžiai. Jos sūnus pradėjęs draugauti su atsakove, ją parsivedė gyventi į tėvų namus, gimė A., visi gyveno kartu. Vėliau ji su vyru nupirko jaunai šeimai butą bendrabutyje, padarė remontą, nupirko baldus, rūpinosi Ingos sveikata. Po sūnaus žūties toliau rūpinosi atsakove su anūke, rėmė pinigais, maistu. Atsakovė priėmė gyventi savo sesers šeimą gyventi jos nupirktame bute, jame gyveno 9 žmonės, už butą nemokėjo mokesčių, susidarė didžiulės skolos. Butas buvo sugadintas, išdaužyti jame buvę daiktai, sugadintos rozetės ir kt., butas buvo nugyventas, skola viršijo 4 000 Eur, dėl ko jai teko našta pasirūpinti buto pardavimu ir skolų padengimu. 2015 metais atsakovę ištiko diabetinė koma, ilgai gulėjo ligoninėje, o A. gyveno su sesers šeima. Mergaitė buvo labai apleista, nuolat sirgo, atsakovės ja nesirūpino, nes ir savo vaikais jis nesugeba rūpintis. A. senelių namuose yra sudarytos labai geros sąlygos, mergaitė turi atskirą kambarį, savo televizorių, kompiuterį ir kt. daiktus, rūpinamasi jos sveikata, ypač pagerėjo mokymosi rezultatai. Mergaitė gerai sutari su seneliu, yra visos sąlygos mergaitei gyventi jos šeimoje. Augdama mamos namuose A. turėjo labai daug pareigų, kurios nedera tokio amžiaus vaikui, nebuvo formuojami jos socialiniai įgūdžiai, nemokoma higienos, švaros ir pan.

A. R. bendraudama asmeniškai su teisėja išsakė nuomonę, jog nori gyventi su mama, nes jai reikalinga pagalba, be to, mama ja sugeba pasirūpinti tinkamai, o močiutė ant jos šaukia ir daug reikalauja visokių dalykų, kokių ji nenori daryti.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. balandžio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2010 yra išaiškinęs, kad vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, toliau – CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant bylas dėl vaiko ir tėvų atskyrimo kaip tik šis principas yra esminis principas ir visos byloje teisinę reikšmę turinčios aplinkybės visų pirmą turi būti vertinamos atsižvelgiant į vaikų teisių apsaugos principą, o santykyje su vaikų auklėjimo šeimoje principu turi būti įvertinama, ar gyvenimas šeimoje atitinka vaiko interesą. Tėvų valdžios apribojimo, vaiko atskyrimo nuo tėvų, vaiko nuolatinės rūpybos, rūpybos vietos nustatymo klausimai sprendžiami vadovaujantis pirmiausia vaiko interesais. Vaiko interesais laikomas sudarymas jam tokių sąlygų, kurios lemtų visapusišką ir darnią raidą, kad vaikas būtų parengtas savarankiškai gyventi visuomenėje, taip pat užtikrintų jo sveikatą, darnią fizinę ir psichologinę raidą bei visuomenei priimtiną auklėjimą.

CK 3.179 straipsnis numato, kad tais atvejais, kai tėvai (tėvas ar motina) negyvena kartu su vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.) ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas, teismas gali nuspręsti atskirti vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos). Vaiko atskyrimas nuo tėvų yra vaiko interesų ir teisių apsaugos priemonė, kuri taikoma, kai tėvai nevykdo ar negali vykdyti savo pareigų vaikams dėl tam tikrų aplinkybių, nesant tėvų kaltės. Nurodytos priemonės taikymui būtina nustatyti dvi aplinkybes: 1) abu tėvai ar vienas iš jų dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių negyvena ar negali gyventi su vaiku; 2) reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas.

Byloje nustatyta, jog atsakovė I. S. (duomenys neskelbtini) susilaukė dukters A. R., kurios tėvas V. R., miręs (duomenys neskelbtini) Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad atsakovei I. S. nustatytas 95 proc. netektas darbingumas iki 2048 m. lapkričio 3 d., nuo 2015 m. birželio 8 d. jai nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis neterminuotai. Atsakovė dėl objektyvių priežasčių – sveikatos būklės – nesugeba tinkamai rūpintis dukra, ją auklėti, prižiūrėti, t. y. negali šiuo metu atlikti CK 3.165 straipsnyje nustatytų pareigų vaiko atžvilgiu. Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. A1-3058 atsakovės dukrai nustatyta laikinoji globa, globėja paskirta A. R. močiutė I. M. ir vaiko globos vieta nustatyta globėjos namuose.

Nustačius, jog atsakovė I. S. nesant jos kaltės, dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių negali pasirūpinti nepilnamete dukra A. R., vaiko interesais mergaitė atskirtina nuo savo motinos I. S. (CK 3.179 straipsnis).

Vaiko teisių apsaugos konvencijos 20 straipsnio 1 punktas nustato, kad vaikas, kuris laikinai arba visam laikui yra netekęs savo šeimos aplinkos arba kuris dėl savo interesų negali toje aplinkoje būti, turi teisę į ypatingą valstybės teikiamą apsaugą ir paramą. Nacionalinėje teisėje nustatyta, kad atskyrus vaiką nuo tėvų, jam nustatoma nuolatinė globa (rūpyba) CK 3.257 straipsnio 3 punktas). Atsižvelgiant į viešąjį interesą, atitinkantį vaiko interesus, likusiai be tėvų globos A. R., kuri šiuo sprendimu atskiriama nuo motinos, siekiant užtikrinti vaiko auklėjimą ir priežiūrą aplinkoje, kurioje vaikas galėtų saugiai ir tinkamai augti, vystytis ir tobulėti, panaikintina laikinoji globa ir nustatytina nuolatinė globa. Nuolatine globėja ir globotinei priklausančio turto administratore paskirtina jos močiutė, t. y. trečiasis asmuo I. M.. Teismas pripažįsta, kad būtent šios globėjos paskyrimas atitinka nepilnametės mergaitės interesus, jos globos vietą nustatant globėjos gyvenamojoje vietoje (CK 3.249, 3.256, 3.257, 3.265, 3.268 straipsniai).

Nustačius vaikui nuolatinę globą (rūpybą), išlaikymo teikimo klausimai sprendžiami pagal CK 3.202 straipsnio nuostatas. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vaikui nustačius globą (rūpybą), išlaikymas išieškomas globėjui (rūpintojui), kuris privalo naudoti gautą išlaikymą išimtinai vaiko interesams.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka Jungtinių Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalį, nustatančią tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes, CK 3.192–3.203 straipsniuose įtvirtintą tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Nurodyta tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymą kitiems asmenims.

Kasacinio teismo praktikoje pasisakant dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžio, laikomasi nuoseklios pozicijos, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Pažymėtina, kad tėvo (motinos), privalančio teikti išlaikymą, sunki turtinė padėtis negali būti pagrindinis kriterijus sprendžiant išlaikymo dydžio klausimą, nes, pripažįstant šį argumentą pagrįstu, būtų paneigtas įstatyme įtvirtintas imperatyvas – tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, ir vienas iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų, numatytų tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas (Konstitucijos 38, 39 straipsniai, Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios, atvejais, visais kitais atvejais, tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

Sprendžiant priteistino išlaikymo dydžio klausimą, teismas vertina, kad ieškovo prašoma 80 Eur išlaikymo suma atsakovei yra per didelė. Nors atsakovė ir neprieštaravo priteistino išlaikymo dydžiui, tačiau bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė pati yra socialiai remtina. Tai pagrindžia faktas, jog jai priklauso ir yra paskirta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba šioje byloje. Neginčytinai nustatyta, kad atsakovė yra neįgali, netekto darbingumo lygis – 95 proc., akivaizdu, kad jai pačiai yra reikalinga nuolatinė slauga, byloje nepaneigta, kad jos gaunamos pajamos tik iš neįgalumo, esant tokios sveikatos būklės, šios pajamos laikytinos nedidelėmis. Byloje nėra jokių duomenų, pagrindžiančių, kad atsakovės šeima turi papildomų pajamų, nes ja rūpinasi sutuoktinis, kuris nedirba, įrodymų apie jo gaunamas pajams byloje nėra. Teismų informacinės sistemos duomenimis LITEKO nustatyta, kad atsakovės I. S. atžvilgiu 2015-2017 metais priimti net 7 teismo procesiniai sprendimai dėl skolų, susidariusių už suteiktas komunalines paslaugas, gyvenamųjų pastatų administravimą, šildymą ir pan. priteisimo, kas patvirtina prastą atsakovės materialinę būklę. Trečiasis asmuo I. M. nurodė, kad ir toliau pati rems atsakovę kiek galėdama maistu, nes ji yra jos sūnaus dukros mama, kas taip pat pagrindžia teismo nuomonę dėl prastos atsakovės materialinės padėties. Vertindamas šias aplinkybes, teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, atsižvelgdamas į tai, jog globėja su sutuoktiniu yra pakankamai materialiai apsirūpinusi, byloje yra duomenys apie jų turimą nekilnojamąjį turtą, gaunamas pakankamas lėšas, be to, trečiasis asmuo nurodė, kad verčiasi bitininkyste ir gauna papildomas pajamas, todėl sprendžia, jog atsakovė objektyviai pajėgi teikti išlaikymą dukrai A. R. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 50 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2017 m. vasario 27 d. – iki vaiko pilnametystės, ir ši suma šiuo metu bus pakankama mergaitės išlaikymui ir atitiks tiek trečiojo asmens, tiek atsakovės interesus. Ieškovė neprašė iš atsakovės priteisti išlaikymo įsiskolinimo už laikotarpį nuo laikinosios globos nustatymo ir laikinojo globėjo paskyrimo, nurodydama, kad mergaitė yra pakankamai aprūpinama jos šeimoje, tai taip pat pagrindžia trečiojo asmens geranorišką požiūrį, supratimą bei sunkią atsakovės materialinę padėtį. .

CK 3.275 straipsnyje nustatyta, jog globojamam vaikui išlaikyti skirtomis lėšomis disponuoja vaiko globėjas (rūpintojas) ir tik vaiko interesais šio kodekso ketvirtosios knygos normų, reglamentuojančių turto administravimą, nustatyta tvarka, todėl nuolatine globėja paskirta I. M. skirtina ir globotinės turto administratore (CK 3.202, 3.275 straipsniai).

Ieškovas (savivaldybės institucija) nuo žyminio mokesčio mokėjimo įstatymo yra atleistas (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas), todėl, ieškinį patenkinus, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, turi būti išieškotos iš atsakovės į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2017 m. gegužės 17 d. sprendimu „Dėl antrinės teisinės pagalbos“ Nr. 2.5-(NTP-2)-17-T-1768-10017 teikiama 100 proc. garantuojama ir apmokama antrinė teisinė pagalba, nei žyminis mokestis, nei bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai nepriteistinos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, toliau – CPK 96 straipsnio 4 dalis).

Teismo sprendimas dėl globos nustatymo, globėjo paskyrimo ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 496 straipsnio 1 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263–270, 271, 282, 400–407, 491–496 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Atskirti A. R., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) nuo jos motinos I. S. (ikisantuokinė pavardė – G.), gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) dėl motinos sveikatos būklės.

Panaikinti A. R. laikinąją globą, paskirtą Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. A1-3058, ir nustatyti nuolatinę globą.

A. R., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatine globėja ir turto administratore paskirti I. M., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini).

Nustatyti A. R., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) globos vietą globėjos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovės I. S., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą jos nepilnametei dukrai A. R., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 50 Eur (penkiasdešimt eurų) nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2017 m. vasario 27 d. – iki A. R. pilnametystės.

Sprendimo dalį dėl globos nustatymo, globėjo paskyrimo ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Mažeikių rajono apylinkės teismą.