- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-05-29
- Bylos Nr.
- e2YT-1952-559/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-02055-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jūratė Ramanauskienės
- Pareiškėjas
- A. B., D. B.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybės įmonei Turto bankas, Jonavos rajono savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos
- Advokatai
- Linas Mažonas
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų A. B. ir D. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybės įmonei Turto bankas, Jonavos rajono savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai prašo nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, kad A. B. ir D. B. įgijo nuosavybę į gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), daržinę (duomenys neskelbtini), tvartą (duomenys neskelbtini), malkinę (duomenys neskelbtini), ūkio pastatus (duomenys neskelbtini), viralinę (duomenys neskelbtini), šulinį (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).
Pareiškėjai pareiškime nurodė, kad 2006 metais J. L. gyveno (duomenys neskelbtini), ir jiems už 4000 litų leido neterminuotai su šeima gyventi šiame name, o pati išsikėlė gyventi pas dukrą į Kauno rajoną, Lapių miestelį. Iki šiol jie su šeima gyvename minėtame name, nepertraukiamai prižiūri namą, ūkinius bei kitus pastatus, t. y. daržinę, tvartą, malkinę, ūkio pastatus, viralinę, šulinį. Buvo daromas namo ir ūkinių pastatų remontas, visą laiką jie mokėjo ir dabar moka už elektrą, žemės nuomos mokesčius, vaikai lankė Panoterių mokyklą. Pareiškėjų ir jų vaikų deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Nuo 2006 metų gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai, (duomenys neskelbtini), pagal Jonavos rajono savivaldybės administracijos Šilų seniūnijos namų ūkio knygą Nr. 25 užregistruoti A. B. vardu. 2006 metais pareiškėjai pradėjo valdyti minėtąjį gyvenamąjį namą, daržinę, tvartą, malkinę, ūkio pastatą, viralinę, šulinį, naudojosi ir šiuo metu naudojasi, sąžiningai ir atvirai valdė ir šiuo metu valdo šį nekilnojamąjį turtą. Pareiškėjai neturi kitų dokumentų, patvirtinančių A. B. ir D. B. nuosavybės įgijimą pirkimo - pardavimo sutarties ar kitu pagrindu.
Pareiškėjas A. B. teismo posėdyje paaiškino, kad jis su šeima gyveno Panoteriuose, kur jiems buvo suteiktas socialinis būstas. Apie 2006 m. jis įsigijo už 4000 litų gyvenamąjį namą iš L. J., kuri išsikėlė gyventi pas dukrą. Jokių dokumentų jis su J. L. nepasirašė, taip pat neturi jokio rašytinio įrodymo, kad jai sumokėjo 4000 litų. Jis su šeima apsigyveno name, esančiame (duomenys neskelbtini) ir visą laiką gyvena šiame name, jį tvarko, rūpinasi namu ir kitais ūkiniais pastatais, moka mokesčius. Daugiau J. L. pas juos atvykusi nebuvo ir niekas nepareiškė jiems jokių pretenzijų dėl gyvenimo šiame name, nuomos mokesčio J. L. nemokėjo. Jis keletą kartų bandė tvarkyti namo dokumentus, bet jam vis nepavykdavo tai padaryti dėl dokumentų trūkumo. Negali nurodyti aplinkybių, dėl kurių jo gyvenamoji vieta 2000 m. buvo deklaruota (duomenys neskelbtini).
Pareiškėja D. B. teismo posėdyje paaiškino, kad name (duomenys neskelbtini)ji su šeima apsigyveno 2006 m. Šiame name gyveno J. L., kuri prieš išvažiuodama gyventi pas dukrą, leido jiems apsigyventi šiame name. Jos vyras A. B. J. L. sumokėjo 4000 litų, tačiau jokio rašto apie pinigų sumokėjimą tuo metu nesurašė. J. L. jiems paliko seną namų knygą. Daugiau J. L. pas juos atvykusi nebuvo, ji žino, kad J. L. yra mirusi, po J. L. mirties jiems niekas jokių pretenzijų nepareiškė. Jie visada mokėjo mokesčius už elektrą, mokėjo žemės nuomos mokesčius. Ji nežino, kodėl jos gyvenamoji vieta nuo 2000 m. deklaruota (duomenys neskelbtini).
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) atsiliepime nurodė, kad iš pateiktos 1988 m. liepos 23 d. archyvinės bylos matoma, kad statinių, į kuriuos pareiškėjai nori įgyti nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį, kaip savininku yra nurodyta J. L.. Pareiškėjai siekia įgyti nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį. Nacionalinė žemės tarnyba neturi duomenų, kad minėti statiniai nuosavybės teise priklauso valstybei ar savivaldybei. Teismui nustačius, kad yra visos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.68 straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos įgyjamosios senaties faktui patvirtinti, neprieštaraus, kad pareiškėjai įgytų nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį į gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), daržinę (duomenys neskelbtini), tvartą (duomenys neskelbtini)), malkinę (duomenys neskelbtini), ūkio pastatą (duomenys neskelbtini), viralinę (duomenys neskelbtini) ir šulinį (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).
Suinteresuotas asmuo Jonavos rajono savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad neturi duomenų, kad gyvenamasis namas su priestatu, atvira veranda, daržinė, rūsys, tvartas, malkinė, ūkio pastatas, viralinė, šulinys, esantys (duomenys neskelbtini)., būtų buvęs įtrauktas į bešeimininkio turto apskaitą, ar kad į jį būtų pareiškę pretenzijų kiti asmenys. Remiantis Jonavos rajono savivaldybės administracijos Šilų seniūnijos namų ūkio knyga Nr. 25, asmens sąskaitos Nr. 604, A. B. vardu nuo 2006 metų užregistruotas šis nekilnojamasis turtas. Teisminio nagrinėjimo metu pasitvirtinus visoms CK 4.68 - 4.71 straipsniuose numatytoms sąlygoms bei nesant duomenų, kad minėtą nekilnojamąjį turtą būtų perėmęs koks nors kitas asmuo, Jonavos rajono savivaldybės administracija neprieštaraus, kad būtų nustatytas pareiškėjų A. B. ir D. B. nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktas.
Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime nurodė, kad iš byloje šiuo metu esančių rašytinių įrodymų ir pateiktos 1988 m. liepos 23 d. archyvinės bylos kopijos yra akivaizdu, kad J. L. buvo priskirtas 1935 metų statybos gyvenamasis namas, 1973 metų statybos daržinė, 1935 metų statybos pirtis ir šulinys, dar du pagalbiniai statiniai, į kuriuos pareiškėjai ketina įgyvendinti savo teises pagal įgyjamąją senatį. Suinteresuotas asmuo prašo pareiškėjų A. B. ir D. B. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo į nekilnojamąjį turtą - gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) ir pagalbinio ūkio pastatus, bei šulinį, esančius (duomenys neskelbtini), nagrinėti teisės aktų nustatyta tvarka ir teismo nuožiūra.
Suinteresuotų asmenų atstovai į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimą jiems pranešta tinkamai.
Apie šios civilinės bylos iškėlimą ir nagrinėjimą teisme paskelbta viešai 2020 m. sausio 2 d. paskelbiant internetiniame tinklapyje www.teismai.lt pranešimą. Per nustatytą terminą prašymų dėl įtraukimo dalyvauti procese ar prieštaravimų dėl pareikšto teisme pareiškimo negauta.
Liudytoja V. J. teismo posėdyje parodė, kad ji su pareiškėjais B. yra kaimynė. Ji Panoterių miestelyje apsigyveno prieš 33 metus ir pažinojo J. L., kuri gyveno kolūkiui priklausančiame name. Kai įvyko privatizacija, visi gyvenę kolūkio namuose, šiuos namus išsipirko. Prieš 20 metų J. L. namuose apsigyveno B., o J. L., kuriai tuo metu buvo apie 80 metų, išvažiavo gyventi pas dukrą. Ji žino, kad B. remontavo namą, daržinę. Ji nėra mačiusi jokių J. L. namo privatizavimo dokumentų ir nieko nežino apie sandorį tarp J. L. ir B..
Liudytoja Č. R. teismo posėdyje parodė, kad ji su B. yra kaimynai. B. tame name, kuriame anksčiau gyveno J. L., gyvena jau apie 20 metų. Ji žino, kad J. L. išvažiavo pas dukrą gyventi. B., gyvendami šiame name, jį tvarko ir juo rūpinasi. Kaip B. įgijo namą iš J. L., ji nežino.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
CK 4. 68 straipsnio 1 dalis nustato, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į daiktą pagal įgyjamąją senatį.
Įgyjantis nuosavybės teisę į turtą asmuo turi būti ne tik sąžiningas daikto įgijėjas, bet ir privalo tokiu išlikti visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąją senatimi neturi žinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti daiktą, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.70 straipsnio 1dalis).
Nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jei yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2 ir 3 dalys); 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-176/2009; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2010; 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011).
Taip pat kasacinis teismas yra pasisakęs jog pagal įstatyme įtvirtintą ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plėtojamą praktiką įgyjamosios senaties, kaip civilinės teisės instituto, paskirtis yra išspręsti turto priklausomybės klausimus; įgyjamąja senatimi užtikrinamas civilinių santykių apibrėžtumas ir pašalinamas netikrumas dėl asmens, turinčio nuosavybės teisę į daiktą. Neturėdamas formalios nuosavybės teisės, bet ilgą laiką daiktą kaip savo valdantis asmuo įgyja nuosavybės teisę ir gali įgyvendinti visas savininko teises. Įgyjamosios senaties institutu užpildomos nuosavybės teisės įgijimo procedūrų spragos ir ištaisomos sandorių dėl nuosavybės teisės įgijimo sudarymo klaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2013)
Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatoma, kad Kauno regiono Valstybės archyvo 2019 m. rugsėjo 9 d. pažymoje Nr. (10.6)V10-2267 nurodyta, kad Jonavos rajono Šilų apylinkės LDT vykdomojo komiteto fonde, 1976-1979 metų Panoterių kaimo ūkinėje knygoje įrašytas L. S., V. ūkis, priklausantis kolūkiečių visuomeninei grupei (pavardė perbraukta ir įrašyta : „mirė (duomenys neskelbtini)“). Knygos skiltyje „Šeimos galva“ įrašyta L. J., J.. Knygos skiltyje „Ūkiui priklausantieji pastatai“ įrašyta: gyvenamasis namas (1932 m.), tvartas (1932 m.), pirtis (1932 m.). 1980-1990 metų Panoterių kaimo ūkinėse knygose įrašytas L. J., Jono ūkis, priklausantis kolūkiečių visuomeninei grupei ir išvardinti šie ūkiui priklausantieji pastatai: gyvenamasis namas (1934 m.), tvartas (1961 m.), pirtis (1934 m.).
Jonavos rajono savivaldybės administracijos Šilų seniūnijos 2019 m. rugpjūčio 27 d. pažyma apie pastatus Nr. GP-42 nustatoma, kad pagal Jonavos rajono savivaldybės administracijos Šilų seniūnijos namų ūkio knygą Nr.25, asmens sąskaitos Nr. 604, pil. A. B., gimusio (duomenys neskelbtini), vardu nuo 2006 metų užregistruotas gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai, esantys adresu (duomenys neskelbtini).
Jonavos rajono savivaldybės administracijos Šilų seniūnijos 2020 m. kovo 12 d. pažyma Nr. SD-15 nustatoma, kad pagal Jonavos rajono savivaldybės administracijos Šilų seniūnijos namų ūkio knygą Nr.25, asmens sąskaitos Nr. 604 A. B. vardu nuo 2006 m. registruoti gyvenamasis namas ir namų ūkiui priklausantys statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), o pagal gyventojų vietos deklaravimo sistemos duomenis šiuo adresu šeima buvo deklaruota nuo 2000 m. kovo 31 d.
Valstybės įmonės Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos nekilnojamojo turto kadastro departamento Kauno skyriaus 2019 m. spalio 18 d. Kadastro tvarkytojo sprendimu prašymą atmesti Nr. SPR5-9549 (14.4E) nustatoma, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 379, 66 punktu, nekilnojamasis daiktas gali būti įregistruojamas tik tada, kai kartu įregistruojamos daiktinės teisės į jį. Kadangi neįregistruojamos A. B. nuosavybės teisės į pastatus (2019 m. spalio 18 d. teritorinio registratoriaus sprendimas nr. SPR4-6985(14.5E), todėl ir prašymas dėl pastatų , adresu (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų įregistravimo nekilnojamojo turto kadastre, atmetamas.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas teismų praktiką civilinėse bylose išaiškino CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytas nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį sąlygas ir atskleidė jų turinį. Pagal kasacinio teismo praktiką įgyjamąja senatimi nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą gali įgyti asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą ir sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs tokį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2010; 2010 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2010). Valdymo atvirumo sąlyga pagal CK 4.68 straipsnį Lietuvos Aukščiausiojo Teismo aiškinama kaip nustatytina nepriklausomai nuo to, ar daikto valdymo faktas buvo įregistruotas viešame registre (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011). Toks kasacinio teismo išaiškinimas padarytas, atsižvelgus į specialiųjų įgyjamosios senaties institutą reglamentuojančių teisės normų pobūdį, perspektyvas plėtoti šį civilinės teisės institutą, kartu nepaneigiant galimybės pagal CK 4.27 straipsnio 2 dalį daikto valdymą, kaip savarankišką teisę, registruoti, siekiant apsaugoti valdytojo teises, jų nesiejant su tikslu įgyti valdomą daiktą įgyjamosios senaties pagrindu. Kasacinio teismo taip pat pažymėta, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi pagrindas yra sąžiningas valdymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011). Sąžiningas valdymas yra toks, kai valdyti pradedantis asmuo (tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi) yra įsitikinęs, kad niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, kurį jis pradeda valdyti, nežino apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis). Valdymas taip pat turi būti teisėtas – įgytas tais pačiais pagrindais, kaip ir nuosavybės teisė (CK 4.23 straipsnio 2 dalis).
Išanalizavus bei įvertinus byloje surinktus įrodymus konstatuotina, kad pareiškėjai nėra nekilnojamųjų daiktų: gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), daržinės (duomenys neskelbtini), tvarto (duomenys neskelbtini), malkinės (duomenys neskelbtini), ūkio pastato (duomenys neskelbtini), viralinės (duomenys neskelbtini), šulinio (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), savininkai. Pareiškėjai nėra ir nebuvo įregistravę nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), daržinę (duomenys neskelbtini), tvartą (duomenys neskelbtini), malkinę (duomenys neskelbtini), ūkio pastatą (duomenys neskelbtini), viralinę (duomenys neskelbtini), šulinį (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), bet sąžiningai įgijo minėtus nekilnojamuosius daiktus, sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savus pareiškėjai juos valdo nuo 2006 metų, kai J. L. išvyko iš šių namų ir leido jiems apsigyventi, t. y. daugiau kaip 13 metų. Minėti pastatai nėra savivaldybės ar valstybės nuosavybė, nėra registruoti ir kitų asmenų vardu. Byloje nėra duomenų, kad per visą pareiškėjų pastatų valdymo laikotarpį, nuo 2006 m. iki šiol, pareiškėjams kas nors būtų reiškęs dėl šių daiktų pretenzijų ar reikalavimų, susijusių su pastatų valdymu. Jokių pretenzijų nepareikšta ir bylos nagrinėjimo teisme metu. Pareiškėjai, pradėdami valdyti pastatus, buvo pagrįstai įsitikinę, kad niekas neturi daugiau už juos teisių į užvaldomus daiktus. Be to, pareiškėjai buvo sąžiningi daikto valdytojai visą įgyjamosios senaties laiką, t. y. daugiau nei dešimt metų, nes mokėjo mokesčius, susijusius su šio turto valdymu (CPK 4.70 straipsnio 1 dalis).
Byloje nėra pateikta įrodymų, jog pareiškėjai valdo daiktus neteisėtai. Įstatymas numato, jog daikto valdymas laikomas teisėtu, kol neįrodyta priešingai. Byloje nėra pateikta įrodymų, jog pareiškėjų valdymas yra neteisėtas. Tai, kad pareiškėjai daiktus valdo atvirai, byloje patvirtina rašytiniai įrodymai, liudytojų V. J. ir Č. R. parodymai, pareiškėjo pareiškime išdėstytos aplinkybės, jog pareiškėjas šiuos daiktus valdo daugiau nei dešimt metų, rūpinasi minėtais daiktais. Netikėti pareiškėjo nurodytomis aplinkybėmis teismas neturi pagrindo. Byloje nėra duomenų apie tai, kad kas nors ginčytų pareiškėjo daiktų valdymo sąžiningumą, teisėtumą, atvirumą ir nepertraukiamumą. Teismas bylos nagrinėjimo metu nenustatė, kad pareiškėjo pareiškimo tenkinimas pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises.
Įvertinęs visus aukščiau išdėstytus ir teismo ištirtus įrodymus, byloje nustatytas faktines aplinkybes ir nurodytas teisės normas, teismas sprendžia, kad jog pareiškėjai įrodė faktą dėl turto valdymo įgyjamąją senatimi, todėl pareiškėjų pareiškimas tenkintinas ir nustatytinas faktas, kad pareiškėjai įgyjamosios senaties pagrindu nuosavybės teise įgijo gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), daržinę (duomenys neskelbtini), tvartą (duomenys neskelbtini), malkinę (duomenys neskelbtini), ūkio pastatą (duomenys neskelbtini), viralinę (duomenys neskelbtini), šulinį (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 263–265, 268, 270, 533 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, kad pareiškėjai A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), daržinę (duomenys neskelbtini), tvartą (duomenys neskelbtini), malkinę (duomenys neskelbtini), ūkio pastatą (duomenys neskelbtini), viralinę (duomenys neskelbtini), šulinį (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus apeliaciniu skundu.