- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-01-27
- Bylos Nr.
- 2S-416-413/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-21674-2014-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Koriaginas
- Ieškovas
- O. P., L. A.
- Atsakovas
- G. Ž.
- Kategorijos
- 103.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 106.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo ieškovių O. P. ir L. A. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-26246-848/2014 pagal ieškovių O. P. ir L. A. ieškinį atsakovei G. Ž. dėl taikos sutarties pripažinimo negaliojančia,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 13 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-5836-192/2012 pagal ieškovės G. Ž. ieškinį atsakovei O. P. dėl pažeistų teisių gynimo, trečiasis asmuo L. A., patvirtino šalių ir trečiojo asmens sudarytą taikos sutartį tokiomis ginčo santykį sureguliavusiomis sąlygomis: 1) ieškovė G. Ž. atsisako savo ieškinio reikalavimų įpareigoti atsakovę O. P. sumažinti eglės, augančios (duomenys neskelbtini), aukštį iki 3 m; persodinti aviečių krūmą ir jazminą ne mažiau kaip 1 m atstumu, o tujas – ne mažiau kaip 3 m atstumu nuo sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribos; 2) atsakovė O. P. įsipareigoja sklypo (duomenys neskelbtini), šiaurės rytų pusėje esančias tujas sumažinti iki 1,3 m aukščio, o sklypo rytų pusėje esančias tujas – iki 2 m. aukščio iki 2012 m. balandžio 20 dienos; 3) atsakovė O. P. įsipareigoja jos sklype esančias tujas genėti ne rečiau kaip 1 kartą per metus.
Šalies argumentai
Ieškovės (išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 2-5836-192/2012, kurioje patvirtinta taikos sutartis, atsakovė ir trečiasis asmuo) O. P. ir L. A. 2014 m. lapkričio 17 d. kreipėsi su ieškiniu į teismą prašydamos pripažinti negaliojančiu Kauno apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-5836-192/2012 patvirtintos taikos sutarties 2-ąjį punktą, kuriuo atsakovė O. P. įsipareigojo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), šiaurės rytų pusėje esančias tujas sumažinti iki 1,3 m aukščio. Ieškinį grindė tuo, kad pasirašytos taikos sutarties 2-ame punkte numatyta sąlyga, parengus naują abiejų šalių geodezininkams priimtiną planą, tapo neįgyvendinama, kadangi ginčo sklype esančios tujos nepatenka į šiaurės rytų pusę. Vadovaudamosi CK 6.986 straipsnio 5 dalimi, numatančia, kad taikos sutartis negalioja, jeigu po jos sudarymo atsiranda dokumentai, patvirtinantys, kad viena iš taikos sutarties šalių neturi ir neturėjo teisės į tai, kas jai yra pripažinta taikos sutartimi, ieškovės prašė panaikinti minėtos taikos sutarties 2-ąjį punktą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 27 d. nutartimi nustatė ieškovėms 7 dienų terminą tokiems ieškinio trūkumams pašalinti: pateikti teismui duomenis, jog atsakovė (G. Ž.) atsisakė pakeisti taikos sutartį (jos punktą), ar duomenis, kad ieškovės pareiškė atsakovei pasiūlymą keisti sutartį ir atsakovė per trisdešimt dienų nepateikė atsakymo į pareikštą pasiūlymą; primokėti trūkstamą 356 Lt žyminio mokesčio dalį; nurodyti faktinį ieškinio pagrindą ieškovės L. A. atžvilgiu, t. y. kokias L. A. teises ar teisėtus interesus pažeidė ieškovės G. Ž. ir atsakovės O. P. pasirašyta taikos sutartis; nurodyti konkrečius teisės aktus, kuriais remiantis reiškiamas procesinis bendrininkavimas.
Teismas pažymėjo, kad ieškovės reikšdamos reikalavimą pripažinti dalį taikos sutarties negaliojančia, iš esmės reiškia ieškinį dėl sutarties modifikavimo (pakeitimo), tačiau nepateikė teismui duomenų, jog atsakovė (G. Ž.) atsisakė pakeisti minėtą sutartį (jos punktą), taip pat nepateikė duomenų, kad ieškovės būtų pateikusios atsakovei pasiūlymą keisti sutartį ir atsakovė per trisdešimt dienų nepateikė joms atsakymo (CK 6.223 straipsnio 3 dalis). Spręsdamas, kad ieškinys pareikštas dėl sutarties modifikavimo, teismas pažymėjo, kad ieškovės sumokėjo per mažai žyminio mokesčio, t. y. vietoj mokėtino 500 Lt žyminio mokesčio, sumokėjo 144 Lt (CPK 80 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Iš bylos duomenų teismas sprendė, kad taikos sutartis buvo sudaryta tarp G. Ž. ir O. P., tačiau į bylą bendraieškiu įstojusi L. A. ieškinyje nenurodė, kokias teises ar teisėtus interesus pažeidė minėta taikos sutartis, kokiais teisiniais argumentais grindžiamas jos teisinis suinteresuotumas bylos baigtimi, kokios aplinkybės lemia galimą jos procesinį (privalomą/neprivalomą) bendrininkavimą.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu ieškovės O. P. ir L. A. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 27 d. nutartį ir priimti ieškinį teisminiam nagrinėjimui. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Teismas nepagrįstai nustatė ieškinio trūkumus, kadangi nėra esminių kliūčių rengtis bylos nagrinėjimui, teismui susipažinti su prašoma prijungti civiline byla, kurioje buvo sudaryta ginčijama taikos sutartis, skirti terminą atsakovei atsiliepimams parengti, o teismui kylančius klausimus išsiaiškinti parengiamojo teismo posėdžio metu. Be to, rašytiniai duomenys apie ieškovių pasiūlymą atsakovei pakeisti ginčo taikos sutartį ir visi kiti reikiami įrodymai, patvirtinantys ieškinyje išdėstytas aplinkybes, yra civilinėje byloje Nr. 2-5836-192/2012, kurią ieškovės prašė prijungti.
2. Teismas klaidingai kvalifikavo tarp šalių kilusio ginčo teisinį pobūdį ir skundžiamoje nutartyje nepagrįstai taikė sutarties pakeitimo institutą (CK 6.223 straipsnio 3 dalis). Pažymėjo, kad ieškinys pareikštas ne dėl sutarties pakeitimo (CK 6.223 straipsnis), o dėl sutarties negaliojimo (CK 6.224 straipsnis), t. y. ieškovės prašo pripažinti negaliojančia vieną konkrečią sutarties dalį ir šį savo reikalavimą grindžia specialia teisės norma – CK 6.969 straipsnio 5 dalimi.
3. Dėl klaidingai kvalifikuoto ginčo teisinio pobūdžio, teismas neteisingai nurodė mokėtiną žyminį mokestį už pareikštą ieškinį.
4. Teismo įpareigojimas nurodyti faktinį ieškinio pagrindą ieškovės L. A. atžvilgiu (kokias L. A. teises ir teisėtus interesus pažeidė ginčijama taikos sutartis) yra nepakankamai motyvuotas, nesuprantamas ir neteisėtas. Ieškinyje nurodyta, kad ieškovė L. A. ir atsakovė G. Ž. yra gretimų žemės sklypų (duomenys neskelbtini) savininkės. Taigi L. A. yra suinteresuota, kad prašoma teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties dalis būtų panaikinta, nes jos vykdymas pagal teismo išduotą vykdomąjį raštą pažeistų L. A., kaip sklypo savininkės, interesus. Be to, ieškinyje yra pareikštas prašymas prijungti Kauno apylinkės teismo civilinę bylą Nr. 2-5836-192/2012, tačiau pirmosios instancijos teismui šios bylos neprijungus ir nesusipažinus su bylos esme, kilo papildomų neaiškumų, kuriuos nepagrįstai yra bandoma spręsti ieškinio trūkumų šalinimo instituto pagalba.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pagal CPK 320 straipsnį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis).
Bylos duomenimis, ieškovės O. P. ir L. A. kreipėsi į teismą, prašydamos pripažinti negaliojančiu Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 13 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-5836-192/2012, patvirtintą taikos sutarties 2-ąjį punktą, kuriuo šios bylos ieškovė O. P. įsipareigojo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), šiaurės rytų pusėje esančias tujas sumažinti iki 1,3 m. aukščio. Kauno apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 27 d. nutartimi konstatavo ieškinio trūkumus ir nustatė terminą jiems pašalinti.
Atskiruoju skundu keliamas teismo nutarties, kuria nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.
LR Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno asmens teisė kreiptis į teismą, tačiau ji nėra absoliuti. Viena iš teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlygų yra įstatymo reikalavimus atitinkančio ieškinio pateikimas. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, patikrina ar pateiktas ieškinys atitinka bendruosius procesinių dokumentų ir jų priedų formai ir turiniui keliamus reikalavimus, išvardytus CPK 111-114 straipsniuose, taip pat CPK 135 straipsnyje numatytus specialiuosius ieškinio reikalavimus.
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, konstatavo, kad ieškovių reikalavimas pripažinti iš dalies negaliojančia taikos sutartį yra kvalifikuotas netinkamai ir iš tikrųjų reiškia ieškinį ne dėl sutarties (jos dalies) panaikinimo, bet dėl taikos sutarties modifikavimo, t. y. sutarties sąlygos pakeitimo. Tokia pirmosios instancijos išvada, taikant ieškinio trūkumų šalinimo institutą, nei procesinės, nei materialinės teisės normų taikymo prasme yra neteisėta ir nepagrįsta.
Visų pirma pažymėtina, kad ieškovės prašė pripažinti teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties 2 punkto sąlygą negaliojančia CK 6.986 straipsnio 5 dalies pagrindu, numatančiu, kad taikos sutartis negalioja, jeigu po jos sudarymo atsiranda dokumentai, patvirtinantys, kad viena iš taikos sutarties šalių neturi ir neturėjo teisės į tai, kas jai yra pripažinta taikos sutartimi. Nagrinėjamu atveju ieškovės taikos sutarties 2 punkto sąlygos negaliojimą sieja su tuo, kad po taikos sutarties sudarymo abiejų šalių geodezininkams parengus naują planą teisminiam ginčui spręsti, taikos sutarties 2-ame punkte numatyta sąlyga tapo neįgyvendinama, kadangi paaiškėjo, jog ginčo sklype esančios tujos nepatenka į šiaurės rytų pusę (IĮ „Geoveda“ 2013-07-18 ir 2014-02-18 planai su aiškinamuoju raštu). Kitaip tariant, jeigu taikos sutarties sudarymo metu būtų žinomos nurodytos aplinkybės, nebūtų pagrindo ginčijamai taikos sutarties sąlygai tvirtinti. Aptariamam kontekste paminėtina, kad ginčijama taikos sutarties 2-ojo punkto sąlyga yra esminė ir iš jos atsiradusi šalių prievolė taikos sutarties dalyko atžvilgiu yra nedali (CK 6.983 straipsnio 2 dalis). Todėl teismui nustačius, jog negalioja taikos sutarties atskiros sąlygos ar jų dalys, laikytina, jog negalioja visa taikos sutartis (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2312/2011). CK 6.986 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad taikos sutartis gali būti pripažinta negaliojančia dėl esminės jos šalių nelygybės (šio kodekso 6.228 straipsnis), taip pat kitais sandorių negaliojimo pagrindais. Taigi minėtas ginčo klausimo teisinis reglamentavimas ir CPK 13 straipsnyje įtvirtintas dispozityvumo principas reiškia, kad ieškovės galėjo laisvai pasirinkti savo teisių gynimo būdą ir pareikšti ieškinį dėl taikos sutarties (jos dalies) pripažinimo negaliojančia.
Antra, sandorių negaliojimas ir sutarčių modifikavimas (pakeitimas) yra du skirtingi civilinės teisės institutai. Spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą teismas nenustatinėja ginčo teisinio santykio tinkamo kvalifikavimo klausimo, nes materialinio teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su ieškovo teise į reikalavimo patenkinimą, turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Įstatymo ieškovui keliamas reikalavimas kreipiantis į teismą suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą negali būti aiškinamas plečiamai tokiu būdu, jog iš ieškovo jau kreipimosi į teismą momentu būtų pareikalauta įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumą ir nurodyti teisinį ieškinio pagrindą bei dalyką (CPK 135 straipsnis). Kilus neaiškumui dėl faktinio ieškinio pagrindo arba dalyko, tokio pobūdžio klausimai turėtų būti sprendžiami ne per trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 straipsnio 4 dalis), bet parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju spręsdamas ieškinio pagrįstumo ieškovių nurodytu teisiniu pagrindu klausimą ir savarankiškai kvalifikuodamas ginčo teisinį santykį, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino ieškinio trūkumus reglamentuojančias proceso teisės normas, dėl ko nepagrįstai nurodė ieškovėms primokėti žyminį mokestį pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas.
Trečia, sutiktina su apeliančių atskirojo skundo argumentais, kad ieškinio priėmimo stadijoje pirmosios instancijos teismas be teisėto pagrindo ėmėsi svarstyti bendraieškovės L. A. procesinio bendrininkavimo ir suinteresuotumo bylos baigtimi klausimus (teisinius pagrindus). Pažymėtina, kad teismui kilus abejonių dėl šalies (ieškovės) tinkamumo, tokio pobūdžio klausimas turi būti sprendžiamas remiantis CPK 45 straipsnyje įtvirtintomis taisyklėmis. Be to, paminėtam kontekste pastebėtina, kad Kauno apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-5836-192/2012 buvo patvirtinta tarp ieškovės G. Ž., atsakovės O. P. ir trečiojo asmens L. A. sudaryta taikos sutartis (nutarties rezoliucinės dalies 2 dalis). Taigi L. A. suinteresuotumas bylos baigtimi yra konstatuotas įsiteisėjusia teismo nutartimi. Todėl sutiktina ir su kitu atskirojo skundo argumentu, kad spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą teismas turėjo susipažinti su civilinės bylos Nr. 2-5836-192/2012 medžiaga.
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė ir netinkamai aiškino proceso teisės normas, reglamentuojančias ieškinio trūkumų šalinimo institutą, kas sudaro pagrindą atskirąjį skundą tenkinti, skundžiamą nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, teisėjas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 27 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.