Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2024-08-01 · Baudžiamoji byla Nr. 1-760-927/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2024-08-01
Bylos Nr.
1-760-927/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-49876-2023-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jolanta Bagdonienė
Kaltinamasis
L. V.
Nukentėjusysis
M. D.
Civilinis ieškovas
Vilniaus teritorinės ligonių kasos
Advokatai
Mykolas Girdiušas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-760-927/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-49876-2023-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.2.4.4.1; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. rugpjūčio 1 d.Vilnius
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Jolanta Bagdonienė,sekretoriaujant Kristinai Tabakajevienei,dalyvaujant prokurorei Neringai Malinauskaitei-Posaškovai,kaltinamajai L. V., jos gynėjui advokatui Mykolui Girdiušui,nukentėjusiajam M. D. (M. D.),nedalyvaujant civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos atstovui,dalyvaujant vertėjai Galinai Tijūnelienei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje L. V., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenamąją vietą deklaruojanti (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenanti (duomenys neskelbtini), netekėjusi, dirbanti vištų fermose (duomenys neskelbtini) (iš jos žodžių), neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. V. kaltinama tuo, kad nesunkiai sutrikdė žmogaus sveikatą, o būtent:

ji, 2023 m. gruodžio 30 d. apie 19.00 val. namuose (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, panaudojo fizinį smurtą M. D. (M. D.) atžvilgiu, – išgertuvių metu, tyčia, mediniu pagaliu sudavė pastarajam tyrimo metu nenustatytą kiekį smūgių į veido ir pilvo sritis, padarydama nukentėjusiajam M. D. X šonkaulio lūžį dešinėje, sužalojimą kvalifikuojamą nesunkiu sveikatos sutrikdymu,

t. y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje.

L. V. kalta padariusi šią nusikalstamą veiką prisipažino, ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 84-85, 86-88, 115-116) ir teisme parodė, kad supranta kuo yra kaltinama. Kalta prisipažįsta, sutinka teismui duoti parodymus. Buvo šiek tiek išgėrusi, ir sudavė pagaliu nukentėjusiajam. Jie kartu išgėrinėjo, ir ji sudavė nukentėjusiajam pagaliu, po to jis iškvietė policiją. Tai buvo vakare, 2023 m. gruodžio 30 d. Nukentėjusysis norėjo paimti alų, ji jam nedavė, buvo „Ledo“ alus. Tai buvo jos alus. Jis atėjęs nieko gerti neatsinešė, jis norėjo jos alų paimti. Alų gėrė abu. Tris butelius po litrą buvo išgėrę. Dar buvo jos sugyventinis. Su sugyventiniu ji išgėrė du butelius, kai atėjo nukentėjusysis, išgėrė dar vieną. Ji buvo blaiviausia iš visų. Nukentėjusysis jau atėjo pas juos girtas. Jis neatsinešė jokio alaus, dėl alaus susipyko. Jis norėjo paimti alų. Ji norėjo jam duoti per ranką su pagaliu, bet pataikė į dešinį šoną. Pagalys ten buvo. Vienas smūgis į šoną ir vienas per nosį. Sudavė ne iš visos jėgos. Nukentėjusiajam sudavė smūgį, bet nepagalvojo, kad gali sulaužyti šonkaulius. Galėjo lūžti šonkauliai nuo jos smūgių. Nežino, kas kvietė medicinos pagalbą. Ji tik sužinojo, kada nukentėjusysis grįžo iš ligoninės ir pasakė. Kai sudavė, jis nuėjo namo. Veiksmas vyko namuose. Su civiliniu ieškiniu sutinka. Dar nesumokėjo, nes neturi pinigų. Atlyginimą gauna kiekvieną mėnesį po 300 Eur. Dirba nuo 8 iki 15 val. kasdien. Pagalys stovėjo prie krosnies. Kaip rankos storio pagalys. Nesusipykę šiuo metu su nukentėjusiuoju, susitaikė (b. l. 166-167).

Byla išnagrinėta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Be kaltinamosios visiško prisipažinimo jos kaltė įrodyta šiais įrodymais ir duomenimis:

- nukentėjusiojo M. D. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2023 m. gruodžio 30 d., dienos metu vartojo alkoholinius gėrimus. Vakare, apie 19.00 val. nuėjo pas savo kaimynę L., kuri gyvena šalia jo. Jos gyvenamojo adreso negali nurodyti, nes nežino. Pas L. nuėjo nešinas alaus buteliu, nes ketino kartu su ja išgerti. Kai nuėjo pas ją, sėdėjo, vartojo alkoholį, išgėrė vieną 1 litro butelį alaus. Tada kažkuriuo metu su L. sukonfliktavo. Konfliktas tarp jų įvyko dėl to, kad ji paslėpė butelį, kurį jis atsinešė. Konflikto metu prisimena, kad L. pasiėmė medinį pagalį ir juo trenkė jam į pilvo ir nosies sritis, kiek kartų ji jam trenkė, nurodyti negali. Konfliktas tarp jų įvyko jos kieme. Ar buvo praradęs sąmonę taip pat negali nurodyti. Po to, kai L. jį sumušė, jis grįžo pas save namo. Nei į policiją, nei į medikus tą vakarą jis nesikreipė. Kitos dienos metu jautė, kad jam labai skauda pilvą, ties šonkauliais, todėl paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir iškvietė sau medikus, kurie, jį apžiūrėję, pristatė į gydymo įstaigą. Respublikinėje Vilniaus Universitetinėje ligoninėje jam buvo nustatyti dešinės pusės 10-ojo šonkaulio lūžimas bei veido sumušimas. Apie L. gali pasakyti, kad sutaria su ja neblogai, ji kaip ir jis mėgsta išgerti, išgėrusi tampa agresyvi. Civilinį ieškinį dėl jam padarytos fizinės žalos šiuo metu reikšti atsisako, tai padarys ikiteisminio tyrimo eigoje. Papildomos apklausos ikiteisminio tyrimo metu M. D. parodė, kad tvirtina savo ankstesnius parodymus. Tik norėtų papildyti, kad dėl dešinės pusės 10-ojo šonkaulio lūžimo bei veido sumušimo jokių pretenzijų L. V. neturi. Civilinį ieškinį dėl jam padarytos fizinės žalos reikšti atsisako. Šiuo metu jis nedirba, nedarbingumo jam nereikės. Jaučiasi gerai ir į polikliniką jis nekreips. Jie su L. pabendravo, ji jo atsiprašė, jis L. viska atleido, jie susitaikė. Jų santykiai vėl geri. Labai prašo nutraukti ikiteisminį tyrimą. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis parodė, kad su kaltinamąja susitaikė ir jis jai viską atleido. Ji atsiprašė ir jis atleido. Teigė, kad susitaikė dar policijoje. (b. l. 26-28, 56-58, 167);

- Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus Specialisto išvada Nr. G253/2024(01), kurioje nurodyta, kad M. D. nustatytas dešimto šonkaulio lūžis dešinėje. Sužalojimas padarytas kontaktuojant su kietu buku daiktu. Sužalojimas kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Neatmetama galimybė, kad sužalojimo padarymo metu nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą. Sužalojimas padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu, neatmetama galimybė, kad nustatytas sužalojimas galėjo būti padarytas ir užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. (b. l. 51-54);

- 2024 m. kovo 15 d. Specialisto paaiškinimo protokolu, iš kurio matyti, kad teismo medicinos ekspertė Emilija Usavičienė paaiškino, kad VšĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje E025 ambulatorinio apsilankymo aprašyme (gydytojas otolaringologas) yra nurodyta diagnozė „S00.35 nosies paviršiaus sužalojimas, sumušimas“, tačiau ši diagnozė nėra pagrįsta jokiais objektyviais požymiais, todėl kaip sužalojimas negali būti vertinama ir kvalifikuojama. Medicinos dokumentuose nėra aprašytų jokių duomenų, kuriais remiantis būtų galima nustatyti, kad nosies sritis buvo sužalota (b. l. 108-109);

- 2024 m. sausio 30 d. kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad apžiūrimas policijos pareigūnų kūno kameros vaizdo įrašas iš įvykio vietos (2023 m. gruodžio 31 dienos). Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „PSS-20231231-190821UTC+0200.mp4“. Vaizdo įrašo trukmė 04:31 min. Vaizdo įraše matomi pareigūnai ligoninėje bendraujantys su M. D.. Pastarasis aiškina, kad jį vakar vakare sumušė kaimynė, turi pretenzijų ir rašys pareiškimą (b. l. 71-73).

- 2024 m. vasario 5 d. Vilniaus teritorinė ligonių kasos, atstovaujamos Teisės skyriaus vyriausiosios specialistės Anos Starkovskytės pareikštu ieškiniu Nr. 36399 dėl 92,95 eurų žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžetui dėl nukentėjusiojo M. D. gydymo ir 2024 m. vasario 6 d. nutarimu pripažinta civiliniu ieškovu dėl PSDF padarytos turtinės žalos (b. l.62-70);

- Įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad apžiūros objektas namo kiemas, esantis (duomenys neskelbtini). Namas yra dešinėje kelio pusėje. Namo teritorija neaptverta, apaugusi žole ir medžiais. Namas medinis, vieno aukšto. Tiesiai prieš namą yra malkinė. Šalia įėjimo į namą mėtosi įvairūs rakandai, tarp jų medinės paletės. Kiemo aplinka netvarkinga. Apžiūrint namo kiemą objektų, turinčių reikšmės tirti nusikalstamą veiką neaptikta. Namo kiemas nėra stebimas vaizdo stebėjimo kameromis (b. l. 19-22);

- 2023 m. gruodžio 31 d. M. D. protokolu-pareiškimu, kuriame nurodyta, kad 2023 m. gruodžio 30 d. apie 19.00 val. (duomenys neskelbtini), išgertuvių metu, kilus žodiniam konfliktui jo kaimynė L. jį sumušė, o būtent, pasiėmusi medinį pagalį, sudavė jam nenustatytą kiekį smūgių į pilvo ir veido sritis. Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje jam buvo diagnozuoti dešinės pusės 10-ojo šonkaulio lūžis ir nosies sumušimas (b. l. 8);

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia asmens sužalojimu ar susargdinimu (asmenį mušant ar kitaip nesunkiai pakenkiant jo sveikatai), padariniais – dalies profesinio ar bendro darbingumo praradimu arba ilgu sirgimu arba nesunkiu sveikatos sutrikdymu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus sužalojimo ar susargdinimo – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (dalies profesinio ar bendro darbingumo asmeniui praradimas arba ilgas sirgimas arba nesunkus sužalojimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti.

Kaltinamoji L. V. savo kaltę pripažino visiškai. Nagrinėjamu atveju įvertinus kaltinamosios parodymus, nukentėjusiojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, specialisto išvadą, procesinių veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuotus duomenis bei kitą rašytinę baudžiamosios bylos medžiagą, kuri sutampa tarpusavyje, viena kitą papildo ir yra pripažintina įrodymais, kaip tai įtvirtinta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnyje, darytina išvada, kad kaltinamoji kaltinime nurodytomis aplinkybėmis padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – namuose, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, panaudojo fizinį smurtą M. D. (M. D.) atžvilgiu – išgertuvių metu, tyčia, mediniu pagaliu sudavė pastarajam tyrimo metu nenustatytą kiekį smūgių į veido ir pilvo sritis, padarydama nukentėjusiajam M. D. X šonkaulio lūžį dešinėje, sužalojimą kvalifikuojamą nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Teismas šias išvadas daro įvertinęs įrodymų visumą. Kaltinamoji teismo posėdžio metu paaiškino, kad išgertuvių metu sukonfliktavo su nukentėjusiuoju dėl alkoholio, nes jis norėjo paimti jos alų, dėl to sudavė jam su prie krosnies stovėjusiu pagaliu, negalvojo, jog gali sulaužyti nukentėjusiajam šonkaulius. Nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu davė analogiškus parodymus, jog kartu su kaltinamąja gėrė alkoholį ir sukonfliktavo dėl to, jog jo teigimu, ji paslėpė jo atsineštą alkoholį, po ko pasiėmė medinį pagalį ir trenkė jam į pilvo sritį. Specialisto išvadoje nurodyta, kad M. D. nustatytas dešimtojo šonkaulio lūžis, sužalojimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą. Aptarti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, vieni kitus papildo, jų visuma pakankama L. V. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jos kaltei pagrįsti. L. V., suduodama mediniu pagaliu M. D. į veido ir pilvo sritį, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad nukentėjusysis gali patirti sužalojimus, ir nors tokių padarinių nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti, t. y. nusikalstamą veiką padarė veikdama netiesiogine tyčia. Pagal byloje nustatytas aplinkybes teismas L. V. veiksmus kvalifikuoja pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

Dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo ir kitų klausimų

Kaltinamosios atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jos atsakomybę sunkinančios aplinkybės – nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54, 61 straipsniuose, ir atsižvelgia į L. V. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį – veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 3 dalis), nukentėjusiajam sukeltas pasekmes; kaltės formą – netiesioginę tyčią, į kaltinamosios asmenybę charakterizuojančius duomenis: neteista, bausta administracine tvarka už melagingus pranešimus dėl smurto artimoje aplinkoje ir viešosios tvarkos pažeidimą, paskirtos baudos nesumokėtos (b. l. 92-95), netekėjusi, nedirbanti (Sodros duomenimis), registruota Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau –Užimtumo tarnyba). Išdėstytos aplinkybės, viena kaltinamosios atsakomybę lengvinanti ir vieną atsakomybę sunkinanti aplinkybė sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnio numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajai sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatytą ir prokurorės siūlomą bausmę – laisvės apribojimą su įpareigojimais ir draudimais, jo trukmę nustatant įstatyme numatytai vidutinei.

BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas bei baudžiamoji byla išnagrinėjama atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, nuteistajam skiriama bausmė tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas, atsižvelgęs į šią įstatymo nuostatą, taip pat į tai, kad byla išnagrinėta BPK 273 straipsnio tvarka, daro išvadą, kad kaltinamajai skirtina bausmė turi būti mažinama vienu trečdaliu.

Pagal BK 48 straipsnio 2, 3 dalių nuostatas laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų; teismas, skirdamas šią bausmę, paprastai paskiria kaltinamajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Prokurorė, sakydama baigiamąją kalbą, prašė teismo paskirti kaltinamajai intensyvią priežiūrą. Atkreiptinas dėmesys, jog teismas skirdamas laisvės apribojimo bausmę nėra imperatyviai įpareigotas kartu skirti ir intensyvią priežiūrą. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog L. V. padarė vieną nesunkų baigtą tyčinį nusikaltimą. Iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro matyti, jog praeityje L. V. nebuvo teista. Be to, nors ji ir bausta administracine tvarka, tačiau padaryti administraciniai nusižengimai yra susiję su melagingais pranešimais dėl smurto artimoje aplinkoje ir viešosios tvarkos pažeidimu. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nuteistosios asmenybė nėra charakterizuojama itin neigiamai, ji teisiama pirmą kartą, dėl ko manytina, jog BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai gali būti pasiekti ir nuteistajai netaikant intensyvios priežiūros sąlygų. Tačiau siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, kartu su bausme vietoj intensyvios priežiūros kaltinamajai skirtini įpareigojimai ir draudimai numatyti BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punkte, 5 dalies 3, 4 punktuose, 48 straipsnio 6 dalyje, todėl tikslinga kaltinamąją įpareigoti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi; uždrausti turėti, naudotis, įgyti, saugoti pačiai ar perduoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus, vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Dėl civilinio ieškinio ir kitų klausimų

Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė 92,95 eurų dydžio civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo ir dėl 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (1 tomas, b. l. 62-64). Civiliniame ieškinyje nurodyta, jog ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad buvo sužalotas M. D. ir dėl patirtų sužalojimų gydytas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Suteikta gydymo paslaugų kaina – 92,95 eurų. Iš bylos medžiagos matyti, kad teismui pateiktas 2024 m. sausio 29 d. gydymo paslaugų apskaitos išrašas, kuriame nurodyta kokia paslauga buvo suteikta nukentėjusiajam ir jos kaina.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Teismas, įvertinęs civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos pateiktą civilinį ieškinį, jo priedus, bylos medžiagą, konstatuoja, kad civilinis ieškovas dėl kaltinamosios veiksmų patyrė turtinės žalos, civilinis ieškinys pagrįstas ir įrodytas. Kaltinamoji L. V. su civiliniu ieškiniu sutiko. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose 2024 m. birželio 17 d. buvo gautas civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos prašymas nagrinėti baudžiamąją bylą civiliniam ieškovui nedalyvaujant, taip pat nurodant, jog ieškinį palaiko (b. l. 137-138). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, civilinis ieškinys tenkintinas visiškai (BPK 115 straipsnis).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba teismui pateikė pažymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, kuriose nurodyta, jog dėl kaltinamajai L. V. suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos valstybės išlaidos sudaro – 345,83 eurų suma (b. l. 160-164).

Pagal anksčiau suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą būtino gynėjo dalyvavimo atvejais, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos nebuvo priteisiamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, 2K-307-507-2015, 2K-84-699/2015). Tiek tarptautiniais (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies c punktas), tiek nacionaliniais (Lietuvos Respublikos Konstitucija, BPK 44 straipsnio 8 punktas) įstatymais yra įtvirtinta kiekvieno asmens, kaltinamo nusikaltimo padarymu, teisė gintis pačiam arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jeigu jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje numatyta asmens teisė į gynybą, taip pat ir teisė turėti advokatą, yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarimą), o valstybė privalo užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šią konstitucinę teisę būtų reali. Teisingumo interesai yra įtvirtinti BPK 51 straipsnyje, kuriame yra numatyti atvejai, kada gynėjo dalyvavimas yra būtinas, t. y. šio įstatymo paskirtis yra teisės į gynybą užtikrinimo procesinė garantija tiems asmenims, kurių galimybės pasirūpinti savo teisių ir teisėtų interesų gynyba dėl vienų ar kitų priežasčių baudžiamojo proceso metu yra ribotos. Aiškinamajame rašte dėl BPK 51 ir 106 straipsnių pakeitimų, kurie įsigaliojo nuo 2020 m. liepos 15 d. akcentuojama, jog tokie pakeitimai priimti tikslu užkirsti kelią piktnaudžiauti baudžiamuoju procesu, kad valstybės garantuojama teisine pagalba nesinaudotų tie, kurie turi galimybių pasikviesti savo gynėją bei siekiant užkirsti kelią baudžiamojo proceso vilkinimui. Rašte, be kita ko, vadovaujamasi ir EŽTT praktika, kurioje akcentuojama, kad sprendžiant dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo svarbūs du aspektai – pirma, asmuo buvo nuteistas; antra, jo turtinė padėtis, t. y. ar jis, atsižvelgiant į turimą informaciją apie jo turtą ir lėšas, gali padengti visas (dalį) valstybės patirtų išlaidų. Taigi ir nauji BPK pakeitimai negali būti laikomi numatančiais pareigą teismui visais atvejais, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus, priteisti iš asmens, pripažinto kaltu, išlaidas valstybės garantuojamai teisinei pagalbai.

Nagrinėjamu atveju teismas, remiantis įstatymu, nustatė privalomą gynėjo dalyvavimą procese, kadangi kaltinamoji L. V.nemoka proceso kalbos (BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kaltinamajai buvo parinktas ir procese dalyvavo gynėjas advokatas Mykolas Girdiušas. Teismas, atsižvelgęs į kaltinamosios L. V. turtinę padėtį (nedirbanti, ištekėjusi) sprendžia, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šioje situacijoje pažeistų teisingumo ir protingumo principus bei nepagrįstai apsunkintų kaltinamosios padėtį, nes gynėjas procese dalyvavo ne dėl jos noro, bet privalomų įstatymo nuostatų. Dėl to prašymas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš L. V. dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo nagrinėjant bylą teisme netenkintinas.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 89-90) – panaikintina nuosprendžiui įsiteisėjus.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokas (1 vnt.) su laikmena, kurioje „Body“ kamerų vaizdo įrašai, vokas (1 vnt.) su laikmena, kurioje M. D. rentgeno nuotrauka (prisegti prie 1 tomo bylos viršelio) – paliktini saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

L. V. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 12 (dvylikos) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros, per bausmės vykdymo laikotarpį įpareigojant: būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi; per visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje; taip pat bausmės vykdymo metu uždrausti turėti, naudotis, įgyti, saugoti pačiai ar perduoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus, vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, L. V. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti jai 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros, per bausmės vykdymo laikotarpį įpareigojant: būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi; per visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje; taip pat bausmės vykdymo metu uždrausti turėti, naudotis, įgyti, saugoti pačiai ar perduoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus, vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamosios L. V. 92,95 eur (devyniasdešimt du eurus ir 95 ct) turtinei žalai atlyginti ir 5 procentus metinių palūkanų nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl valstybinės teisinės pagalbos išlaidų už kaltinamajai L. V. suteiktą teisinę pagalbą – 345,83 Eur (trijų šimtų keturiasdešimt penkių eurų ir 83 ct) priteisimo, netenkinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką (1 vnt.) su laikmena, kurioje „Body“ kamerų vaizdo įrašai, voką (1 vnt.) su laikmena, kurioje M. D. rentgeno nuotrauka (prisegti prie 1 tomo bylos viršelio) – palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėja Jolanta Bagdonienė