Kauno apygardos teismo nutartis

2014-02-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-187-397-2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2013-11-28Kauno apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-02-28Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-02-28
Bylos Nr.
1A-187-397-2014
Teisminio proceso Nr.
1-03-1-00501-2013-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Gytis Večerskas (pirm.), Egidijus Jonas Grigaravičius, Rimas Švirinas
Nuteistasis
V. G.
Advokatai
Vytautas Gineika
Kategorijos

Pranešėjas: Gytis Večerskas Baudžiamoji byla Nr. 1A-187-397-2014

Teisėja: Joana Kvaselytė Teisminio proceso Nr. 1-03-1-00501-2013-7 Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.7.

(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. vasario 28 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gyčio Večersko, teisėjų Egidijaus Jono Grigaravičiaus, Rimo Švirino, sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, dalyvaujant prokurorei Ritai Poškienei, nuteistajam V. G., jo gynėjui advokatui Vytautui Gineikai,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. G. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. nuosprendžio, kuriuo V. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 ir 3 d., prie Panevėžio apygardos teismo 2002-02-06 nuosprendžiu paskirtos ir Panevėžio apygardos teismo 2003-10-02 nutartimi sušvelnintos bei neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies (3 metų 20 dienų) iš dalies pridėjus šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams 3 mėnesiams ir 20 dienų, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. G. pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. nuteistas už tai, kad jis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), 2013 m. sausio 3 d. apie 20.30 val. iš asmeninių paskatų (duomenys neskelbtini) lokalinio sektoriaus (duomenys neskelbtini) nuteistųjų būrio koridoriuje tyčia kumščiu sudavė nukentėjusiajam E. N. du kartus į veidą ir, nusitempęs nukentėjusįjį E. N. už drabužių į (duomenys neskelbtini) brigados gyvenamąją patalpą Nr. (duomenys neskelbtini), tyčia kumščiais sudavė nukentėjusiajam E. N. ne mažiau kaip penkis kartus į galvą, pečius ir krūtinę, o nukentėjusiajam E. N. suklupus, spyrė nukentėjusiajam E. N. kelis kartus į įvairias kūno vietas. Tęsdamas savo veiką, V. G. tyčia metaliniu lovos galo lanku sudavė nuo smūgių į galvą rankomis besiginančiam nukentėjusiajam E. N. ne mažiau kaip tris kartus per abiejų rankų dilbius ? padarė nukentėjusiajam E. N. poodines kraujosruvas kairiajame dilbyje ir dešinio alkūnkaulio lūžį, dėl ko nukentėjusiojo E. N. sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai.

Šalies argumentai

Nuteistasis apeliaciniu skundu prašo Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. nuosprendį panaikinti ir jo atžvilgiu priimti naują išteisinamąjį nuosprendį. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas šiuo atveju pažeidė Lietuvos Respublikos BPK 20 str. reikalavimus, nepašalino prieštaravimų liudytojų ir nukentėjusiojo teisme duotuose parodymuose. Be to, pirmosios instancijos teismas nevertino Pravieniškių pataisos namų VTS pareigūnų veiksmų atliekant ikiteisminį tyrimą šioje baudžiamojoje byloje, o taip pat nepagrįstai nesirėmė liudytojų R. B. ir A. G. parodymais, kurie paneigia nuteistojo kaltę. Baudžiamojoje byloje esanti specialisto išvada Nr. G249/13(02) negali būti laikoma įrodymu, pirmosios instancijos teismas, teismo posėdyje neapklausęs teismo medicinos eksperto, negalėjo ja vadovautis. Be to, apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino liudytojų R. J., A. S., E. Š., M. B., N. Š. teisme duotų parodymų, kad Pravieniškių pataisos namų NTS pareigūnai jiems darė psichologinį spaudimą duoti melagingus, nuteistąjį kaltinančius parodymus, o taip pat nevertino nukentėjusiojo E. N. 2013-09-24 teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str., nešališkai ir išsamiai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, teisingai įvertino ištirtus įrodymus ir pagrįstai V. G. pripažino kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d.

Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad nuteistasis, neigdamas savo kaltę, apeliaciniame skunde nurodo tapačias aplinkybes, kaip ir duodamas parodymus bylą nagrinėjant teisme, į kuriuos atsakydamas pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje išdėstė detalius ir aiškius motyvus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nuteistojo V. G. parodymais, kurie yra paneigti bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtais įrodymais, nesivadovavo pagrįstai ir teisingai apkaltinamąjį nuosprendį grindė nukentėjusiojo E. N. ir liudytojų A. S. bei E. Š. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Būtent, nukentėjusysis E. N., duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo ir pirmosios apklausos teisiamajame posėdyje metu, patvirtino nuteistojo jo atžvilgiu padarytus veiksmus, konkrečiai nurodė ir detalizavo ne tik pastarojo asmens smurtinių veiksmų pobūdį, bet ir nuteistojo kaltės neigimo priežastis, be to, tapačiai nurodė ir priežastį, dėl kurios buvo sumuštas, o tai iš dalies atitinka ir nuteistojo paaiškinimus apie nukentėjusiojo skolą už rūkalus. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, būtent aukščiau paminėtų asmenų parodymais nustatyta, kad nuteistasis V. G. 2013-01-03 apie 20.30 val. sumušė nukentėjusįjį E. N.: mušė koridoriuje, įsitempė į gyvenamąją patalpą, kumščiais ir kojomis mušė gyvenamojoje patalpoje, o nukentėjusiajam suklupus, mušė metaliniu lovos galo lanku, sudavė iš viršaus ne mažiau kaip tris kartus per abiejų nukentėjusiojo rankų dilbius. Kaip teisingai konstatuota skundžiamame nuosprendyje, ikiteisminio tyrimo metu duoti nukentėjusiojo E. N. ir liudytojų A. S., E. Š. parodymai neprieštarauja nei tarpusavyje, nei kitiems bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtiems įrodymams, todėl netikėti jais teismui nebuvo jokio pagrindo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad teisiamajame posėdyje nuteistasis, kaip ir apeliaciniame skunde, teigė, kad Pravieniškių PN - AK VTS pareigūnai siekė su juo susidoroti, vertė kitus asmenis (nuteistuosius) duoti parodymus prieš jį, tačiau šis jo aiškinimas yra paneigtas liudytojų minėtos pataisos įstaigos pareigūnų G. L. ir L. Z. parodymais, kuriais pirmosios instancijos teismas vadovavosi pagrįstai, kadangi nenurodytos jokios objektyvios priežastys, dėl kurių šie liudytojai galėjo apkalbėti nuteistąjį ar būti suinteresuoti bylos baigtimi.

Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju specialisto išvada Nr. G249/13(02) pagrįstai laikyta nuteistojo kaltę pagrindžiančiu įrodymu, ir vien tai, kad teismo posėdžio metu jos nepatvirtino teismo medicinos ekspertas, nesudaro pagrindo abejoti jos objektyvumu, juolab, kad ši išvada atitinka faktines bylos aplinkybes. Būtent, šioje specialisto išvadoje konstatuota, jog poodinė kraujosruva nukentėjusiajam E. N. kairiame dilbyje padaryta kietu buku daiktu, vieno ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje, galimai 2013-01-03; dešinio alkūnkaulio lūžis padarytas kietu buku daiktu, vieno ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje, rentgenologiniame apraše vertinamas kaip šviežias. Įvertinęs baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtų įrodymų visetą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad dešinio alkūnkaulio lūžis nukentėjusiajam E. N. taip pat padarytas 2013-01-03, V. G. suduodant smūgius per nukentėjusiojo dešinę ranką metaliniu lovos galo lanku.

Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nukentėjusysis E. N., liudytojai A. S. ir E. Š., keisdami parodymus baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu, tai yra 2013-09-24 teisiamajame posėdyje, sakė netiesą, todėl tokie jų veiksmai gali turėti BK 235 str. numatytos nusikalstamos veikos požymių, ir apie tai informavo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus vyriausiąjį prokurorą. Esant tokioms aplinkybėms, nukentėjusiojo E. N. 2013-09-24 teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais pirmosios instancijos teismas nesivadovavo pagrįstai.

Įvertinusi visas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs įrodymus viseto aspektu, padarė pagrįstą išvadą dėl nuteistojo V. G. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikaltimą.

Apeliaciniame skunde motyvai dėl netinkamos bausmės paskyrimo nenurodyti, todėl bausmės paskyrimo pagrindai ir motyvai neanalizuotini.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

nuteistojo V. G. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Gytis VečerskasTeisėjai Egidijus Jonas GrigaravičiusRimas Švirinas