Šiaulių apygardos teismo nutartis

dalyvaujant ieškovo UAB „Sagera“ direktoriui P. R., ieškovo atstovui advokatui G. D., atsakovei A. A., atsakovės atstovei advokatei J. B.,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Sagera“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. spalio 6 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1961-901/2014 pagal ieškovo UAB „Sagera“ ieškinį atsakovams E. K. ir A. A. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

10.2. Nagrinėjamu atveju turėjo būti taikomos Darbo kodekso normos. Apeliantas nesilaikė civiliniame procese nustatytos tvarkos ir nesikreipė į Darbo ginčų komisiją dėl tariamos žalos ieškovui padarymo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl atsakovų prievolės grąžinti ieškovei UAB „Sagera“ užsakovo UAB „Rosiga LT“ pagal 2011-12-02 Langų ir durų gamybos sutartį-užsakymą Nr. 1021-02 sumokėtus 943,29 Eur (tas atitinka 3257,00 Lt). Ieškovė įrodinėjo, kad atsakovai E. K. ir A. A. be pagrindo įgijo bendrovei priklausančias lėšas turtą ir reikalavimą grindė CK 6.237 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Šiaulių apylinkės teismas skundžiamu sprendimu ieškovo ieškinį atsakovams E. K. ir A. A. dėl nepagrįsto praturtėjimo atmetė. Apeliantas UAB „Sagera“ nesutinka su priimtu teismo sprendimu ir prašo ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovų E. K. ir A. A. 943,29 Eur (tas atitinka 3257,00 Lt) be pagrindo įgytų lėšų, 5 proc. metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

12. Byloje nustatyta, kad 2011-12-02 UAB „Rosiga LT“ langų ir durų gamybos sutartimi-užsakymu Nr. 1021-02 užsakė UAB „Sagera“ pagaminti 15 vnt. langų už 943,29 Eur (tai atitinka 3257,00 Lt), ir įsipareigojo užsakymo metu sumokėti 1000 Lt avansą (6 b. l.). Ieškovės direktorius P. R. 2012-10-02 išrašė PVM sąskaitą faktūrą, serija MLS, Nr. 620836, 943,29 Eur (tai atitinka 3257,00 Lt) sumai. Bendrovės direktorius pripažįsta pasirašęs 2012-10-02 kasos pajamų orderį 3256,99 Lt sumai, jie įrašyti į r UAB „Sagera“ kasos knygą, tačiau, ieškovo teigimu, pinigai nebuvo įnešti į kasą, nes atsakovai pinigus iš užsakovo UAB „Rosiga LT“ gavo pagal 2012-09-29 kasos pajamų orderį, serija KPO, Nr. 4179 juos pasisavino, todėl pinigus privalo grąžinti abu atsakovai.

13. Nagrinėjamu atveju turtinis reikalavimas atsakovams pareikštas faktiniu ieškinio pagrindu nurodant nepagrįstą praturtėjimą (CK 6.237 str.). Ieškovės pasirinktas pažeistų teisių gynimo būdas (CK 1.138 str.), pasirinktas reiškiant ieškinį, apibrėžia civilinės bylos nagrinėjimo ribas, todėl pripažintina, kad bylą nagrinėjęs teismas neturėjo teisinio pagrindo ieškinio pagrįstumo vertinti darbo kodekso normų kontekste (CPK 265 str. 2 d.). Apeliacinio skundo argumentai, kad teisinė kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva šiuo konkrečiu atveju nepagrįsti, nes materialinė atsakomybė pagal darbo teisę (DK 245 str.) yra savarankiška turtinės atsakomybės rūšis, o apeliantas norėdamas taikyti atsakovams atsakomybę pagal darbo teisę privalėjo pasinaudoti išankstine darbo ginčų sprendimo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje 3K-3-332-686/2015). Ieškovė nesilaikė išankstinės ginčų nagrinėjimo tvarkos. Nesant ieškovo kreipimosi į darbo ginčų komisiją, atsakovų atsakomybės klausimas šioje byloje negalėjo būti sprendžiamas taikant DK nuostatas, nes pagal DK 287 straipsnio 1 dalį darbo ginčų komisija yra privalomas ikiteisminis organas nagrinėjantis individualius darbo ginčus (DK 285 str.). Dėl to iš skundžiamo sprendimo motyvuojamosios dalies šalintini visi argumentai, susiję su darbuotojų materialinę atsakomybę reglamentuojančiomis teisės normų nuostatomis (CPK 265 str. 2 d., 293 str. 2 p., DK 287 str.).

14. Be pagrindo įgyto turto grąžinimo prievolė reglamentuojama CK 6.237 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalyje pateiktą aptariamo teisės instituto sąvoką asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus CK nustatytas išimtis. Taigi tam, kad atsirastų pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą, visų pirma asmuo turi turtą ne tik įgyti, bet ir įgyti jį be teisinio pagrindo, t. y. daikto ar pinigų gavimas negali būti pateisinamas nei įstatymu, nei sandoriu. Jeigu turto įgijimas gali būti pagrindžiamas teisės aktu, sandoriu ar kitokiu civilinių teisių atsiradimo pagrindu (CK 1.136 str.), preziumuotina, kad toks turtas įgytas teisėtai ir aptariamo civilinės teisės instituto pagrindu turto išreikalauti negalima. Tačiau jeigu turto įgijimo pagrindas buvo, o po turto įgijimo jis išnyko, tai tokiu atveju įgijusiam turtą asmeniui atsiranda pareiga grąžinti įgytą turtą, kaip įgytą be pagrindo. Be to, tam, kad atsirastų pareiga grąžinti turtą, jis turi būti asmens realiai gautas, o jo išreikalauti kitais civilinių teisių gynimo būdais (pvz., taikant restituciją, vindikaciją, priteisiant nuostolius, įpareigojant prievolę įvykdyti natūra, taikant kitus sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės nustatytus gynybos būdus) nėra teisinio pagrindo arba tokius būdus taikant pažeistos asmens teisės būtų apgintos nevisiškai. Savo ruožtu tai reiškia, kad be pagrindo įgyto turto grąžinimas yra subsidiarus pažeistos teisės gynimo būdas. Nepagrįsto praturtėjimo teisiniams santykiams atsirasti būtinos tokios sąlygos: 1) nėra įstatymo ar sandorio, iš kurių atsiranda prievolė; 2) kreditoriaus veiksmai, kuriais skolininkas gavo turtą, yra teisėti; 3) turto negalima išreikalauti kitais civilinių teisių gynybos būdais (taikant restituciją, vindikaciją); 4) kreditorius atliko veiksmus išimtinai savo interesais ir savo rizika. Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. UAB „Okseta“, bylos Nr. 3K-3-166/2008; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje D. J. v. A. D., bylos Nr. 3K-3-593/2008; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. V. v. Lietuvos profesinė sąjunga ,,Solidarumas“, bylos Nr. 3K-3-355/2009; kt.).

15. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad esant reikalavimui priteisti be pagrindo įgytą turtą, teismas visų pirma turi teisiškai kvalifikuoti ginčo teisinį santykį: nustatyti, kokiu pagrindu turtas gautas (jei gautas) ir iš ko kyla (jei kyla) prievolė turtą grąžinti, ir atitinkamai koks įstatymas, reglamentuojantis gauto turto išreikalavimo taisykles, ginčo atveju turi būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-236-611/2016).

16. Ieškinio reikalavimas iš esmės grindžiamas argumentu, kad atsakovai suklastojo 2012-09-29 kasos pajamų orderį, serija KPO, Nr. 4179 ir pagal jį iš UAB „Rosiga LT“ gautų pinigų – 3257,00 Lt neįnešė į bendrovės kasą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje nustatyta aplinkybė, jog 2012-09-29 kasos pajamų orderyje, serija KPO, Nr. 4179, eilutėje „Kasininkas“ pasirašė ne P. R. (2 t., 31–33 b. l.), nėra pakankamas įrodymas teismui spręsti, jog tai padarė šioje byloje atsakovais patraukti asmenys ( CPK 178 str., 185 str.). Tačiau jokių objektyvių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų ieškovas teismui nepateikė. Ikiteisminio tyrimo Nr. 40-1-00049-13 metu rašysenos teismo ekspertės E. M. minėtame kasos pajamų orderyje esančio parašo tyrimo išvados, kuriose nurodyta, kad nustatyti ar tyrimui pateiktame UAB „Sagera“ 2012-09-29 KPO kvite, serija KPO, Nr. 4179, eilutėje „Kasininkas“ P. R. vardu pasirašė A. A. ar kitas asmuo nebuvo galima (2 t., 13–33 b. l.). Taigi, atsakovų veiksmai klastojant 2012-09-29 kasos pajamų orderį nagrinėjamoje byloje neįrodyti.

17. Apeliacinės instancijos teismas vertindamas ieškinio pagrįstumą nepagrįsto praturtėjimo aspektu konstatuoja, kad aplinkybių, jog atsakovai E. K. ar A. A. pasisavino bendrovei „Sagera“ pagal 2012-09-29 kasos pajamų orderio kvitą, serija KPO, Nr.4179 UAB „Rosiga LT“ priklausančius pinigus, apeliantas neįrodė. Teismas nesivadovauja byloje pateiktu atsakovės A. A. rašytiniu paaiškinimu, kad UAB „Rosiga LT“ už langus 3257,00 Lt sumą tiesiogiai sumokėjo atsakovui E. K. (1 t., 5 b. l.), visų pirma todėl, kad teisminio nagrinėjimo metu A. A. paneigė šias aplinkybes, be to, nėra aiški paaiškinimo surašymo data ir pareiškime nurodyta pinigų suma neatitinka 2012-09-29 kasos pajamų orderio kvite, serija KPO, Nr.4179 nurodytos sumos. Šios bylos kontekste svarbu ir tai, kad atsakovė A. A. patvirtino teisme, jog E. K. UAB „Sagera“ nedirbo nuo 2012-08-13, todėl teismas sprendžia, kad atsakovas E. K., nedirbdamas bendrovėje, neturėjo galimybės nei suklastoti 2012-09-29 kasos pajamų orderį, nei gauti iš užsakovo pinigus.

18. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstą UAB „Rosiga LT“ direktoriaus R. J. paaiškinimą (1 t., 159 b. l.), kad atsakovui E. K. 1000,00 Lt avansas buvo sumokėtas užsakius langus, o likusi suma – 2257,00 Lt sumokėta UAB „Sagera“ buhalterijoje. Visų pirma, byloje nėra jokių įrodymų apie UAB „Rosiga LT“ 1000,00 Lt avanso sumokėjimą, kaip ir duomenų, kad likusi 2257 Lt suma buvo perduota buhalterei A. A.. Antra, teismas vertina ieškovo direktoriaus parodymų prieštaringumą šiuo aspektu. Trečia, rašytinis UAB „Rosiga LT“ direktoriaus R. J. tvirtinimas pateiktas kartu su apeliaciniu skundu, taip pat nėra aiški jo surašymo data. Be to, pateiktas garso įrašas iš esmės tik patvirtina, kad UAB „Rosiga LT“ direktorius R. J. avansą ir likusią pinigų sumą sumokėjo buhalterijoje, nei bendrovės direktoriui, nei atsakovui nedalyvaujant (1 t., 158 b. l.) Ketvirta, apeliacinėje instancijoje kaip liudytojas apklaustas R. J. taip pat nepatvirtino fakto, kad 1000,00 Lt avansą jis sumokėjo tiesiogiai atsakovui E. K..

19. Sutiktina su atsakovų pozicija, kad kasą tvarkė ir grynaisiais pinigais disponavo tik UAB „Sarega“ direktorius. Teismas įvertinęs byloje pateiktus ieškovo kasos lapus atitinkamais laikotarpiais pastebi, kad nė viename jų nėra įrašo, kad pinigai būtų įnešti ar išduoti atsakovų (1 t., 41, 87–92 b. l.). Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad pateiktuose kasos lapuose nėra tvarkiusio juos asmens parašo. Papildomai apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad 2012-10-02 kasos pajamų orderis, pagal kurį iš UAB „Rosiga LT“ priimta 3256,99 Lt ir kurio ieškovas neginčija, bendrovės kasoje apskaityta tik 2012-10-17 (1 t., 90 b. l.). Šios aplinkybės leidžia pripažinti, kad UAB „Sagera“ bendrovės vadovas neužtikrino tinkamo buhalterinės apskaitos vedimo bendrovėje. Be to, teismo posėdžio apeliacinėje instancijoje metu ieškovo direktorius P. R. pripažino, kad jo atžvilgiu už aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą pradėtas ikiteisminis tyrimas.

20. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009.).

21. Byloje nėra ginčijama aplinkybė, kad UAB „Rosiga LT“ UAB „Sagera“ už langus mokėjo tik sutartyje numatytą sumą, kuri (be vieno cento) pagal 2012-10-02 kasos pajamų orderį yra apskaityta bendrovės kasoje. Iš byloje esančių aplinkybių, šalių ir liudytojų paaiškinimų apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad labiau tikėtina, jog atsakovė A. A. galbūt suklydo išrašydama 2012-09-29 kasos pajamų orderį Nr. 4179 (1 t., 86 b. l.), nurodydama 3357,00 Lt sumą, apie tai UAB „Rosiga LT“ direktorius informavo UAB „Sagera“ direktorių, todėl 2012-10-02 buvo išrašytas teisingas kasos pajamų orderis pagal 2012-10-02 sąskaitoje faktūroje nurodytą pinigų sumą, kurie yra apskaityti ieškovo kasos knygoje (1 t., 95, 90 b. l.). Pažymėtina ir tai, kad apeliaciniame skunde ieškovas pripažįsta leidęs atsakovei A. A. išrašyti naują kasos orderį vietoje 2012-09-29 (1 t., 149–155).

22. Pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi nurodyta kasacinio teismo praktika ir pagrįstai sprendė, kad pareikštas ieškinys neatitinka nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygų. Įvertinus byloje esančias aplinkybes konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinio reikalavus, neįrodžius nepagrįsto atsakovų praturtėjimo (CK 6.237 straipsnis). Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nustatė visas teisingam ginčo išnagrinėjimui reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškino bei taikė tiek materialinės teisės, tiek procesines normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra įstatyminio pagrindo. Dėl to apelianto UAB „Sagera“ apeliacinis skundas atmestinas, o Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. spalio d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

23. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsakovai prašo priteisti patirtas jų bylinėjimosi išlaidas patirtas apeliacinėje instancijoje ir pateikė jas pagrindžiančius dokumentus: atsakovas E. K. – 173,77 Eur (tai atitinka 600 Lt) (1 t., 171 b. l.), atsakovė A. A. 444,81 Eur (1 t., 183 b. l.,2 t., 45 b. l.). Prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo paduoti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, pagrįsti rašytiniais įrodymais, reikalaujama priteisti advokato išlaidoms atlyginti suma neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nustatytos už atsiliepimą į apeliacinį skundą maksimalios sumos advokato išlaidoms apmokėti. Apeliacinio skundo netenkinus, iš ieškovo atsakovams priteistinos bylinėjimosi išlaidos apeliacinėje instancijoje (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d., 98 str.).

Šiaulių apygardos teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. spalio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą pašalinant iš sprendimo motyvuojamosios dalies argumentus, susijusius su darbuotojų materialinę atsakomybę darbdaviui reglamentuojančių nuostatų taikymu.

Priteisti iš ieškovo UAB „Sagera“, įmonės kodas 144710070, atsakovui E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 173,77 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt tris eurus ir 77 euro centus), o atsakovei A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) 444,81 Eur (keturis šimtus keturiasdešimt keturis eurus ir 81 euro centą) bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje.