Telšių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, vedęs, turtintis aukštąjį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini), neteistas, baustas administracine tvarka, kaltinamas padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 227 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. S. 2017 m. rugsėjo 9 d. apie 16 val. 00 min., (duomenys neskelbtini), namo kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, prie tarnybinio automobilio ,,Škoda Scaut“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savo įgaliojimus vykdantiems valstybės tarnautojams – Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniajam patruliui Rolandui Rimeikiui ir Vitalijui Damskiui, tiesiogiai žodžiu pasiūlė 300 eurų kyšį, tačiau jiems pinigų atsisakius ir įspėjus V. S. ne vieną kartą dėl baudžiamosios atsakomybės už policijos pareigūnų papirkimą, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, vyresniesiems patruliams pasiūlė 500 eurų kyšį, siekdamas šių valstybės tarnautojų neteisėto veikimo vykdant įgaliojimus, t. y. kad jam nebūtų nustatinėjamas girtumas ir jis nebūtų patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 422 straipsnio 5 dalį, surašant jam administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl to, kad jis, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas lengvas (1,47 promilių) girtumo laipsnis, 2017 m. rugsėjo 9 d. apie 15 val. 45 min., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. S. kaltu prisipažino visiškai, dėl savo veiksmų gailėjosi. Nurodė, kad įvykio dieną dirbo sodyboje, pritrūkęs statybinių medžiagų nuvažiavo į parduotuvę, jų nusipirko ir grįžtant, iki sodybos likus apie 200 metrų, jį sustabdė policijos pareigūnai. Pripažįsta, kad automobilį vairavo neblaivus, nors girtu nesijautė. Nurodė, kad tą dieną išgėrė apie 4 vnt. alaus skardines „1 Pinta“, 6 proc. stiprumo, tačiau iš vakaro taip pat vartojo alkoholį. Už šį administracinį pažeidimą yra nubaustas administracine tvarka, priimto nutarimo neginčijo, su juo sutiko. Nurodė, kad jį sustabdę policijos pareigūnai jo paprašė pateikti dokumentus, kadangi jis su savimi dokumentų neturėjo, pasakė, kad jie yra sodyboje, jis nuvažiavo į sodybą, o policijos pareigūnai važiavo paskui jį. Sustojo prie namo, atsinešė dokumentus, tačiau policijos pareigūnai paprašė alkotesteriu pasitikrinti blaivumą. Buvo išgėręs alaus, todėl jautė, kad gali į alkotesterį įpūsti, todėl policijos pareigūnams pasiūlė kyšį. Policijos pareigūnams sakė, kad vyrai susitariam, vis tiek jau esu namuose, jiems siūlė 300-400-500 Eur, tiksliai kiek, neprisimena. Pripažįsta, kad neteisingai elgėsi, nepagalvotai, o pareigūnai viską įrašė į telefoną. Taip pasielgė, nes bijojo, siekė išvengti administracinės atsakomybės. Jo neblaivumas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Prašė teismo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoja paskiriant jo žmoną. Paaiškino, kad nusikalstamų veikų ateityje nebedarys, nuo alkoholio atsisakė 5 metams. Su žmona santuokoje gyvena 5 metus, su ja sutaria. Ji yra geras, švelnus žmogus, galintis daryti jam teigiamą įtaką. Nurodė, kad paskutinį kartą buvo teistas 2000 metais už vagystės inscenizaciją. Šiuo metu jo atžvilgiu Telšių AVPK Akmenės r. PK yra atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl šaunamojo ginklo panaudojimo – šovė į ūkinį pastą. Šioje baudžiamojoje byloje jam pareikšti įtarimai, paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Tačiau su kaimynais susitaikė, pasirašė taikos sutartį. Baudžiamojoje byloje procesinis sprendimas nėra priimtas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio 1 dalies, 426 ir 432 straipsnių nuostatomis, byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, nes nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios ir kaltinamasis, kuris nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, prisipažįsta esąs kaltas, kaltinamasis, jo gynėjas ir prokuroras sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas.

Motyvuojamoji dalis

2017 m. rugsėjo 10 d. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato vyriausiojo patrulio Rolando Rimeikio tarnybinis pranešimas dėl papirkimo patvirtino, kad 2017 m. rugsėjo 9 d. apie 16 val. 00 min., nusikalstamos veikos padarymo metu, V. S. alkoholio kiekio matuokliu buvo nustatytas 1,47 promilių girtumas (4–5 b. l.).

Iš 2017 m. rugsėjo 20 d. išrašo apie asmeniui registruotus administraciniu nusižengimus ir priimtus sprendimus matyti, kad 2017 m. rugsėjo 14 d. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo N. Grigorevičiaus nutarimu už administracinių nusižengimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 432 straipsnio 1 dalyje ir 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą V. S. paskirta 350 bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 2017 m. rugsėjo 9 d. iki 2018 m. lapkričio 8 d., už tai, kad jis 2017 m. rugsėjo 9 d. 16.00 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę neblaivus, kai jam nustatytas lengvas girtumo laipsnis (1,47 prom.,) taip pat kad vairavo transporto priemonę neprisisegęs saugos diržo. V. S. baudą sumokėjo 2017 m. rugsėjo 19 d. (20–22 b. l.).

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad įrodymų visuma pakankama kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jo kaltei įrodyti. Kaltinamojo V. S. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 227 straipsnio 2 dalį.

Teismo posėdyje kaltinamasis V. S. bei jo gynėja prašė V. S. atliesti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, laiduotoja paskirti V. S. žmoną L. S.. L. S. teismui pateikė prašymą atleisti V. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, ją paskirti jo laiduotoja.

Pažymėtina, kad pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis).

Taigi BK 40 straipsnyje įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas, tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 1 bei 3 dalyje esančias sąlygas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016,2K-52-648/2017).

V. S. yra anksčiau teistas, tačiau teistumas išnykęs (16–17 b. l.), jo atžvilgiu Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariate nuo 2017 m. liepos 6 d. atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje. 2017 m. liepos 6 d. V. S. įteiktas pranešimas apie įtarimą, 2017 m. liepos 7 d. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Iš 2017 m. rugsėjo 13 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) metu nustatyta, kad 2017 m. liepos 5 d. apie 21.10 val., V. S. (būdamas neblaivus, nustatytas 2,65 promilių girtumas) atėjo į gretimo namo kiemą laikydamas rankose galimai medžioklinį ginklą, plūdosi dėl neva išmindžiotos jo sodybos žolės, vieną kartą iššovė, tačiau į žmones nepataikė (25–26 b. l.). V. S. turi galiojančių administracinių nuobaudų (20–22 b. l.).

Teismo vertinimu, šie duomenys rodo, kad V. S. nesistengia laikytis visuomenėje priimtinų elgesio normų ir įstatymų, ir nors dirba, teigiamai charakterizuojamas, tačiau, kita vertus, duomenys apie jo atžvilgiu atliekamą ikiteisminį tyrimą, padarytus administracinius pažeidimus, leidžia teigti, kad jis yra linkęs nepaklusti visuomenėje priimtoms teisės normoms. Įvertinus tai, kad V. S. nusikaltimą padarė, teismo vertinimu, praėjus neilgam laikotarpiui nuo 2017 m. liepos 6 d., kuomet buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, galima teigti, kad jo padarytas nusikaltimas nėra atsitiktinis, o jo, kad ir nedidelio pavojingumo, tačiau sistemingai padaryti keli Kelių eismo taisyklių pažeidimai galėjo jį privesti ir iki kyšio davimo už tai, kad jam nebūtų surašytas protokolas už transporto priemonės vairavimą neblaiviam. Todėl, teismo vertinimu, bylos aplinkybių visetas nesudaro pagrindo manyti, jog V. S. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Nagrinėjamos bylos kontekste taip pat pabrėžtina, kad atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą instituto paskirtis yra nustatyti papildomai reikalingą tolesnio elgesio korekciją būtent tokiam asmeniui, kuris nėra tiek savarankiška, brandi asmenybė, kurios gyvenimiškų vertybių sistema, sugebėjimas kontroliuoti savo veiksmus, susilaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo galutinai nesusiformavę. Nes būtent tokiam nusikalstamą veiką padariusiam ir aktyviai atgailaujančiam asmeniui BK 40 straipsnio nuostatos teikia papildomai reikalingą jo tolesnio elgesio korekciją, autoritetą turinčio asmens priežiūrą, teigiamos įtakos darymą, kad nusikaltęs asmuo laikytųsi įstatymų, nedarytų naujų nusikalstamų veikų. Iš bylos duomenų matyti, kad V. S. turi šeimą, augina mažametę dukrą, yra (duomenys neskelbtini), vertinamas darbdavio. Tai leidžia teigti, kad V. S. yra visiškai savarankiška ir brandi asmenybė, kurios gyvenimiška patirtis, turimas išsilavinimas (aukštasis) leido aiškiai suvokti savo veiksmų neteisėtą ir nusikalstamą pobūdį. Taigi, net jeigu byloje ir būtų formaliai nustatytos visos būtinos BK 40 straipsnio taikymo sąlygos, galimybė atleisti V. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą būtų labai abejotina.

BK 40 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalyje įtvirtinta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo. Ši sąlyga turi savarankišką reikšmę, todėl konstatuojant ją būtinas išsamus šios sąlygos motyvavimas. Taigi laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi. Šiuo atveju, net jei būtų nustatyti visi būtini pagrindai BK 40 straipsnio taikymui, teismo vertinimu, kaltinamojo V. S. žmona negali būti laikoma tinkama laiduotoja, nes teismui kyla pagrįstos abejonės, ar ji sugebės daryti teigiamą įtaką kaltinamajam. Šią išvadą teismas daro atsižvelgdamas į tai, kad L. S., nors ir neigiamai vertindama V. S. elgesį 2017 m. liepos 5 d. įvykio metu, su juo savo požiūrį aptarusi, nesugebėjo įtakoti tolimesnio V. S. elgesio, nes jis 2017-08-24 vairuodamas automobilį rankomis naudojosi ryšio priemonę, po ko 2017-09-09 vairavo automobilį neblaivus, tai yra padarė naujus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, po ko ir nusikaltimą.

Apibendrindamas visa tai, kas aptarta anksčiau, teismas mano, kad nenustatytos visos būtinosios V. S. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, todėl konstatuoja, kad nėra galimybės jam taikyti BK 40 straipsnį ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Skirdamas bausmę kaltinamajam V. S. teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, nurodytus BK 54 straipsnyje, taip pat kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį – padarytas nusikaltimas priskiriamas apysunkių tyčinių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis). Į kaltinamojo asmenybę: neteistas (16–17 b. l.); baustas administracine tvarka (20–22 b. l.), gydėsi psichiatrijos stacionare, nustatyta diagnozė – (duomenys neskelbtini), tačiau 2017 m. rugsėjo 13 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad skirti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę V. S. netikslinga (25–26 b. l.); dirbantis (19 b. l.); į nustatytas jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalie 2 punktas). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad veiką asmuo padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Teismas, įvertinęs aukščiau paminėtas aplinkybes ir atsižvelgdamas į BK 41 straipsnio 1 dalyje numatytus bausmės paskirtį, sprendžia, kad V. S. skirtina straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis – bauda, jos dydį nustatant žemesnį už vidurkį, numatytą BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punkte (straipsnio redakcija galiojusi iki 2017-10-06).

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino, byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (pagreitinto proceso tvarka), V. S. paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalys).

Kaltinamajam išaiškintinos savanoriško bausmės (baudos) nevykdymo pasekmės, priverstinio bausmės (baudos) vykdymo tvarka ir sąlygos, vengimo sumokėti ir negalimumo ją išieškoti teisinės pasekmės, numatytos BK 47 straipsnio 6 ir 7 dalyse.

Nuosprendžiui įsiteisėjusi naikintina kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD kompaktinė plokštelė su vaizdo ir garso įrašu, kuri pridėta prie bylos galinio tomo viršelio, paliktina saugoti prie bylos medžiagos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301 – 305 straipsniais, 307 – 308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pripažinti V. S. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 60 MGL dydžio – 2259,60 Eur (dviejų tūkstančių dviejų šimtų penkiasdešimt devynių eurų 60 ct) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą baudą sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę sumažintą bausmę – 40 MGL dydžio – 1506,40 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų šešių eurų 40 ct) baudą.

- panaikinti V. S. 2017 m. rugsėjo 20 d. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

- CD kompaktinę plokštelę su vaizdo ir garso įrašu (paketas prisegtas prie bylos galinio viršelio), palikti saugoti prie bylos medžiagos.

Išaiškinti V. S., kad baudą, nurodant įmokos kodą 6801, privaloma sumokėti į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ir pateikti teismo raštinės tarnautojui banko kvitą. Nustatytu laiku nesumokėta bauda išieškoma priverstinai.

Neturint lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis BK 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą areštu.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Akmenės rajono apylinkės teismą.