- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-12-18
- Bylos Nr.
- ATP-1248-315/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-05920-2014-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Arūnas Kisielius
- Kategorijos
- 41.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Kisielius, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal S. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 13 d. nutarimo, kuriuo M. K. administracinė byla nutraukta,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Administracinė byla iškelta ir išnagrinėta pagal UAB “R.” akcininkės S. L. pareiškimą, kuriame nurodyta, kad M. K., būdamas UAB „R.” direktoriumi, būdamas baustas už Lietuvos Respublikos administracinio teisės pažeidimo kodekso (toliau – ATPK) 50⁵ straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą, nepateikdamas dokumentų ir (ar) informacijos, reikalaujamos Bendrovės akcininkės, netinkamai vykdydamas Bendrovės vadovo pareigas, susijusias su eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo tvarka ir terminais, netinkamai Bendrovės akcininkę informuodamas apie planuojamą šaukti visuotinį akcininkų susirinkimą, netinkamai suformuluodamas visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkės klausimus, suvaržydamas jos kaip akcininkės teisę dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime, pažeidė jos kaip akcininkės neturtines teises ir tokiais savo veiksmais, pasak pareiškėjos S. L., padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 50⁵ straipsnio 2 dalyje.
Šalies argumentai
S. L. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 13 d. nutarimą (skunde klaidingai nurodoma – nutartį) ir priimti naują sprendimą, t.y. iškelti administracinę bylą ir patraukti UAB „R.“ bendrovės vadovą – direktorių M. K. administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 50⁵ str. 2 d. ir paskirti jam 50 000 Lt baudą su nušalinimu nuo darbo (pareigų).
Nurodo, kad 2014 m. balandžio 25 d. vykusio susirinkimo metu Bendrovės akcininkų bendru sutarimu nuspręsta sušaukti pakartotinį visuotinį akcininkų susirinkimą, kuris buvo sušauktas 2014 m. gegužės 16 d. Tokiu būdu laikytina, kad visuotinis akcininkų susirinkimas buvo sušauktas pažeidžiant Akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 24 str. 1 d. įtvirtintą reikalavimą eiliniam visuotiniam akcininkų susirinkimui įvykdyti ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. Vien visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimas, jam nepriimant sprendimų darbotvarkėje numatytais klausimais, ir tuo labiau priimant tik sprendimą sušaukti pakartotinį visuotinį akcininkų susirinkimą, negali būti vertinamas kaip visuotinio akcininkų susirinkimo įvykimas ABĮ 24 str. 1 d. prasme. Be to, pranešimas apie visuotinio akcininko susirinkimo sušaukimą turi būti viešai paskelbtas įstatuose nurodytame šaltinyje arba įteiktas kiekvienam akcininkui pasirašytini ar išsiųstas registruotu laišku ne vėliau kaip likus 21 dienai iki visuotinio akcininkų susirinkimo dienos. Apeliantės teigimu, akcininkams pranešimai yra siunčiami Bendrovės vertybinių popierių apskaitos dokumentuose nurodytu adresu. Teigia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė 2014-07-25 AB Lietuvos paštas pažymą apie registruotos pašto korespondencijos įteikimą, kuri patvirtina aplinkybę, jog korespondencija, kuria pirmosios instancijos teismas vertina kaip pakankamą aplinkybei, kad korespondencija S. L. buvo pateikta, konstatuoti, apeliantei įteikta nebuvo.
Skunde teigiama, kad nepaisant ABĮ ir Bendrovės įstatuose įtvirtintų nuostatų pažeidėjas pranešimus siuntė jai elektroniniu paštu, taip pažeisdamas įstatymuose ir įstatuose numatytą pranešimų apie šaukiamų visuotinio akcininkų susirinkimų pateikimo akcininkams tvarką, taip pažeisdamas jų neturtines teises ir nesudarydamas tinkamų sąlygų būti informuotiems apie svarbiausius su Bendrove susijusius įvykius.
Šalies argumentai
S. L. taip pat nurodo, kad akcininko teisė dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime apima teisę kalbėti ir klausti, tačiau 2014 m. gegužės 16 d. pakartotiniame visuotiniame akcininkų susirinkime jai buvo neleista išreikšti savo nuomonės, užduoti papildomų klausimų, susipažinti su pateiktais dokumentais, neleidžiant fiziškai jai dalyvauti minėtame susirinkime. Bendrovės direktoriaus atsisakymas vesti akcininkų susirinkimą negalėtų būti vertinamas kaip pagrįstas ar teisėtas taip pat ir dėl tos priežasties, jog akcininkas susirinkimo metu paskambino kažkam telefonu, norėdamas užduoti su finansais ir (ar) buhalterija susijusio ir jokiu aspektu su Bendrovės duomenimis nesusijusio bendro pobūdžio klausimo. Taip pat skundžiamoje nutartyje yra visiškai nepagrįstai nurodyta, jog, pareiškėjos manymu, jos teisė dalyvauti susirinkime buvo pažeista dėl to, kad susirinkime neleista dalyvauti jos atstovui, t.y. jos tėvui. Apeliantės teigimu, tokių argumentų nėra nurodžiusi nei ji, nei pažeidėjas, todėl teismas rėmėsi nenustatytomis aplinkybėmis ir (ar) neteisingais duomenimis bei prielaidomis.
Apeliantė pažymi, kad pakartotiniam susirinkimui pažeidėjas buvo įsipareigojęs pateikti papildomus su Bendrove susijusius dokumentus, tačiau Vilniaus m. apylinkės teismas šių argumentų nenagrinėjo ir dėl jų nepasisakė, pasisakydamas tik dėl tęstinio pažeidimo. Teismų praktiką patvirtina, kad ji turi teisę gauti 2014 m. balandžio 25 d. susitikimo metu pareikalautą informaciją ir (ar) dokumentų kopijas, o tokių dokumentų nepatekimas esant reikalavimui pažeidė apeliantės, kaip Bendrovės akcininkės, neturtines teises. Be to, nagrinėjamoje byloje yra būtina taikyti sankciją – nušalinimą nuo Bendrovės vadovo pareigų, nes tik tokios sankcijos paskyrimas galėtų sudaryti sąlygas ateityje nepažeisti nei vieno iš Bendrovės akcininkų interesų.
Apeliantės manymu, teismas neteisingai vertino M. K. į bylą pateiktą įrodymą – garso įrašą, nes iš jo galima daryti išvadą ne dėl fizinių asmenų veiksmų, o tik dėl žodžių. Šiuo atveju teismas neįvertino to, kad pateiktame garso įraše dėl jo prastos kokybės negali girdėtis ne tik, kad paprastai normalia kalba tarp M. K. ir apeliantės vykstantis pokalbis, tačiau nesigirdi ir tylesni ar toliau nuo garso įrašymo įrangos įrašyti garsai. Nesigirdi situacija, kuomet apeliantė bando konsultuotis telefonu, o M. K. griežtai atsisako vesti susirinkimą dėl to, kad S. L. ketina gauti konsultaciją telefonu, į patalpą bando įeiti jos notariškai įgaliotas asmuo ir netrukus po to dėl M. K. veiksmų S. L. ir jos atstovas yra priverčiami pasišalinti iš patalpos, kurioje turėtų vykti visuotinis akcininkų susirinkimas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą M. K. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 13 d. nutarimą palikti nepakeistą, S. L. apeliacinį skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Lietuvos Respublikos ATPK 257 straipsnyje numatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje organas (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio nuostatų galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais ir kurių patikimumas kelia abejonių. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus ir nustatė, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai M. K. iškeltą administracinę bylą nutraukė.
Administracinė byla buvo iškelta ir išnagrinėta pagal UAB “R.” akcininkės S. L. pareiškimą, kuriame nurodyta, kad M. K., būdamas UAB „R.” direktoriumi, būdamas baustas už Lietuvos Respublikos administracinio teisės pažeidimo kodekso (toliau – ATPK) 50⁵ straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą, nepateikdamas dokumentų ir (ar) informacijos, reikalaujamos Bendrovės akcininkės, netinkamai vykdydamas Bendrovės vadovo pareigas, susijusias su eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo tvarka ir terminais, netinkamai Bendrovės akcininkę informuodamas apie planuojamą šaukti visuotinį akcininkų susirinkimą, netinkamai suformuluodamas visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkės klausimus, suvaržydamas jos kaip akcininkės teisę dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime, pažeidė jos kaip akcininkės neturtines teises ir tokiais savo veiksmais, pasak pareiškėjos S. L., padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 50⁵ straipsnio 2 dalyje.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, visuotinis akcininkų susirinkimas įvyko 2014-04-25, tai patvirtino ir byloje esantis 2014-04-25 UAB „R.“ Visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas Nr. 1, taip pat dalyvavusių akcininkų registravimo sąrašas. Minėtą sąrašą pasirašė ir apeliantė, todėl jos skundo argumentas, kad visuotinis akcininkų susirinkimas buvo sušauktas pažeidžiant ABĮ 24 str. 1 d. įtvirtintą reikalavimą eiliniam visuotiniam akcininkų susirinkimui įvykdyti ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos, atmestinas kaip nepagrįstas.
Taip pat yra nepagrįstas ir apeliantės skundo argumentas, jog ji nebuvo tinkamai informuota apie rengiamą visuotinį akcininkų susirinkimą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, M. K. išsiuntė S. L. pranešimą apie įvyksiantį visuotinį akcininkų susirinkimą jos gyvenamosios vietos adresu, t.y. Giedraičių g. 71-21, Vilnius, registruotu paštu 2014-03-25. Be to, kaip teisingai nurodyta skundžiamame nutarime, M. K. pranešimą apie visuotinį akcininkų susirinkimą S. L. taip pat išsiuntė ir elektroniniu paštu, nors tokios pareigos neturėjo, taigi darytina išvada, kad M. K. stengėsi informuoti S. L. apie įvyksiantį akcininkų susirinkimą.
S. L. taip pat nurodo, kad akcininko teisė dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime apima teisę kalbėti ir klausti, tačiau 2014 m. gegužės 16 d. pakartotiniame visuotiniame akcininkų susirinkime jai buvo neleista išreikšti savo nuomonės, užduoti papildomų klausimų, susipažinti su pateiktais dokumentais, neleidžiant fiziškai jai dalyvauti minėtame susirinkime. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2014-05-16 UAB „R.“ visuotinio akcininkų susirinkimo akcininkų registravimosi sąraše užsiregistravo pati S. L., ji nenurodė, kad susirinkime dalyvaus ne ji, o jos įgaliotas atstovas. Atsižvelgiant į tai, kad M. K. jau prasidėjus susirinkimui pareikalavo, kad iš patalpos išeitų asmenys, neturintys teisės dalyvauti akcininkų susirinkime, o tuomet pati S. L. iš susirinkimo išėjo, nelaikytina, kad tokiu būdu buvo pažeistos ar suvaržytos apeliantės kaip akcininkės teisė dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime.
Nors apeliantė nurodo, kad pakartotiniam susirinkimui pažeidėjas buvo įsipareigojęs pateikti papildomus su Bendrove susijusius dokumentus, tačiau Vilniaus m. apylinkės teismas šių argumentų nenagrinėjo ir dėl jų nepasisakė, pasisakydamas tik dėl tęstinio pažeidimo, šie argumentai laikytini nepagrįstais. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, apylinkės teismas išsamiai ir pagrįstai nurodė, kad M. K. jau buvo nubaustas Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimu, priimtu administracinėje byloje Nr. A2.2.-12040-784/2013 pagal ATPK 50⁵ str. 1 d. už tai, kad nepateikė S. L. minėtos informacijos. Be to, teismas nurodė, kad yra suėjęs administracinės nuobaudos skyrimo terminas. Nors, apeliantės teigimu, M. K. jai nepateikė išplėstinio bendrovės balanso, byloje nustatyta, kad susipažinti su išplėstiniu bendrovės balansu atsisakė pati apeliantė, motyvuodama tuo, kad nėra pakankamai kompetentinga suprasti tokių dokumentų esmę. Nors S. L. nurodo, jog teismas neteisingai vertino M. K. į bylą pateiktą įrodymą – garso įrašą, nes iš jo galima daryti išvadą ne dėl fizinių asmenų veiksmų, o tik dėl žodžių, pažymėtina, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone.
Aukštesnės instancijos teismas taip pat pažymi, kad vien tik apeliantės nesutikimas su jais priimtu nepalankiu procesiniu sprendimu nesudaro pagrindo teigti, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 50⁵ straipsnio 1 dalyje.
Atsiliepime į apeliacinį skundą M. K. prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas iš S. L.. Tenkinti tokį prašymą nėra teisinio pagrindo. Pagrindas patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą yra apeliacinis skundas, kuriame jį paduodantis asmuo nurodo savo nesutikimo su teismo išvadomis argumentus, motyvus bei formuluoja prašymus. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, pasisako tik dėl tų aplinkybių, kurios yra nurodytos apeliaciniame skunde. Atsiliepime į apeliacinį skundą asmuo gali išsakyti savo nuomonę dėl apeliacinio skundo argumentų ir motyvų, tačiau, priešingai negu apeliaciniame skunde, pateikti savarankiškų reikalavimų negali. Šiuo atveju M. K. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 13 d. nutarimo apeliacine tvarka neskundė, todėl apygardos teismas jo atsiliepime į apeliacinį skundą išsakyto prašymo nevertina ir dėl jo nepasisako.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 13 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio objektyvaus pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 13 d. nutarimą palikti nepakeistą ir S. L. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.