Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gediminas Viederis, sekretoriaujant Ingai Krupauskienei, dalyvaujant pareiškėjai S. L., administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui M. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje administracinėn atsakomybėn traukiamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) direktorius M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ši administracinė byla iškelta ir išnagrinėta pagal UAB “ (duomenys neskelbtini)” akcininkės S. L. pareiškimą, kuriame nurodyta, kad M. K., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)” direktoriumi, būdamas baustas už Lietuvos Respublikos administracinio teisės pažeidimo kodekso (toliau – ATPK) 50⁵ straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą, nepateikdamas dokumentų ir (ar) informacijos, reikalaujamos Bendrovės akcininkės, netinkamai vykdydamas Bendrovės vadovo pareigas, susijusias su eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo tvarka ir terminais, netinkamai Bendrovės akcininkę informuodamas apie planuojamą šaukti visuotinį akcininkų susirinkimą, netinkamai suformuluodamas visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkės klausimus, suvaržydamas jos kaip akcininkės teisę dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime, pažeidė jos kaip akcininkės neturtines teises ir tokiais savo veiksmais, pasak pareiškėjos S. L., padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 50⁵ straipsnio 2 dalyje.

Apklaustas teismo posėdžio metu M. K. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad jis UAB (duomenys neskelbtini) prieš ketverius metus įsigijo su posūniu D. R., o pastarasis jam priklausiusias 50 proc. bendrovės akcijų pardavė pareiškėjai S. L. ir pareikalavo, kad ji, padedama savo tėvo, sužlugdytų UAB (duomenys neskelbtini). Nuo tada, kai S. įgijo bendrovės akcijas, ji visaip trukdo įmonės veiklai, kreipiasi su skundais į įvairias institucijas. M. K. taip pat nurodė, kad jis pareiškėją apie visuotinį akcininkų susirinkimą informavo įstatymų nustatyta tvarka, prieš mėnesį, išsiųsdamas jai registruotą laišką. Šiame laiške jis taip pat informavo pareiškėją apie galimybę iki susirinkimo susipažinti su susirinkimo darbotvarke, ją pildyti, koreguoti, tačiau per tą mėnesį S. nei kreipėsi su darbotvarkės papildymais ar darbotvarkės koregavimu, nei atvyko susipažinti su susirinkimo protokolų projektais. Taip pat, žinodamas, kad S. nori su juo konfliktuoti, jis jai papildomai į elektroninį paštą išsiuntė tokį patį kvietimą į susirinkimą, koks buvo išsiųstas ir registruotu paštu. Taip pat paaiškino, kad pareiškėjos teiginiai, jog susirinkimas sušauktas ne per keturis mėnesius, neatitinka tikrovės ir yra visiškai nepagrįsti, kadangi visuotinis susirinkimas sušauktas per keturis mėnesius. Be to, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pažymėjo ir tai, kad pati pareiškėja turi teisę sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą. M. K. taip pat nurodė, kad pareiškėja, kartu su savo tėvu dalyvavo pirmajame visuotiniame akcininkų susirinkime, jai buvo pateiktas standartinis bendrovės dokumentų paketas: finansinė atskaitomybė, balansas, pelno-nuostolių ataskaita, tačiau pareiškėja pareikalavo išplėstinio balanso bei surengti pakartotinį visuotinį akcininkų susirinkimą, toks susirinkimas buvo surengtas, jame dalyvavo pareiškėja, jai buvo pateiktas jos prašytas išplėstinis bendrovės balansas, tačiau ji atsisakė pasirašyti, kad minėtą dokumentą gavo. Antrajame susirinkime jis paprašė, kad dalyvautų tik bendrovės akcininkai, todėl iš patalpos, kur vyko susirinkimas, buvo paprašyti pasišalinti tiek jo žmona, tiek ir pareiškėjos tėvas, su kuriuo ji atėjo į susirinkimą. Be to, žinodamas, kad pareiškėja yra linkusi konfliktuoti, jis darė antrojo susirinkimo tiek vaizdo, tiek garso įrašus. Taip pat teismo posėdžio metu M. K. paaiškino, kad S. L. nebuvo pateikti visi Akcinių bendrovių įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje numatyti dokumentai, todėl, kad UAB (duomenys neskelbtini) yra nedidelė bendrovė ir tiesiog ne visi dokumentai tokioje bendrovėje egzistuoja, o kiti dokumentai S. L. buvo pateikti.

Apklausta teismo posėdžio metu pareiškėja S. L. paaiškino, jog jai nuosavybės teise priklauso 50 procentų UAB (duomenys neskelbtini) akcijų. Ji buvo tiek netinkamai informuota apie UAB (duomenys neskelbtini) visuotinį akcininkų susirinkimą, tiek visuotinis akcininkų susirinkimas vyko labai apribojant dalyvavimo jame teises, nes iš paskutiniojo visuotinio akcininkų susirinkimo ji buvo fiziškai išprašyta iš patalpos. Pareiškėjos nuomone tiek netinkamas informavimas apie visuotinį akcininkų susirinkimą, tiek jo netinkamas vedimas pažeidė jos kaip akcininkės teises. Bendrovės vadovo suformuota visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkė nenumatė finansinės atskaitomybės tvirtinimo, kas yra viena pagrindinių akcininkų teisių. Taip pat paaiškino, kad informaciją apie susirinkimus ji gavo tik elektroniniu paštu, ir ji nežino, kodėl į bylą pateikti pranešimai, kurie buvo siųsti registruotu paštu, jos nepasiekė. Pareiškėja nurodė, kad jos manymu, tai, kad pranešimus apie visuotinį akcininkų susirinkimą ji gavo tik elektroniniu paštu, pažeidžia jos kaip akcininkės teises. Pareiškėja taip pat nurodė, kad, nors, jos nuomone, apie visuotinius akcininkų susirinkimus ji buvo informuota netinkamai, tačiau tiek 2014-04-25, tiek 2014-05-16 vykusiame susirinkime ji dalyvavo. S. L. taip pat nurodė, kad metinėje finansinėje atskaitomybėje, kurią per pirmąjį visuotinį akcininkų susirinkimą pateikė direktorius, matėsi akivaizdūs netikslumai. Pats direktorius pasisiūlė patikslinti tą informaciją, nes į kai kuriuos klausimus jis neturėjo atsakymų. Protokole, kurį pateikė M. K. susirinkimo metu, parašyta, kad ji pareikalavo surengti pakartotinai, tačiau ji tokio protokolo nepasirašė, todėl nežino, kas jame parašyta, tačiau paaiškino, kad susirinkimo metu, kartu su bendrovės vadovu sutarė, kad metinė finansinė atskaitomybė bus patikslinta dėl to, kad joje yra akivaizdžių nesutapimų. Taip pat, pareiškėja nurodė, kad ji akcininkų susirinkimuose visą laiką prašydavo, kad dalyvautų jos atstovas, asmuo, kuris labai gerai supranta balansus. 2014-05-16 vykusio susirinkimo metu jai buvo pateiktas kažkoks dokumentas, tačiau ji nežino, ar tai buvo išplėstinis bendrovės balansas, kurio ji buvo prašiusi, ar neišplėstinis, kadangi susirinkime nebuvo leista dalyvauti ir jos atstovui, kuris gerai supranta balansus. Ji paaiškino, kad ir pirmame, ir antrame susirinkime ji buvo kartu su atstovu R. L., kuris yra jos tėtis. Antro susirinkimo metu M. K. paprašė, kad visi pašaliniai žmonės paliktų tiesioginio pardavimo patalpas, kur ateina pirkėjai, uždarė duris. Jis pateikė jai komercinį statusą turinčios paslapties sutartį, kad ji pasirašytų, ir davė jai dokumentus. Pareiškėja nurodė, kad ji nesuprato, kokie jai dokumentai yra pateikti, todėl paprašė, kad minėtus dokumentus ji galėtų parodyti savo atstovui, tačiau M. K. jai neleido to padaryti, netgi neleido paskambinti telefonu minėtam atstovui. Pareiškėja taip pat nurodė, kad M. K., kaip bendrovės vadovas, netinkamai veda bendrovės buhalteriją, todėl priešinasi audito atlikimui. Taip pat posėdžio metu, pareiškėja nurodė, kad M. K. jai, kaip akcininkei, nepateikė ne tik išplėstinio balanso, kurio ji buvo prašiusi pirmojo akcininkų susirinkimo metu, bet ir tų dokumentų, už kurių nepateikimą M. K. jau vieną sykį buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 50⁵ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad akcinių bendrovių, uždarųjų akcinių bendrovių, taip pat ir tų bendrovių, kurios veikia kaip bankai, visuotinių akcininkų susirinkimų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių (įgaliotinių) susirinkimų nesušaukimas nustatytu laiku, susirinkimų rengimo tvarkos nesilaikymas, kliudymas akcininkams, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) nariams dalyvauti susirinkimuose, įstatymo numatytos informacijos akcininkams, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) nariams nepateikimas ar kitų įstatuose (statutuose) numatytų jų neturtinių teisių pažeidimas, taip pat akcininkų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių turtinių teisių pažeidimas (draudimas ar kliudymas perleisti akcijas, pajus, pasirašyti naujas akcijas, pelno nepaskirstymas ar dividendų neišmokėjimas nustatytais terminais, įnašų, pajų negrąžinimas ar trukdymas gauti likviduojamos bendrovės turto dalį įstatymo numatytais atvejais, nesikreipimas į teismą dėl įstatinio kapitalo sumažinimo), užtraukia baudą valdybų pirmininkams (valdytojams), valdybų nariams ar administracijų vadovams nuo 2 000 iki 10 000 Lt. Pagal ATPK 50⁵ straipsnio 2 dalį, tokie pat veiksmai, padaryti asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytus pažeidimus, užtraukia baudą nuo 10 000 iki 50 000 Lt su nušalinimu nuo darbo (pareigų).

Taigi, kaip matyti iš ATPK 50⁵ straipsnio 1 dalies dispozicijos, administracinė atsakomybė akcinės bendrovės vadovui kyla, jeigu jis: 1) nesušaukia visuotinio akcininkų susirinkimo nustatytu metu, arba 2) nesilaiko visuotinio akcininkų susirinkimo rengimo tvarkos, arba 3) kliudo akcininkams dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime, arba 4) nepateikia įstatymų numatytos informacijos akcininkams, arba 5) kitaip pažeidžia akcininkų turtines ar neturtines teises.

Pareiškėja S. L. tiek savo pareiškime, tiek posėdžio metu nurodė, kad M. K., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) vadovu, nesušaukė visuotinio akcininkų susirinkimo nustatytu metu. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 24 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas turi įvykti kasmet ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. Iš į byla pateiktų UAB (duomenys neskelbtini) įstatų 4 punkto yra matyti, kad bendrovės finansiniai metai baigiasi gruodžio 31 d. (b. l. 18-20). Iš bylos medžiagos yra matyti ir tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) visuotinis akcininkų susirinkimas įvyko 2014-04-25, ką patvirtina ir į bylą pateiktas 2014-04-25 UAB (duomenys neskelbtini) Visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas Nr. 1, Akcininkų, dalyvaujančių 2014-04-25 visuotiniame UAB (duomenys neskelbtini) akcininkų susirinkime registravimo sąrašas, kuriame pasirašė ir pati S. L. (b. l. 41-42). Aplinkybės, kad visuotinis akcininkų susirinkimas įvyko 2014-04-25, t. y. per keturis mėnesius nuo bendrovės finansinių metų pabaigos, neginčija ir pati pareiškėja, kuri teismo posėdžio metu netgi nurodė, kad šiame susirinkime ji dalyvavo asmeniškai. Atsižvelgiant į tai, teismas mano, kad nėra pagrindo konstatuoti, kad M. K., būdamas bendrovės vadovu, nesušaukė visuotinio akcininkų susirinkimo teisės aktų nustatytu metu.

Pareiškėja taip pat nurodė, kad M. K. turėtų būti traukiamas administracinėn atsakomybėn už tai, kad jis netinkamai ją, kaip akcininkę, informavo apie rengiamą visuotinį akcininkų susirinkimą. ABĮ 26 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad pranešimas apie visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą turi būti viešai paskelbtas įstatuose nurodytame šaltinyje arba įteiktas kiekvienam akcininkui pasirašytinai ar išsiųstas registruotu laišku ne vėliau kaip likus 21 dienai iki visuotinio akcininkų susirinkimo dienos. UAB (duomenys neskelbtini) įstatų 16 punkte numatyta, kad bendrovės pranešimai akcininkas siunčiami registruotu laišku arba įteikiami pasirašytinai (b. l. 19). Iš į bylą pateikto kvietimo į visuotinį akcininkų susirinkimą bei Lietuvos pašto kvito yra matyti, kad M. K., būdamas bendrovės vadovu, pareiškėjai, kaip bendrovės akcininkei, pranešimą apie įvyksiantį visuotinį akcininkų susirinkimą išsiuntė jos gyvenamosios vietos adresu - Giedraičių g. 71-21, Vilnius, registruotu paštu 2014-03-25 (b. l. 29). Taigi iš bylos medžiagos yra matyti, kad M. K. bendrovės akcininkei S. L. pranešimą apie visuotinį akcininkų susirinkimą išsiuntė laikydamasis ABĮ 26 straipsnio 4 dalies bei bendrovės įstatų reikalavimų. Aplinkybė, kad minėtų pranešimų pareiškėja, kaip ji nurodė teismo posėdžio metu, negavo, nepaneigia, jog pranešimai buvo išsiųsti laikantis tiek įstatymo, tiek bendrovės įstatų reikalavimų. Kartu, atkreiptinas dėmesys į tai, kad M. K. pranešimą apie įvyksiantį visuotinį akcininkų susirikimą S. L. išsiuntė ir elektroniniu paštu, nors tokios pareigos nei įstatymas, nei bendrovės įstatai jam nenumatė. Toks bendrovės vadovo elgesys, teismo nuomone, rodo, kad jis aktyviai stengėsi informuoti pareiškėją apie įvyksiantį visuotinį akcininkų susirinkimą, imdamasis net gi tų priemonių, kurių imtis jis nebuvo įpareigotas. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo teigti, jog M. K. nesilaikė visuotinio akcininkų susirinkimo rengimo tvarkos, netinkamai informuodamas apie rengiamą visuotinį akcininkų susirinkimą akcininkę S. L..

Pareiškėja taip pat nurodė, kad M. K. jai fiziškai trukdė dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime, kadangi neleido susirinkime dalyvauti jos į susirinkimą atsivestam atstovui. ABĮ 21 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog visuotiniame akcininkų susirinkime ar pakartotiniame visuotiniame akcininkų susirinkime turi teisę dalyvauti ir balsuoti asmenys, visuotinio akcininkų susirinkimo dieną esantys (akcinėje bendrovėje ? susirinkimo apskaitos dienos pabaigoje buvę) bendrovės akcininkais, asmeniškai, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis, arba jų įgalioti asmenys, arba asmenys, su kuriais sudaryta balsavimo teisės perleidimo sutartis. Akcininko teisė dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime taip pat apima teisę kalbėti ir klausti. Tokia neturtinė akcininko teisė numatyta ir ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Iš į bylą pateikto 2014-04-25 vykusio UAB (duomenys neskelbtini) visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo yra matyti, jog S. L. šiame visuotiniame akcininkų susirinkime dalyvavo, balsavo jame, bei pateikė reikalavimus bendrovės vadovui, t. y. pareikalavo pateikti išplėstinį bendrovės balansą bei surengti pakartotinį visuotinį akcininkų susirinkimą (b. l. 41). Taigi, kaip matyti iš bylos medžiagos, 2014-04-25 vykusiame visuotiniame akcininkų susirinkime M. K. netrukdė dalyvauti pareiškėjai. Šio fakto neginčija ir pati pareiškėja. Tačiau, pareiškėja, nurodė, kad 2014-05-16 M. K. jai fiziškai trukdė dalyvauti pakartotiniame visuotiniame akcininkų susirinkime, kadangi neleido susirinkime dalyvauti jos atstovui, t .y. jos tėvui. Įstatymų leidėjas nedetalizuoja akcininko teisės dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime turinio, tik nurodo, kad tokia teisė apima teisę balsuoti, kalbėti ir klausti (ABĮ 21 straipsnio 1 dalis). Pareiškėja nurodo, kad jos kaip akcininkės neturtinė teisė dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime buvo pažeista M. K. veiksmais tuo, jog jis iš susirinkimo išvarė S. L. atsivestą atstovą – jos tėvą. Pažymėtina tai, kad teismui nėra pateiktas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.137-2.138 straipsnių reikalavimus atitinkantis įgaliojimas, kuris patvirtintų pareiškėjos teiginius, kad jos į susirinkimą atsivestas asmuo – jos pačios tėvas, įstatymų nustatyta tvarka galėtų būti laikomas įgaliotuoju atstovu visuotiniame akcininkų susirinkime. Kaip minėta, įstatymų leidėjas pakankamai siaurai apibrėžia akcininko dalyvavimo visuotiniame akcininkų susirinkime teisės turinį, tik imperatyviai nurodydamas, jog tokia teisė apima teisę balsuoti, kalbėti ir klausti. Taigi klausimas, ar akcininkas turi teisę į visuotinį akcininkų susirinkimą atsivesti kitus asmenis - konsultantus, patarėjus, neįgaliotus atstovus, - įstatymu nėra sureguliuotas, todėl darytina išvada, kad kitų asmenų, kuriems nėra numatyta teisė pagal įstatymą dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime, dalyvavimo (buvimo) tokiame susirinkime klausimas turėtų būti sprendžiamas teisėtų visuotinio akcininkų susirinkimo dalyvių bendru sutarimu. Pažymėtina, jog visuotinis akcininkų susirinkimas yra aukščiausias akcinių ir uždarųjų akcinių bendrovių organas, jis sprendžia esminius, svarbiausius su juridiniu asmeniu susijusius klausimus, kurie turi įtakos tolesnei juridinio asmens veiklai, statusui ir egzistavimui, ir šių klausimų sprendimas yra išimtinė šio bendrovės organo kompetencija. Visuotinio akcininkų susirinkimo metu jo dalyviams pateikiama tokia su juridiniu asmeniu susijusi informaciją, kuri paprastai gali būti neviešinama, siekiant, kad jos nesužinotų su juridiniu asmeniu nesusiję asmenys, taip pat susirinkimo metu gali būti pateikiama ir komercinę paslaptį sudaranti informacija. Iš į bylą pateikto 2014-05-16 UAB (duomenys neskelbtini) visuotinio akcininkų susirinkimo akcininkų registravimosi sąrašo matyti, kad dalyvauti akcininkų susirinkime užsiregistravo pati S. L., ji registravimosi pažymoje nenurodė, kad susirinkime dalyvaus ne ji, o jos įgaliotas atstovas (b. l. 58). 2014-05-16 visuotinio akcininkų susirinkimo garso įraše, kuris buvo pateiktas teismui, užfiksuota, jog M. K., prieš prasidedant akcininkų susirinkimui, paprašė, kad iš patalpos išeitų asmenys, neturintys teisės dalyvauti akcininkų susirinkime. Taip pat garso įraše užfiksuota ir tai, kad S. L. nusprendė, kad vietoj jos susirinkime dalyvaus atstovas, jau prasidėjus akcininkų susirinkimui. Taip pat susirinkimo garso įraše užfiksuota ir tai, kad M. K., kaip susirinkimo pirmininkui, nesutikus, jog susirinkimo eigoje keistųsi jo dalyviai, pati S. L. iš susirinkimo išėjo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas mano, kad S. L. realizavo savo kaip akcininkės teisę dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime, o M. K. veiksmai, kuriais jis, taip pat būdamas UAB (duomenys neskelbtini) akcininkas, neleido dalyvauti susirinkime S. L. atsivestam asmeniui, kuris nei buvo susijęs su bendrove, nei teisiškai įgaliotas atstovauti S. L., nepažeidė S. L. teisės dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime.

Pareiškėja pareiškime bei teismo posėdžio metu nurodė, kad M. K., būdamas bendrovės vadovu, jai, kaip bendrovės akcininkei, nepateikė įstatymų numatytos informacijos, t. y. išplėstinio bendrovės balanso bei ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje numatytos informacijos: metinių ir tarpinių finansinių ataskaitų rinkinių, visuotinių akcininkų susirinkimų protokolų ar kitų dokumentų, kuriais įforminti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai, stebėtojų tarybos ir valdybos, jeigu tokios buvo, protokolų, kuriais įforminti bendrovės sprendimai. Kartu pareiškėja nurodė, kad jai buvo pateikti bendrovės įstatai ir visuotiniai akcininkų sąrašas, tačiau kiti dokumentai pateikti nebuvo. Teismo posėdžio metu M. K. paaiškino, kad S. L. buvo pateiktas standartinis bendrovės dokumentų paketas: finansinė atskaitomybė, balansas, pelno-nuostolių ataskaita. Šios aplinkybės neginčija ir pati pareiškėja, kadangi nurodo, jog būtent su šių dokumentų turiniu ji nesutiko 2014-04-25 vykusio visuotinio akcininkų susirinkimo metu. Taip pat M. K. teismui paaiškino ir tai, kad kiti ABĮ 18 straipsnyje numatyti dokumentai pareiškėjai nebuvo pateikti todėl, jog jų bendrovėje tiesiog nėra. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad pažeidimas nepateikiant akcininkui informacijos yra trunkamasis, todėl administracinė nuobauda už jį gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos (ATPK 35 str. 1 d.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje nuosekliai laikosi pozicijos, kad trunkamojo teisės pažeidimo padarymo atveju nuobaudos skyrimo terminas turi būti skaičiuojamas atkreipiant dėmesį į tai, kada trunkamasis teisės pažeidimas buvo baigtas. Jei paaiškėja trunkamasis teisės pažeidimas, kuris dar daromas paaiškėjimo metu, tai terminas turi būti skaičiuojamas nuo paaiškėjimo dienos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. sausio 15 d. nutarimas byloje Nr. N756-2996/2010, 2010 m. lapkričio 5 d. nutarimas Nr. N62-2719/2010, 2010 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-2740/2010). Kadangi šiuo atveju administracinio teisės pažeidimo byla yra iškeliama pagal akcininko pareiškimą, todėl minėtas nuobaudos skyrimo terminas turi būti skaičiuojamas nuo pažeidimo paaiškėjimo akcininkui dienos. 2013-11-07 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimu, priimtu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.2.-12040-784/2013, M. K. nubaustas pagal ATPK 50⁵ straipsnio 1 dalį, administracinė teisena pradėta pagal S. L. pareiškimą būtent dėl to, jog M. K., būdamas bendrovės vadovu, jai, kaip akcininkei, nepateikė ABĮ 18 straipsnyje nurodytos informacijos. Taigi, darytina išvada, kad pareiškėjai pažeidimo padarymo faktas tapo aiškus dar iki 2013-11-07 teismo nutarimo, byloje duomenų apie tai, kad pareiškėja būtų prašiusi pakartotinai po minėto teismo nutarimo priėmimo M. K. pateikti ABĮ 18 straipsnyje nurodytą informaciją, nėra. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad netgi tuo atveju, jeigu būtų nustatyta, kad M. K. nepateikė S. L. jos teismui pateiktame pareiškime nurodytos informacijos, M. K. negalėtų būti skiriama administracinė nuobauda, kadangi yra suėjęs administracinės nuobaudos skyrimo terminas.

Pažymėtina, kad pareiškėja pareiškime bei teismo posėdžio metu nurodė ir tai, kad M. K. jai susipažinti nepateikė ne tik jau minėtos ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje nurodytos informacijos, bet ir išplėstinio bendrovės balanso, kurį ji prašė pateikti 2014-04-25 vykusio susirinkimo metu. Kaip teismo posėdžio metu nurodė M. K., išplėstinis bendrovės balansas buvo pateiktas S. L. pakartotinio visuotinio akcininkų susirinkimo metu, prieš tai prašant, kad ji pasirašytų susitarimą dėl bendrovės komercinės paslapties neatskleidimo, kadangi išplėstiniame bendrovės balanse būtent ir yra nurodomos bendrovės komercinės paslaptys. Pareiškėja teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad 2014-05-16 vykusio pakartotinio susirinkimo metu M. K. jai pateikė susipažinti kažkokius dokumentus, prieš tai pateikdamas pasirašyti komercinės paslapties neatskleidimo susitarimą, tačiau ji minėtų dokumentų nepasirašė, todėl, kad ji nesuprato, ar pateiktas dokumentas yra išplėstinis balansas ar ne. Įstatymų leidėjas įtvirtina akcininkui teisę pasirinkti, ar jis nori dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime pats, ar jį susirinkime atstovaus kitas asmuo – įgaliotas atstovas (ABĮ 21 straipsnio 1 dalis). Taigi, tokiu įstatyminiu reguliavimu bendrovės akcininkui suteikiama galimybė į susirinkimą deleguoti kitą asmenį, taip apsaugant savo interesus tais atvejais, kai pats akcininkas nesijaučia pakankamai kompetentingas sprendžiant akcininkų susirinkimuose iškeltus klausimus. Kaip jau minėta, S. L. pati užsiregistravo dalyvauti 2014-05-16 vykusiame akcininkų susirinkime, ji nedelegavo šios teisės savo atstovui, todėl jos teiginiai, kad M. K. nepateikė jai bendrovės išplėstinio balanso, yra atmestini kaip nepagrįsti, kadangi ji pati atsisakė susipažinti su jai pateiktais dokumentais, argumentuodama, tuo, kad nėra pakankamai kompetentinga suprasti tokių dokumentų esmę.

Pareiškėja taip pat nurodė, kad M. K. netinkamai suformulavo visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę, nenumatydamas joje klausimo, susijusio su metinės finansinės atskaitomybės tvirtinimu. Kaip matyti iš pranešimo apie visuotinį akcininkų susirinkimą, jame nurodoma, kad siūloma tokia susirinkimo darbotvarkė: 1) bendrovės metinis pranešimas, 2) 2013 m. bendrovės (pelno) nuostolių paskirstymas, 3) bendrovės apyvartinių lėšų didinimas bei bendrovės veiklos perspektyvos 2014 m. Taigi, akivaizdu, kad šioje darbotvarkėje nėra atskirai išskirtas klausimas dėl finansinės atskaitomybės tvirtinimo, kaip teisingai pastebi ir pareiškėja. 2014-05-16 susirinkimo garso įrašo užfiksuota, kad M. K. susirinkimo metu S. L. paaiškino, jog finansinės atskaitomybės tvirtinimo klausimą apima pirmasis darbotvarkės punktas – „Bendrovės metinis pranešimas“. Visgi, tai nepaneigia, jog darbotvarkės klausimai buvo suformuluoti nepakankamai aiškiai ir tiksliai. Tačiau kartu pažymėtina ir tai, kad kaip teisingai nurodė teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas M. K., S. L., kaip bendrovės akcininkė turėjo teisę kreiptis į bendrovę dėl darbotvarkės papildymo. ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta akcininkų neturtinė teisė - iš anksto pateikti bendrovei klausimus, susijusius su visuotinių akcininkų susirinkimų darbotvarkės klausimais. Byloje nėra duomenų apie tai, kad S. L. būtų kreipusis dėl darbotvarkės klausimų patikslinimo.

Iš to, kas išdėstyta teismas daro išvadą, kad M. K., būdamas bendrovės UAB (duomenys neskelbtini) vadovu, sušaukė visuotinį akcininkų susirinkimą įstatymo nustatytu metu, t. y. per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos, jis laikėsi visuotinio akcininkų susirinkimo rengimo tvarkos, duomenų byloje apie tai, kad būtų kliudęs akcininkei S. L. dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime, nepateikęs jai prašomos informacijos ar kitaip pažeidęs S. L., kaip bendrovės UAB (duomenys neskelbtini) akcininkės, teises nėra. Susipažinus su bylos medžiaga bei asmenų paaiškinimais teismo posėdžio metu matyti, jog vienintelis pažeidimas, kurį padarė M. K., kaip bendrovės vadovas, - netikslus visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkės suformulavimas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ATPK 50⁵ straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta itin griežta bausmė – bauda nuo dešimties tūkstančių iki penkiasdešimties tūkstančių litų su nušalinimu nuo darbo (pareigų). Tokia bausmė savo esme prilygsta bausmei už kriminalinio pobūdžio veikas. Teismo vertinimu vien už tai, kad bendrovės vadovas nepakankamai tiksliai suformulavo visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkės klausimus, negali būti pagrindas jį traukti administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 50⁵ straipsnio 2 dalį ir kartu taikyti itin griežtą sankciją. Kartu pažymėtina ir tai, jog pati pareiškėja S. L., būdama bendrovės akcininke nesikreipė į bendrovę dėl darbotvarkės klausimų patikslinimo, nors jai tokią teisę numato įstatymas, ji būdama bendrovės bendraakcininke nesistengė bendradarbiauti su bendrovės vadovu, nors, nurodo, kad jos teisės yra pažeidžiamos, tačiau tuo pačiu metu pati nesinaudoja jai įstatymo suteiktomis teisėmis, siekiant, kad bendrovės valdymas, visuotinis akcininkų susirinkimas vyktų sklandžiai ir taip teiktų naudą ne tik jai, bet ir pačiai bendrovei.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog M. K. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo byla pagal ATPK 50⁵ straipsnio 2 dalį nutrauktina, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Be to, pažymėtina ir tai, kad nagrinėjant šią administracinę bylą yra sprendžiamas tik klausimas, ar M. K. veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 50⁵ straipsnio 2 dalyje, sudėties požymiai. Pareiškėja, kaip UAB (duomenys neskelbtini) akcininkė, siekdama apginti savo kaip akcininkės teises, taip pat turi teisę kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka, pateikdama teismui ieškinį, kadangi būtent civilinio proceso tvarka yra sprendžiami ginčai, kilę tarp juridinio asmens akcininkų, naikinami visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai ir t.t.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

M. K. administracinę bylą nutraukti.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui tiesiogiai arba per Vilniaus miesto apylinkės teismą.