- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-11-19
- Bylos Nr.
- I2-6567-342/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00847-2020-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Aušrelė Mažrimienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- J.S.
- Atsakovas
- Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J.S. skundą atsakovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Pareiškėjas J. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2020-06-29 sprendimą ir atsakovės Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir atsakovė, Tarnyba) 2020-05-21 sprendimą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, jog 2020-05-11 pateikė prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą dėl sutarties sudarymo aplinkybių, tačiau Tarnyba 2020-05-21 sprendimu atsisakė suteikti antrinę teisinę pagalbą. Paaiškina, kad 2020-05-25 pateikė skundą Komisijos Klaipėdos apygardos skyriui dėl minėto Tarnybos sprendimo panaikinimo. Pažymi, kad 2020-07-05 gavo Komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus 2020-06-29 sprendimą, kuriuo skundas atmestas. Teigia, kad 2020-06-25 į skundo nagrinėjimą atvyko, bet po pirmo posėdžio sutriko sveikata ir dalyvauti šios bylos nagrinėjime dėl sveikatos būklės negalėjo. Nesutinka su Komisijos sprendimu. Argumentuoja, kad Komisija skundą išnagrinėjo nevisapusiškai, sprendimo tinkamai nepagrindė Lietuvos Konstitucinio Teismo praktika bei tarptautiniais teisės aktais. Mano, kad buvo pažeista teisė į teisingą bylos nagrinėjimą. Tvirtina, kad materialinė padėtis labai sunki, gaunamos pajamos tokios mažos, kad jokie papildomi tyrimai situacijos pakeisti negali. Atkreipia dėmesį, jog yra neįgalus, serga sunkiomis lėtinėmis ligomis, tačiau tai nevertinta. Akcentuoja, jog buvo informavęs, kad antstolis A.S. teikia melagingą informaciją apie išieškojimo aplinkybes dengiant nesąžiningą skolą, tačiau Komisija į tai neatkreipė dėmesio. Tvirtina, jog kreipėsi duomenų į VSDFV Klaipėdos skyrių dėl oficialių duomenų gavimo, bet šiai datai atsakymas negautas. Mano, kad Komisijos sprendimas netinkamai motyvuotas dėl Lietuvos Konstitucinio teismo nutarties; iš esmės nepasisakyta dėl Europos Sąjungos ir tarptautinių aktų dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, kurie yra aukščiau Lietuvoje priimtų įstatymų ir teisės aktų. Mano, kad skundas išnagrinėtas neobjektyviai, pažeistas teisingumo principas, sprendimas naikintinas.
Pareiškėjas teismo posėdžio metu palaikė skundą iš esmės jame išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu.
Atsiliepimas
Atsakovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atsiliepimu su skundu nesutinka ir prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Komisijos sprendimą palikti nepakeistą.
Atsakovė nurodo, kad gavus 2020-05-11 pareiškėjo prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą, 2020-05-13 raštu Nr. (8.3)TPS-8625 paprašė pareiškėjo per 20 dienų nuo rašto išsiuntimo dienos nurodyti informaciją ir pateikti įrodymus.
Nurodo, kad 2020-05-15 gauta antstolio pateikta informacija, kad valstybės patirtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų vykdymas iš pareiškėjo tęsiamas (likusi neišieškota skolos suma sudaro 1131,79 Eur). Pažymi, kad 2020-05-18 gautas pareiškėjo pranešimas, kuriame nurodyta, jog skolą už antrinės teisinės pagalbos teikimą išieško antstoliai; o pareiškėjo teises ir interesus pažeidžia UAB Mano Būstas Baltija, tačiau kartu nepateikė jokių reikalavimą pagrindžiančių dokumentų. Atkreipia dėmesį, jog remiantis Lietuvos Respublikos valstybinės mokesčių inspekcijos skolininkų informacinės sistemos 2020-05-21 duomenimis pareiškėjas nebuvo apmokėjęs antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
Pažymi, kad teisinės pagalbos instituto paskirtis yra ginti teisėtus interesus suteikiant teisinę pagalbą tiems asmenims, kuriems tokia pagalba yra reikalingiausia ir būtiniausia. Teigia, jog atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nebuvo sumokėjęs antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurias jis buvo įpareigotas sumokėti įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015-01-19 sprendimu. Pažymi, kad pareiškėjas nėra pateikęs prašymo dėl savo individualios situacijos papildomo įvertinimo, o teisės aktų nuostatos nenumato galimybės pačiai Tarnybai savo iniciatyva vertinti pareiškėjo situaciją, be pareiškėjo prašymo dėl savo individualios situacijos papildomo įvertinimo.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 77 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti, todėl byla nagrinėtina atsakovės atstovui, kuriam apie posėdį pranešta tinkamai, nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilęs dėl atsakovės Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2020-05-21 sprendimo Nr. (8.3)TP-20-NT-603-5549 (b. l. 5, 37 – 38) ir Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2020-06-29 sprendimo Nr. 21R2-109(AG2-73/14-2020) (b. l. 2 – 4, 39 – 44), kuriuo pareiškėjo J.S. skundas dėl minėto Tarnybos 2020-05-21 sprendimo panaikinimo atmestas kaip nepagrįstas, teisėtumo ir pagrįstumo.
Nagrinėjamu atveju, tikrinant ginčijamų sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą, iš esmės svarbu įvertinti, ar Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovės 2020-05-21 sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.
Iš 2020-05-11 prašymo „Suteikti antrinę teisinę pagalbą” (b. l. 20 - 26) nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į atsakovę, prašydamas suteikti antrinę teisinę pagalbą. Prašymo grafoje „Prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą esmės išdėstymas” pareiškėjas nurodė, jog reikalinga parengti procesinius dokumentus dėl teisių apgynimo į sutarties sudarymą su namo administratoriumi, kuris atsisako bendradarbiauti, neteikia sąskaitų, šiurkščiai pažeisdamas teises; reikalinga kvalifikuota teisinė pagalba, rengiant dokumentus atstovauti teisme. Kartu su prašymu pareiškėjas pateikė Metinę pajamų ir turto deklaraciją antrinei teisinei pagalbai gauti, Neįgaliojo pažymėjimą, patvirtinantį nustatytą neįgalumo arba nedarbingumo lygį.
Tarnybos Klaipėdos skyriaus 2020-05-13 raštas „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo” (b. l. 33 - 34) patvirtina, kad pareiškėjui buvo nurodyta, kad kartu su 2020-05-11 prašymu nėra pateikta jokių jame išdėstytų reikalavimų pagrindžiančių dokumentų ir paprašyta nurodyti, koks konkretus namo administratorius, kokį konkretų gyvenamąjį namą administruojantis pažeidžia teises; kokiu konkrečiai būdu jos yra pažeidžiamos, pateikti šią informaciją pagrindžiančius dokumentus; jei yra kreiptasi į administratorių raštu – kreipimosi, gauto atsakymo kopijas; dokumentus, patvirtinančius, kad yra apmokėtos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos.
Pareiškėjas 2020-05-18 pranešimu (b. l. 36) informavo Tarnybą, kad jo materialinė padėtis nuo 2016 metų bloga; skola yra išieškoma per antstolius; apie išieškojimą ir skolos padengimą objektyvią informaciją gali pateikti VSDV Klaipėdos skyrius, o ateityje dėl skolos išieškojimo prašoma kreiptis į Tarnybos Klaipėdos skyrų. Pareiškėjas aptariamame pranešime taip pat nurodo, kad nesupranta atsakovės reikalavimo dėl reikalavimą pagrindžiančių dokumentų; yra pateiktas ieškinys juridinio asmens, su kuriuo pareiškėjas neturi jokių santykių, o kad nustatyti santykius, yra reikalinga sutartis, kurią sudaryti atsisakoma. 2020-05-18 pranešime nurodyta, kad pareiškėjo teises pažeidžia UAB Mano Būstas Baltija; kokį konkretų namą administratorius atstovauja pareiškėjui nežinoma.
Ginčijamu Tarnybos Klaipėdos skyriaus 2020-05-21 sprendimu nustatyta, kad: 1) pareiškėjas prašo suteikti antrinę teisinę pagalbą dėl pareiškėjo teisių apgynimo į sutarties sudarymą su namo administratoriumi; 2) 2020-05-13 raštu buvo kreiptasi į pareiškėją per 20 dienų nuo rašto išsiuntimo dienos nurodyti informaciją, pateikti ją pagrindžiančius dokumentus, pristatyti patvirtinimą, kad yra sumokėtos valstybės patirtos išlaidos už antrinės teisinės pagalbos teikimą; 3) 2020-05-15 gauta antstolio pateikta informacija, jog valstybės patirtų teisinės pagalbos išlaidų vykdymas iš pareiškėjo tęsiamas (liko neišieškota 1131,79 Eur); 4) 2020-05-18 gautas pareiškėjo pranešimas, kuriame nurodyta, kad skolą už antrinės teisinės pagalbos teikimą išieško antstoliai, nurodyta, jog teises ir interesus pažeidžia UAB Mano Būstas Baltija, tačiau jokių tai pagrindžiančių dokumentų nepateikta; 5) VMI registro 2020-05-21 duomenimis pareiškėjas nėra apmokėjęs antrinės teisinės pagalbos išlaidų; 6) antrinė teisinė pagalba pareiškėjui neteiktina. Ginčijamu Tarnybos Klaipėdos skyriaus 2020-05-21, atsižvelgus į tai, jog pareiškėjas nepateikė reikalavimą pagrindžiančių dokumentų bei dokumentų, patvirtinančių sumokėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas, nuspręsta atsisakyti teikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą. Atsisakydama suteikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą, atsakovė vadovavosi Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau - ir Įstatymas) 11 straipsnio 7 dalies 11 punktu, 18 straipsniu, 11 straipsnio 7 dalies 14 punktu.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus, nustato Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas. Įstatymo 11 – 12 straipsniai apibrėžia, kokie asmenys ir kokiomis sąlygomis gali gauti antrinę teisinę pagalbą, taip pat nurodo atvejus, kuomet antrinė teisinė pagalba nėra teikiama. Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punktas numato, kad antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu asmeniui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba kitoje byloje, tačiau jis iki nurodyto termino neapmokėjo nustatytų antrinės teisinės pagalbos išlaidų arba jų dalies. Įstatymo 18 straipsnyje reglamentuota antrinės teisinės pagalbos teikimo tvarka.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje ne kartą pažymėta, kad teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. Ją suteikia pati valstybė, savo iniciatyva ir savo nuožiūra, ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi šią teisę garantuoti. Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą, ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia. Net ir esant formalioms sąlygoms, kai asmeniui antrinė teisinė pagalba turėtų būti teikiama, įstatymas numato tam tikrus apribojimus (žr., pvz., LVAT 2015-06-23 nutartį administracinėje byloje Nr. A-2195-575/2015 ir kt.). VGTPT jai suteiktos kompetencijos ribose administruodama antrinės teisinės pagalbos teikimą (Įstatymo 9 straipsnis), sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo (atsisakymo teikti, nutraukimo) turi priimti kiekvienu konkrečiu atveju ištyrusi ir įvertinusi tam konkrečiam atvejui reikšmingų aplinkybių visumą. Atlikti tokį vertinimą yra ne tik VGTPT teisė, bet ir įstatymu nustatyta pareiga įgyvendinant šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus įstatymo tikslus ir realizuojant teisinės pagalbos teikimo principus (žr., pvz.,, LVAT 2010-09-23 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1162/2010, 2017-10-16 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-4273-624/2017 ir kt.).
Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punkte įtvirtinta nuostata, kad antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba kitoje byloje, tačiau jis iki nurodyto termino neapmokėjo nustatytų antrinės teisinės pagalbos išlaidų arba jų dalies. Aiškinant minėtą įstatymo nuostatą, LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2016-02-29 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-2478-442/2016 konstatavo, kad ši teisės norma aiškiai apibrėžia antrinės teisinės pagalbos teikimo apribojimo pagrindą, kuris gali būti taikomas esant dviem sąlygoms: pirma, pareiškėjui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba kitoje byloje ir, antra, iki nurodyto termino jis neapmokėjo nustatytų antrinės teisinės pagalbos išlaidų arba jų dalies. Šio pagrindo taikymas nėra siejamas tik su Įstatymo 19 straipsnio nuostatomis. Išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punktas gali būti taikomas nepriklausomai nuo to, kokiu pagrindu remiantis asmeniui kitoje byloje buvo nustatytos apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidos arba jų dalis, kurių asmuo neapmokėjo.
Atsakovė atsisakymą suteikti antrinę teisinę pagalbą grindžia įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015-01-19 sprendimu administracinėje byloje eI-466-386/2015. Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015-01-19 sprendimu administracinėje byloje eI-466-386/2015 iš pareiškėjo priteisė 1240 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą pagal Tarnybos 2012-01-13 sprendimą, 2012-10-01 sprendimą, 2012-12-17 sprendimą ir 2013-01-09 sprendimą. LVAT 2015-09-22 nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1834-261/2015 Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimą paliko nepakeistą. Prejudicinę galią turintys teismo sprendimai priimti vadovaujantis Įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta imperatyvia nuostata, jog jeigu antrinės teisinės pagalbos teikimas buvo nutrauktas dėl šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1, 2, 5 ir 9 punktuose nurodytų priežasčių, šios teisinės pagalbos išlaidos įstatymų nustatyta tvarka išieškomos iš asmens, kuriam ji buvo teikiama. Antstolio 2020-05-14 raštas „Dėl informacijos pateikimo” (b. l. 35) patvirtina, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016-03-10 išdavė vykdomąjį raštą dėl 1240,00 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo iš pareiškėjo; likusi neišieškota skola – 1131,79 Eur. Ginčijamu sprendimu atsisakyta pareiškėjui suteikti antrinę teisinę pagalbą iš esmės dėl to, nes konstatuota, jog pareiškėjas yra neapmokėjęs nustatytų antrinės teisinės pagalbos išlaidų kitoje byloje. Teismas vertina, kad pareiškėjas nėra sumokėjęs 1131,79 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir šiuo metu yra vykdomas šios skolos išieškojimas, todėl jam ginčijamu sprendimu pagrįstai nesuteikta antrinė teisinė pagalba.
Pažymėtina ir tai, kad teisinis reguliavimas ir teisminė praktika kito po Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2018-10-11 nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punkto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai” Nr. KT20-N11/2018, kuriuo pripažino, kad Įstatymo (2013-05-09 redakcija; Žin., 2013, Nr. 54-2675) 11 straipsnio 7 dalies 11 punktas tiek, kiek pagal jame nustatytą teisinį reguliavimą antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjui tokia pagalba buvo suteikta kitoje byloje, tačiau jis iki nurodyto termino neapmokėjo nustatytų tos pagalbos išlaidų arba jų dalies, tais atvejais, kai asmeniui tokia pagalba yra itin sunkiai prieinama dėl finansinių priežasčių ir ją užtikrinti baudžiamojoje byloje būtina teisingumo interesais, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 2, 6 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui. Nors nurodytoje konstitucinės justicijos byloje Konstitucinis Teismas ginčijamo teisinio reguliavimo atitiktį Konstitucijai tyrė tiek, kiek pagal jį antrinė teisinė pagalba neteikiama baudžiamojoje byloje, tuo tarpu nagrinėjamoje administracinėje byloje sprendžiamas klausimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo pareiškėjui civilinio pobūdžio byloje, minėtame Konstitucinio Teismo nutarime pateikti išaiškinimai dėl byloje taikytino teisinio reguliavimo aktualūs ir šioje administracinėje byloje. Lietuvos Respublikos Seimas 2018-06-30 priėmė Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 2, 11, 12, 13, 14, 15, 18, 19, 21, 22, 23, 24, 29, 30, 31, 32, 34 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymą (toliau – ir Pakeitimo įstatymas), kuriuo inter alia (be kita ko) pakeitė Įstatymo (2013-05-09 redakcija su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) 11 straipsnio 10 dalį ir papildė jį 11 dalimi, jas išdėstant taip:
1.1. „10. Tarnyba turi teisę išimtiniais atvejais, atsižvelgdama į šio straipsnio 11 dalyje nurodytą pareiškėjo prašymą ir įvertinusi konkretaus pareiškėjo individualią situaciją, suteikti antrinę teisinę pagalbą, nepaisydama to, kad yra šio straipsnio 7 dalies 3, 4, 5, 11, 15 punktuose nustatyti antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindai.”.
1.2. „11. Kai tarnyba, vadovaudamasi šio straipsnio 7 dalies 3, 4, 5, 11, 15 punktais, priima sprendimą atsisakyti teikti antrinę teisinę pagalbą, pareiškėjas turi teisę kreiptis į tarnybą su motyvuotu rašytiniu prašymu dėl savo individualios situacijos papildomo įvertinimo ir pateikti šį prašymą pagrindžiančius dokumentus ir (ar) informaciją. Individuali pareiškėjo situacija vertinama atsižvelgiant į gyvenimo lygį ir pareiškėjo turtinę padėtį, galimybes veiksmingai savarankiškai sau atstovauti, išlaidas advokato pagalbai, bylos, kurioje prašoma suteikti antrinę teisinę pagalbą, sudėtingumą ir turtinių reikalavimų (turtinių interesų) dydį, pareiškėjo procesinę padėtį byloje ir galimus neigiamus padarinius pareiškėjui. Šiuo atveju tarnyba sprendimą priima teisingumo ministro nustatyta tvarka”.
Pagal Įstatymo 11 straipsnio 10 ir 11 dalyse (2018-06-30 įstatymo Nr. XIII-1437 redakcija) nustatytą teisinį reguliavimą, Tarnybai atsisakius suteikti antrinę teisinę pagalbą (inter alia (be kita ko) vadovaujantis šio straipsnio 7 dalies 11 punktu), pareiškėjas gali kreiptis į Tarnybą su motyvuotu rašytiniu prašymu dėl savo individualios situacijos papildomo įvertinimo, o Tarnyba, įvertinusi jo individualią situaciją, išimtiniais atvejais turi teisę suteikti antrinę teisinę pagalbą, nepaisydama to, kad pareiškėjui tokia pagalba buvo suteikta kitoje byloje ir jis iki nurodyto termino neapmokėjo nustatytų tos pagalbos išlaidų arba jų dalies, t. y. netaikydama Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punkto (2013-05-09 įstatymo Nr. XII-270 redakcija). Pažymėtina ir tai, kad LVAT, aiškindamas minėtą Įstatymo nuostatą, yra nurodęs, kad Įstatymo 11 straipsnio 11 dalies nuostatos formuluotė aiškintina taip, kad Tarnyba Įstatyme nustatytais pagrindais atsisakius suteikti antrinę teisinę pagalbą asmeniui, šis asmuo įgyja teisę kreiptis į ją dar kartą su motyvuotu rašytiniu prašymu dėl savo individualios situacijos papildomo įvertinimo ir pateikti šį prašymą pagrindžiančius dokumentus ir (ar) informaciją, t. y. nurodyta teisės norma reikalauja asmens aktyvių veiksmų įrodant aplinkybės, kurios, jo manymu, turėtų pagrįsti jo teisę gauti antrinę teisinę pagalbą (pvz. sunki finansinė padėtis, kitų šeimos narių išlaikymas ir pan.). Vadovaujantis šia teisės nuostata Tarnybai nėra suteikti įgaliojimai savo iniciatyva vertinti asmens individualių aplinkybių, jo finansinės padėties (žr., pvz., LVAT 2019-07-10 nutartį administracinėje byloje Nr. A-4638-438/2019 ir kt.).
LVAT 2018-12-19 nutartimi administracinėje byloje A-3188-556/2018 formuodamas naujos redakcijos įstatymo taikymą perdavė Tarnybai nagrinėti iš naujo pareiškėjo prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo. Teismo vertinimu, galiojant naujam teisiniam reguliavimui, Tarnybai atsisakius suteikti antrinę teisinę pagalbą, vadovaujantis Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punktu, bei šio straipsnio11 dalimi, pareiškėjas gali kreiptis į ją motyvuotu rašytiniu prašymu dėl savo individualios situacijos papildomo įvertinimo. Šiuo atveju nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas Tarnybai nėra pateikęs Įstatymo 11 straipsnio 11 dalyje nustatyto motyvuoto rašytinio prašymo dėl savo individualios situacijos papildomo įvertinimo, todėl darytina išvada, jog pareiškėjas nėra išnaudojęs visų įstatyme nustatytų galimybių gauti antrinę teisinę pagalbą pagal pateiktą prašymą.
Antras ginčijame Tarnybos Klaipėdos skyriaus 2020-05-21 sprendime nurodytas atsisakymo teikti antrinę teisinę pagalbą teisinis pagrindas nurodytas Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 14 punktas.
Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 14 punkte nustatyta, jog antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjas per tarnybos nustatytą terminą nepateikė visų šio įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų. Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 14 punkto nuostata yra blanketinė, nukreipianti į 18 straipsnio 1 dalį, kuris nustato, jog norintis gauti antrinę teisinę pagalbą asmuo pateikia tarnybai prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą, jo reikalavimą pagrindžiančius dokumentus, jo teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodančius dokumentus <..>. Teisės gauti antrinę teisinę pagalbą suteikimui būtina pateikti visus minėtame straipsnyje nurodytus dokumentus. Ginčijamo Tarnybos Klaipėdos skyriaus 2020-05-21 sprendimo, 2020-05-13 rašto „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo” turinys ir atsakovės atsiliepimo motyvai patvirtina, jog priežastimi neteikti antrinės teisinės pagalbos pareiškėjui nurodyta tai, kad jis kartu su prašymu teikti antrinę teisinę pagalbą nepateikė dokumentų, kurie pagrįstų aplinkybę, kad jo teises ir interesus pažeidžia UAB Mano Būstas Baltija; taip pat tai, kad nepateiktas dokumentas, patvirtinantis pareiškėjo antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumokėjimą. Iš administracinės bylos medžiagos matyti, jog kartu su prašymu pareiškėjas nepateikė anksčiau nurodytų dokumentų. Be kita ko, jis šios aplinkybės neginčija. Teismas atkreipia dėmesį, jog iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko” duomenų nustatyta, kad civilinė byla Nr. e2-694-965-2020 pagal ieškovės UAB ,,Mano Būstas Baltija” ieškinį atsakovui J. S. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo Klaipėdos miesto savivaldybė, išnagrinėta Klaipėdos apylinkės teismo 2020-07-07 sprendimu, kuris 2020-08-07 įsiteisėjo, vykdomasis raštas išduotas 2020-09-09. Iš „Liteko” duomenų civilinėje byloje Nr. e2-694-965-2020 matyti, kad pareiškėjui 2019-10-15 buvo įteiktas teismo įsakymas, teismo pranešimas, pareiškimas; pareiškėjas 2019-10-22 pateikė teismui prieštaravimus dėl priimto teismo įsakymo; 2019-11-11 pareiškėjui įteiktas ieškinys; 2019-11-11 pareiškėjas pateikė atsiliepimą ir t. t. Apibendrinus anksčiau nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pareiškėjas tiek 2020-05-11 prašymo Tarnybai pateikimo metu, tiek per Tarnybos nustatytą terminą, turėjo visus dokumentus, kurie galėjo pagrįsti jo reikalavimą. Pareiškėjas buvo informuotas apie pareigą pateikti nurodytus dokumentus, tačiau tokių dokumentų Tarnybai nepateikė. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas nepateikė Tarnybos prašomos informacijos, todėl atsakovė pagrįstai VGTPĮ 11 straipsnio 7 straipsnio 14 punkto pagrindu atsisakė teikti antrinę teisinę pagalbą.
Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta bei nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes, konstatuotina, jog pareiškėjas neišnaudojo visų galimybių savo teises ginti ne teisminiu būdu, nepateikė atsakovei jo reikalavimą pagrindžiančius dokumentus, jo teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodančius dokumentus, todėl Tarnyba priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą neteikti pareiškėjui antrinės teisinės pagalbos. Teismas tikrindamas ginčijamo sprendimo teisėtumą jo priėmimo metu, neturi pagrindo konstatuoti, kad Tarnybos Klaipėdos skyriaus 2020-05-21 sprendimas, kuriuo pareiškėjui atsisakyta teikti antrinę teisinę pagalbą, yra nepagrįstas ir neteisėtas. Ginčijamas sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytus individualaus administracinio akto bendruosius reikalavimus, todėl nėra pagrindo ji panaikinti skunde nurodytais motyvais.
Apibendrinus anksčiau išdėstytą, teismas Komisijos sprendimui iš esmės pritaria ir akcentuoja, kad nebuvo pagrindo kitokiai išvadai, nei padaryta Komisijos sprendime. Pažymėtina, kad skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų Komisijos ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, keisti ar naikinti ginčijamą sprendimą, atsakovė naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinusi Komisija, iš esmės nenurodė. Komisijos sprendimas yra atitinkantis šiuos teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų reikalavimus, o tuo pačiu pagrįstas bei teisingas. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus sprendimo neteisėtumo pagrindų (Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnis), todėl tenkinti pareiškėjo skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas ( ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 – 87 straipsniais, 88 straipsniu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo J.S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.