Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ atstovei advokato padėjėjai Ingridai Varanavičei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei D. M. dėl turtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys UAB "Vilniaus vandenys" ir UAB „Castrade service ”.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė ieškinį palaikė jame išdėstytais argumentais. Nurodė, jog pretenzijas dėl įvykių išsiuntė atsakovei paštu ir elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini). Prašė ieškinį tenkinti.

7. Trečiajam asmeniui UAB „Vilniaus vandenys“ apie teismo posėdį pranešta tinkamai ir laiku, į teismo posėdį trečiasis asmuo ar jo atstovas neatvyko, trečiasis asmuo prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Byla nagrinėjama trečiajam asmeniui nedalyvaujant (CPK 247 straipsnis).

8. Trečiasis asmuo UAB „Castrade service“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

9. Trečiajam asmeniui UAB „Castrade service“ apie teismo posėdį pranešta tinkamai ir laiku, į teismo posėdį trečiasis asmuo ar jo atstovas neatvyko, trečiojo asmens neatvykimo priežastys nežinomos, pripažintos nesvarbiomis, byla nagrinėjama trečiajam asmeniui nedalyvaujant (CPK 247 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

10. Iš byloje esančių rašytinių duomenų nustatyta, kad ieškovas su draudėju E. B. sudarė Būsto draudimo sutartį, pagal kurią laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 31 d iki 2019 m. rugpjūčio 30 d. buvo apdraustas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Nustatyta, jog atsakovė yra buto, adresu (duomenys neskelbtini), savininkė. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad butas esantis, adresu (duomenys neskelbtini), esantis žemiau atsakovės buto, 2019 m. kovo 14 d. ir 2019 m. balandžio 6 d, buvo užlietas (užlietos koridoriaus, kambario lubos ir tualeto sienos).

11. Byloje pateiktas AB „Lietuvos draudimas“ 2019 m. kovo 14 d. paklausimas UAB „Castrade service“, kuriuo ieškovė pateikė namo administratoriui klausimus dėl įvykusios avarijos bute (duomenys neskelbtini). Namo administratorius UAB „Castrade service“ 2019 m. kovo 18 d. ieškovei pateikė atsakymą dėl įvykusios avarijos, kuriame nurodė, kad dėl avarijos 2019 m. kovo 14 d. kreipėsi buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas Avarijos likvidavimo darbus 2019 m. kovo 15 d. atliko namo administratoriaus UAB „Castrade service“ darbuotojai. Namo administratorius nurodė, kad vanduo liejosi iš buto (duomenys neskelbtini), vonios kambario, dėl blogo šalto vandens ventilio (buto atsakomybėje).

12. Byloje pateiktas AB „Lietuvos draudimas“ 2019 m. balandžio 8 d. paklausimas UAB „Castrade service“, kuriuo ieškovė pateikė namo administratoriui klausimus dėl įvykusios avarijos bute (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Namo administratorius UAB „Castrade service“ 2019 m. balandžio 16 d. ieškovei pateikė atsakymą dėl įvykusios avarijos, kuriame nurodė, kad dėl avarijos 2019 m. balandžio 8 d. kreipėsi buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas. Avarijos likvidavimo darbus 2019 m. balandžio 6 d. atliko UAB „Grinda“ darbuotojai. Namo administratorius nurodė, kad vanduo liejosi iš buto (duomenys neskelbtini), vanduo lašėjo per tualeto bakelio ventilį (buto atsakomybėje).

13. Byloje pateiktas 2019 m. balandžio 11 d. draudėjo elektroninis laiškas, kuriame jis pranešė apie 2019 m. balandžio 6 d. įvykusį įvykį, kuriuo metu iš viršutinio aukšto, buto (duomenys neskelbtini) buvo užpiltas draudėjo butas. Iš byloje pateikto 2019 m. balandžio 15 d. turto sugadinimo akto Nr. 2166467 matyti, kad 2019 m .balandžio 6 d. buvo užpiltas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), užpiltos kambario lubos ir tualeto sienos.

14. Byloje pateikta 2019 m. kovo 20 d. Turto remonto sąmata Nr. ZA67-SK12/2, kurioje apskaičiuota dėl įvykio (2019 m. kovo 14 d.) padaryta žala 405,00 Eur sumai ir 2019 m. balandžio 15 d. Turto remonto sąmata Nr. ZA67-SK12/2, kurioje apskaičiuota dėl įvykio (2019 m. balandžio 6 d.) padaryta žala 450,00 Eur sumai. Ieškovė 2019 m. kovo 22 d. mokėjimo nurodymu išmokėjo 405,00 Eur draudimo išmoką L. B. ir 2019 m. balandžio 16 d. mokėjimo nurodymu išmokėjo 485,00 Eur draudimo išmoką L. B. bei įgijo regreso teisę į atsakingą už žalos padarymą asmenį – atsakovę.

15. Byloje pateiktas ieškovės 2019 m. kovo 25 d. siųstas atsakovei elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) priminimas dėl žalos atlyginimo. Byloje nustatyta, kad ieškovė 2019 m. balandžio 4 d. ir 2019 m. balandžio 27 d. pranešimais dėl išmokos išmokėjimo kreipėsi į atsakovę, prašydama sumokėti šią sumą, tačiau atsakovė žalos ieškovei neatlygino. Byloje pateiktas 2019 m. balandžio 23 d. atsakovės D. M. siųstas ieškovei elektroninis laiškas (iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini)), kuriuo atsakovė prašė pateikti jai tyrimo dokumentus susijusius su 2019 m. kovo 14 d. įvykiu.

16. Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Deliktinė atsakomybė atsiranda dėl žalos padarymo, kuri nesusijusi su sutartiniais veiksmais, kai nesilaikoma bendro pobūdžio elgesio standarto elgtis atidžiai, rūpestingai (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Civilinė atsakomybė yra galima tik esant visoms būtinosioms jos sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, žalai (nuostoliams), priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (nuostolių) bei privalančio atsakyti subjekto kaltei. Civilinėje teisėje skolininko kaltė preziumuojama. Kalto asmens elgesys suprantamas kaip nemokėjimas užtikrinti reikiamo atidumo, rūpestingumo ir apdairumo, kuris buvo būtinas konkrečiomis sąlygomis.

17. Kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje konstatuota, kad asmens neteisėti veiksmai užliejimo atveju turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko (ar valdytojo) nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai. Užpylimas gali įvykti dėl viršuje esančio savininko netinkamo turto valdymo arba naudojimo. Netinkamas valdymas yra daikto ar turto techninės būklės nepalaikymas tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, t. y. netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas. Netinkamas naudojimas yra ir tinkamos, ir netinkamos būklės turto ar daikto naudojimas tokiu būdu, kad daroma žala, pvz., dėl vienkartinio vandens išpylimo ant grindų, užliejant žemiau esančias patalpas. Ieškovas neprivalo įrodyti, ar buvo netinkamai valdomas ar naudojamas daiktas, bet turi įrodyti, kad žalą darantis vanduo ištekėjo iš viršuje esančių atsakovo patalpų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008; 2014 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014). Žalą padariusio įvykio priežastį privalo įrodyti patalpos savininkas (valdytojas). Taigi, reiškiančiam reikalavimą atlyginti užliejus butą patirtą žalą ieškovui pakanka įrodyti jo buto užliejimo židinį iš viršuje esančio atsakovo buto; ieškovas neprivalo įrodinėti vandens atsakovo bute išsiliejimo priežasčių ir susiklosčiusių atsakovo bute aplinkybių, dėl kurių išlietas vanduo. Kai teismas nenustato kitų užliejimo šaltinių, tokiais atvejais spręstina, kad žalą sukėlė atsakovas (viršuje esančio buto savininkas/valdytojas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. liepos 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-916/2017).

18. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad 2019 m. kovo 14 d. ir 2019 m. balandžio 6 d. buvo užlietas butas esantis (duomenys neskelbtini). Iš byloje pateiktų namo administratoriaus UAB „Castrade service“ pranešimų matyti, kad draudėjo butas buvo užlietas iš atsakovei priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini). Byloje nustatyta, kad 2019 m. kovo 14 d. užliejimas įvyko iš vonios kambario dėl blogo šalto vandens ventilio (atsakovės buto atsakomybės ribose), o 2019 m. balandžio 6 d. užliejimas įvyko dėl lašančio vandens per tualeto bakelio ventilį (atsakovės buto atsakomybės ribose). Pažymėtina, jog buto užliejimų aplinkybes byloje patvirtina draudėjo pranešimai apie įvykius, ieškovės turto apžiūros aktas, daugiabučio namo administratorės UAB „Castrade service“ pranešimai, byloje pateiktos draudėjo buto nuotraukos. Pažymėtina ir tai, kad byloje nenustatyta kitų užliejimo šaltinių (nenustatyta, jog name būtų įvykusių vandentiekio, inžinierinių tinklų ar pan. avarijų). Atsakovė jokių objektyvių įrodymų patvirtinančių kitą užliejimo šaltinį byloje nepateikė (CPK 178 straipsnis). Remiantis išdėstytu, darytina išvada, kad ieškovės draudėjo buto užpylimo židinys buvo viršuje esantis ginčo butas, esantis (duomenys neskelbtini). Teismas sprendžia, jog dėl atsakovės neteisėto neveikimo (neužtikrinant tinkamos buto įrenginių būklės), įvyko buto, esančio (duomenys neskelbtini), užpylimas (priežastinis ryšys) ir buvo padaryta žala.

19. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo (CK 6.251 straipsnis), kurio esmė ta, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Tai reiškia, kad spręsdamas ginčus dėl žalos atlyginimo teismas turi nustatyti tikrąjį žalos dydį, nes kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita.

20. Nagrinėjamu atveju žalos dydį ieškovė įrodinėjo, Turto remonto sąmatomis ir mokėjimo nurodymais. Ieškovė, skaičiuodama draudimo išmokos dydį, apskaičiavo, jog buto remonto darbų kaina po 2019 m. kovo 14 d. įvykio sudaro 405,00 Eur, o po 2019 m. balandžio 6 d. įvykio sudaro 450,00 Eur ir nustatė, jog draudėjui yra pagrindas išmokėti minėtas sumas. Byloje pateikti mokėjimo nurodymai patvirtina, jog 2019 m. kovo 22 d. ieškovė išmokėjo 405,00 Eur žalos sumą ir 2019 m. balandžio 16 d. mokėjimu išmokėjo 485,00 Eur žalos sumą L. B.. Pažymėtina, jog išmokėta 405,00 Eur ir 450,00 Eur žalos sumos dalis yra pagrįstos pateiktas įrodymais. Turto remonto sąmatose nurodytas reikalingų atlikti darbų kiekis, apimtis nėra nuginčyti, kitų įrodymų, kurie paneigtų ieškovės pateiktus žalos dydį patvirtinančius įrodymus, kitokio žalos dydžio apskaičiavimo byloje nėra pateikta (CPK 178 straipsnis). Byloje nustatyta, jog ieškovė 2019 m. balandžio 16 d. mokėjimo nurodymu draudėjui išmokėjo 485,00 Eur sumą, t.y. 35 Eur didesnę sumą nei žalos sąmatoje nustatyta 450,00 Eur suma, tačiau byloje nepateikė jokių objektyvių įrodymų patvirtinančių šios sumos pagrįstumą. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad žalos dydis 855,00 Eur (405,00 Eur + 450,00 Eur) sumai, pareikšto reikalavimo ribose, įrodytas ieškovės pateiktais rašytiniais įrodymais, o ieškinio reikalavimo dalis dėl 35,00 Eur žalos atlyginimo atmestina, kaip nepagrįsta. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad yra visos būtinosios sąlygos atsakovės civilinei deliktinei atsakomybei kilti.

21. Pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį, reglamentuojantį draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimą draudikui (subrogaciją), jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Nagrinėjamu atveju už apdrausto turto sugadinimą atsakinga pripažinta atsakovė. Kadangi ieškovė, veikdama kaip draudikas, atlyginio žalą, padarytą butui, esančiam (duomenys neskelbtini), ji įgijo teisę reikalauti išmokėtos draudimo išmokos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens – atsakovės. Tokiu būdu, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 855,00 Eur (405,00 Eur + 450,00 Eur) žalos atlyginimo yra pagrįstas ir tenkintinas. Likusioje dalyje ieškovės reikalavimo dalis dėl 35,00 Eur (485,00 Eur - 450,00 Eur) žalos atlyginimo atmestina, kaip neįrodytas.

22. Įstatymų leidėjas įtvirtino prezumpciją, kad, praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą, kreditorius nuostolius negautų pajamų pavidalu patiria visada, todėl skolininkas, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus patirtais nuostoliais (LR CK 6.261 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje, įstatymų leidėjas preziumuoja, kad nuostolių atsiranda dėl fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku, ir numato jų minimalų kompensavimą (LR CK 6.260 straipsnio 2 dalis, 6.261 straipsnis). Tokias įstatyme nustatytas palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių prievolės nevykdymo padarinių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-751/2003; taip pat žr. 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003; 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2005). Šiuo atžvilgiu palūkanos yra aprioriniai nuostoliai, nes nereikalaujama įrodyti nei jų patyrimo (atsiradimo) fakto, nei realios atsiradimo ateityje rizikos. Laiku negrąžinus paskolintų pinigų, kreditorius patiria nuostolių, nes negali naudoti tų pinigų pats. Kompensuojamosios palūkanos šiuo atveju laikytinos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, patirtais dėl laiku negrąžintos skolos. Kompensuojamosios palūkanos gali būti mokamos ir esant deliktinei civilinei atsakomybei. Jeigu dėl delikto atsiradusi žala atlyginama pinigais, o ne natūra, tai atsiradusi prievolė yra piniginė. Tai reiškia, kad jai būdingi visi piniginių prievolių požymiai, taigi, ir palūkanos (LR CK 6.37 straipsnis), todėl delikto atveju mokamos kompensuojamosios palūkanos, atlyginančios nukentėjusiojo turtinius praradimus dėl laiku negaunamo žalos atlyginimo. Kompensuojamųjų palūkanų, įtvirtintų LR CK 6.261 straipsnyje, skaičiavimo pradžia gali būti nustatyta įstatymu arba sutartimi (LR CK 6.37 straipsnio 1 dalis). Pagal bendrąją taisyklę, kompensuojamosios palūkanos pradedamos skaičiuoti, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (LR CK 6.261 straipsnis). Kompensuojamosios palūkanos iš delikto atsiradusiai piniginei prievolei skaičiuotinos nuo žalos padarymo dienos, o jeigu žala atsirado vėliau, – nuo žalos atsiradimo dienos (LR CK 6.288 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad skolininko prievolė mokėti kreditoriui kompensacinę funkciją atliekančias palūkanas tampa vykdytina tik po pareikalavimo ją vykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 4d. priimtą nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2013).

23. Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad atsakovei neįvykdžius piniginės prievolės nustatytu laiku, ieškovė įgijo teisę reikalauti atlyginti su tuo susijusius nuostolius palūkanų forma. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 96,20 Eur palūkanų. Nustatyta, jog ieškovė palūkanas apskaičiuoja taikant 5 proc. metinių palūkanų normą, nuo 405,00 Eur skolos sumos už laikotarpį nuo 2019 m. balandžio 25 d. (nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę) iki 2021 m. liepos 2 d. (ieškinio pareiškimo dienos), už 800 d., kurios sudaro 44,38 Eur ir nuo 485,00 Eur skolos sumos už laikotarpį nuo 2019 m. gegužės 15 d. (nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę) iki 2021 m. liepos 2 d. (ieškinio pareiškimo dienos), už 780 d, kurios sudaro 51,82 Eur.

24. Kaip minėta, ieškovės reikalavimas dalyje dėl 485,00 Eur žalos sumos atlyginimo tenkintas iš dalies, ieškovei priteistina suma sudaro 450,00 Eur, todėl ieškovės prašomos palūkanos perskaičiuotinos, skaičiuojant nuo 450,00 Eur sumos už laikotarpį nuo 2019 m. gegužės 15 d. (nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę) iki 2021 m. liepos 2 d. (ieškinio pareiškimo dienos), už 780 d., taikant 5 proc. metinių palūkanų normą, kurios sudaro 48,08 Eur (450,00 Eur *0,05/365*780).

25. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovė nėra įvykdžiusi savo prievolės ir vadovaujantis kasacinio teismo praktika, ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos, atliekančios minimalių nuostolių kompensavimo funkciją, paskaičiuotos nuo 405,00 Eur skolos sumos už laikotarpį nuo 2019 m. balandžio 25 d. (nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę) iki 2021 m. liepos 2 d. (ieškinio pareiškimo dienos), už 800 d., kurios sudaro 44,38 Eur ir paskaičiuotos nuo 450,00 Eur sumos už laikotarpį nuo 2019 m. gegužės 15 d. (nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę) iki 2021 m. liepos 2 d. (ieškinio pareiškimo dienos), už 780 d., kurios sudaro 48,08 Eur, iš viso 92,46 Eur (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis). Likusioje dalyje ieškovo reikalavimas dėl 3,74 Eur palūkanų priteisimo atmestinas, kaip nepagrįstas.

26. Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi bei 6.210 straipsnio 2 dalimi, ieškovės naudai iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 947,46 Eur (855,00 Eur +92,46 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2021 m. liepos 8 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

27. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi – jei ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovei – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Pagal ieškovės ieškinį yra patenkinti 96,07 proc. reikalavimų, todėl bylinėjimosi išlaidos ieškovei priteisiamos vadovaujantis šia proporcija. Taigi, iš atsakovės ieškovei priteistina 187,73 Eur bylinėjimosi išlaidų ((15,00 Eur žyminio mokesčio + 180,41 Eur už advokato teisinę pagalbą) x 96,07 proc. / 100 proc.). Atsakovė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų nepateikė, todėl jų priteisimo klausimas nesprendžiamas. (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis).

28. Byloje iš viso patirta 23,30 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, iš atsakovės valstybei priteistina 22,12 Eur (23,03 Eur x 96,07 Eur ), iš ieškovės 0,91 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu nepriteistinos, kadangi neviršija minimalaus 5,00 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270-279 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei AB „Lietuvos draudimas“, j. a. k. 110051834, iš atsakovės D. M., a. k. (duomenys neskelbtini), 855,00 Eur (aštuonis šimtus penkiasdešimt penkis eurus 00 ct) žalos atlyginimo, 92,46 Eur (devyniasdešimt du eurus 46 ct) palūkanų, 5,00 procentų dydžio metines procesines palūkanas už teismo sprendimu priteistą 947,46 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. liepos 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 187,73 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt septynis eurus 73 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovės D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 22,12 Eur (dvidešimt du eurus 12 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Nurodyta suma mokėtina Valstybinei mokesčių inspekcijai, juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5662.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, pateikiant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.