- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-20
- Bylos Nr.
- e2-1334-464/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00339-2019-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Kačinskienė
- Atsakovas
- U. R.-D.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Fortesta Lt“
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė ,,Kongera“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės U. R.-D. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. liepos 10 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. e2-1235-459/2019 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Fortesta Lt“ ieškinį atsakovei U. R.-D. dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė ,,Kongera“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB ,,Fortesta Lt“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti subsidiariai iš atsakovės U. R.-D.:
1.1. 49 866,71 Eur skolą, 2 772,89 Eur nuostolių atlyginimą, 23 011 Eur baudą, 2 478,81 Eur išlaidas už teisines paslaugas ir 714,95 Eur žyminį mokestį;
1.2. 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 75 650,60 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki Klaipėdos apygardos teismo 2018-03-12 galutinio sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-852-524/2018 visiško įvykdymo;
1.3. bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad atsakovė, būdama trečiojo asmens UAB ,,Kongera“ vadove, 2017-04-10 sudarė su ieškove subrangos sutartį, pagal kurią ji, kaip subrangovė, įsipareigojo trečiajam asmeniui (rangovui) atlikti statybos darbus, suteikiant darbo jėgą, statybos įrangą, kitas reikalingas medžiagas ir įrenginius, o trečiasis asmuo už atliktus darbus tinkamai ir laiku atsiskaityti. Pasak ieškovės, ji tinkamai ir laiku atliko sutartus darbus, tačiau su ja nebuvo atsiskaityta, dėl šios priežasties jos iniciatyva 2017-10-12 subrangos sutartis buvo vienašališkai nutraukta.
3. Ieškovės teigimu, savo pažeistas teises ji buvo priversta ginti teisme, pateikdama ieškinį dėl užmokesčio už atliktus darbus priteisimo. Klaipėdos apygardos teismas 2017-11-22 preliminariu sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-1795-524/2017, ieškinį patenkino visiškai. Trečiajam asmeniui pateikus prieštaravimus dėl priimto preliminaraus teismo sprendimo, Klaipėdos apygardos teismas 2018-03-12 galutiniu sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-852-524/2018, pakeitė preliminarų sprendimą ir priteisė ieškovės naudai iš UAB ,,Kongera“ 49 866,71 Eur skolą, 2 772,89 Eur nuostolių atlyginimą, 23 011 Eur baudą, 2 478,81 Eur išlaidas už teisines paslaugas ir 714,95 Eur žyminį mokestį, taip pat procesines palūkanas.
4. Ieškovė galutiniu sprendimu priteistas sumas ir prašo priteisti iš buvusios UAB ,,Kongera“ direktorės, atsakovės U. R.-D., nes sudarant subrangos sutartį atsakovei buvo žinoma, kad jos vadovaujamos bendrovės turtinė padėtis yra sudėtinga, jokių priemonių šiai padėčiai stabilizuoti ši nesiėmė. Atsakovė neužtikrino, kad iš užsakovo gautos lėšos būtų naudojamos racionaliai, kad būtų tinkamai ir laiku atsiskaitoma su subrangove, nepagrįstai teikė teisme prieštaravimus, o vėliau ir apeliacinį skundą jos vadovaujamai bendrovei nepalankių teismo sprendimų. Vėliau pateikdama teismui pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsakovė nepagrįstai siekė vilkinti skolos išieškojimą. Tai, kad šiuo metu nėra galimybės priteistų sumų išieškoti iš trečiojo asmens, ieškovės manymu, patvirtina antstolės B. Tamkevičienės, vykdančios išieškojimą pagal Klaipėdos apygardos teismo išduotą vykdomąjį raštą, 2019-05-31 pažyma, kurioje nurodyta, kad išieškojimas nėra galimas. Todėl egzistuoja visos sąlygos atsakovės civilinei atsakomybei kilti.
5. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovei priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kuriuo vertė yra lygi pareikšto ieškinio sumai – 78 844,36 Eur, o turto nesant ar nepakankant – ir pinigines lėšas, esančias kredito įstaigų sąskaitose. Nurodė, kad ieškinyje dėstomos aplinkybės ir kartu su juo pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovė, sudarydama sutartį ir jos nevykdydama, buvo nesąžininga. Pareikšto reikalavimo suma yra didelė, duomenų apie atsakovės pajamas ir valdomą turtą nėra, todėl kyla grėsmė teismo sprendimo tinkamam įvykdymui. Be to, sužinojusi apie pradėtą civilinę bylą atsakovė gali perleisti turimą turtą, taip apsukindama teismo sprendimo tinkamą įvykdymą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Klaipėdos apygardos teismas 2019-07-10 nutartimi ieškovės UAB ,,Fortesta Lt“ prašymą patenkino: 1) areštavo78 844,36 Eur sumos atsakovės U. R.-D. nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovę, o jo nesant ar nepakankant, ir pinigines lėšas, esančias pas atsakovę; 2) iš areštuotų lėšų leido atsakovei atsiskaityti su ieškove; 3) nurodė, kad nutartį vykdysiantis antstolis turi nustatyti konkrečią sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota operacijoms atlikti; 4) pavedė ieškovės pasirinktam antstoliui surasti ir aprašyti areštuojamą turtą.
7. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nagrinėjamoje bylos stadijoje nėra pagrindo išvadai, jog ieškovė yra pasirinkusi akivaizdžiai neleistiną ar objektyviai neįmanomą jos galbūt pažeistų teisių gynimo būdą. Ieškovė kartu su ieškiniu pateikė rašytinius įrodymus, kurie galimai patvirtina ieškinio reikalavimus, nurodė faktines bylos aplinkybes, pakankamai aiškiai suformulavo ieškinio faktinį ir teisinį pagrindus. Įvertinus tokias aplinkybes, ieškinys yra preliminariai pagrįstas, t. y. egzistuoja viena iš privalomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų.
8. Spręsdamas dėl antrosios sąlygos – grėsmės teismo sprendimo tinkamam įvykdymui – buvimo teismas, viena vertus, pažymėjo, kad vien ieškinio suma nėra vienintelis ir lemiamas kriterijus lemiantis grėsmės egzistavimą. Kita vertus, remdamasis Lietuvos apeliacinio teismo praktikos pavyzdžiu (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-05-05 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-874-943/2016) teismas konstatavo, kad būtent atsakovei tenka pareiga įrodyti, kad ieškinio suma jai nėra reikšminga, o jos turtinė padėtis eliminuoja grėsmę būsimo teismo sprendimo tinkamam įvykdymui. Kadangi byloje nėra duomenų apie atsakovės finansinę padėtį, turimus įsiskolinimus, teismas sprendė, kad jei būtų priimtas ieškovei palankus teismo sprendimas gali kilti grėsmė jo tinkamam įvykdymui. Todėl ir kitą privalomą sąlygą, numatytą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalyje, teismas pripažino įrodyta, o ieškovės prašymą – tenkintinu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Atsakovė U. R.-D. atskirajame skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2019-07-10 nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės UAB ,,Fortesta Lt“ prašymą atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
9.1. Ieškovė pasirinko akivaizdžiai neleistiną ir objektyviai neįmanomą jos galimai pažeistų teisių gynybos būdą. Įstatyme kreditoriaus teisė pareikšti reikalavimą subsidiariam skolininkui nesiejama su išieškojimo pagal kreditoriaus reikalavimą pagrindiniam skolininkui pabaiga, kreditorius gali reikšti reikalavimą subsidiariai atsakančiam asmeniui tik tada, jei šio reikalavimo nepatenkina (tiek, kiek nepatenkina) pagrindinis skolininkas. Išieškojimas į subsidiaraus skolininko turtą gali būti nukreipiamas tik tada, kai yra baigtas išieškojimas iš pagrindinio skolininko turto ir yra žinoma neįvykdyta prievolė (jos dalis). Šiuo metu UAB „Kongera“ nėra nei restruktūrizuojama, nei bankrutuojanti, todėl byloje nesant duomenų apie tai, kad išieškojimas iš pagrindinio skolininko turto yra baigtas ir yra žinoma neįvykdyta prievolė (jos dalis), galimybės tokioje situacijoje nukreipti išieškojimą į subsidiaraus skolininko turtą nėra, todėl ieškovės pareikštas ieškinys nėra tikėtinai pagrįstas.
9.2. Teismas nukrypo nuo naujausios Lietuvos apeliacinio teismo praktikos, kurioje nurodyta, kad vien ieškinio sumos dydis ar asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turtinė padėtis yra tik vieni iš daugelio, bet anaiptol ne vieninteliai, kriterijai, kurie turėtų būti įvertinti sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį. Vien ieškinio sumos dydis atsakovei ar jos neatsiskaitymas su procesą inicijavusiu kreditoriumi patys savaime dar nepatvirtina rizikos, jog teismo sprendimas gali būti sunkiai įvykdomas būtent dėl skolininkės nesąžiningumo ar su tokiu jos elgesiu susijusių priežasčių (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-01-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016, 2016-06-16 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016, 2018-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018 ir kt.).
9.3. Ieškovė duomenų, kurie leistų labiau tikėtinai spręsti apie atsakovės nesąžiningumą (t. y. jos ketinimus imtis kokių nors nesąžiningų priemonių, kuriomis pablogintų savo turtinę padėtį ir, atitinkamai, vėliau apsunkintų teismo sprendimo įvykdymą), nepateikė (CPK 12 str., 178 str.). Nesąžiningumas buvo grindžiamas tokiomis aplinkybėmis, kad atsakovė ir raginama neatsiskaitė, tačiau akivaizdu, kad ji nėra skolinga ieškovei, todėl neatsiskaitymo faktas jos nesąžiningumo nepatvirtina.
9.4. Nei didelė ieškinio reikalavimo suma, nei nepakankamai gera atsakovės turtinė padėtis, taip pat savaime neleidžia preziumuoti grėsmės teismo sprendimo įvykdymui buvimo. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas galimas tik jeigu grėsmė teismo sprendimo įvykdymui iškiltų dėl šių priemonių netaikymo, o ne dėl to, kad atsakovė neturi pakankamai turto / piniginių lėšų, kurių užtektų reikalavimams patenkinti. Atsakovės negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą nulemtų ieškovės reikalavimo ir atsakovės turto disproporcija, o ne kurie nors nesąžiningi jos veiksmai, apie tai taip pat jau ne kartą buvo pasisakyta teismų praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2018-01-11 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-25-464/201, 2018-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018).
9.5. Laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos tinkamai neįvertinus visų jų taikymo sąlygų, t. y. ar atsakovė gali siekti išvengti teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje įvykdymo, perleisdama jai priklausantį turtą. Todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas vien dėl šio ieškinio pateikimo ir jame nurodytos didelės ieškinio sumos kriterijaus ar dėl trečiojo asmens neatsiskaitymo neatitinka šalių interesų derinimo taisyklės. Atsakovės teisių suvaržymas, lyginant su ieškovės interesais, jeigu tokios priemonės būtų taikomos, yra pernelyg neproporcinga priemonė, kuri galėtų lemti padarinių, akivaizdžiai neatitinkančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslų, atsiradimą – areštavus pinigines lėšas sumai, atitinkančiai ieškinio reikalavimo sumą, atsakovės, kaip fizinio asmens ir jaunos mamos, gyvenimas būtų nepagrįstai apsunkintas.
Atsiliepimas
10. Ieškovė UAB ,,Fortesta Lt“ atsiliepime prašo atsakovės U. R.-D. atskirąjį skundą atmesti, skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Taip pat prašo prijungti naujus rašytinius įrodymus, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos argumentus:
10.1. Ieškinys tinkamai argumentuotas ir pagrįstas konkrečiais įrodymais. Atsakovė neginčija ieškinyje nurodytų faktinių aplinkybių, nenurodė nė vieno teisinio argumento, kodėl jis laikytinas galimai nepagrįstu. Todėl teismo išvada, kad ieškinys yra preliminariai pagrįstas, teisėta.
Šalies argumentai
10.2. Atsakovės nesąžiningumą patvirtina ieškinyje išdėstytos tokios faktinės aplinkybės, kad ji, būdama trečiojo asmens vadove, slėpė tikrąją bendrovės finansinę padėtį, kaip ir tai, kad buvo pateiktas pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos bendrovei iškėlimo. Be to, nepagrįstai skundė priimtus teismų procesinius sprendimus, kuriais ieškovės naudai iš jos vadovaujamos bendrovės buvo priteista skola.
10.3. Ieškinio reikalavimo suma atsakovei, fiziniam asmeniui, be abejo, yra didelė, tikėtina ir manyta, kad atsakovė gali imtis kokių nors veiksmų, siekdama perleisti turimą turtą kitiems asmenims ar kitaip sumažinti savo galimybes vykdyti prievolinius įsipareigojimus. Kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktas 2018-04-12 neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas patvirtina, kad atsakovė pagal išduotą įgaliojimą, veikdama pagrindinio ir didžiąją daugumą balsų turinčio akcininko vardu, balsavo už tai, kad pati save atšauktų iš direktoriaus pareigų ir nuo 2018-04-13 būtų paskirta bendrovės direktoriaus pavaduotoja. Atsakovė, gavusi ieškovės reikalavimus ir pretenzijas, siekė išvengti atsakomybės, pati asmeniškai iniciavo sprendimą dėl jos pačios atšaukimo iš bendrovės direktorės pareigų.
10.4. Atsakovė nepateikė teismui aktualių išrašų iš VĮ ,,Registrų centras“ apie jos vardu registruotą nekilnojamąjį turtą. Kartu su atskiruoju skundu pateikti nekilnojamojo turto išrašai yra neaktualūs, t. y. 2016 metų pradžios, 2017 bei 2018 metų pavasario. Be to, net nėra patvirtinti, kas kelia pagrįstų abejonių dėl jų autentiškumo.
10.5. Atsakovė neįrodė, kad ieškinio suma jai nėra didelė, kad jos turtinė padėtis yra gera. Ji netgi nepateikė jokių įrodymų apie jos gaunamas pajamas, nors ieškovė ieškinyje akcentavo, kad atsakovės gaunamos pajamos nėra žinomos.
10.6. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nevaržo atsakovės teisių daugiau nei būtina būsimo galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti, juolab kad pirmiausia 2019-07-10 nutartimi yra areštuoti nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai, o tik jų nepakankant – piniginės lėšos ir turtinės teisės. Todėl nepagrįsti atskirojo skundo argumentai, kad nebuvo užtikrinta šalių interesų pusiausvyra.
Motyvuojamoji dalis
Teisėja konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl naujų įrodymų
11. Apeliantė U. R.-D. kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – VĮ ,,Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašus. Ieškovė UAB ,,Fortesta Lt“ katu su atsiliepimu į atskirąjį skundą taip pat pateikė naują rašytinį įrodymą – UAB ,,Kongera“ 2018-04-12 neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą, kurį prašo prijungti prie bylos medžiagos.
12. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
13. Atsižvelgdamas į tai, kad apeliantė nepateikė prašymo priimti pateiktus įrodymus ir nenurodė aplinkybių ar argumentų, kodėl minėtų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo būtent teikiant atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas pateiktų į apeliacine tvarka nagrinėjamą bylą įrodymų priėmimo klausimo nesprendžia.
14. Ieškovė prašo priimti kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktą naują įrodymą, grįsdama savo prašymą tik po skundžiamos teismo nutarties priėmimo atsiradusia būtinybe jį pateikti. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokia ieškovės pozicija negali sutikti. Ieškovė pateiktu įrodymu įrodinėja atsakovės nesąžiningumą, t. y. vieną iš būtinųjų sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, tačiau tokią pareigą (įrodyti asmens, kuriam prašo taikyti tokius griežtus ribojimus, nesąžiningumą) ji jau turėjo pareikšdama atitinkamą prašymą pirmosios instancijos teismui. Pažymėtina ir tai, kad pateiktas akcininkų susirinkimo protokolas priimtas iki skundžiamos teismo nutarties priėmimo, t. y. 2018-04-12, kas taip pat suponuoja vertinimą apie objektyviai buvusią galimybę jį pateikti anksčiau, dar bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Dėl nurodytų priežasčių ieškovės su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktas įrodymas nepriimamas.
Dėl ieškinio reikalavimo tikėtino pagrįstumo
15. Apeliantė, nesutikdama su teismo nutartimi, kuria jos atžvilgiu buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, tvirtina, kad ieškovės prašymas taikyti turtinius ribojimus negalėjo būti patenkintas jau vien dėl to, kad pareikštas ieškinys nėra preliminariai pagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apeliantės skundo argumentais nesutinka.
16. Įstatymų leidėjo CPK įtvirtintas laikinųjų apsaugos priemonių institutas įpareigoja teismą užtikrinti efektyvų ieškovo teisių gynimą. Todėl pradinėje bylos proceso stadijoje, kuomet dažniausiai būna išsprendžiamas reikalavimų užtikrinimo laikinosiomis apsaugos priemonėmis klausimas, ieškovui ar pareiškėjui, siekiančiam pasinaudoti šio instituto teikiama apsauga, tokio prašymo pareiškimo metu pakanka pagrįsti, jog egzistuoja protinga ieškinio patenkinimo galimybė. Teismo pareiga įvertinti ieškinio patenkinimo galimybę gali būti apibrėžiama ir negatyviai, t. y. atsakovo atsikirtimai nėra pakankami abejoti ieškinio pagrindo tikėtinu pagrįstumu. Todėl pagal prima facie (iš pirmo žvilgsnio arba preliminaraus vertinimo) doktriną ieškinys yra preliminariai pagrįstas, jeigu jis reiškiamas remiantis teisėtu reikalavimų pagrindu ir yra pateikti su šiuo pagrindu tiesiogiai susiję įrodymai, arba ieškinys yra preliminariai pagrįstas, jeigu, išanalizavus ieškovo argumentus ir atsakovo atsikirtimus, nelieka pagrįstų abejonių sėkminga ieškovui proceso baigtimi.
17. Ieškinys byloje pareikštas dėl nuostolių atlyginimo. Šį savo reikalavimą ieškovė grindė tokiomis faktinėmis aplinkybėmis, kad apeliantė, būdama trečiojo asmens UAB ,,Kongera“ vadove ir veikdama jos vardu, su ieškove sudarė subrangos sutartį, nors ir žinojo, kad jos vadovaujamos bendrovės finansinė padėtis yra sudėtinga, be to, nesiėmė priemonių stabilizuoti padėtį, neužtikrino, kad iš užsakovo gautos lėšos būtų naudojamos racionaliai, be kita ko, skolai už atliktus darbus padengti. Kadangi iš UAB ,,Kongera“ galutiniu teismo sprendimu priteistos skolos ir netesybų pagal subrangos sutartį nepavyko išieškoti, ieškovė prašo šias sumas kaip nuostolių atlyginimą priteisti subsidiariai iš apeliantės, buvusios bendrovės vadovės. Kitaip tariant, ieškovė pakankamai aiškiai išdėstė savo reikalavimo faktinį pagrindą. Be to, nurodė reikalavimo teisinį pagrindą – Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnio 1-3 dalis, 6.246-6.249 straipsnius. Taip pat kartu su ieškiniu pateikė įrodymus, kuriais grindė jame dėstomas faktines aplinkybes.
18. Atsižvelgiant į tai, toje pradinėje byloje nagrinėjimo stadijoje iš esmės pakako duomenų nuspręsti dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo CPK 144 straipsnio taikymo tikslais. Todėl apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškinys pareikštas remiantis teisėtu reikalavimų pagrindu ir yra pateikti su šiuo pagrindu tiesiogiai susiję įrodymai, o galimybė, kad ieškovei palankus teismo sprendimas galėtų būti priimtas, nepaneigta.
19. Apeliantės atskirojo skundo argumentai, susiję su išieškojimo į ją, kaip subsidiarę skolininkę kartu su pagrindine skolininke (bendrove), nukreipimu ir ieškovės reikalavimų pagrįstumu yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas. Kitaip tariant, tik ištyrus ir įvertinus visus byloje esančius įrodymus pagal CPK nustatytas įrodinėjimo proceso taisykles galės bus padarytos atitinkamos išvados tiek dėl į bylą pateiktų įrodymų įrodomosios reikšmės, tiek ir dėl pareikšto ieškinio reikalavimo pagrįstumo ir jo patenkinimo arba, priešingai, nepatenkinimo. Kaip buvo nurodyta pirmiau, ieškinio preliminaraus pagrįstumo pripažinimui teismui pakanka tik įsitikinti, ar šis procesinis dokumentas yra pagrindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais ir ar šie argumentai pagrindžiami įrodymais.
Dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui
20. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad egzistuoja ir antroji sąlygą laikinosios apsaugos priemonėms taikyti – grėsmė teismo sprendimo tinkamam įvykdymui – apeliantė teigia, kad teismas šios sąlygos egzistavimą nepagrįstai susiejo vien su pareikšto ieškinio sumos dydžiu, taip nukrypdamas nuo nagrinėjamam klausimui aktualios Lietuvos apeliacinio teismo praktikos. Tvirtina, kad ieškovė nėra nurodžiusi argumentų, pagrindžiančių jos nesąžiningumą.
21. Apeliacinės instancijos teismas, šiuo aspektu visiškai sutikdamas su apeliantė, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė antrosios privalomos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui sąlygos buvimą. Viena vertus, pats teismas skundžiamoje nutartyje teisingai nurodė, kad naujausioje, nuo 2016 metų vidurio nuosekliai formuojamoje praktikoje, susijusioje su grėsmės teismo sprendimo įvykdymui įrodinėjimu bei jos nustatymu, didelei ieškinio sumai, kurios nurodymas visuomet priklauso tik nuo paties ieškovo, nesuteikiama absoliučios ir savaime lemiančios arešto taikymą aplinkybės reikšmė. Ieškinio sumos dydis gali būti tik vienas iš daugelio kriterijų, sprendžiant dėl kilsiančios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, tačiau vien jis negali būti vertinamas kaip pakankamas pagrindas nutarti dėl tokios grėsmės buvimo.
22. Kita vertus, teismas ignoravo Lietuvos apeliacinio teismo jau suformuotas teisės aiškinimo taisykles ir nepagrįstai nurodė, kad apeliantė turėjusi įrodinėti pareikšto ieškinio reikalavimo sumos jai nereikšmingumą ir gerą savo turtinę padėtį, eliminuojančią tokios sumos reikalavimo neįvykdymo grėsmę. Tokio išimtinio ir itin asmens interesus varžančio procesinio instituto, kaip turto areštas, taikymas iki ginčo išnagrinėjimo iš esmės galimas tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų ar įrodymų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, turint tikslą išvengti to asmens naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo. Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu, t. y. ne hipotetinė, o reali grėsmė, atsižvelgiant į pateikiamus argumentus bei įrodymus, kuriais grindžiamas šios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos buvimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-06-23 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016, 2017-01-12 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017, 2017-03-02 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017, 2017-04-06 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-629-302/2017, 2018-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018, 2019-07-04 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-550-330/2019).
23. Taigi, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas privalėjo įvertinti bei aptarti apeliantės buvusį, esamą arba ateityje galimą (prognozuojamą) elgesį sąžiningumo aspektu, atsižvelgiant į ieškovės prašyme išdėstytus argumentus. Iš nagrinėjamos bylos duomenų bei ieškovės procesinių dokumentų (prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones) akivaizdu, kad ieškovė nenurodė jokių objektyvių duomenų ar aplinkybių, liudijančių apie apeliantės galimą nesąžiningumą, t. y. apie jos ketinimą paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar pinigines lėšas, atlikti kitus su sąžiningu elgesiu nederančius veiksmus, turint tikslą eliminuoti bet kokią galimybę ateityje iš šio turto ar piniginių lėšų įvykdyti ieškovės naudai priimtą teismo sprendimą.
24. Ieškinyje ir atsiliepime į atskirąjį skundą dėstomos aplinkybės, susijusios su apeliantės, kaip ieškovės skolininkės UAB ,,Kongera“, buvusios vadovės pareigų (ne)atlikimu, sudarant turinčios finansinių sunkumų bendrovės vardu sandorį, vėliau jo nevykdant ir nesumokant ieškovei už atliktus darbus, atliekant šio bendrovės vardu atitinkamus procesinius veiksmus bylose dėl skolos priteisimo ir restruktūrizavimo, kuriuos ieškovė vertina kaip nesąžiningą bendrovės skolininkės elgesį, rodantį ketinimą išvengti skolos ieškovei sugrąžinimo, bus vertinamos sprendžiant dėl ieškovės pareikšto apeliantei ieškinio subsidiariai atlyginti skolą pagrįstumo. Tačiau tokios aplinkybės nepatvirtina apeliantės, kaip fizinio asmens, kuriai pareikšti teisme reikalavimai dėl atitinkamo dydžio skolos priteisimo, elgesio nesąžiningumo ar jos ketinimų išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo, jeigu jis būtų nepalankus apeliantei.
25. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis tokiam procesiniam klausimui išspręsti jau nebeatkulia teismų praktiką (ankstesnėje praktikoje laikinųjų apsaugos priemonių taikymas buvo siejamas su reikalavimo sumos dydžiu), netinkamai paskirstė ir įrodinėjimo naštą šalims. Teismas nepagrįstai vertino, kad būtent apeliantei teko pareiga paneigti grėsmės sėkmingam teismo sprendimo įvykdymui buvimą, pateikiant įrodymus apie gerą savo turtinę padėtį.
26. Šiame kontekste dar kartą primintina, kad grėsmės sprendimo įvykdymui įrodinėjimo pareiga pirmiausiai tenka tai šaliai, kuri pareiškia teisme reikalavimą ir kartu prašo taikyti antrajai ginčo šaliai disponavimo turtu suvaržymus ar kitus ribojimus, o ne tai šaliai, kuri norėtų tokių padarinių išvengti (Lietuvos apeliacinio teismo 2018-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-113-464/2018, 2019-02-25 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-218-943/2019). Negalima reikalauti to, kas neįmanoma (lot. impossibilium nulla obligatio est), todėl kitoks įrodinėjimo naštos šalims paskirstymas reikštų, kad apeliantė, aiškiai nežinodama, ką ieškovė laiko grėsmę jos turtiniams interesams sukeliančiais veiksmais, objektyviai negali net atsikirsti, o tai nėra suderinama su šalių procesinės lygybės principu (CPK 17 str.)
Dėl kitų atskirojo skundo argumentų
27. Pagal CPK 145 straipsnio 6 dalies reikalavimus, areštavus lėšas, esančias kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigų sąskaitose, leidžiama su jomis atlikti tik tas operacijas, kurios nurodytos teismo nutartyje. Teismas, leisdamas atlikti tam tikras operacijas, nurodo antstoliui nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota operacijoms atlikti.
28. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, teismas leido apeliantei iš areštuotų lėšų atsiskaityti su ieškove, o tam reikalingą sumą pavedė nustatyti išieškojimą vykdančiam antstoliui. Tačiau akivaizdu, kad kiekvienas asmuo turi ir kitų, asmeninių ir būtinųjų poreikių, todėl skundžiama nutartimi neužtikrinus tokių poreikių patenkinimo, t. y. neleidus iš areštuotų lėšų tenkinti būtinųjų apeliantės ir jo šeimos poreikių, buvo neproporcingai suvaržytos jos teisės. Todėl ir apeliantės atskirojo skundo argumentai, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemones neatitinka joms keliamo proporcingumo reikalavimo, nepagrįstai varžo apeliantės ir jos šeimos interesus, iš esmės taip pat teisingi.
29. Apibendrinant darytina išvada, kad nagrinėjamoje byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės negali būti paliktos galioti, nenustačius vienos iš būtinųjų sąlygų joms taikyti – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui – buvimo, taip pat jų taikymu nukrypus nuo proporcingumo imperatyvo. Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis panaikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovės prašymas taikyti apeliantei laikinąsias apsaugos priemones netenkinamas (CPK 329 str. 1 d., 338 str.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. liepos 10 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Fortesta Lt“ (j. a. k. 300088366) prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovės U. R.-D. (a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.
Šios nutarties kopiją pateikti Turto arešto aktų registro tvarkytojui.