Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algio Markevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolantos Medvedevienės, Audriaus Grauželio,

atsakovo – Lietuos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus atstovui Andriui Pociui,

atsakovo - Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D.R. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritoriniam skyriui, Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą ir prašė:

1) panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus 2015-05-27 sprendimą Nr. SD-2-6612 dėl prašymo nagrinėjimo;

2) panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2015-07-07 priimtą sprendimą Nr. SD-25-8368;

3) įpareigoti Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinį skyrių imtis atitinkamų veiksmų, kad būtų nustatytas nelegalaus darbo faktas įmonėje UAB „ (duomenys neskelbtini) “, kuomet D.R. laikotarpyje nuo 2011-04-13 iki 2011-06-21 imtinai dirbo nelegalų darbą įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Pareiškėjas skunde nurodė, taip pat pareiškėjo atstovas paaiškino teismo posėdžio metu, kad 2015-05-04 kreipėsi prašymu Nr. 8 dėl nelegalaus darbo nustatymo į Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VDI) Kauno teritorinį skyrių (toliau – ir VDI Kauno teritorinis skyrius) ir prašė apklausti pareiškėją ir nustatyti, kad pareiškėjas laikotarpyje nuo 2011-04-13 iki 2011-06-21 dirbo nelegalų darbą įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“. Prašymas buvo grindžiamas tuo, jog pareiškėjas 2015-01-22 kreipėsi į VDI Kauno teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisiją (toliau – Darbo ginčų komisija) dėl neteisingai skaičiuoto atlyginimo, neišmokėto darbo užmokesčio ir kompensacijos už kasmetines atostogas. 2015-02-17 Darbo ginčų komisija darbo byloje Nr. APS-2-1274 sprendimu Nr. DGKS-740 nustatė, kad pareiškėjas pas atsakovą UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2011-04-13 iki 2012-05-29 dirbo direktoriaus pareigose, nors darbo sutartis sudaryta tik nuo 2011-06-22. Pareiškėjas Darbo ginčų komisijos sprendimą gavo 2015-03-05, kai jau buvo Kėdainių rajono apylinkės teismui 2015-03-02 pateiktas ieškinys civilinėje byloje Nr. e2-749-813/2015 dėl darbo užmokesčio, delspinigių priteisimo, taip pat ir dėl piniginės kompensacijos už nepanaudotas kasmėnesines atostogas priteisimo, dėl negrąžintų pinigų priteisimo bei dėl vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo laiką priteisimo. Esant minėtam Darbo ginčų komisijos sprendimui pareiškėjas tikslino ieškinį ir nurodė naują ieškinio pagrindą dėl nelegalaus darbo nustatymo ir papildomai darbo užmokesčio priteisimo. Taip pat nurodė papildomą ieškinio dalyką, prašydamas nustatyti nelegalaus darbo buvimo faktą. 2015-03-16 pareiškėjas pateikė teismui patikslintą civilinį ieškinį Nr. 4 atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu dėl nelegalaus darbo nustatymo, darbo užmokesčio priteisimo, delspinigių priteisimo, piniginės kompensacijos už nepanaudotas kasmėnesines atostogas priteisimo, negrąžintų pinigų priteisimo ir dėl vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo laiką priteisimo. Teismas 2015-03-23 nutartimi pasisakė, kad ieškinio reikalavimas nustatyti, kad pareiškėjas nuo 2011-04-13 iki 2011-06-21 dirbo nelegalų darbą įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ išvis nenagrinėtinas teisme. Tai išimtinai viešosios teisės reguliavimo dalykas, kuris negali būti perkeltas į privatinę teisę ir patikslintą ieškinį šioje dalyje atsisakė priimti. Gavus teismo 2015-03-23 nutartį, pareiškėjas prašymu per atstovą kreipėsi į VDI dėl nelegalaus darbo nustatymo. Prašymas buvo grindžiamas tuo, kad 2011-04-05 M.M. sudarė steigimo aktą, pagal kurio 5 dalies 2 punktą įsipareigojo sudaryti UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatus, kurie 2011-04-13 buvo įregistruoti Juridinių asmenų registre. Įstatų 17.2 ir 19 punktuose numatyta, kad atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienasmenis valdymo organas yra bendrovės vadovas - t. y. direktorius, kuris skiriamas Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka (toliau – Įstatymas). UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas M. M. po UAB „(duomenys neskelbtini)“ įregistravimo Juridinių asmenų registre turėjo su pareiškėju sudaryti rašytinę darbo sutartį ir pranešti VSDFV teritoriniam skyriui apie darbuotojo valstybinio socialinio draudimo pradžią. To UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas nepadarė, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – LR DK) 98 str. 1 d. 1 p., 99 str. 1 - 2 d. ir VSDFV Direktoriaus 2010-06-04 įsakymu Nr. V-243 patvirtintų Duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklių 17.1 p. nuostatas. Pareiškėjas laikotarpyje nuo 2011-04-13 iki 2011-06-21 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, sutariant darbo vietą, funkcijas, sąlygas (10 valandų savaitė) ir darbo užmokestį 2300 Lt neatskaičius mokesčių. Tačiau tik 2011-06-20 su pareiškėju buvo sudaryta rašytinė darbo sutartis, mokant toliau iki to sutartą darbo užmokestį už 10 valandų darbo savaitėje. Tarp darbdavio - įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininko ir darbuotojo buvo visi darbo sutarties požymiai: buvo susitarta dėl darbo vietos, darbo funkcijų (profesijos, specialybės ir tam tikrų pareigų), darbo apmokėjimo. Tokia veikla, nesudarius rašytinės darbo sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus VSDFV teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą, vadovaujantis LR DK 98 str. traktuojama, kaip nelegalus darbas (Lietuvos respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (Toliau – ATPK) 41(3) straipsnis).

Pareiškėjas ir jo atstovas pabrėžė, kad VDI Kauno teritorinis skyrius 2015-05-27 sprendimu Nr. SD-2-6612 nutarė nutraukti tyrimą dėl pareiškėjo galimo nelegalaus darbo nustatymo. VDI Kauno teritorinis skyrius argumentavo tuo, kad nuobaudos skyrimo terminas už galimą pareiškėjo nelegalų darbą baigėsi. Nesutikdamas su VDI Kauno skyriaus sprendimu, pareiškėjas kreipėsi į VDI. VDI 2015-07-07 sprendimu Nr. SD-25-8368 (toliau – ir Sprendimas) nusprendė pripažinti, kad VDI Kauno teritorinio skyriaus pareigūnai tyrimą pagal 2015-05-04 pirminį prašymą nutraukė pagrįstai vadovaudamiesi teisės aktų nuostatomis. Taip pat buvo nurodyta atkreipti darbo inspektorių dėmesį į atidesnį atsakymų pareiškėjams rengimą bei aptarti šį klausimą VDI Kauno teritoriniame skyriuje, kadangi VDI Kauno teritorinio skyriaus 2015-05-27 pateiktame rašte Nr. SD-2-6612 tiesiogiai nepasakyta, kad buvo priimtas sprendimas tyrimą nutraukti ir pareiškėjo prašymo nagrinėjimo procedūra baigta. Taip pat buvo nutarta pareiškėjo 2015-06-10 prašymo nagrinėjimo administracinę procedūrą baigti. Pareiškėjas ir jo atstovas nurodė, kad gali būti, jog iš tiesų yra praėjęs terminas skirti pagal ATPK 43(1) straipsnį baudą atsakovei, tačiau nors ir esant suėjus senaties terminui dėl baudos skyrimo, tai neužkerta kelią nustatyti nelegalaus darbo fakto. DK 98 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad nustačius, jog asmuo dirbo nelegalų darbą, darbdavys privalo jam sumokėti atlyginimą už darbą, dėl kurio buvo susitarta, bet ne mažesnį už minimaliąją mėnesinę algą, nustatytą pagal šio Kodekso 187 straipsnio reikalavimus, ir ne ma˛iau kaip u˛ 3 mėnesius (nebent įrodyta, kad nelegalus darbas buvo atliekamas kitokį laiką). Ginčai tarp asmens, kuris dirbo nelegalų darbą, ir darbdavio dėl atlyginimo mokėjimo sprendžiami individualių darbo ginčų nagrinėjimo tvarka (DK XIX skyrius). Taigi, šiuo atveju reikia tik nustatyti nelegalaus darbo faktą, kad ieškovas galėtų įstatymo nustatyta tvarka gauti darbo užmokestį už laikotarpį, kuomet dirbo nelegalų darbą. VDI kompetencija yra paruošti procesinius dokumentus, surinkti įrodymus ir kreiptis į teismą dėl nelegalaus darbo nustatyto ir baudos skyrimo.

Atsakovai: VDI Kauno teritorinis skyrius, VDI atsiliepimuose į skundą, taip pat atsakovo VDI Kauno teritorinio skyriaus atstovas teismo posėdžio metu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovai VDI Kauno teritorinis skyrius ir VDI atsiliepimuose į skundą nurodė, taip pat atsakovo VDI Kauno teritorinio skyriaus atstovas paaiškino teismo posėdžio metu, kad remiantis pareiškėjo prašyme pateikta informacija, pareiškėjas galimai nelegaliai dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpyje nuo 2011-04-13 iki 2011-06-21. ATPK 35 str. 1 d. numatyta, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui – per 6 mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. Administracinė nuobauda už ATPK 41³ str. numatytus pažeidimus gali būti skiriama ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos, jeigu nuo pažeidimo padarymo dienos iki jo nustatymo dienos nėra praėję daugiau kaip vieneri metai. ATPK 250 str. 7 p. numatyta, jog administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai iki administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo pasibaigia ATPK 35 str. numatyti terminai. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo pirminio prašymo gavimo dieną buvo praėję daugiau kaip vieneri metai nuo paskutinės galimo trunkamojo teisės pažeidimo padarymo dienos. Atsižvelgiant į tai, kad administracinės nuobaudos skyrimo terminas nagrinėjamu atveju pasibaigė, kadangi nuo 2011-06-21 praėjo daugiau negu vieneri metai, vadovaujantis ATPK 250 str. 7 p. administracinio teisės pažeidimo bylos teisena tokiu atveju turi būti nutraukta. Pasibaigus ATPK 35 str. numatytiems terminams, VDI pareigūnai netenka teisės taikyti administracinio poveikio priemones, todėl nagrinėjamu atveju VDI pareigūnai neturėjo teisės surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolo bei perduoti bylą nagrinėti teismui. Dėl paminėtų aplinkybių tyrimas dėl galimo pareiškėjo nelegalaus darbo buvo nutrauktas pasibaigus administracinės atsakomybės taikymo senaties terminui. Po administracinės atsakomybės senaties termino suėjimo negali būti iš esmės sprendžiamas administracinio teisės pažeidimo padarymo ar nepadarymo klausimas. Be to, VDI nėra suteikta teisė konstatuoti faktines aplinkybes. VDI negali priimti sprendimo ir konstatuoti nelegalaus darbo fakto, netaikant poveikio priemonių pažeidėjo atžvilgiu.

Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Administracinės bylos faktiniai duomenys patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad pareiškėjo atstovas 2015-05-04 prašymu kreipėsi į VDI Kauno teritorinį skyrių, kuriuo prašė nustatyti, jog pareiškėjas laikotarpiu nuo 2011-04-13 iki 2011-06-21 galimai nelegaliai dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. VDI Kauno teritorinis skyrius 2015-05-27 sprendimu Nr. SD-2-6612 tyrimą dėl pareiškėjo nelegalaus darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nutraukė dėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos negalimumo, nes pasibaigė nuobaudos skyrimo terminas. 2015-06-03 pareiškėjo atstovas pateikė prašymą Lietuvos Respublikos vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui, prašydamas panaikinti 2015-05-27 VDI Kauno teritorinio skyriaus sprendimą Nr.SD-2-6612 ir nustatyti arba inicijuoti, kad būtų nustatyta, jog pareiškėjas laikotarpyje nuo 2011-04-13 iki 2011-06-21 imtinai dirbo nelegalų darbą įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“. VDI 2015-07-07 sprendimu Nr. SD-25-8368 pripažino, kad VDI Kauno teritorinio skyriaus pareigūnai turimą pagal pareiškėjo atstovo 2015-05-04 pirminį prašymą nutraukė pagrįstai.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl VDI Kauno teritorinio skyriaus 2015-05-27 sprendimo Nr. SD-2-6612 ir VDI 2015-07-07 sprendimo Nr. SD-25-8368 teisėtumo bei pagrįstumo, taip pat dėl VDI Kauno teritorinio skyriaus įpareigojimo imtis atitinkamų veiksmų, kad būtų nustatytas nelegalaus darbo faktas įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuomet pareiškėjas laikotarpyje nuo 2011-04-13 iki 2011-06-21 imtinai dirbo nelegalų darbą įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Pagal Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 4 str. nuostatas Valstybinės darbo inspekcijos kompetencijai priskiriama nelaimingų atsitikimų darbe, profesinių ligų, darbuotojų saugos ir sveikatos, norminių darbo teisės aktų pažeidimų prevencija ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso, darbuotojų saugą ir sveikatą bei darbo santykius reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų kontrolė įmonėse, įstaigose, organizacijose ar kitose organizacinėse struktūrose, nepaisant jų nuosavybės formos, rūšies, veiklos pobūdžio, taip pat tais atvejais, kai darbdavys yra fizinis asmuo. Pagal šio įstatymo 6 str. 1 d. 1 p. reglamentavimą ši institucija pagal jai priskirtą kompetenciją vykdo nelegalaus darbo reiškinių kontrolę, Vyriausybės nustatyta tvarka koordinuoja nelegalaus darbo kontrolę vykdančių institucijų veiklą.

DK 98 str. nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas esant šio kodekso 93 str. nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą; dirbamas užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės, nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos; darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, leidę dirbti nelegalų darbą, atsako įstatymų nustatyta tvarka. ATPK 41³ str. 1 d. nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių iki dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų. Pagal ATPK 259¹ str. dispoziciją VDI pareigūnai turi teisę surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus dėl pažeidimų, numatytų ATPK 41³ str., o ATPK 224 str. nustato, kad ATPK 41³ str. numatyto administracinio teisės pažeidimo bylas nagrinėja rajonų (miestų) apylinkių teismai (apylinkių teismų teisėjai). Paminėtų teisės aktų sisteminė analizė leidžia daryti išvadą, jog VDI pareigūnams yra suteikti įgaliojimai inicijuoti administracinių teisės pažeidimų bylų dėl pažeidimo, numatyto ATPK 41³ str. (nelegalus darbas) teiseną, tačiau konstatuoti patį pažeidimo - t.y. nelegalaus darbo faktą turi teisę tik teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą ir nustatęs ATPK 41³ str. numatyto pažeidimo požymius (ABTĮ 57 str.).

Pagal ATPK 250 str. 7 p. nuostatas, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai iki administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo pasibaigia šio kodekso 35 str. numatyti terminai. ATPK 35 str. 1 d. nustatyta, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui – per 6 mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. Administracinė nuobauda už ATPK 41³ str. numatytą pažeidimą gali būti skiriama ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos, jeigu nuo pažeidimo padarymo dienos iki jo nustatymo dienos nėra praėję daugiau kaip vieneri metai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktiką (ABTĮ 13 str., 20 str.), yra ne kartą pažymėjęs, jog ATPK 35 str. 1 d. nurodytas 6 mėnesių terminas administracinei nuobaudai skirti taikytinas esant trunkamam teisės pažeidimui, o ne paaiškėjus buvusiam trunkamam teisės pažeidimui, nes, priešingu atveju, nuobauda už trunkamo administracinio teisės pažeidimo padarymą galėtų būti taikoma faktiškai neribotą laikotarpį – tai priklausytų nuo to, kada paaiškėtų buvęs pažeidimas. Toks termino administracinei nuobaudai skirti taikymas prieštarautų teisės principams: pagal senaties termino trukmę administracinė atsakomybė tam tikrais atvejais pasidarytų reikšmingesnė už baudžiamąją, o tai būtų aiškiai neteisinga. Dėl nurodytų priežasčių nelegalaus darbo ar kito trunkamojo teisės pažeidimo padarymo atveju 6 mėnesių terminas turi būti skaičiuojamas atkreipiant dėmesį į tai, kada trunkamasis teisės pažeidimas buvo baigtas. Jei paaiškėja trunkamasis teisės pažeidimas, kuris vis dar daromas jo paaiškėjimo metu, tai 6 mėnesių terminas turi būti skaičiuojamas nuo paaiškėjimo dienos, tačiau jei gaunama informacija apie jau baigtą daryti trunkamąjį teisės pažeidimą – 6 mėnesių termino eiga prasideda nuo paskutinės trunkamojo teisės pažeidimo darymo dienos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-01-15 nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N756-2996/2010). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašė atsakovų nustatyti nelegalaus darbo faktą laikotarpiu nuo 2011-04-13 iki 2011-06-21. Taigi, pareiškėjui 2015-05-04 kreipiantis su prašymu galimas trunkamasis pažeidimas jau buvo baigtas ir buvo praėję daugiau kaip vieneri metai nuo paskutinės trunkamojo teisės pažeidimo padarymo dienos (2011-06-21). Pasibaigus ATPK 35 str. numatytiems terminams, VDI pareigūnai neturėjo teisės surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolo t.y. – pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną (ATPK 250 str. 7 p.). Dėl šių priežasčių pagrįstai ginčijamu 2015-05-27 sprendimu Nr. SD-2-6612 atsakovas nutraukė tyrimą dėl pareiškėjo nelegalaus darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir, tuo pačiu, pagrįstai nutraukė dėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos negalimumo dėl pasibaigusio termino.

Atsižvelgiant į išdėstytas faktines bei teisines aplinkybes darytina išvada, kad skundžiami VDI Kauno teritorinio skyriaus 2015-05-27 sprendimas Nr. SD-2-6612 bei VDI 2015-07-07 sprendimas Nr. SD-25-8368 yra teisėti ir pagrįsti, todėl reikalavimas dėl šių sprendimų panaikinimo atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.). Konstatavus, kad atsakovų sprendimai yra pagrįsti, atmestinas ir išvestinis pareiškėjo skundo reikalavimas – įpareigoti VDI Kauno teritorinį skyrių imtis atitinkamų veiksmų, kad būtų nustatytas nelegalaus darbo faktas įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuomet pareiškėjas laikotarpyje nuo 2011-04-13 iki 2011-06-21 imtinai dirbo nelegalų darbą įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ (ABTĮ 57 str., 88 str. 1 p.).

Visus likusius pareiškėjo skundo ir teisme proceso dalyvių išsakytus argumentus teismas laiko pertekliniais, tiesiogiai nesusijusiais su skundo pagrindu ir dalyku, neturinčiais teisinės reikšmės skundo patenkinimui (arba atmetimui). Dėl šios priežasties šie argumentai detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 Garcia Ruiz v Spain ir kt.). LVAT savo jurisprudencijoje, aiškindamas ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.), taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėjęs, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 1 p.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo D.R. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Kauno apygardos administracinį teismą.